Žuvininkystė

Daugiašaliai susitarimai

Daugiašaliai susitarimai

Daugiašaliai susitarimai

Jūrų teisė ir tarptautiniai žuvininkystės teisės aktai

Atvirai jūrai taikomi teisės aktai grindžiami Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (JTJTK), įsigaliojusia 1994 m. Svarbi šios konvencijos dalis buvo visų pasirašiusiųjų šalių įsipareigojimas skatinti tausią žvejybą.

Priėmus konvenciją buvo sudaryta nemažai susitarimų, kuriais siekiama užtikrinti, kad žvejyba atviroje jūroje būtų tausi. Vienas jų – Susitarimas dėl keliose valstybėse esančių ir toli migruojančių žuvų išteklių (1995 m.).

Jungtinių Tautų sistema taip pat itin svarbi kovojant su naikinamąja žvejybos praktika, kuria žalojamos pažeidžiamos buveinės, ypač – povandeniniai kalnai ir šaltųjų vandenų koralai.

Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (MŽŪO) buvo priimti šie susitarimai:

2007 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 61/105 dėl tausios žuvininkystės.

Be to, Europos Sąjunga yra sudariusi kitų su žuvininkyste susijusių tarptautinių susitarimų ir konvencijų. Vienas jų – 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl darnaus vystymosi prisiimtas įsipareigojimas iki 2015 m. žvejybą sumažinti tiek, kad ilgainiui būtų užtikrintas didžiausias sužvejojamų žuvų kiekis (vadinamasis didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis), ir taikyti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą. ES yra Biologinės įvairovės konvencijos ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) susitariančioji šalis.

Plačiau