Tretinio mokslo statistika


Duomenys išgauti 2018 m. rugsėjo mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. kovo mėn.

Pagrindiniai akcentai
2016 m. ES buvo 19,6 mln. tretinio mokslo studentų, iš jų 61 proc. mokėsi bakalauro diplomui įgyti.

2016 m. moterys sudarė 54 proc. visų tretinio mokslo studentų ES. Tik doktorantūros studijas pasirinkusiųjų daugiau buvo vyrų.

2016 m. beveik trečdalis visų tretinio mokslo studentų studijavo socialinius mokslus, žurnalistiką, informacijos mokslus, verslą, administravimą arba teisę.

Tretinio mokslo studentų ir akademinių darbuotojų skaičiaus santykis 2016 m.

Šiame straipsnyje pateikiami statistiniai tretinio mokslo (ISCED 5–8 lygmenų) Europos Sąjungoje (ES) duomenys. Šis straipsnis įtrauktas į interneto leidinį apie švietimą ir mokymą ES. Tretinio mokslo studijos universitetuose ir kitose aukštojo mokslo įstaigose – aukštesnis už vidurinįjį ugdymą švietimo lygmuo. Jis labai svarbus visuomenei, nes skatina inovacijas, didina ekonominę plėtrą bei augimą ir piliečių gerovę. Kai kurie Europos universitetai – vieni prestižiškiausių pasaulyje.

Daugelis apžvalgininkų spėja, kad artimiausiais metais labai kvalifikuotų darbuotojų paklausa didės. Iš tikrųjų įgūdžių spragų kai kuriose ES valstybėse narėse esama jau dabar. Dėl skaitmeninių technologijų darbo vietos tampa lankstesnės ir sudėtingesnės. Todėl vis daugiau darbdavių ieško darbuotojų, gebančių tvarkyti sudėtingą informaciją, savarankiškai mąstyti, dirbti kūrybiškai, išmaniai ir efektyviai naudoti išteklius ir rezultatyviai bendrauti.

Palyginti daug tretinio mokslo studentų yra judūs tarptautiniu mastu ir studijuoja užsienyje: šis reiškinys analizuojamas atskirame straipsnyje.

Visas straipsnis

Dalyvavimas

1 lentelėje pateikiami duomenys apie studentų skaičių kiekviename iš keturių tretinio mokslo lygmenų. Tretinio mokslo bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijos vykdomos visose ES valstybėse narėse, o trumposios tretinio mokslo studijos, kurios paprastai grindžiamos praktika ir orientuotos į konkrečią profesiją, siekiant parengti studentus darbo rinkai, nėra įtrauktos į Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Lietuvos, Rumunijos ir Suomijos, taip pat į Lichtenšteino, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos švietimo sistemas. Gana retos jos ir kai kuriose kitose šalyse, pvz., Čekijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Lenkijoje arba Portugalijoje.

Dalyvavimas pagal lygmenį

2016 m. ES 28 tretinio išsilavinimo siekė 19,6 mln. studentų (žr. 1 lentelę); iš jų 7,3 proc. lankė trumpųjų tretinio mokslo studijų kursus, 61,3 proc. studijavo siekdami įgyti bakalauro, 27,6 proc. – magistro, o 3,9 proc. – daktaro laipsnius.

2016 m. daugiausia gyventojų turinčioje ES valstybėje narėje Vokietijoje tretinio išsilavinimo siekė 3,0 mln. studentų – šis skaičius buvo didžiausias visoje ES ir sudarė 15,5 proc. viso ES 28 studentų skaičiaus. Toliau pagal tretinio mokslo studentų skaičių rikiavosi Prancūzija (12,7 proc. viso skaičiaus), Jungtinė Karalystė (12,2 proc.), Ispanija (10,0 proc.), Italija (9,3 proc.) ir Lenkija (8,2 proc.), o po jų – Nyderlandai, kuriuose studijavo 4,3 proc. ES 28 tretinio mokslo studentų.

Trumpųjų tretinio mokslo studijų kursų lankytojų daugiausia buvo Prancūzijoje – jie sudarė penktadalį (20,0 proc.) visų tretinio mokslo studentų. Palyginti daug jų taip pat buvo Ispanijoje, Latvijoje, Austrijoje ir Maltoje – šiose šalyse jų dalis sudarė 15–19 proc. Dar populiaresni trumpųjų tretinio mokslo studijų kursai buvo Turkijoje – šioje šalyje į juos buvo priimta šiek tiek daugiau nei trečdalis (34,2 proc.) visų tretinio mokslo studentų.

2016 m. visose ES valstybėse narėse bakalauro laipsnio siekiančių studentų buvo daugiau kitų tretinio mokslo lygmenų studentų. Prancūzija, Austrija ir Liuksemburgas buvo vienintelės valstybės narės, kuriose bakalauro laipsnio siekiantys studentai sudarė mažiau nei 50 proc. visų tretinio mokslo studentų. O štai Airijoje (75,2 proc.), Nyderlanduose (76,0 proc.) ir Lietuvoje (76,6 proc.) bakalauro laipsnio siekė daugiau kaip trys ketvirtadaliai tretinio mokslo studentų. Graikijoje ši dalis siekė beveik devynis dešimtadalius (87,2 proc.), didelė dalis taip pat nustatyta Serbijoje (79,9 proc.) ir Šiaurės Makedonijoje (94,6 proc.).

2016 m. Nyderlanduose, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Airijoje (taip pat Serbijoje) magistro laipsnio siekė mažiau nei penktadalis visų tretinio mokslo studentų. Graikijoje (taip pat Turkijoje ir Šiaurės Makedonijoje) ši dalis buvo mažesnė nei dešimtadalis. O štai Portugalijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Kroatijoje, Kipre, Slovakijoje ir Italijoje magistro laipsnio siekė daugiau kaip trečdalis tretinio mokslo studentų.

2016 m. ES valstybėse narėse didžiausia santykinė daktaro laipsnio siekiančių tretinio mokslo studentų dalis – 8,8 proc. – buvo Liuksemburge (didesnė dalis nustatyta Lichtenšteine (18,3 proc.)) – žr. 1 lentelę. Be šių palyginti mažų šalių, kitos pagal dydį dalys ES valstybėse narėse nustatytos Suomijoje (6,6 proc.), Čekijoje ir Vokietijoje (po 6,5 proc.), o iš 1 lentelėje nurodytų ne ES valstybių narių 8,3 proc.rodiklis nustatytas Šveicarijoje. Mažiausia doktorantūros studentų dalis, palyginti su visu tretinio mokslo studentų skaičiumi, ES buvo Maltoje (0,9 proc.) – joje aukštojo mokslo įstaigos pradėjo veiklą tik visai neseniai ir šiuo metu plėtojamos (dar mažesnė dalis nustatyta Šiaurės Makedonijoje (0,7 proc.)).

Vyrų ir moterų dalyvavimas tretinio mokslo studijose

2016 m. 54,1 proc. visų ES 28 tretinio mokslo studentų sudarė moterys. Moterų dalis buvo šiek tiek didesnė tarp magistro laipsnio siekiančių tretinio mokslo studentų (57,1 pro.) ir truputį mažesnė tarp bakalauro laipsnio siekiančių ir trumpųjų studijų kursus lankančių studentų (atitinkamai po 53,2 proc. ir 52,1 proc.). Dauguma (52,2 proc.) doktorantų buvo vyrai.

2016 m. beveik trys penktadaliai visų tretinio mokslo studentų Švedijoje, Slovakijoje, Baltijos jūros regiono valstybėse narėse ir Lenkijoje buvo moterys. Daugumą tretinio mokslo studentų moterys sudarė ir visose kitose ES valstybėse narėse, išskyrus Graikiją (48,5 proc.) ir Vokietiją (48,2 proc.). Šveicarijoje, Turkijoje ir Lichtenšteine moterys taip pat sudarė tretinio mokslo studentų mažumą.

Kalbant vien apie bakalauro laipsnio siekiančius studentus pažymėtina, kad Graikija (47,8 proc. moterų) ir Vokietija (45,9 proc.) buvo vienintelės ES valstybės narės, kuriose studijuojančių vyrų 2016 m. buvo daugiau nei moterų. Tokia padėtis taip pat buvo Šveicarijoje, Turkijoje ir Lichtenšteine. Didžiausia moterų dalis tarp bakalauro laipsnio siekiančių studentų nustatyta Švedijoje (63,2 proc.). Tarp magistro laipsnio siekiančių studentų moterys visose ES valstybėse narėse sudarė daugumą, o Turkijoje ir Lichtenšteine – mažumą. Didžiausia moterų dalis buvo Baltijos jūros regiono valstybėse narėse, Lenkijoje, Kipre, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Slovakijoje – šiose šalyse moterys sudarė daugiau kaip 60 proc. visų magistro laipsnio siekiančių studentų.

Kituose dviejuose tretinio mokslo lygmenyse, kuriuose studentų mažiau, padėtis buvo įvairesnė. Aštuoniose iš 22 valstybių narių, kurių duomenų turima, trumpųjų studijų kursuose dalyvavo daugiau vyrų nei moterų ir vyrai sudarė didžiąją dalį doktorantūros lygmens studentų pusėje (14 iš 28) ES valstybių narių (kitoje pusėje dauguma jų buvo moterys).

1 lentelė. Tretinio mokslo studentų skaičius pagal lygmenį ir lytį 2016 m.
(tūkst.)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_enrt01)

Studijų sritys

2016 m. ES 28 beveik trečdalis (32,0 proc.) visų tretinio mokslo studentų studijavo socialinius mokslus, žurnalistiką, informacijos mokslus, verslą, administravimą arba teisę (pažymėtina, kad į pateiktą informaciją įtraukti Nyderlandų duomenys yra 2015 m.). Moterys šioje studijų srityje (anglų kalba) sudarė 57,6 proc. visų studentų – žr. 1 lentelę. Antra pagal dažnumą sritis buvo inžinerijos, gamybos ir su statyba susijusios studijos – jas rinkosi 15,7 proc. visų tretinio mokslo studentų. Šioje srityje beveik trys ketvirtadaliai (74,1 proc.) visų studentų buvo vyrai. Trečioji pagal dydį studijų sritis buvo sveikata ir gerovė – jai teko 13,4 proc. visų tretinio mokslo studentų. Šioje srityje moterys sudarė beveik tris ketvirtadalius (71,2 proc.) visų tretinio mokslo studentų. Iš likusių 1 lentelėje nurodytų mokslo sričių daugiausia moterų studijavo pedagogiką (šioje srityje moterys sudarė 78,0 proc. visų studentų), o meno ir humanitarinių mokslų srityje moterys sudarė beveik du trečdalius (64,5 proc.) visų studentų. O gamtos mokslų, matematikos, statistikos, informacinių ir ryšių technologijų srityse vyrai sudarė 61,1 proc. visų tretinio mokslo studentų.

1 grafikas. ES 28 tretinio mokslo studentų pasiskirstymas pagal sritį ir lytį 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_enrt03)

Absolventai

2016 m. ES 28 tretinio mokslo įstaigas baigė apie 4,7 mln. studentų. Pažymėtina, kad šis skaičius yra grindžiamas naujausia turima kiekvienos ES valstybės narės informacija (Nyderlandų – 2015 m.). 2016 m. daugiausia tretinio mokslo absolventų buvo Prancūzijoje (773 tūkst.) ir Jungtinėje Karalystėje (754 tūkst.), kuri šiek tiek pirmavo prieš Vokietiją (557 tūkst.; pažymėtina, kad į nurodytus skaičius neįtraukiami profesinių akademijų absolventai) ir Lenkiją (488 tūkst.). Taip pat pažymėtina, kad palyginti didelis absolventų skaičius Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje bent iš dalies gali būti susijęs su trumpesne vidutine studijų trukme, pavyzdžiui, Prancūzijoje proporcinė trumpųjų studijų kursus lankiusių tretinio mokslo studentų dalis buvo didžiausia iš visų ES valstybių narių.

2 lentelė. Tretinio mokslo absolventų skaičius pagal sritį 2016 m.
(tūkst.)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_grad02)

Išanalizavus 2016 m. ES 28 absolventų skaičius pagal mokslo sritis (Nyderlandų duomenys – 2015 m.) matyti, kad daugiau nei trečdalis (34,1 proc.) visų tretinio mokslo studentų baigė socialinius mokslus, žurnalistiką, informacijos mokslus, verslą, administravimą arba teisę. Ši dalis buvo didesnė už atitinkamą 2016 m. šioje srityje vis dar studijavusių tretinio mokslo studentų dalį (32,0 proc.) – todėl galima spėti, kad pastaraisiais metais pagal šio tipo studijas pradėjo studijuoti mažiau studentų arba kad padaugėjo studijų nebaigusių studentų ar pailgėjo vidutinė kursų trukmė kitose srityse. Panaši padėtis pastebėta sveikatos ir gerovės srityje (joje absolventų buvo 13,7 proc., o tretinio mokslo studentų – 13,4 proc.), taip pat pedagogikos studijų (9,0 proc. absolventų, palyginti su 7,4 proc. studentų) ir paslaugų srityje (3,7 proc. absolventų, palyginti su 3,5 proc. studentų). Kitokia padėtis pastebėta kitose mokslo srityse: inžinerijos, gamybos ir statybos studijų srityje (14,8 proc. absolventų ir 15,7 proc. studentų), gamtos mokslų, matematikos, statistikos, informacinių ir ryšių technologijų studijų srityje (11,0 proc. absolventų ir 12,3 proc. studentų), meno ir humanitarinių mokslų studijų srityje (11,0 proc. absolventų ir 12,2 proc. studentų) bei žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir veterinarijos studijų sričių (1,7 proc. absolventų ir 1,9 proc. studentų).

3 lentelė. Tretinio mokslo absolventų pasiskirstymas pagal sritį 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_grad02)

ES valstybėse narėse išskirtinos kelios sritys, kurių studijas, palyginti su ES vidurkiu, 2016 m. baigė itin didelė arba itin maža tretinio mokslo studentų dalis. Socialinių mokslų, žurnalistikos, informacijos mokslų, verslo, administravimo arba teisės studijų absolventų dalis buvo palyginti nedidelė Suomijoje ir Ispanijoje; šiose šalyse ji 2016 m. sudarė šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį visų absolventų – daug didesnė ji užregistruota Liuksemburge (51,7 proc. visų absolventų) ir Bulgarijoje (49,0 proc.). Panašiai išanalizavus inžinerijos, gamybos ir statybos studijų duomenis matyti, kad palyginti maža šios srities absolventų dalis buvo Liuksemburge, Nyderlanduose (2015 m. duomenys), Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje, bet palyginti didelė – Austrijoje (20,5 proc.), Portugalijoje (21,3 proc.) ir ypač Vokietijoje (22,0 proc.). Gamtos mokslų, matematikos, statistikos, informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų dalis buvo palyginti maža Belgijoje, Kipre, Lietuvoje ir Bulgarijoje, o itin didelė – Vokietijoje (14,0 proc.), Airijoje (15,0 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (17,2 proc.). Sveikatos ir gerovės srities absolventų dalis buvo palyginti maža Liuksemburge, Bulgarijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Kipre, bet palyginti didelė – Suomijoje (19,7 proc.), Danijoje (20,3 proc.), Švedijoje (22,2 proc.) ir ypač – Belgijoje (26,5 proc.). Pedagogikos srities absolventų santykinė dalis buvo palyginti maža Italijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje, o itin didelė – Ispanijoje (16,5 proc.), Vengrijoje (16,6 proc.), Kipre (17,0 proc.) ir Maltoje (18,0 proc.).

2016 m. ES 28 beveik trys penktadaliai (57,6 proc.) visų absolventų buvo moterys. Išanalizavus ES 28 programų krypčių duomenis (į juos įtraukti 2015 m. Nyderlandų duomenys) paaiškėjo, kad ši dalis buvo šiek tiek didesnė (60,7 proc.) socialinių mokslų, žurnalistikos, informacijos mokslų, verslo, administravimo ir teisės srityje, siekė daugiau nei du trečdalius meno ir humanitarinių mokslų srityje (66,9 proc.), beveik tris ketvirtadalius sveikatos ir gerovės srityje (73,9 proc.), o didžiausia – daugiau nei keturi penktadaliai – (80,4 proc.) buvo pedagogikos srityje (žr. 2 grafiką). Absolventai vyrai sudarė beveik tris penktadalius (57,5 proc.) visų gamtos mokslų, matematikos, statistikos, informacinių ir ryšių technologijų studijų absolventų ir beveik tris ketvirtadalius (72,3 proc.) visų inžinerijos, gamybos ir statybos studijų absolventų. Dviejose mažesnėse srityse – žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir veterinarijos srityje ir paslaugų srityje – absolventų vyrų ir moterų skaičius buvo beveik vienodas.

2 grafikas. ES 28 tretinio mokslo absolventų pasiskirstymas pagal sritį ir lytį 2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_grad02)

Vertinant pagal santykį su visu 20–29 metų amžiaus gyventojų skaičiumi, gamtos mokslų, matematikos, statistikos, informacinių ir ryšių technologijų tretinio mokslo studijų absolventų skaičius pastaraisiais metais padidėjo. 3 grafike matyti 2016 m. absolventų vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas šiose srityse – ES 28 absolventų vyrų beveik dukart daugiau nei moterų. Gamtos mokslų, matematikos, statistikos, informacinių ir ryšių technologijų absolventų vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas (pagal santykį su gyventojų skaičiumi) ryškiausias buvo Austrijoje – šiose šalyse absolventų vyrų skaičius buvo 2,7 karto didesnis už moterų skaičių; palyginti dideli skirtumai taip pat užregistruoti Belgijoje, Suomijoje, Nyderlanduose (2015 m. duomenys), Maltoje, Liuksemburge, Airijoje ir Vokietijoje. Tačiau Kipre, Rumunijoje ir Lenkijoje gamtos mokslų, matematikos, statistikos, informacinių ir ryšių technologijų studijų absolventų vyrų skaičius (pagal santykį su gyventojų skaičiumi) buvo mažiau nei 40 proc. didesnis už moterų skaičių.

3 grafikas. Tretinį mokslą gamtos mokslų, matematikos, naudojimosi kompiuteriu, inžinerijos, gamybos ir statybos srityse baigusių studentų skaičius 2016 m.
(skaičius tūkstančiui 20–29 metų amžiaus gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (educ_grad04)

Dėstytojų, studentų ir akademinių darbuotojų skaičiaus santykis

2016 m. (Danijos ir Airijos duomenys – 2015 m.) ES 28 tretinio mokslo įstaigose dėstė 1,5 mln. asmenų – žr. 4 lentelę. Iš jų nedidelė mažuma – apie 100 tūkst. – dėstė trumpųjų tretinio mokslo studijų kursus. Daugiau kaip ketvirtadalis (27,1 proc.) ES 28 tretinio mokslo dėstytojų dėstė Vokietijoje, o po šiek tiek daugiau nei dešimtadalį – Ispanijoje (11,1 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (10,2 proc.).

4 lentelė. Tretinio mokslo dėstytojai pagal lygmenį ir lytį 2016 m.
(tūkst.)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_perp01)

Kitaip nei pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokymo įstaigose, kuriose daugiausia mokė moterys, daugumą tretinio mokslo dėstytojų sudarė vyrai. 2016 m. beveik tris penktadalius (57,4 proc.) ES 28 tretinio mokslo dėstytojų sudarė vyrai. Ši dalis sudarė beveik du trečdalius Graikijoje (66,2 proc.) ir taip pat viršijo 60 proc. Liuksemburge, Maltoje, Italijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Tačiau Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje didžiąją tretinio mokslo dėstytojų dalį sudarė moterys (atitinkamai po 51,7 proc., 55,3 proc. ir 56,5 proc.).

2016 m. studentų ir akademinių darbuotojų skaičiaus santykis ES 28 tretinio mokslo įstaigose buvo vidutiniškai 15,0. Didžiausias studentų ir darbuotojų skaičiaus santykis iš ES valstybių narių užregistruotas Graikijoje (39,6), o daugiau kaip 20 studentų vienam darbuotojui santykis taip pat buvo nustatytas Belgijoje ir Italijoje. Liuksemburge (7,6 studentų vienam darbuotojui) ir Maltoje (9,7) studentų ir darbuotojų skaičiaus santykis buvo vienaženklis. Palyginti mažas jis taip pat buvo Švedijoje ir Danijoje (2015 m. duomenys).

5 lentelė. Tretinio mokslo studentų ir akademinių darbuotojų skaičiaus santykis 2016 m.
(studentų skaičius vienam akademiniam darbuotojui)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_perp04)

Finansavimas

Turima 27 ES valstybių narių duomenų apie viešąsias išlaidas tretiniam mokslui pagal santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) (žr. 4 grafiką). 2015 m. šis santykis siekė nuo 0,5 proc. Liuksemburge ir 0,7 proc. Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Graikijoje iki 1,8 proc. Austrijoje ir 1,9 proc. Švedijoje ir Suomijoje, o didžiausias buvo 2,4 proc. Danijoje (2014 m. duomenys). ES 28 vidurkis buvo 1,2 proc.

4 grafikas. Viešosios išlaidos tretiniam mokslui pagal santykį su BVP 2015 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_fine06)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Šaltinis

Tarptautinių statistinių švietimo duomenų standartus nustato trys tarptautinės organizacijos:

ES statistikos tarnyba *Eurostatas.

Šio straipsnio duomenų šaltinis – bendras UNESCO, EBPO ir Eurostato (UEE) švietimo statistinių duomenų rinkinys. Juo grindžiama Eurostato švietimo statistinių duomenų bazė. Rengdamas šį bendrą duomenų rinkinį Eurostatas taip pat renka duomenis apie priėmimą į mokslo įstaigas regionuose ir užsienio kalbų mokymąsi.

2008 m. balandžio 23 d. Reglamente Nr. 452/2008 nustatytas teisinis ES švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės pagrindas. Priimti du su švietimo ir mokymo duomenų rinkimu susiję Europos komisijos reglamentai. Pirmasis – 2011 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 88/2011 – susijęs su 2010–2011 ir 2011–2012 mokslo metų duomenimis, o antrasis – 2013 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 912/2013 – su 2012–2013 ir vėlesniais mokslo metais.

Daugiau informacijos apie bendrą duomenų rinkinį pateikta straipsnyje apie UEE metodiką.

Klasifikavimas

Tarptautinė švietimo statistika grindžiama Tarptautiniu standartizuotu švietimo klasifikatoriumi (ISCED), kuriuo aprašomi įvairūs švietimo lygmenys. Pirmąkart jį UNESCO parengė 1976 m. ir persvarstė 1997 m., o dar kartą – 2011 m. Pagal ISCED 2011 (anglų kalba) išskiriami devyni švietimo lygmenys: ikimokyklinis ugdymas (0 lygmuo); pradinis ugdymas (1 lygmuo); pagrindinis ugdymas (2 lygmuo); vidurinis ugdymas (3 lygmuo); profesinis mokymas turint vidurinį išsilavinimą (4 lygmuo); trumpas tretinis išsilavinimas (5 lygmuo); bakalauro ar lygiavertės studijos (6 lygmuo); magistrantūros ar lygiavertės studijos (7 lygmuo); doktorantūros ar lygiavertės studijos (8 lygmuo). Pirmieji ISCED 2011 grindžiami rezultatai buvo paskelbti 2015 m. Pirmiausia pateikti 2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenys apie studentus bei dėstytojus ir 2012 m. ataskaitinio laikotarpio duomenys apie išlaidas. Šiuo klasifikatoriumi grindžiama visa šiame straipsnyje pateikta statistinė informacija.

Tretinis mokymas vykdomas po vidurinio ugdymo, suteikiant galimybę mokytis specializuotose srityse. Tretinį mokymą sudaro ne tik paprastai akademiniu laikomas mokymas, bet ir išsamesnis profesinis mokymas. Tretinio lygmens programų turinys yra sudėtingesnis ir išsamesnis nei žemesniaisiais ISCED lygmenimis. Viena iš būtinų tretinio mokslo sąlygų – sėkmingai baigti kurią nors iš ISCED 3 lygmens programų, kuria tiesiogiai suteikiama teisė mokytis pagal pirmąsias tretinio mokslo programas (ši teisė taip pat gali būti suteikiama baigus ISCED 4 lygmens programas). Be kvalifikacijos reikalavimų, priėmimas į šių lygmenų programas gali priklausyti nuo pasirinkto dalyko ir (arba) gautų pažymių. Be to, gali prireikti dalyvauti stojamuosiuose egzaminuose ir juos sėkmingai išlaikyti.

Pagal tretinio mokslo programas suteikiamos kvalifikacijos paprastai pasižymi aiškia hierarchija. Vis dėlto perėjimas iš vienos tretinio lygmens programos į kitą ne visada aiškiai atskirtas: gali būti įmanoma derinti programas ir perkelti kreditus iš vienos programos į kitą. Kai kuriais atvejais anksčiau baigtų mokymo programų kreditai taip pat gali būti įskaitomi studijuojant pagal aukštesnio ISCED lygmens programas. Tačiau, norint studijuoti ISCED 8 lygmeniu, paprastai reikalaujama būti sėkmingai baigus ISCED 7 lygmenį.

ISCED 1997 ir ISCED 2011 taip pat buvo aprašytos švietimo ir mokymo sritys, bet vėliau juos pakeitė ISCED-F 2013 klasifikatorius (anglų kalba). Iki 2015 m. Eurostato duomenys pagal mokslo sritis klasifikuoti remiantis ISCED 1997 (mokymo sričių atžvilgiu jis yra toks pat kaip ISCED 2011). 2016 m. ir vėlesni duomenys yra (ir bus) klasifikuojami pagal ISCED-F 2013. Plačios mokymo sričių grupės pagal ISCED 1997 yra šios: bendrosios programos; švietimas; menas ir humanitariniai mokslai; socialiniai mokslai, verslas ir teisė; gamtos mokslai, matematika ir kompiuterių naudojimas; inžinerija, gamyba ir statyba; žemės ūkis ir veterinarija; sveikata ir gerovė; paslaugos.

Pagrindinės sąvokos

Tretinio mokslo studentų ir akademinių darbuotojų skaičiaus santykis apskaičiuojamas dalijant studentų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais iš akademinių darbuotojų skaičiaus visos darbo dienos ekvivalentais. Šis santykis neturėtų būti painiojamas su vidutiniu klasių (grupių) dydžiu, reiškiančiu studentų skaičių tam tikrame kurse arba auditorijoje.

Šio straipsnio lentelėse taikomas šis sutartinis žymėjimas:
Vertė kursyvu     duomenų vertė yra prognozuojama, preliminari arba įvertinta, todėl gali kisti;
: vertės nėra, ji konfidenciali arba nepatikima.
netaikoma.

Aplinkybės

Bolonijos procesas

Nuo tada, kai pradėtas Bolonijos procesas (žr. straipsnį Education and training statistics introduced) (anglų kalba), aukštojo mokslo sistemos labai plėtėsi, taip pat pertvarkyti ir mokslo laipsniai ir kokybės užtikrinimo sistemos. Vis dėlto finansų ir ekonomikos krizė ir paveikė aukštąjį mokslą: kai kurios ES valstybės narės į jį investavo daugiau, o kitos savo tretinio mokslo išlaidas smarkiai sumažino. 2018 m. Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (anglų kalba) paskelbė Bolonijos proceso įgyvendinimo apžvalgą „The European Higher Education Area in 2018: Bologna Process Implementation Report“ (anglų kalba).

Įgyvendinant Bolonijos procesą paskatintos kelios reformos, kuriomis siekiama padidinti Europos aukštojo mokslo suderinamumą, palyginamumą, konkurencingumą ir patrauklumą studentams, tačiau tai tik viena iš platesnio masto pastangų aukštojo mokslo srityje krypčių. Siekdamos tarpusavyje susieti Bolonijos procesą ir Kopenhagos procesą (dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje), Europos Komisija ir ES valstybės narės sukūrė Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangą (EKS) (anglų kalba).

„Europa 2020“ ir „ET 2020“ lyginamieji standartai

Aukštojo mokslo institucijos yra labai svarbios partnerės įgyvendinant ES strategiją, kuria siekiama skatinti ir palaikyti ekonomikos augimą: Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatytas tikslas, kad iki 2020 m. 40 proc. 30–34 metų amžiaus gyventojų Europos Sąjungoje būtų baigę aukštąjį mokslą. Visų lygių švietimo ir mokymo sistemų rezultatų gerinimas ir dalyvavimo tretinio mokslo sistemoje didinimas taip pat yra vienas iš integruotų ekonomikos ir užimtumo gairių, persvarstytų įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, tikslų.

2009 m. gegužės mėn. Taryba priėmė Atnaujintą Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginį pagrindą (vadinamąją „ET 2020“). Joje nustatyti keturi strateginiai švietimo ir mokymo ES tikslai:

  • mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove;
  • gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą;
  • skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą; ir
  • stiprinti kūrybiškumo ir naujovių, įskaitant verslumą, aspektus visais švietimo ir mokymo lygmenimis.

Strategijoje nustatyti keli iki 2020 m. pasiektini lyginamieji standartai, įskaitant pirmiau nurodytą tikslą, kad tretinį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų amžiaus gyventojų dalis sudarytų bent 40 proc. 2011 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė dar du besimokančiųjų judumo lyginamuosius standartus. Pirmuoju iš jų nustatomas 2020 m. tikslas, pagal kurį vidutiniškai bent 20 proc. ES 28 aukštojo mokslo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su aukštuoju mokslu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes), kuris atitiktų ne mažiau kaip 15 Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) (anglų kalba) kreditų arba kurio trukmė būtų ne trumpesnė kaip trys mėnesiai. 2012 m. gegužės mėn. priimtas dar vienas įsidarbinimo galimybių lyginamasis standartas: kad iki 2020 m. ES 28 dirbančių 20–34 metų amžiaus absolventų, palikusių švietimo ir mokymo sistemą ne anksčiau kaip likus trejiems metams iki ataskaitinių metų, dalis turėtų siekti bent 82 proc.

„Erasmus+“

Programa „Erasmus“ – daugiau nei ketvirtį šimtmečio įgyvendinta viena iš žinomiausių Europos programų. 2014 m. ją pakeitė Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa, vadinamoji programa „Erasmus+“. Aukštojo mokslo srityje pagal programą „Erasmus+“ studentams ir akademiniams darbuotojams suteikiama galimybė ugdyti savo gebėjimus ir gerinti įsidarbinimo galimybes. Studentai gali studijuoti užsienyje iki 12 mėnesių (kiekvienoje tretinio mokymo pakopoje). 2014–2020 m. laikotarpiu programoje „Erasmus+“ turėtų dalyvauti daugiau kaip du milijonai aukštojo mokslo studentų, įskaitant apie 25 tūkst. jungtinių magistrantūros studijų programų studentų.

2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė pasiūlymus dėl 2021–2027 m. programos „Erasmus“, du kartus padidindama biudžetą (iki 30 mlrd. EUR). Tikimasi, kad tai padės įtraukti į programą 12 mln. dalyvių.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos





Participation in education and training (educ_part)
Education personnel (educ_uoe_per)
Education finance (educ_uoe_fin)