Turizmo statistika


2020 m. sausio mėn. duomenys

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. kovo mėn.

Pagrindiniai akcentai

2018 m. pusė visų nakvynių, kurias ES praleido užsieniečiai, teko Ispanijai, Italijai ir Prancūzijai.

2018 m. populiariausia užsienyje keliaujančių asmenų ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 301 mln. nakvynių, arba 23 proc. viso ES rodiklio.

2018 m. 64 proc. visų ES gyventojų bent vieną kartą vyko į kelionę asmeniniais tikslais.

Turizmo paskirties vietos. Nakvynės turistų apgyvendinimo įstaigose 2018 m.

Šiame straipsnyje apžvelgiama pastarojo laikotarpio Europos Sąjungos (ES) turizmo statistika. Turizmas svarbus ES dėl ekonominių ir užimtumo galimybių bei poveikio visuomenei ir aplinkai. Turizmo statistika naudojama ne tik ES turizmo, bet ir ES regionų ir tvaraus vystymosi politikai stebėti.

2016 m. turizmo pramonės šakoms priklausė viena iš dešimties Europos nefinansinio verslo ekonomikos įmonių. Tai yra 2,4 mln. įmonių, kuriose įdarbinta apie 13,6 mln. žmonių. Su turizmo veikla susijusių pramonės šakų įmonėse dirbo 9,5 proc. visų asmenų, įdarbintų nefinansinio verslo ekonomikos sektoriuje, ir 21,7 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų. Turizmo pramonės šakų dalis nefinansinio verslo ekonomikos sektoriaus bendrojoje apyvartoje ir pridėtinėje vertėje faktorinėmis kainomis buvo palyginti mažesnė: 3,9 proc. apyvartos ir 5,8 proc. pridėtinės vertės.


Visas straipsnis

Nakvynės vietos ES 27: dominuoja Italija ir Prancūzija

2018 m. 36 proc. visų ES 27 siūlomų nakvynės vietų teko Italijai ir Prancūzijai

Apskaičiuota, kad 2018 m. ES 27 veikė daugiau nei 600 000 turistų apgyvendinimo įstaigų, kuriose buvo siūloma beveik 28,3 mln. nakvynės vietų (žr. 1 lentelę). Daugiau nei trečdalis (36,1 proc.) visų ES 27 siūlomų nakvynės vietų teko tik dviem ES valstybėms narėms: Prancūzijai ir Italijai (po 5,1 mln. nakvynės vietų). Toliau pagal šį rodiklį buvo Ispanija ir Vokietija (atitinkamai 3,6 ir 3,5 mln.).

1 lentelė. Turistų apgyvendinimo įstaigos 2018 m.
Šaltiniai – Eurostatas (tour_cap_nat), (tour_occ_ninat) ir (tour_occ_nim)

Užsieniečių ES 27 praleistų nakvynių skaičius: pirmauja Ispanija

Pusė visų nakvynių, kurias ES 27 praleido užsieniečiai, teko Ispanijai, Italijai ir Prancūzijai.

Pastaraisiais metais turistų apgyvendinimo įstaigose praleistų nakvynių skaičius iš esmės didėjo (žr. 1 grafiką). Šis skaičius buvo trumpam sumažėjęs 2008 ir 2009 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės: 2008 m. turistų nakvynių skaičius ES 27 sumažėjo 0,2 proc., o 2009 m. – dar 2,8 proc. Tačiau 2010 m. šis rodiklis pradėjo augti ir 2018 m. pasiekė piką – 2,8 mlrd. nakvynių, arba 2,7 proc. daugiau nei 2017 m.

1 grafikas. Nakvynių, praleistų ES 27 turistų apgyvendinimo įstaigose, skaičiaus raidos tendencijos (ES 27, 2005–2018 m.)
(indeksas 2005=100)
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)

2018 m. pati populiariausia užsieniečių (ne savo šalyje keliaujančių asmenų) ES paskirties šalis buvo Ispanija – jos turistų apgyvendinimo įstaigose praleista 301 mln. nakvynių, arba 22,6 proc. viso ES 27 rodiklio (žr. 2 grafiką ir 3 grafiką). Beveik 7 iš 10 šių 301 mln. nakvynių teko trims Ispanijos regionams: Canarias (Kanarų Saloms), Illes Balears (Balearų Saloms) ir Cataluña (Katalonijai), (taip pat žr. straipsnį apie "regioninę turizmo statistiką").

Be Ispanijos, kitos keturios populiariausios tarp užsieniečių ES paskirties šalys buvo Italija (217 mln. nakvynių), Prancūzija (141 mln. nakvynių) ir Graikija (103 mln. nakvynių), kuriose kartu užsieniečiai praleido daugiau nei pusę (57,2 proc.) visų savo nakvynių ES 27. Rečiausiai lankytasi Liuksemburge, Lietuvoje ir Latvijoje, tačiau vertinant šiuos duomenis reikėtų atsižvelgti į šių valstybių narių dydį.

2 grafikas. Turizmo paskirties vietos. Nakvynės turistų apgyvendinimo įstaigose 2018 m.
(mln. nakvynių šalyje, praleistų ne tos šalies nuolatinių gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)


3 grafikas. Turistų, keliaujančių ne savo gyvenamojoje šalyje, nakvynių ES 27 turistų apgyvendinimo įstaigose dalis 2018 m.
(visų nakvynių ES 27 turistų apgyvendinimo įstaigose proc.)
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)

Praleistų nakvynių (nuolatinių gyventojų ir užsieniečių) skaičių galima įvertinti lyginant kiekvienos šalies gyventojų skaičių ir taip nustatant turizmo intensyvumo rodiklį. Pagal šį rodiklį 2018 m. pirmavo Viduržemio jūros regiono šalys (Kroatija, Malta ir Kipras): joms teko atitinkamai 22, 21 ir 20 nakvynių vienam gyventojui (žr. 4 grafiką). Toliau sąraše rikiavosi Austrija (14 nakvynių vienam gyventojui), Graikija (11) ir Ispanija (10).

4 grafikas. Turizmo intensyvumas 2018 m.
(nuolatinių ir nenuolatinių gyventojų nakvynių turistų apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (tour_occ_ninat)

Dalyvavimas turizmo veikloje. Suomijos rodiklis – daugiau nei devyni iš dešimties gyventojų

2018 m. 64 proc. ES gyventojų bent vieną kartą vyko į kelionę asmeniniais tikslais.

Apskaičiuota, kad apytiksliai 64,1 proc. visų ES 27 gyventojų (15 m. ar vyresnių) 2018 m. dalyvavo turistinėje veikloje asmeniniais tikslais, kitaip tariant, per metus jie vyko ne mažiau kaip į vieną turistinę kelionę asmeniniais tikslais. Šiuo atžvilgiu taip pat nustatyta didelių ES valstybių narių skirtumų: šis rodiklis buvo nuo 27,0 proc. Rumunijoje iki 91,0 proc. Suomijoje (žr. 5 grafiką).

5 grafikas. Turizmo veikloje dalyvaujančių gyventojų dalis 2018 m.
(ne jaunesnių kaip 15 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tttot)

Turistinės kelionės. Liuksemburgo, Belgijos, Maltos ir Slovėnijos gyventojai daugiau keliavo į užsienį, nei savo šalies viduje

ES gyventojai beveik septynioms iš dešimties kelionių rinkosi savo šalį

2018 m. ES 27 nuolatiniai gyventojai (15 m. ir vyresni) iš viso nuvyko į 1,1 mlrd. turistinių kelionių asmeniniais ar verslo reikalais. Daugiau nei pusė (54,8 proc.) visų kelionių buvo trumpos (vienos–trijų nakvynių, žr. 2 lentelę), o 70,5 proc. buvo vietinės kelionės.

2 lentelė. Nuolatinių gyventojų
(ne jaunesnių kaip 15 m.) turistinės kelionės 2018 m.
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tttot) ir (tour_dem_totot)

2018 m. keturiose ES valstybėse narėse daugiau nei pusė visų gyventojų turistinių kelionių buvo į užsienio šalis: Liuksemburge (98 proc.), Belgijoje (78 proc.), Maltoje (72 proc.) ir Slovėnijoje (61 proc.). Tuo tarpu Rumunijoje (6 proc.), Ispanijoje (11 proc.), Portugalijoje (12 proc.), Graikijoje (13 proc.) ir Bulgarijoje (18 proc.) mažiau nei viena iš penkių gyventojų kelionių buvo į užsienį. Tikėtina, kad šiems rodikliams įtakos turi tiek valstybės narės dydis, tiek jos geografinė padėtis (mažesnių ir šiauriau esančių šalių gyventojai dažniau renkasi atostogas užsienyje).

ES nuolatiniai gyventojai paprastai keliauja vasarą: beveik ketvirtadalis kelionių teko liepos arba rugpjūčio mėnesiams (taip pat žr. straipsnį apie "turizmo paklausos sezoniškumą").

ES 27 gyventojų užsienyje praleistų nakvynių skaičius: pagal rodiklį vienam gyventojui pirmauja Liuksemburgas

2018 m. daugiau nei pusė viso ES 27 nuolatinių gyventojų nakvynių užsienyje skaičiaus sudarė Vokietijos ir Prancūzijos gyventojai

2018 m. ES 27 nuolatiniai gyventojai 2,6 mlrd. nakvynių praleido keliaudami užsienio šalyse (žr. 6 grafiką). 2018 m. Vokietijos gyventojai praleido 911 mln. nakvynių keliaudami už Vokietijos ribų, o Prancūzijos gyventojai – 400 mln. Šių dviejų valstybių narių nuolatinių gyventojų nakvynės sudarė daugiau nei pusę (51,0 proc.) viso šio ES 27 rodiklio.

6 grafikas. Europos gyventojai: nakvynės per išvykstamąsias atostogas 2018 m. (pagal turisto gyvenamąją šalį)
(ES 27 nuolatinių gyventojų užsienyje praleistų nakvynių proc.)
Šaltinis – Eurostatas (tour_dem_tntot)

Vertinant pagal visą šalies gyventojų skaičių, daugiausia nakvynių užsienyje vienam gyventojui teko Liuksemburgui (vidutiniškai 31,3 nakvynių per metus 2018 m.), kiek mažiau – Švedijai (17,2) ir Kiprui (16,5). Šio sąrašo gale yra Rumunijos, Graikijos, Bulgarijos ir Portugalijos gyventojai, kurie 2018 m. vidutiniškai užsienyje praleido mažiau nei dvi nakvynes (žr. 7 grafiką).

7 grafikas. Kilmės šalys. Išvykstamojo turizmo kelionės 2018 m.
(vidutinis nakvynių užsienyje skaičius vienam ne jaunesniam kaip 15 m. gyventojui)
Šaltiniai – Eurostatas (tour_dem_tntot) ir (demo_pjanbroad)

Išlaidos turizmui: daugiausia išleidžia Vokietijos gyventojai

Lyginant ES valstybes nares, 2018 m. daugiausia tarptautinėms kelionėms išleido vokiečiai: iš viso 80,9 mlrd. EUR

Ekonominę tarptautinio turizmo svarbą galima įvertinti pagal tarptautinių kelionių įplaukų ir BVP santykį. Šie duomenys paimti iš mokėjimų balanso statistikos ir į juos įtrauktos tiek verslo, tiek laisvalaikio kelionės. 2018 m. kelionių įplaukų ir BVP santykis buvo didžiausias šiose ES valstybėse narėse: Kroatijoje (18,4 proc.), Kipre (13,9 proc.) ir Maltoje (12,7 proc.), o tai patvirtina turizmo svarbą šioms šalims (žr. 3 lentelę). Absoliučiaisiais dydžiais didžiausios tarptautinių kelionių įplaukos 2018 m. buvo Ispanijoje (69,0 mlrd. EUR) ir Prancūzijoje (55,5 mlrd. EUR). Toliau pagal šį rodiklį rikiavosi Italija (41,7 mlrd. EUR) ir Vokietija (36,4 mlrd. EUR).

3 lentelė. Kelionių įplaukos ir išlaidos mokėjimų balanse 2013–2018 m.
Šaltiniai – Eurostatas (bop_c6_q), (bop_eu6_q) ir (nama_10_gdp)


Didžiausios tarptautinių kelionių išlaidos nustatytos Vokietijoje (2018 m. jos buvo 80,9 mlrd. EUR), toliau sąraše pagal šį rodiklį – Prancūzija (40,5 mlrd. EUR), Italija (25,5 mlrd. EUR) ir Ispanija (22,7 mlrd. EUR).

Lyginant ES valstybes nares, Ispanijoje grynosios kelionių įplaukos 2018 m. buvo didžiausios (46,3 mlrd. EUR), o Vokietijoje šioje srityje užfiksuotas didžiausias deficitas (−44,5 mlrd. EUR).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Excel.jpg Turizmo statistika. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Statistikoje turizmu vadinama keliautojų, trumpesniam nei metų laikotarpiui išvykstančių į už jų įprastos gyvenimo aplinkos esančią paskirties vietą, veikla. Pagrindinis tikslas gali būti bet koks, pvz., verslo, laisvalaikio ar kiti asmeniniai reikalai, išskyrus tikslą būti įdarbintam lankomos vietovės nuolatinio gyventojo, namų ūkio ar įmonės.

2011 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Reglamentą (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB. Jis įsigaliojo 2012 m. ataskaitiniams metams ir pagal jį ES valstybės narės privalo reguliariai teikti palyginamos turizmo statistikos duomenų rinkinį.

ES turizmo statistiką sudaro dvi pagrindinės sudedamosios dalys: su kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumu ir užimtumu susijusi statistika ir su turizmo paklausa susijusi statistika. Daugumoje ES valstybių narių pirmojo tipo duomenys renkami rengiant apklausas, į kurias atsako apgyvendinimo įstaigos, o antrojo tipo duomenys daugiausia renkami apklausiant keliautojus, kai jie kerta sienas, arba rengiant namų ūkių apklausas.

Į kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumo statistiką įtraukiamas įstaigų skaičius, miegamųjų kambarių skaičius ir nakvynės vietų skaičius. Ši statistika rengiama kasmet ir pateikiama suskirstyta pagal įstaigos tipą arba regioną. Kolektyvinio turistų apgyvendinimo įstaigų užimtumo statistika siejama su (į apgyvendinimo įstaigas) atvykusių turistų skaičiumi ir nuolatinių gyventojų bei užsieniečių praleistų nakvynių skaičiumi. Duomenys skirstomi pagal įstaigos tipą arba regioną. Galima susipažinti ir su metų ir mėnesio statistikos eilutėmis. Be to, rengiama miegamųjų kambarių ir nakvynės vietų panaudojimo (užimtumo lygio) statistika.

Turizmo paklausos statistika renkama atsižvelgiant į turistinių kelionių skaičių (ir šiose kelionėse praleistų nakvynių skaičių) ir skirstoma pagal:

  • paskirties šalį;
  • tikslą;
  • kelionės trukmę;
  • apgyvendinimo tipą;
  • išvykimo mėnesį;
  • transporto rūšį;
  • išlaidas.

Šie duomenys taip pat analizuojami atsižvelgiant į socialinius ir demografinius turisto požymius:

  • lytį;
  • amžiaus grupę;
  • išsilavinimą (neprivaloma);
  • namų ūkio pajamas (neprivaloma);
  • aktyvumo statusą (neprivaloma).

Iki 2013 m. į turizmo statistiką buvo įtraukiamos bent vienos nakvynės kelionės, o nuo ataskaitinių 2014 m. į oficialią Europos statistiką taip pat įskaičiuojamos išvykstamojo turizmo vienadienės kelionės.

Turizmui tyrinėti galima naudoti kitų oficialių šaltinių duomenis. Pavyzdžiui:

  • verslo struktūros statistiką ir trumpojo laikotarpio verslo statistiką, kuria gali būti naudojamasi siekiant gauti papildomos informacijos apie turizmo srautus ir ekonominius tam tikrų su turizmu susijusių sektorių rodiklius;
  • užimtumo turistų apgyvendinimo sektoriuje duomenis pagal darbo jėgos tyrimą (DJT), nagrinėjamus pagal darbo laiką (visą arba ne visą darbo dieną), užimtumo padėtį, amžių, išsilavinimo lygį, lytį, nuolatinį darbo pobūdį ir ilgalaikį darbą tam pačiam darbdaviui (metų ir ketvirčio duomenys);
  • asmeninių kelionių įplaukų ir išlaidų duomenis pagal mokėjimų balansą;
  • transporto statistiką (pvz., keleivinio oro transporto).

Aplinkybės

Remiantis Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO) leidiniu „Turizmo aktualijos“ (anglų k.), ES yra svarbi turizmo paskirties vieta, o keturios jos valstybės narės priklausė populiariausių turistų lankomų valstybių dešimtukui. Turizmas gali padėti kurti naujas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, be to, jis padeda vystytis kaimo, pakraščio ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms. Dėl šių aplinkybių ir atsižvelgiant į platesnes regionų politikos ir tvaraus vystymosi politikos sritis didėja patikimos ir suderintos turizmo statistikos poreikis.

Turizmas gali būti labai svarbus Europos regionų vystymuisi. Turizmo reikmėms plėtojant infrastruktūrą prisidedama prie vietos plėtros, o kuriamos ar išsaugomos darbo vietos padeda spręsti pramonės ar kaimo vietovių nuosmukio problemas. Tvarus turizmas susijęs su kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu ir stiprinimu, ir aprėpia labai įvairias sritis – nuo meno, kulinarinio paveldo iki biologinės įvairovės apsaugos.

2006 m. Europos Komisija priėmė komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (KOM(2006) 134 galutinis). Šiame dokumente aptariamos įvairios problemos, su kuriomis turizmo sektoriui teks susidurti artimiausiais metais, pvz., Europos gyventojų senėjimas, didėjanti išorės konkurencija, labiau specializuoto turizmo paklausa ir poreikis plėtoti tvaresnius ir aplinkai mažiau kenkiančius turizmo būdus. Komunikate taip pat teigiama, kad konkurencingesnė turizmo pasiūla ir tvarios paskirties vietos geriau tenkintų turistų poreikius ir užtikrintų Europos vietą tarp pasaulyje populiariausių turizmo paskirties vietovių. Vėliau, 2007 m. spalio mėn., priimtas kitas komunikatas „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (KOM(2007) 621 galutinis), kuriame siūlomi veiksmai, susiję su tvariu paskirties vietų valdymu, tvarumo aspektų įtraukimu į įmonių veiklą ir turistų informavimu apie tvarumą.

Lisabonos sutartyje pripažįstama turizmo svarba, nustatoma ES kompetencijos sritis turizmo sektoriuje ir numatoma priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Turizmui skirtame Sutarties straipsnyje nurodoma, kad ES „papildo valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje“. 2010 m. birželio mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (KOM(2010) 352 galutinis). Šiuo komunikatu skatinama derinti su turizmu susijusias iniciatyvas ir nustatoma nauja veiksmų sistema, pagal kurią bus didinamas turizmo konkurencingumas ir gebėjimas užtikrinti tvarų augimą. Pasiūlytos kelios Europos arba tarptautinės iniciatyvos šiems tikslams pasiekti, įskaitant susijusias su turizmo socialinės ir ekonominės žinių bazės įtvirtinimu.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos