Žuvininkystės valdymas
Žuvininkystės valdymas
Žuvininkystės valdymas
Žvejai paprastai žvejoja tų išteklių žuvis, kurių reprodukcinis pajėgumas didelis, tačiau šie ištekliai nėra neišsemiami. Jei žvejyba nebūtų kontroliuojama, ištekliai galėtų išsekti arba žvejyba galėtų tapti ekonomiškai neperspektyvia. Visiems svarbu, kad būtų nustatyta žuvininkystės valdymo sistema:
- kuria būtų ilgam užtikrintas išteklių dauginimasis ir didelis laimikis,
- kuri paklotų pamatus pelningam sektoriui,
- pagal kurią būtų sąžiningai dalijamos žvejybos galimybės ir
- kuria būtų išsaugomi jūrų ištekliai.
Pagrindinis žuvininkystės valdymo pagal bendrąją žuvininkystės politiką tikslas – iki 2015 m., kur galima, ir ne vėliau kaip 2020 m. ilgam laikui užtikrinti didelį visų išteklių žvejybos laimikį. Tai vadinama didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu. Kitas tikslas, kurį pasiekti tampa vis svarbiau, – kuo labiau sumažinti nepageidaujamą priegaudą ir švaistūnišką praktiką arba iš viso jų išvengti palaipsniui nustatant įpareigojimą į krantą iškrauti visas sužvejotas žuvis. Galiausiai persvarstytos naujosios BŽP taisyklės ir valdymo struktūra įtraukiant regionalizavimą ir platesnį konsultavimąsi su suinteresuotosiomis šalimis.
Žuvininkystė gali būti valdoma kontroliuojant poveikį, rezultatus arba abiejų būdų deriniu. Poveikio kontrolė apima:
- galimybės naudotis vandenimis taisykles. Siekiama kontroliuoti, kurie laivai gali naudotis kokiais vandenimis ir rajonais;
- žvejybos pastangų kontrolę. Siekiama riboti žvejybos pajėgumus ir laivų naudojimą;
- technines priemones. Jomis siekiama reguliuoti žūklės įrangos naudojimą ir tai, kur ir kada žvejai gali žvejoti.
Rezultatų kontrolę daugiausia sudaro tam tikrų išteklių žuvų kiekio ribojimas, visų pirma nustatant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (žr. skyrių Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis ir kvotos).
Bendrojoje žuvininkystės politikoje vis plačiau naudojami daugiamečiai planai, kuriuose dažnai derinamos įvairios valdymo priemonės.
Žuvininkystės valdymas grindžiamas duomenimis, mokslinėmis rekomendacijomis ir kontrolės priemonėmis siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų taikomos sąžiningai visiems žvejams ir kad jie visi jų laikytųsi.
Fisheries conservation measures for the protection of the marine environment
We all depend on healthy ecosystems: for food, energy, raw materials, air and water. That is why the EU has adopted laws to protect our environment and safeguard biodiversity – whether on land and at sea.
This includes environmental legislation like the Birds and Habitats Directives or the Marine Strategy Framework Directive (or Marine Directive), which aims to create a framework for the sustainable use of our marine waters.
In order to meet their environmental obligations under the three directives, EU countries need to take action on various fronts. This includes addressing different human activities affecting the seas, for instance fisheries.
Since fisheries policy is an exclusive competence of the European Union, it is up to the EU to take any fisheries-related measures.
However, the EU's Common Fisheries Policy (CFP) also gives member states the chance to play an active role in designing fisheries conservation measures (so-called regionalisation). Affected countries may submit joint recommendations as regards the fisheries conservation measures deemed necessary to achieve those environmental objectives. The Commission can then adopt legislation on the basis of those recommendations, effectively turning them into binding EU law.
Joint recommendations received so far:
| Date | EU countries having direct management interest | Sea basin |
| 13/03/2015 | DE, DK, SE | North Sea |
| 13/03/2015 | DE, DK, SE | Baltic Sea |
| 10/06/2016 | DE, DK, SE | North Sea |
| 16/11/2016 | DE, DK, SE | North Sea |
| 30/11/2016 | DE, DK, SE, PL | Baltic Sea |
| 28/02/2017 | BE, DE, DK, FR, NL, UK | North Sea |
North Sea
Baltic Sea
Paieška
Naujienos