Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos

Duomenys išgauti 2019 m. Birželio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. liepos mėn.

Versija anglų kalba yra naujesnė.

Pagrindiniai akcentai
2018 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES buvo 27,4 EUR, o euro zonoje – 30,6 EUR.
2018 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES svyravo nuo 5,4 EUR Bulgarijoje iki 43,5 EUR Danijoje.

Apytikslės valandinės darbo sąnaudos 2018 m.

Šiame straipsnyje lyginami ir gretinami Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, ES šalių kandidačių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų (darbdavių išlaidų darbuotojams) duomenys.

Darbo jėga – labai svarbus ekonomikos elementas. Įmonėms darbo jėga – tai išlaidos (darbo sąnaudos), į kurias įtraukiamas ne tik samdomiesiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, bet ir įvairios kitos sąnaudos, daugiausia darbdavio mokėtinos socialinės įmokos. Todėl darbo jėga yra esminis verslo konkurencingumo veiksnys. Konkurencingumą taip pat veikia kapitalo sąnaudos (pvz., paskolų palūkanos ir kapitalo dividendai) ir piniginės išraiškos neturintys elementai, pvz., verslumas, gebėjimai ir darbo našumas, inovacijos ir prekių ženklų ar produktų pateikimas rinkose.


Visas straipsnis


Darbo sąnaudų sudedamosios dalys

Atlygis už darbą, paprastai vadinamas darbo užmokesčiu ar darbo pajamomis, dažniausiai yra pagrindinis samdomųjų darbuotojų pajamų šaltinis, turintis didelės įtakos jų perkamajai galiai ar (arba) taupymo galimybėms. Į darbo užmokestį (pajamas) neatskaičius mokesčių įtraukiamos ir samdomojo darbuotojo mokėtinos socialinės įmokos, o darbo pajamos atskaičius mokesčius skaičiuojamos atėmus šias ir bet kokias kitas valdžios sektoriui mokėtinas įmokas, pvz., pajamų mokesčius. Kadangi mokesčių suma paprastai priklauso nuo namų ūkio pajamų ir sudėties, darbo pajamos atskaičius mokesčius apskaičiuojamos pagal kelias tipines padėtis, kurios gali susiklostyti namų ūkiuose.

1 diagramoje apibendrintas darbo pajamų atskaičius mokesčius bei neatskaičius mokesčių ir darbo sąnaudų ryšys.

1 diagrama. Darbo sąnaudų sudedamosios dalys

Darbo sąnaudos

2018 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES 28 buvo apie 27,4 EUR, o euro zonoje (EZ 19) – 30,6 EUR. Tačiau šie vidutiniai rodikliai slepia didelius ES valstybių narių skirtumus: valandinės darbo sąnaudos buvo nuo 5,4 EUR Bulgarijoje iki 43,5 EUR Danijoje (žr. 1 grafiką). Norvegijoje vidurkis buvo dar didesnis (50,0 EUR).

1 grafikas. Apytikslės valandinės darbo sąnaudos 2018 m.
(EUR).
Šaltinis – Eurostatas (lc_lci_lev)


Darbo sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos ir su darbo užmokesčiu nesusijusios sąnaudos, pvz., darbdavių socialinės įmokos. 2018 m. su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalis ES 28 (visa ekonomika) sudarė 23,7 proc., o euro zonoje – 25,6 proc. visų darbo sąnaudų. Šie rodikliai ES valstybėse narėse taip pat labai įvairūs: didžiausi su darbo užmokesčiu nesusijusių sąnaudų dalies rodikliai buvo Prancūzijoje (32,6 proc.), Švedijoje (32,3 proc.), Lietuvoje (29,2 proc.) ir Italijoje (28,4 %), o mažiausi – Maltoje (6,1 proc.), Liuksemburge (11,1 proc.), Danijoje (14,1 proc.), Kroatijoje (15,3 proc.) ir Airijoje (15,4 proc.).

Darbo užmokestis (pajamos) neatskaičius mokesčių

Darbo pajamų mediana

Darbo pajamos neatskaičius mokesčių – didžiausia darbo sąnaudų dalis. 2014 m. didžiausia valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių mediana (išreiškus eurais) buvo nustatyta Danijoje (25,52 EUR). Danijos rodiklis viršijo Airijos (20,16 EUR), Švedijos (18,46 EUR), Liuksemburgo (18,38 EUR), Belgijos (17,32 EUR) ir Suomijos (17,24 EUR) rodiklius. O mažiausi rodikliai buvo Bulgarijoje (1,67 EUR) ir Rumunijoje (2,03 EUR), po kurių sekė Lietuva (3,11 EUR), Latvija (3,35 EUR) ir Vengrija (3,59 EUR). Kitaip tariant, palyginus visas ES valstybes nares didžiausias valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių rodiklis buvo 15 kartų didesnis nei mažiausias (išreiškus eurais). Pakoregavus pagal kainų lygį (perskaičiavus perkamosios galios standartais (PGS)) didžiausias vidurkis penkis kartus viršijo mažiausią, o Danija ir Bulgarija išsaugojo savo atitinkamas pirmąją ir paskutiniąją vietas.

2 grafikas. Visų samdomųjų darbuotojų (išskyrus praktikantus) valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana 2014 m.
Saltinis – Eurostatas (earn_ses_pub2s)


Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai

Mažą darbo užmokestį gaunantys darbuotojai – tai samdomieji darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra ne didesnis kaip du trečdaliai nacionalinės valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių medianos. 2014 m. ES 28 17,2 proc. visų samdomųjų darbuotojų priklausė šiai grupei, o euro zonoje ši dalis buvo kiek mažesnė (15,9 proc.). Padėtis pagal šį rodiklį 2014 m. įvairiose ES valstybėse narėse buvo įvairi: didžiausia santykinė tokių darbuotojų dalis nustatyta Latvijoje (25,5 proc.), Rumunijoje (24,4 proc.), Lietuvoje (24,0 proc.) ir Lenkijoje (23,6 proc.). Šiek tiek mažesni buvo Kroatijos (23,1 proc.), Estijos (22,8 proc.), Vokietijos (22,5 proc.) ir Graikijos (21,7 proc.) rodikliai. Keliose valstybėse narėse padėtis buvo priešinga ir mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų dalis nesiekė 10 proc. visų samdomųjų darbuotojų – tai Švedija (2,6 proc.), Belgija (3,8 proc.), Suomija (5,3 proc.), Danija (8,6 proc.), Prancūzija (8,8 proc.) ir Italija (9,4 proc.).

3 grafikas. Mažai uždirbantys samdomieji darbuotojai (išskyrus praktikantus), kurių darbo užmokestis sudaro ne daugiau kaip du trečdalius valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos, 2014 m.
(samdomųjų darbuotojų proc. dalis).
Šaltinis – Eurostatas (earn_ses_pub1s)


Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – svarbus rodiklis, pagal kurį vertinami vidutinių ES vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumai. 2017 m. visose ES 28 teritorijoje moterims buvo mokama vidutiniškai 16,0 proc. mažiau nei vyrams. Euro zonoje šis skirtumas sudarė 16,1 proc. Mažiausias (mažiau nei 10,0 proc.) vidutinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Rumunijoje, Italijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Didžiausias – Estijoje (25,6 proc.), Čekijoje (21,1 proc.), Vokietijoje (21,0 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (20,8 proc.) (žr. 4 grafiką).

4 grafikas. Nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2017 m.
(vidutinio vyrų ir moterų gaunamo valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių skirtumas (proc.) pagal vyrų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių).
Šaltinis – Eurostatas (earn_gr_gpgr2)


Šiuos skirtumus gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai, profesijų ir veiklos, kurią paprastai vykdo daugiau vyrų ar moterų, skirtumai, darbo ne visą darbo dieną pasirinkimo skirtumai, taip pat privačiųjų ir viešųjų įstaigų žmogiškųjų išteklių skyrių požiūris į karjeros raidą ir nemokamas ir (arba) vaiko priežiūros atostogas. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą galima bent iš dalies paaiškinti sektorių ir profesiniu atsiskyrimu, išsilavinimu ir mokymu, informuotumu ir skaidrumu bei tiesioginės diskriminacijos atvejais. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas taip pat atspindi kitokio pobūdžio nelygybę, visų pirma dažnai neproporcingą moterims tenkančių šeiminių prievolių dalį ir susijusius sunkumus derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Daug moterų dirba ne visą darbo dieną arba pagal nestandartines sutartis. Tai leidžia joms toliau dirbti ir vykdyti šeimines prievoles, tačiau turi neigiamos įtakos darbo užmokesčiui, karjeros raidai, galimybėms būti paaukštintoms ir pensijos dydžiui.

Darbo pajamos atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Visi duomenys pagrįsti plačiai pripažintu EBPO parengtu modeliu, kuriame naudojami iš nacionalinių šaltinių gauti duomenys (daugiau informacijos apie šį modelį pateikiama EBPO išmokų ir darbo užmokesčio temoms (anglų k.) skirtoje svetainėje).

Darbo pajamos atskaičius mokesčius

Darbo pajamų atskaičius mokesčius informacija papildo darbo pajamų neatskaičius mokesčių duomenis, kaip disponuojamųjų pajamų išraiška, kitaip tariant, šis rodiklis gaunamas iš sumų neatskaičius mokesčių atėmus pajamų mokesčius ir darbuotojų socialinio draudimo įmokas ir pridėjus šeimos išmokas (pinigų pervedimus už išlaikomus vaikus), jei namų ūkiuose yra vaikų.

2018 m. nesusituokusio asmens, uždirbančio 100 proc. vidutinių pajamų kaip verslo ekonomikos sektoriaus darbuotojas (be vaikų), darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo nuo 5 500 EUR Bulgarijoje iki 41 900 EUR Liuksemburge. Mažiausias (6 100 EUR) ir didžiausias (56 300 EUR) vidutinis susituokusios poros (šeimą išlaiko vienas asmuo, yra du vaikai) darbo užmokestis atskaičius mokesčius taip pat buvo šiose dvejose ES valstybėse narėse (žr. 5 grafiką).

5 grafikas. Metinės darbo pajamos atskaičius mokesčius 2018 m.
(EUR).
Šaltinis – Eurostatas (earn_nt_net)


Jei abu susituokusios poros nariai dirba (ir uždirba vidutines darbuotojo pajamas), didžiausias metinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius taip pat nustatytas Liuksemburge: 93 400 EUR (šeima su dviem vaikais) ir 85 800 EUR (šeima be vaikų). Mažiausias šeimos su dviem vaikais darbo užmokestis atskaičius mokesčius (11 100 EUR) buvo Bulgarijoje, kaip ir šeimos be vaikų (11 000 EUR).

Mokesčių našta

Pagal mokesčio tarifo rodiklius (darbo sąnaudų mokesčių pleištą, nedarbo spąstus ir mažo darbo užmokesčio spąstus) siekiama stebėti darbo patrauklumą. Šie rodikliai pateikiami 1 lentelėje nesusituokusių, vaikų neturinčių asmenų, uždirbančių tu trečdalius (67 proc.) vidutinio verslo ekonomikos (NACE 2 red. B–N sekcijos) darbuotojo darbo užmokesčio, atžvilgiu.

Pagal pirmąjį rodiklį (darbo sąnaudų mokesčių pleištą) galima įvertinti mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų naštą, palyginti su darbo sąnaudomis. Darbo sąnaudų mokesčių pleištu vadinamas darbo pajamoms neatskaičius mokesčių taikomas pajamų mokestis, pridėjus samdomojo darbuotojo ir darbdavio socialinės apsaugos įmokas, ir išreikštas visų darbo sąnaudų procentine dalimi. 2018 m. ES 28 mokesčių pleištas buvo 38,2 proc. (40,9 proc. euro zonoje). Didžiausia mokesčių našta 2018 m. teko Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Vengrijos, Austrijos ir Švedijos mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams (visose daugiau nei 40,0 proc.), o mažiausia – Airijos, Kipro, Maltos ir Jungtinės Karalystės (visose ji nesiekė 30,0 proc.).

1 lentelė. Mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų mokesčio tarifo rodikliai (nesusituokę asmenys be vaikų) 2018 m.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (earn_nt_taxwedge), (earn_nt_unemtrp) ir (earn_nt_lowwtrp)


Pagal antrąjį rodiklį (nedarbo spąstus) nustatoma padidėjusio darbo pajamų neatskaičius mokesčių procentinė dalis, atskaitoma dėl didesnių mokesčių ir samdomojo darbuotojo socialinės apsaugos įmokų bei netekus nedarbo ir kitų pašalpų tuomet, kai bedarbis pradeda dirbti. 2018 m. nedarbo spąstai ES 28 buvo 73,1 proc. (75,7 euro zonoje). Didžiausias šis rodiklis buvo Liuksemburge (90,8 proc.), mažiausias – Estijoje (32,2 proc.).

Pagal trečiąjį rodiklį (mažo darbo užmokesčio spąstus) nustatoma (procentinė) padidėjusio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dalis, atskaitoma bendrai kaip pajamų mokesčiai, samdomojo darbuotojo socialinės apsaugos įmokos ir bet kokios nebemokamos pašalpos, kai darbo užmokestis neatskaičius mokesčių padidėja nuo 33 proc. iki 67 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio. Mažo darbo užmokesčio spąstai 2018 m. ES 28 sudarė 39,0 proc. (42,2 proc. euro zonoje): mažiausias buvo Kipro rodiklis (10,3 proc.), o didžiausias – Belgijos (59,7 proc.).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos aprėpia atlygį samdomiesiems darbuotojams (įskaitant darbo užmokestį pinigais ir natūra bei darbdavio socialinės apsaugos įmokas), profesinio mokymo sąnaudas ir kitas išlaidas (pvz., samdymo sąnaudas, išlaidas darbo drabužiams ir užimtumo mokesčius, laikomus darbo sąnaudomis atėmus bet kokias gautas subsidijas). Šių darbo sąnaudų sudedamųjų dalių ir jų elementų apibrėžtys pateikiamos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1737/2005.

Darbo sąnaudų statistiką sudaro hierarchinė daugiametės, metinės ir ketvirtinės statistikos sistema. Pagal šią statistiką galima susidaryti visapusį ir išsamų įvairių ES valstybių narių ir tam tikrų kitų šalių ekonomikos sektorių darbo sąnaudų dydžio, struktūros ir trumpojo laikotarpio tendencijų vaizdą. Visi statistiniai duomenys grindžiami suderinta darbo sąnaudų apibrėžtimi. Darbo sąnaudų dydis grindžiamas naujausiu darbo sąnaudų tyrimu (šiuo metu tai 2016 m. tyrimas) ir ekstrapoliacija, pagrįsta ketvirtiniu darbo sąnaudų indeksu. Darbo sąnaudų tyrimas vykdomas kas ketverius metus ir per jį renkami labai išsamūs darbo sąnaudų dydžio duomenys. Ekstrapoliuojant pagal darbo sąnaudų indeksą naudojami tik suvestiniai duomenys. Pagal ketvirtinį darbo sąnaudų indeksą (vieną iš Europos ekonominių rodiklių (anglų k.)) vertinama sąnaudų našta, susijusi su darbo jėgos gamybos veiksniais. Renkant darbo sąnaudų indekso duomenis renkami vidutinių valandinių darbo sąnaudų (iš viso) duomenys ir dviejų kategorijų darbo sąnaudų duomenys: darbo užmokestis; darbdavio socialinės apsaugos įmokų pridėjus sumokėtus mokesčius ir atėmus darbdavio gautas subsidijas. Duomenys pateikiami ir Europos (ES ir euro zonos) suvestinių rodiklių., ir atskirų ES valstybių narių suvestinių rodiklių lygmeniu (taip pat pagal ekonominės veiklos rūšį, remiantis NACE 2 red. B–N ir P–S sekcijomis: pramonė, statyba ir paslaugos, išskyrus viešąjį administravimą, gynybą ir privalomąjį socialinį draudimą) bei darbo dienų ir pagal sezonus koreguota forma.

Darbo užmokestis (pajamos) neatskaičius mokesčių

Pagrindinės darbo pajamų apibrėžtys nustatytos 2005 m. spalio 21 d. Reglamente 1738/2005. Duomenys gaunami kas ketverius metus vykdant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), kurio naujausi duomenys gauti 2014 m. spalio mėn. Darbo pajamos neatskaičius mokesčių – tai darbdavio tiesiogiai pinigais mokamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kurias turi mokėti samdomasis darbuotojas tarpininkaujant darbdaviui. Įskaitomos visos išmokos, nepriklausomai nuo to, ar jos mokamos reguliariai (pvz., 13-as arba 14-as mėnesio darbo užmokestis, atostogų išmokos, premijos iš pelno, išmokos už nepanaudotas atostogas, nereguliarūs komisiniai ir kt.).

Darbo pajamų medianos duomenys pagrįsti visų samdomųjų darbuotojų (dirbančių visą arba nevisą darbo dieną, išskyrus pameistrius) valandinėmis darbo pajamomis neatskaičius mokesčių įmonėse, kuriose yra ne mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios priklauso visiems ekonomikos sektoriams, išskyrus žemės ūkį, žuvininkystę, viešąjį administravimą, asmeninius namų ūkius ir ekstrateritorines organizacijas. Darbo užmokesčio mediana – tokia vertė, kurios pusė visų gyventojų nesiekia, o kita pusė ją viršija.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu (nekoreguota forma) vadinamas samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinių valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių ir samdomųjų darbuotojų moterų vidutinių valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių skirtumas, išreikštas kaip samdomųjų darbuotojų vyrų vidutinių valandinių darbo pajamų neatskaičius mokesčių procentinė dalis. Šio rodiklio rengimo metodika grindžiama duomenimis, kurie buvo surinkti atliekant darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST), ir tikslinama kas ketverius metus, kai gaunami naujausio DUST duomenys.

Pagal šią metodiką nekoreguotas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo rodiklis aprėpia visus pramonės, statybos ir paslaugų sektorių (NACE 2 red. B–S sekcijos, išskyrus O) įmonių (bent 10 samdomųjų darbuotojų) samdomuosius darbuotojus (nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbo valandų skaičiaus). Kai kurios šalys taip pat teikia NACE 2 red. O sekcijos (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas) duomenis, tačiau tai neprivaloma. Taip pat galima gauti informacijos, išnagrinėtos pagal viešąjį arba privatų sektorius, darbo laiką (visa darbo diena arba ne visa darbo diena) ir samdomųjų darbuotojų amžių.

Darbo pajamos atskaičius mokesčius ir mokesčių našta

Darbo pajamos atskaičius mokesčius apskaičiuojamos remiantis darbo pajamomis neatskaičius mokesčių ir atitinka tą pajamų dalį, kurią samdomieji darbuotojai gali išleisti arba sutaupyti. Priešingai nei darbo pajamų neatskaičius mokesčių atveju, į darbo pajamas atskaičius mokesčius neįskaičiuojamos socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai, tačiau įskaičiuojamos šeimos pašalpos.

Nedarbo spąstai – tai skirtumas tarp darbo pajamų neatskaičius mokesčių didėjimo ir grynųjų pajamų didėjimo, keičiant statusą iš bedarbio į darbuotoją, išreikštas kaip darbo pajamų neatskaičius mokesčių procentinė dalis.

Aplinkybės

Darbo sąnaudų ir darbo pajamų struktūra ir raida – svarbus bet kokios darbo rinkos bruožas, atspindintis asmenų darbo pasiūlą ir įmonių darbo paklausą.

ES siekia skatinti lygias galimybes ir palaipsniui mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, o 157 straipsnio 3 dalimi nustatomas vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos teisės aktų teisinis pagrindas. 2015 m. gruodžio mėn. Europos Komisija priėmė dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“. Šioje darbo programoje Europos Komisija pakartojo savo įsipareigojimą toliau skatinti vyrų ir moterų lygybę. Viena iš jos teminių prioritetinių sričių: kova su moterų skurdu mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumą. Europos Komisija nustatė pagrindinius veiksmus šiam tikslui pasiekti. Vienas iš jų – kasmet minima Europos vienodo darbo užmokesčio diena (anglų k.), kuria siekiama skleisti informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir jo priežastis.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos




Gender pay gap in unadjusted form (tsdsc340)
Labour cost index by NACE Rev. 2 (teilm100)
Labour cost index by NACE Rev. 2 - percentage change Q/Q-1 (teilm120)
Labour cost index by NACE Rev. 2 - percentage change Q/Q-4 (teilm130)
Labour cost index by NACE Rev. 2 - Index (2012=100) (teilm140)