Žuvininkystė

Viešosios išlaidos žvejybos ir akvakultūros sektoriuje

Viešosios išlaidos žvejybos ir akvakultūros sektoriuje

Viešosios išlaidos žvejybos ir akvakultūros sektoriuje

Žvejybos ir akvakultūros sektoriui konkurencijos taisyklės taikomos tik tokiu mastu, kokį nustatė Europos Parlamentas ir Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnį. Taigi viešosios išlaidos gali būti suskirstytos į tokias kategorijas:

1) lėšas, skiriamas pasitelkus ES finansinę priemonę – Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF):

2) valstybės pagalbą, t. y. kitą negu finansavimas iš EJRŽF pagalbą, kurią ES šalys teikia žvejybos ir akvakultūros sektoriui pagal SESV 42 straipsnį.

Daugiau informacijos apie šių dviejų kategorijų skirtumą rasite pateiktyje.

Valstybės pagalbos žvejybos ir akvakultūros sektoriui taisyklės

Iš esmės valstybės pagalba nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus ypatingus atvejus, tokius kaip:

  • „de minimis“ pagalba (t. y. sumos yra tokios mažos, kad negali daryti jokio reikšmingo poveikio konkurencijai);
  • kai kurių rūšių subsidijoms, jei manoma, kad jos neiškreipia konkurencijos; šioms subsidijoms taikomas Žvejybos ir akvakultūros sektoriaus bendrosios išimties reglamentas.

Jei tai nė vienas iš šių dviejų konkrečių atvejų, kiekviena valstybė narė turi pranešti Komisijai apie visas valstybės pagalbos schemas, kurias ji nori taikyti, arba bet kokią valstybės pagalbą, kurią ji ketina skirti, ir negali jų įgyvendinti tol, kol Komisija nepatvirtina, kad jos atitinka Sutarties nuostatas. (Žr. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 3 straipsnį ir Komisijos reglamento 794/2004 2 straipsnį.)

Tirdama valstybės pagalbos atvejus, Komisija gali tvarkyti asmens duomenis. Daugiau informacijos pateikiama specialiame pareiškime apie privatumo apsaugą.

Kaip pranešama apie valstybės pagalbą?

Apie pagalbą reikia pranešti elektroniniu būdu per nuolatinę atitinkamos valstybės narės atstovybę ES naudojantis elektronine sistema SANI2. Valstybė narė turi užpildyti ir bendrosios informacijos lapą, ir papildomos informacijos apie valstybės pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui lapą.

Pastaba. Šiuo metu sistemoje SANI2 papildomos informacijos apie valstybės pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui lapo nėra. Valstybės narės turėtų laikiną papildomos informacijos lapą atsisiųsti iš šios interneto svetainės ir arba jį pridėti prie pranešimo sistemoje SANI2, arba siųsti tiesiogiai adresu mare-aidesdetat@ec.europa.eu.

Pranešimo formos

Bendrosios informacijos lapas

Bendrosios informacijos lapas buvo pakeistas 2015 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/2282, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 794/2004 dėl pranešimo apie valstybės pagalbą formų ir informacijos lapų (OL L 325, 2015 12 10, p. 1–180).

  • Bendrosios informacijos lapas (skelbiamas tik informacijos tikslais ir neturintis poveikio „Oficialiajame leidinyje“ paskelbtam oficialiam tekstui)

Laikinas papildomos informacijos apie valstybės pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui lapas

Šiuo metu Komisija rengiasi priimti Komisijos reglamentą, kuriuo dėl papildomos informacijos apie valstybės pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui lapo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 794/2004. Jį priimti numatoma 2016 m. rudenį po konsultacijų su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu.

Klausimus ar pasiūlymus dėl laikinos lapo redakcijos siųskite adresu mare-aidesdetat@ec.europa.eu.

Kokie būtų padariniai, jei valstybė narė apie pagalbą nepraneštų?

Jei valstybė narė taiko pagalbos schemą arba skiria individualią pagalbą apie jas nepranešusi Komisijai arba negavusi jos patvirtinimo, valstybės pagalba arba valstybės pagalbos schema bus laikomos neteisėtomis (žr. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 1 straipsnio f dalį). Be to, neteisėtos pagalbos gavėjams iš esmės bus liepta lėšas grąžinti. (Žr. šio reglamento 16 straipsnį.)

Kada pranešimo teikti nereikia?

Kai kurių rūšių valstybės pagalba žvejybos ir akvakultūros sektoriui laikoma suderinama su vidaus rinka, todėl prieš ją teikiant Komisijos pritarimo sulaukti nereikia. Pranešti nėra būtina tokiais atvejais:

1) skiriant tų rūšių pagalbą, kuriai taikomas bendrosios išimties reglamentas (Komisijos reglamentas 1388/2014; naujas sektoriui taikytinas bendrosios išimties reglamentas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 16 d., o įsigaliojo – 2015 m. sausio 1 d.);

2) skiriant „de minimis“ pagalbą (Komisijos reglamentas 717/2014; žr. toliau).

Tačiau kasmet kiekviena valstybė narė turi parengti visos per metus skirtos valstybės pagalbos ataskaitą, nurodydama ir pagalbą, kuriai taikomos de minimis taisyklės. Ataskaita turi būti pateikta elektroniniu būdu iki birželio 30 d. (žr. Komisijos reglamento 794/2004 5 ir 6 straipsnius; kokia informacija turi būti teikiama, paaiškinta šio reglamento III C priede).

ES Teisingumo Teismas yra paskelbęs sprendimą byloje, iškeltoje valstybei narei neatsiuntus metinių ataskaitų iki nustatyto termino (žr. 2006 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Liuksemburgą (byla C-69/05).

De minimis pagalbos taisyklės žvejybos ir akvakultūros sektoriuje

Tam tikros ribos per tam tikrą laikotarpį neviršijanti valstybės pagalba laikoma neatitinkančia visų SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Tai vadinamoji de minimis pagalba. Komisijos reglamentu 717/2014 (pakeičiančiu Komisijos reglamentą (EB) Nr. 875/2007) nustatoma 30 000 eurų riba vienam pagalbos gavėjui bet kuriuo trejų metų laikotarpiu. Be to, kiekviena valstybė narė skirdama pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms turi laikytis didžiausios bendros sumos, nustatytos de minimis reglamento priede (vadinamosios nacionalinės ribos). Visoms žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms per trejų metų laikotarpį suteikta de minimis pagalba negali viršyti 2,5 % valstybės narės metinės žvejybos, perdirbimo ir akvakultūros veiklos apyvartos.

De minimis pagalba:

a) turi būti administruojama skaidriai;
b) negali būti naudojama įsigyti žvejybos laivams, modernizuoti ar pakeisti pagrindinių arba pagalbinių žvejybos laivų variklių, veiksmams, kuriais didinamas laivo žvejybos pajėgumas, įrangai, kuria didinamas laivo gebėjimas rasti žuvų, arba bet kokiems kitiems pagal EJRŽF reglamentą netinkamiems finansuoti veiksmams;
c) negali būti didesnė kaip 30 000 eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

Šis sąlygų sąrašas nėra išsamus.

Valstybės narės turi įgyvendinti kontrolės priemones, kad galėtų patikrinti, ar taisyklių buvo laikomasi.

Svarbūs teisiniai šio sektoriaus dokumentai