Turizmo statistika


Duomenys paimti 2017 m. gruodžio mėn. Naujausi duomenys – Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. kovo mėn.
1 lentelė. Turistų apgyvendinimo įstaigos 2016 m.
Šaltiniai – Eurostatas (tour_cap_nat) ir (tour_occ_ninat)
1 grafikas. Nakvynių, praleistų ES 28 turistų apgyvendinimo įstaigose, skaičiaus raidos tendencijos (ES 28, 2005–2016 m.)
(indeksas 2005=100).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
2 grafikas. Turizmo paskirties vietos. Nakvynės turistų apgyvendinimo įstaigose 2016 m.
(mln. nakvynių šalyje, praleistų ne tos šalies nuolatinių gyventojų).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
3 grafikas. Turistų, keliaujančių ne savo gyvenamojoje šalyje, nakvynių ES 28 turistų apgyvendinimo įstaigose dalis 2016 m.
(visų nakvynių ES 28 % turistų apgyvendinimo įstaigose proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
4 grafikas. Turizmo intensyvumas 2016 m.
(nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui).
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)
5 grafikas. Turizmo veikloje dalyvaujančių gyventojų dalis 2016 m.
(ne jaunesnių kaip 15 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tttot)
2 lentelė. Nuolatinių gyventojų (ne jaunesnių kaip 15 m.) atostogų kelionės 2016 m.
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tttot) ir (tour_dem_totot)
6 grafikas. Europos gyventojai: nakvynės per išvykstamąsias atostogas 2016 m. (pagal turisto gyvenamąją šalį)
(ES 28 nuolatinių gyventojų užsienyje praleistų nakvynių proc.).
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tntot)
7 grafikas. Kilmės šalys. Išvykstamojo turizmo kelionės 2016 m.
(vidutinis nakvynių užsienyje skaičius vienam ne jaunesniam kaip 15 m. gyventojui).
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tntot) ir (demo_pjanbroad)
3 lentelė. Kelionių įplaukos ir išlaidos mokėjimų balanse 2011–2016 m.
Šaltiniai – Eurostatas (bop_c6_q), (bop_eu6_q) ir (nama_10_gdp)

Šiame straipsnyje apžvelgiama pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) turizmo statistika. Turizmas svarbus ES dėl ekonominių ir užimtumo galimybių bei poveikio visuomenei ir aplinkai. Turizmo statistika naudojama ne tik ES turizmo, bet ir ES regionų ir tvaraus vystymosi politikai stebėti.

2014 m. turizmo pramonės šakoms priklausė viena iš dešimties Europos nefinansinio verslo ekonomikos įmonių. Tai yra 2,3 mln. įmonių, kuriose įdarbinta apie 12,3 mln. žmonių. Su turizmo veikla susijusių pramonės šakų įmonėse dirbo 9,1 proc. visų asmenų, įdarbintų nefinansinio verslo ekonomikos sektoriuje, ir 21,5 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų. Turizmo pramonės šakų dalis nefinansinio verslo ekonomikos sektoriaus bendrojoje apyvartoje ir pridėtinėje vertėje faktorinėmis kainomis buvo palyginti mažesnė: 3,7 proc. apyvartos ir 5,6 proc. pridėtinės vertės.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Trečdalis visų ES 28 siūlomų nakvynės vietų buvo Prancūzijoje ir Italijoje

Apskaičiuota, kad 2016 m. ES 28 veikė daugiau nei 608 tūkst. turistų apgyvendinimo įstaigų, kuriose buvo siūloma daugiau kaip 31 mln. nakvynės vietų (žr. 1 lentelę). Beveik trečdalis (32,2 proc.) visų ES 28 siūlomų nakvynės vietų buvo tik dviejose ES valstybėse narėse: Prancūzijoje (5,1 mln. nakvynės vietų) ir Italijoje (4,9 mln. nakvynės vietų), o toliau pagal šį rodiklį buvo Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Vokietija.

Pastaraisiais metais turistų apgyvendinimo įstaigose praleistų nakvynių skaičius iš esmės didėjo (žr. 1 grafiką). Šis skaičius buvo trumpam sumažėjęs 2008 ir 2009 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės: 2008 m. turistų nakvynių skaičius ES 28 sumažėjo 0,6 proc., o 2009 m. – dar 2,0 proc. Tačiau 2010 m. šis rodiklis pradėjo augti ir 2016 m. pasiekė piką – 2,9 mlrd. nakvynių, arba 3,0 proc. daugiau nei 2015 m.

Daugiau nei pusė (55,7 proc.) visų nakvynių, kurias ES 28 praleido užsieniečiai, teko Ispanijai, Italijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei

2016 m. pati populiariausia užsieniečių (ne savo šalyje keliaujančių asmenų) ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 295 mln. nakvynių, arba 22,2 proc. viso ES 28 rodiklio (žr. 2 grafiką ir 3 grafiką). Beveik 7 iš 10 šių 295 mln. nakvynių teko trims Ispanijos regionams: Kanarų saloms, Balearų saloms ir Katalonijai.

Be Ispanijos, kitos keturios populiariausios tarp užsieniečių ES paskirties šalys buvo Italija (199 mln. nakvynių), Prancūzija (124 mln. nakvynių) ir Jungtinė Karalystė (119 mln. nakvynių, apytikslis rodiklis nustatytas pagal 2016 m. mėnesinius duomenis), kuriose kartu užsieniečiai praleido daugiau nei pusę (55,7 proc.) visų savo nakvynių ES 28. Rečiausiai lankytasi Liuksemburge ir Latvijoje, tačiau vertinant šiuos duomenis reikėtų atsižvelgti į šių valstybių narių dydį.

Praleistų nakvynių (nuolatinių gyventojų ir užsieniečių) skaičių galima įvertinti lyginant kiekvienos šalies gyventojų skaičių ir taip nustatant turizmo intensyvumo rodiklį. 2016 m. pagal šį rodiklį Viduržemio jūros Maltos ir Kipro salos, Kroatija ir Austrijos Alpių regionai ir miestai buvo populiariausios turistų paskirties vietos ES 28 (žr. 4 grafiką). Atsižvelgiant į joms taikomą šį turizmo intensyvumo rodiklį, Islandija ir Juodkalnija taip pat buvo populiarios.

62 proc. ES gyventojų dalyvavo turistinėje veikloje ir vyko į iš viso 1,2 mlrd. kelionių

Apskaičiuota, kad apytiksliai 62,1 proc. visų ES 28 gyventojų (15 m. ar vyresnių) 2016 m. dalyvavo turistinėje veikloje asmeniniais tikslais, kitaip tariant, per metus jie vyko ne mažiau kaip į vieną turistinę kelionę asmeniniais tikslais. Šiuo atžvilgiu taip pat nustatyta didelių ES valstybių narių skirtumų: šis rodiklis buvo nuo 23,7 proc. Rumunijoje iki 88,9 proc. Suomijoje (žr. 5 grafiką).

2016 m. ES 28 nuolatiniai gyventojai (15 m. ir vyresni) iš viso nuvyko į 1,2 mlrd. turistinių kelionių asmeniniais ar verslo reikalais. Didžioji dalis (58,0 proc.) visų kelionių buvo trumpos (vienos–trijų nakvynių, žr. 2 lentelę), o trys ketvirtadaliai (74,4 proc.) buvo vietinės kelionės.

2016 m. kai kuriose ES valstybėse narėse daugiau nei pusė visų atostogų kelionių buvo į užsienio šalis: tai galima pasakyti apie Liuksemburgą, Belgiją, Maltą ir Slovėniją (taip pat Šveicariją). Tačiau Rumunijos ir Ispanijos nuolatinių gyventojų kelionės į užsienį sudarė mažiau nei 10 proc. arba mažiau visų kelionių. Tikėtina, kad šiems rodikliams įtakos turi tiek valstybės narės dydis, tiek jos geografinė padėtis (mažesnių ir šiauriau esančių šalių gyventojai dažniau renkasi atostogas užsienyje).

ES nuolatiniai gyventojai paprastai keliauja vasarą: beveik ketvirtadalis kelionių teko liepos arba rugpjūčio mėnesiams.

Daugiau nei pusė viso ES 28 nuolatinių gyventojų nakvynių užsienyje skaičiaus teko Vokietijos ir Jungtinės Karalystės nuolatiniams gyventojams

2016 m. ES 28 nuolatiniai gyventojai 2,6 mlrd. nakvynių praleido keliaudami užsienio šalyse (žr. 6 grafiką). Aptariamais metais Vokietijos nuolatiniai gyventojai praleido 771 mln. nakvynių keliaudami už Vokietijos ribų, o Jungtinės Karalystės nuolatiniai gyventojai – 564 mln. nakvynių (JK duomenys – 2013 m.); šių dviejų valstybių narių nuolatinių gyventojų nakvynės sudarė daugiau nei pusę (51,3 proc.) viso šio ES 28 rodiklio.

Vertinant pagal visą šalies gyventojų skaičių, daugiausia nakvynių užsienyje vienam gyventojui teko Liuksemburgui (vidutiniškai 22,3 per metus 2016 m.), kiek mažiau – Kiprui (18,7). Šio sąrašo gale yra Rumunijos, Graikijos ir Bulgarijos nuolatiniai gyventojai, kurie 2016 m. vidutiniškai užsienyje praleido mažiau nei vieną nakvynę (žr. 7 grafiką).

Daugiausia tarptautiniams kelionėms išleido vokiečiai

Ekonominę tarptautinio turizmo svarbą galima įvertinti pagal tarptautinių kelionių įplaukų ir BVP santykį. Šie duomenys paimti iš mokėjimų balanso statistikos ir į juos įtrauktos tiek verslo, tiek laisvalaikio kelionės. 2016 m. kelionių įplaukų ir BVP santykis buvo didžiausias šiose ES valstybėse narėse: Kroatijoje (18,6 proc.), Kipre (13,7 proc.) ir Maltoje (13,2 proc.), o tai patvirtina turizmo svarbą šioms šalims (žr. 3 lentelę). Absoliučiaisiais dydžiais didžiausios tarptautinių kelionių įplaukos 2016 m. buvo Ispanijoje (54,7 mlrd. EUR), Prancūzijoje (38,3 mlrd. EUR) ir Jungtinėje Karalystėje (37,4 mlrd. EUR). Toliau pagal šį rodiklį buvo Italija (36,4 mlrd. EUR) ir Vokietija (33,8 mlrd. EUR).

Didžiausios tarptautinių kelionių išlaidos nustatytos Vokietijoje (2016 m. jos buvo 72,1 mlrd. EUR), toliau sąraše pagal šį rodiklį – Jungtinė Karalystė (58,4 mlrd. EUR) ir Prancūzija (36,5 mlrd. EUR).

Lyginant ES valstybes nares, Ispanijoje grynosios kelionių įplaukos 2016 m. buvo didžiausios (37,2 mlrd. EUR), o Vokietijoje šioje srityje užfiksuotas didžiausias deficitas (−38,3 mlrd. EUR).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Statistikoje turizmu vadinama keliautojų, trumpesniam nei metų laikotarpiui išvykstančių į už jų įprastos gyvenimo aplinkos esančią paskirties vietą, veikla. Pagrindinis tikslas gali būti bet koks, pvz., verslo, laisvalaikio ar kiti asmeniniai reikalai, išskyrus tikslą būti įdarbintam lankomos vietovės nuolatinio gyventojo, namų ūkio ar įmonės.

2011 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Reglamentą 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama {{{title}}}. Jis įsigaliojo 2012 m. ataskaitiniams metams ir pagal jį ES valstybės narės privalo reguliariai teikti palyginamos turizmo statistikos duomenų rinkinį.

ES turizmo statistiką sudaro dvi pagrindinės sudedamosios dalys: su kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumu ir užimtumu susijusi statistika ir su turizmo paklausa susijusi statistika. Daugumoje ES valstybių narių pirmojo tipo duomenys renkami rengiant apklausas, į kurias atsako apgyvendinimo įstaigos, o antrojo tipo duomenys daugiausia renkami apklausiant keliautojus, kai jie kerta sienas, arba rengiant namų ūkių apklausas.

Į kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumo statistiką įtraukiamas įstaigų skaičius, miegamųjų kambarių skaičius ir nakvynės vietų skaičius. Ši statistika rengiama kasmet ir pateikiama suskirstyta pagal įstaigos tipą arba regioną. Kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų užimtumo statistika siejama su (į apgyvendinimo įstaigas) atvykusių turistų skaičiumi ir nuolatinių gyventojų bei užsieniečių praleistų nakvynių skaičiumi. Duomenys skirstomi pagal įstaigos tipą arba regioną. Galima susipažinti ir su metų ir mėnesio statistikos eilutėmis. Be to, rengiama miegamųjų kambarių ir nakvynės vietų panaudojimo (užimtumo lygio) statistika.

Turizmo paklausos statistika renkama atsižvelgiant į turistinių kelionių skaičių (ir šiose kelionėse praleistų nakvynių skaičių) ir skirstoma pagal:

  • paskirties šalį;
  • tikslą;
  • kelionės trukmę;
  • apgyvendinimo tipą;
  • išvykimo mėnesį;
  • transporto rūšį;
  • išlaidas.

Šie duomenys taip pat analizuojami atsižvelgiant į socialinius ir demografinius turisto požymius:

  • lytį;
  • amžiaus grupę;
  • išsilavinimą (neprivaloma);
  • namų ūkio pajamas (neprivaloma);
  • aktyvumo statusą (neprivaloma).

Iki 2013 m. į turizmo statistiką buvo įtraukiamos bent vienos nakvynės kelionės, o nuo ataskaitinių 2014 m. į oficialią Europos statistiką taip pat įskaičiuojamos išvykstamojo turizmo vienadienės kelionės. Šių duomenų analizė netrukus bus pateikta naujame šios svetainės straipsnyje.

Turizmui tyrinėti galima naudoti kitų oficialių šaltinių duomenis. Pavyzdžiui:

  • užimtumo turistų apgyvendinimo sektoriuje duomenis pagal darbo jėgos tyrimą (DJT), nagrinėjamus pagal darbo laiką (visą arba ne visą darbo dieną), užimtumo padėtį, amžių, išsilavinimo lygį, lytį, nuolatinį darbo pobūdį ir ilgalaikį darbą tam pačiam darbdaviui (metų ir ketvirčio duomenys);
  • asmeninių kelionių įplaukų ir išlaidų duomenis pagal mokėjimų balansą;
  • transporto statistiką (pvz., keleivinio oro transporto).

Aplinkybės

Remiantis Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO) leidiniu „Turizmo apžvalga“ (anglų k.), ES yra svarbi turizmo paskirties vieta, o penkios jos valstybės narės 2015 m. priklausė populiariausių turistų lankomų valstybių dešimtukui. Turizmas gali padėti kurti naujas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, be to, jis padeda vystytis kaimo, pakraščio ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms. Dėl šių aplinkybių ir atsižvelgiant į platesnes regionų politikos ir tvaraus vystymosi politikos sritis didėja patikimos ir suderintos turizmo statistikos poreikis.

Turizmas gali būti labai svarbus Europos regionų vystymuisi. Turizmo reikmėms plėtojant infrastruktūrą prisidedama prie vietos plėtros, o kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas. Tvarus turizmas susijęs su kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu ir stiprinimu, ir aprėpia labai įvairias sritis – nuo meno, kulinarinio paveldo iki biologinės įvairovės apsaugos.

2006 m. Europos Komisija priėmė komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (KOM(2006) 134 galutinis). Šiame dokumente aptariamos įvairios problemos, su kuriomis turizmo sektoriui teks susidurti artimiausiais metais, pvz., Europos gyventojų senėjimas, didėjanti išorės konkurencija, labiau specializuoto turizmo paklausa ir poreikis plėtoti tvaresnius ir aplinkai mažiau kenkiančius turizmo būdus. Komunikate taip pat teigiama, kad konkurencingesnė turizmo pasiūla ir tvarios paskirties vietos geriau tenkintų turistų poreikius ir užtikrintų Europos vietą tarp pasaulyje populiariausių turizmo paskirties vietovių. Vėliau, 2007 m. spalio mėn., priimtas kitas komunikatas „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (KOM(2007) 621 galutinis), kuriame siūlomi veiksmai, susiję su tvariu paskirties vietų valdymu, tvarumo aspektų įtraukimu į įmonių veiklą ir turistų informavimu apie tvarumą.

Lisabonos sutartyje pripažįstama turizmo svarba, nustatoma ES kompetencijos sritis turizmo sektoriuje ir numatoma priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Turizmui skirtame Sutarties straipsnyje nurodoma, kad ES „papildo valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“. 2010 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (KOM(2010) 352 galutinis). Šiuo komunikatu skatinama derinti su turizmu susijusias iniciatyvas ir nustatoma nauja veiksmų sistema, pagal kurią bus didinamas turizmo konkurencingumas ir gebėjimas užtikrinti tvarų augimą. Pasiūlytos kelios Europos arba tarptautinės iniciatyvos šiems tikslams pasiekti, įskaitant susijusias su turizmo socialinės ir ekonominės žinių bazės įtvirtinimu.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Duomenų bazė

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kita informacija

Kitos nuorodos