Žuvininkystė

Bendroji žuvininkystės politika

Bendroji žuvininkystės politika

Bendroji žuvininkystės politika

ES žuvininkystės valdymas

Kas yra bendroji žuvininkystės politika?

Bendroji žuvininkystės politika – tai Europos žvejybos laivynų valdymo ir žuvų išteklių apsaugos taisyklės. Jos paskirtis – valdyti bendrus išteklius, ja visiems Europos žvejybos laivynams suteikiamos lygios galimybės patekti į ES vandenis ir žvejybos plotus, o žvejai gali sąžiningai konkuruoti.

Žuvų ištekliai gali atsinaujinti, tačiau jie riboti. Deja, kai kurie iš jų peržvejojami. Todėl ES šalys ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad Europos žvejybos pramonė būtų tvari ir ilgainiui nekeltų grėsmės žuvų populiacijos dydžiui ir produktyvumui.

Bendroji žuvininkystės politika įdiegta aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir vėliau ne kartą atnaujinta. Naujausia reforma pradėta vykdyti 2014 m. sausio 1 d.

Kokie yra bendrosios žuvininkystės politikos tikslai?

Bendrąja žuvininkystės politika siekiama užtikrinti, kad žvejyba ir akvakultūra būtų tvarios aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais ir kad ES piliečiai būtų aprūpinami sveiku maistu. Jos tikslas – skatinti dinamišką žvejybos pramonę ir užtikrinti deramą žvejų bendruomenių gyvenimo lygį.

Nors svarbu didinti laimikį, turi būti ribos. Reikia užtikrinti, kad žvejojant įvairiais būdais nebūtų kenkiama žuvų populiacijų galimybėms atsinaujinti. Vadovaujantis dabartine politika, 2015–2020 m. sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai turėtų būti nustatyti tokie, kad būtų užtikrintas tvarumas, o žuvų ištekliai ilgainiui nebūtų išeikvoti.

Šiuo metu žvejybos poveikis pažeidžiamai jūrų aplinkai suvokiamas ne visiškai. Todėl bendrąja žuvininkystės politika nustatytas atsargumo principas, kuriuo atsižvelgiama į žmogaus veiklos poveikį visiems ekosistemos komponentams. Siekiama, kad laivynai žvejodami būtų selektyvesni, ir palaipsniui išgyvendinti nepageidaujamų žuvų išmetimo į jūrą praktiką.

Reforma taip pat keičiamas bendrosios žuvininkystės politikos valdymo būdas, ES šalims suteikiant daugiau kontrolės galių nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

Bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinės sritys yra keturios:

Į bendrąją žuvininkystės politiką įtrauktos ir akvakultūrą bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą reglamentuojančios taisyklės.

Svarbiausia informacija apie naująją BŽP

The new Common Fisheries Policy: sustainability in depth The international dimension of the EU Common Fisheries Policy

The European Maritime and Fisheries Fund 2014-2020 Sustainable tools for the world's largest seafood market

The new Common Fisheries Policy: sustainability in depth

The international dimension of the EU Common Fisheries Policy

The European Maritime and Fisheries Fund 2014-2020

Sustainable tools for the world's largest seafood market

Oficialūs dokumentai

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/812, kuriuo dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2187/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 2347/2002 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1379/2013 ir (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB