Atsinaujinančiųjų išteklių energijos statistika


Duomenys paimti 2018 m. sausio mėn. Naujausi duomenys: Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. liepos mėn. Versija anglų kalba yra naujesnė.
1 grafikas. Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalis 2004 ir 2016 m.
(bendro galutinio energijos suvartojimo proc.)
Šaltinis – Eurostatas (t2020_31)
2 grafikas. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2016 m.
(bendro galutinio energijos suvartojimo proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_ind_335a)
3 grafikas. Pirminė energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių ES 28 1990–2016 m.
(MTNE)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_110a)
4 grafikas. Bendras vidaus energijos suvartojimas ES 28 1990–2016 m.
(MTNE)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_110a)
1 lentelė. Atsinaujinančiųjų išteklių dalis pagal bendrą vidaus energijos suvartojimą 2016 m.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (nrg_100a) ir (nrg_107a)
2 lentelė. Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalis pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą 2004–2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_ind_335a)
5 grafikas. Bendra energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių ES 28 1990–2016 m.
(TWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_105a)
3 lentelė. Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos dalis pagal bendrą elektros energijos suvartojimą 2004–2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_ind_335a)
4 lentelė. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis šildymo ir aušinimo sektoriuje 2004–2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_ind_335a)
5 lentelė. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2004–2016 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_ind_335a)
6 grafikas. Pirminė skystųjų biodegalų gamyba ES 28 1990–2016 m.
(MTNE)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_110a)

Šiame straipsnyje pateikiama naujausia statistinė informacija apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius Europos Sąjungoje (ES). Atsinaujinančiuosius energijos išteklius sudaro vėjo energija, saulės (terminė, fotovoltinė ir koncentruotoji) energija, hidroenergija, potvynių energija, geoterminė energija, biokuras ir atsinaujinančioji atliekų dalis.

Naudoti atsinaujinančiąją energiją gali būti pravartu dėl daugybės priežasčių, pvz., galimybės mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įvairinti energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro (pirmiausia – naftos ir dujų) rinkų. Plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius taip pat galima skatinti ES užimtumą, nes galima kurti darbo vietas naujų žaliųjų technologijų srityse.

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Pastaraisiais metais atsinaujinančiosios energetikos sektorius ES smarkiai augo. Per pastaruosius metus iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalis (pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą) išaugo beveik dvigubai: nuo apytiksliai 8,5 proc. 2004 m. iki 17,0 proc. 2016 m.

Šią teigiamą tendenciją paskatino teisiškai privalomi planiniai rodikliai didinti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalį, įtvirtinti Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Nors ES kaip visuma tinkamai siekia savo 2020 metams nustatytų planinių rodiklių, kai kurios valstybės narės turės įdėti papildomų pastangų, norėdamos įgyvendinti savo prievoles dėl dviejų pagrindinių rodiklių, susijusių su iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalimi (pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą) (žr. 1 grafiką) ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos konkrečia dalimi transporto sektoriuje (žr. 2 grafiką).

Pirminė energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių

2016 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirminė gamyba ES 28 sudarė 211 mln. tonų naftos ekvivalentu (TNE). ES 28 pagamintos atsinaujinančiosios energijos kiekis 2006–2016 m. iš viso padidėjo 66,6 proc., t. y. vidutiniškai po 5,3 proc. per metus.

2016 m. reikšmingiausias ES 28 atsinaujinančiųjų išteklių energijos išteklius buvo mediena ir kitas kietasis biokuras bei atsinaujinančiosios atliekos. Jie buvo naudojami 49,4 proc. pirminės gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (žr. 3 grafiką). Antrą pagal dydį atsinaujinančiosios energijos rūšių derinio sandą sudarė hidroenergija (14,3 proc. viso rodiklio), trečią – vėjo energija (12,4 proc.). Vėjo ir saulės energijos produkcija sparčiai augo, bet bendras jų gamybos lygis išliko palyginti žemas. Saulės energijos dalis sudarė 6,3 proc. 2016 m. ES 28 pagamintos atsinaujinančiosios energijos, o geoterminės energijos dalis buvo 3,2 proc. viso rodiklio. Potvynių ir atoslūgių, bangų ir vandenynų energijos produkcijos lygis kol kas labai žemas. Šios technologijos daugiausia taikomos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas

2016 m. atsinaujinantieji energijos ištekliai ES 28 sudarė 13,2 proc. bendro vidaus energijos suvartojimo. Didžiausią įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių rūšių sandą ir toliau sudaro mediena ir kita kietoji biomasė. 1990 m. hidroenergijai ir medienai teko 91,5 proc. viso kiekio, tačiau nuo tada šių išteklių naudojimo rodikliai didėjo kur kas lėčiau nei kitų. Atitinkamai 2016 m. jų bendra dalis sumažėjo iki 59,3 proc. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendro vidaus energijos suvartojimo kaita grafiškai pavaizduota 4 grafike (elektros energijos gamyba nenormalizuota).

Palyginti didelę bendro vidaus suvartojimo dalį (žr. 1 lentelę) atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarė Danijoje (28,7 proc.), Austrijoje (29,6 proc.) ir Suomijoje (30,7 proc.), o trečdalį vidaus suvartojimo viršijo Latvijoje (37,2 proc.) ir Švedijoje (37,1 proc.), taip pat Islandijoje (82,7 proc.).

Atsinaujinančiųjų išteklių dalies pagal bendrą vidaus suvartojimą nereikėtų painioti su atsinaujinančiųjų išteklių dalimi pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą (pastarasis yra oficialus rodiklis, pagal kurį stebima, kaip siekiama 2020 metams nustatyto planinio rodiklio pagal Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją). Tikslias bendrojo vidaus suvartojimo ir bendro galutinio suvartojimo apibrėžtis galima rasti skirsnyje „Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti“.

Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalis (pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą)

ES siekia, kad jos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos dalis, vertinant bendrą galutinį energijos suvartojimą, 2020 m. sudarytų 20 proc. Šis rodiklis paskirstytas ES valstybėms narėms nacionaliniuose veiksmų planuose (anglų k.), kuriuose numatoma, kaip plėtoti atsinaujinančiąją energiją kiekvienoje valstybėje narėje. 1 grafike pateikti naujausi atsinaujinančiosios energijos dalies pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą duomenys ir nustatytieji 2020 m. tikslai. 2016 m. ES 28 atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą sudarė 17,0 proc., palyginti su 8,5 proc. 2004 m.

2016 m. ES valstybėse narėse didžiausia (daugiau nei pusė) atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą nustatyta Švedijoje (53,9 proc.), smarkiai lenkiančioje Suomiją (38,7 proc.), Latviją (37,2 proc.), Austriją (33,5 proc.) ir Daniją (32,2 proc.). Tarp mažiausius rodiklius pateikusių valstybių narių buvo Liuksemburgas (5,4 proc.), Malta ir Nyderlandai (po 6,0 proc.), Belgija (8,7 proc.) bei Jungtinė Karalystė ir Kipras (po 9,3 proc.). Atsižvelgiant į naujausius turimus 2016 m. duomenis, pagal Prancūzijai, Nyderlandams ir Airijai nustatytus tikslus kiekviena iš šių valstybių narių turi padidinti savo atsinaujinančiosios energijos dalį pagal bendrąjį galutinį energijos suvartojimą bent 6,0 proc. punktais. O vienuolika valstybių narių jau viršijo savo 2020 m. tikslus, ypač smarkiai – Kroatija, Švedija ir Estija. Kai kuriuos 2016 m. Graikijos dalies duomenis Eurostatas apskaičiavo apytiksliai.

Palyginus 2015–2016 m. vidurkį su indikatyvia trajektorija, nustatyta Atsinaujinančiosios energijos direktyvoje, matyti, kad Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija nesiekė antrosios indikatyvios trajektorijos verčių, o visos kitos šalys jas viršijo.

2 lentelėje pateikiami visų valstybių narių duomenys ir indykatyvios trajektorijos vertės.

Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos dalys suskirstytos pagal tris skirtingus komponentus (dalis elektros energijos sektoriuje, dalis šildymo ir aušinimo sektoriuje ir dalis transporto sektoriuje).

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis. Elektros energijos sektorius

2016 m. iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta elektros energija sudarė daugiau kaip ketvirtadalį (29,6 proc.) ES 28 bendro elektros energijos suvartojimo. Svarbiausia šiuo atžvilgiu buvo hidroenergija, šiek tiek atsiliko vėjo (žr. 5 grafiką). Reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Direktyvoje 2009/28/EB nustatytas apskaitos taisykles hidroenergijos ir vėjo energijos generuojama elektros energija turi būti normalizuota, atsižvelgiant į metinius oro svyravimus (hidroenergija normalizuojama per 15 pastarųjų metų, vėjo – per 5). Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekio didėjimas 2006–2016 m. iš esmės atitinka trijų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, daugiausia – vėjo energijos, bet taip pat saulės energijos ir kietojo biokuro (įskaitant atsinaujinančiąsias atliekas), plėtrą ES. Hidroenergija 2016 m. išliko didžiausias ES 28 atsinaujinančiosios elektros energijos gamybos išteklius (36,9 proc. viso kiekio), bet šiuo būdu pagamintos elektros energijos kiekis buvo palyginti panašus į prieš dešimtmetį nustatytą kiekį, nes gamyba padidėjo iš viso 10,8 proc. Tačiau iš saulės energijos ir vėjo elektrinių ES 28 pagamintos elektros energijos kiekis 2016 m. atitinkamai 44,4 ir 3,7 karto viršijo 2006 m. kiekį. Todėl iš vėjo ir saulės energijos pagamintos elektros energijos dalys, palyginti su visu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekiu, 2016 m. padidėjo atitinkamai iki 31,8 proc. ir 11,6 proc. Iš saulės energijos pagamintos elektros energijos kiekis didėjo dar labiau: nuo tik 2,5 TWh 2006 m. (2008 m. jis viršijo iš geoterminės energijos pagamintos elektros energijos kiekį) iki 110,8 TWh 2016 m. Per šį dešimtmetį iš saulės energijos pagamintos elektros energijos sandas, palyginti su visu ES 28 iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energijos kiekiu, padidėjo nuo 0,3 proc. iki 11,6 proc. Potvynių ir atoslūgių, bangų ir vandenynų energija 2016 m. sudarė apie 0,05 proc. viso ES 28 iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekio.

Padėtis įvairiose ES valstybėse narėse gerokai skyrėsi. Austrijoje ir Švedijoje iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – daugiausia iš hidroenergijos ir kietojo biokuro – buvo pagaminta bent trys penktadaliai visos suvartotos elektros energijos (atitinkamai 72,6 proc. ir 64,9 proc.), o Portugalijoje, Danijoje ir Latvijoje iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta elektros energija sudarė daugiau kaip pusę (atitinkamai 54,1 proc., 53,7 proc. ir 51,3 proc.) elektros energijos sąnaudų. Kita vertus, Kipre, Vengrijoje, Liuksemburge ir Maltoje šis rodiklis nesiekė 10 proc. (žr. 3 lentelę).

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis. Šildymo ir aušinimo sektorius

2016 m. ES 28 atsinaujinančioji energija sudarė 19,1 proc. visų šildymo ir aušinimo energijos sąnaudų. Šis rodiklis nuo 2004 m. (10,3 proc.) šiek tiek padidėjo. Tai iš dalies lėmė aktyvesnis naudojimas pramonės sektoriuje, paslaugų ir gyvenamajame (statybų) sektoriuose. Atsižvelgiama į šilumos siurbliais išgaunamą aeroterminę, geoterminę ir hidroterminę šilumos energiją (tiek, kiek šiuos duomenis pateikia valstybės narės). Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos dalis šildymo ir aušinimo sektoriuje pateikiama 4 lentelėje.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis. Transporto sektorius

ES susitarė dėl bendro tikslo, kad iki 2020 m. atsinaujinančiosios energijos (įskaitant skystus biodegalus, vandenilio, biometano, „žaliosios“ elektros energijos ir pan.) dalis transporto sektoriuje turi sudaryti 10 proc.

Vidutinė šios energijos dalis transporto sektoriuje padidėjo nuo 1,4 proc. 2004 m. iki 7,1 proc. 2016 m. ES valstybėse narėse santykinė atsinaujinančiosios energijos dalis, vertinant transporto degalų suvartojimą, buvo nuo 30,3 proc. Švedijoje ir 10,6 proc. Austrijoje iki mažiau nei 2,0 proc. Kroatijoje, Graikijoje, Slovėnijoje ir Estijoje (žr. 2 grafiką).

Kai kuriose ES valstybėse narėse atsinaujinančiosios energijos, kaip transporto degalų, naudojimas sparčiai didėjo. Ypač šiuo atžvilgiu išsiskyrė Airija, Graikija, Liuksemburgas ir Suomija.

Daugiau informacijos apie iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos dalį transporto sektoriuje pateikiama 5 lentelėje.

Kalbant apie atsinaujinančiąją energiją, transporto sektoriuje daugiausia naudojami skystieji biodegalai, paprastai maišomi su iškastiniais. 6 grafike pateikiama skystųjų biodegalų gamybos raida Europos Sąjungoje pastaraisiais metais.

Ši gamyba ES smarkiai padidėjo dėl privalomojo 2020 m. tikslo. Daugiausia pagaminama biodyzelino, biobenzino ir kitų skystųjų biodegalų.

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Metodika

Šiame straipsnyje pateikiama statistika pagrįsta duomenimis, parengtais pagal apskaitos taisykles, nustatytas Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, ir apskaičiuotais pagal energetikos statistiką, kuriai taikomas Reglamentas 1099/2008 dėl energetikos statistikos, kurio naujausi pakeitimai priimti 2017 m. lapkričio mėn. Reglamentu 2017/2010.

Naujausi turimi atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies duomenys – 2016 ataskaitinių metų. Turima visų ES valstybių narių (išskyrus kai kuriuose 2016 m. Graikijos duomenis, kuriuos Eurostatas pateikė apytiksliai), taip pat Europos ekonominės erdvės šalių (Islandijos ir Norvegijos) ir Albanijos, Juodkalnijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos duomenų. Iš esmės šalių duomenys išsamūs, nauji ir patikimai tarpusavyje palyginami. Kalbant apie bendruosius atsinaujinančiosios energijos duomenis, šalių, kurių duomenų turima, sąrašas ir kiti duomenys gali šiek tiek skirtis, nes šis straipsnis paskelbiamas anksčiau, nei skelbiami oficialūs 2016 m. Eurostato energijos balansai. Šiame straipsnyje pateikiama informacija prireikus bus papildyta ir atnaujinta, kai vasario mėn., pradžioje bus paskelbti 2016 m. Eurostato balansai. Be to, iš vidaus duomenų bazės išgauti naujausi duomenys (prieinami tik Eurostato viduje), todėl pagal nuorodas į oficialius duomenų šaltinius Eurostato viešojoje duomenų bazėje atnaujinti duomenys nebus pasiekiami tol, kol jie nebus oficialiai atnaujinti vasario mėn. pradžioje.

Atsinaujinančiosios energijos dalis pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą nustatyta kaip pagrindinis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangos vertinimo rodiklis. Šis rodiklis gali būti laikomas įverčiu stebint Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją įgyvendinimą – vis dėlto kai kuriose šalyse konkrečių atsinaujinančiosios energijos technologijų statistikos sistema dar nėra visapusiškai išplėtota, kad būtų galima įvykdyti šios direktyvos reikalavimus, pvz., daugelis šalių neteikia šilumos siurblių aplinkos šiluminės energijos duomenų.

Atliekant visus apskaičiavimus atsižvelgta į konkrečias nuostatas, pateiktas Direktyvoje 2009/28/EB ją iš dalies pakeitus 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

Aiškinant duomenis svarbu atsižvelgt į statistinius tikslinimus. Naujausi 2005 m. duomenys rodo, kad vertinant duomenis, turėtus rengiant ir priimant direktyvą 2007–2008 m., būta nedidelių skirtumų. Šie skirtumai susiję su valstybių narių pagal metinius energetikos klausimynus pateiktų duomenų tikslinimais. Patikslinus biomasės vartojimo gyvenamajame sektoriuje duomenis paaiškėjo, kad Kroatija nuo 2004 m. (pirmieji metai, kurių duomenų turima) viršija savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo 2020 m. tikslą. Kroatija nėra vienintelis pavyzdys. Pažymėtina, kad pradėjus taikyti Atsinaujinančiosios energijos direktyvą, šalys ėmė atidžiau stebėti atsinaujinančiosios energijos produktų srautus savo ekonomikoje. Labai svarbus atvejis – biomasės vartojimas. Šalys rengia vis išsamesnius tyrimus, kad galėtų gauti daugiau duomenų apie galutinį biomasės suvartojimą. Todėl kelios šalys tikslina savo duomenis ir dėl to jų atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodikliai didėja (pvz., Kroatija, Prancūzija, Lietuva ir Vengrija).

Bendras vidaus energijos suvartojimas atitinka visą šiems tikslams naudojamų energijos išteklių kiekį.

Galutiniam suvartojimui prieinama energija atitinka visą vartotojams (privatiems, komerciniams ir pramoniniams) prieinamų energijos išteklių kiekį. Į ją neįtraukiama transformavimo procesams naudojama energija (pvz., elektrinėse, kuro perdirbimo gamyklose, aukštakrosnėse), bet įtraukiami energijos produktai, kuriuos galima naudoti su energija nesusijusiems tikslams (pvz., cheminiams procesams).

Bendras galutinis energijos suvartojimas apibrėžtas Atsinaujinančiosios energijos direktyvoje 2009/28/EB kaip energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos ir šilumos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu.

Energijos gamyba iš neatsinaujinančiųjų miesto atliekų į biomasės sandą šildymo ir elektros gamyboje neįtraukta. Vamzdynų transporto suvartojimas įtrauktas į bendrą galutinį energijos suvartojimą, laikantis Energetikos statistikos reglamento sektorių klasifikavimo. Siekiant didesnio tikslumo ir atitikties nacionalinei statistikai apskaičiuojant atsinaujinančiosios energijos dalis, kai įmanoma, perskaičiuojant visus energijos produktus į energijos vienetus vietoje numatytojo šilumingumo taikyti nacionaliniai šilumingumo rodikliai.

Komisija tik neseniai nustatė galutines gaires, kaip apskaičiuoti šilumos siurblių energiją. Kai kuriuos šalys dar nepakeitė savo nacionalinių statistikos sistemų taip, kad būtų visiškai apskaitomi visi atsinaujinantieji energijos ištekliai (pvz., kalbant apie atsinaujinančiąją energiją, susijusią su šilumos siurbliais). Nepaisant to, kad renkant duomenis dar nebuvo patvirtintos statistinės metodikos, bei siekiant išsamumo, šilumos siurblių atsinaujinančiosios energijos sandas buvo įtrauktas tais atvejais, kai valstybės narės pateikė pakankamai informacijos. Dėl šių priežasčių šiam leidiniui naudojami duomenys ir energijos balansuose skelbiami duomenys šiek tiek skiriasi.

Eurostato energetikos statistikoje ir energijos balansuose tvarūs ir netvarūs atsinaujinantieji energijos ištekliai neatskiriami. Toks skirstymas įmanomas naudojant Eurostato sukurtą apskaitos priemonę (SHARES[1]), kurią naudodamos duomenys teikiančios šalys turi pateikti papildomos informacijos šia tema. Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad (jei aiškiai nenurodyta kitaip) atsinaujinantieji energijos ištekliai apima visus tokius išteklius – ir atitinkančius tvarumo kriterijus, ir jų neatitinančius.

2004–2010 m. duomenys: šiuo laikotarpiu Direktyva 2009/28/EB dar nebuvo priimta arba buvo tik neseniai priimta. Daugumoje Europos šalių ji dar nebuvo perkelta į nacionalinės teisės aktus. Šio laikotarpio duomenys nenaudojami atitikčiai teisės nuostatoms (tos direktyvos I priedo B dalyje nustatytai indikatyviai trajektorijai) vertinti. Atsinaujinančiosios energijos direktyvoje 2009/28/EB nustatyta, kad vertinant atitiktį planiniams rodikliams turėtų būti atsižvelgiama tik į tvarumo kriterijus atitinkančius biodegalus ir skystuosius bioproduktus. Nuspręsta, kad 2004–2010 m. laikotarpiui apskaičiuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies skaitiklį bus atsižvelgiama į visus biodegalus ir skystuosius bioproduktus.

Duomenys nuo 2011 m.: atitiktis 17 straipsniui (Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai) turi būti vertinama atsižvelgiant į 18 straipsnį (Atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimas). Nuo 2011 ataskaitinių metų šalys nurodo, kad atitikties kriterijus tenkina tik tie biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurių atitiktis 17 ir 18 straipsniams gali būti visapusiškai įrodyta. Apskaičiuojant atitinkamas atsinaujinančiųjų išteklių dalis atsižvelgiama tik į pateiktus atitikties kriterijus atitinkančių biodegalų ir skystųjų bioproduktų duomenis. Kai kuriose šalyse 2011–2015 m. laikotarpio biodegalų ir skystųjų bioproduktų vartojimas nebuvo patvirtintas kaip atitinkantis kriterijus (t. y. tvarus), nes Direktyva 2009/28/EB buvo įgyvendinta vėlai. Nepaisant to, kad atsinaujinančiosios energijos dalis apskritai nuo 2004 m. didėjo, 2010–2011 m. jos dalis transporto sektoriuje mažėjo. Tai iš dalies galima paaiškinti, kad kelios ES šalys nurodė visiškai nenaudojančios kriterijus atitinkančių biodegalų (remiantis šalių pateiktais duomenimis, 2011 m. šiek tiek biodegalių buvo naudojama, tačiau jie visi arba praktiškai visi neatitiko tvarumo kriterijų). Kadangi kai kurios šalys dar nėra visapusiškai įgyvendinusios visų Atsinaujinančiosios energijos direktyvos nuostatų, 2011–2015 m. kai kurie biodegalai ir skystieji bioproduktai nelaikomi atitinkančiais tvarumo kriterijų.

Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos dalis apibrėžiama kaip iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos ir bendrojo nacionalinio elektros energijos suvartojimo santykis. Atsinaujinančiosios energijos direktyvoje 2009/28/EB nustatyta, kad bendras galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas siejamas su iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energija. Įtraukiama hidroelektrinių (neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo) ir naudojant kietąjį biokurą ir (arba) atliekas, vėjo, saulės ir geoterminius įrenginius pagaminta elektros energija. Direktyvoje taip pat reikalaujama normalizuoti elektros energijos gamybą iš hidroenergijos ir vėjo energijos. Atsižvelgiant į hidroenergijos gamybai taikomą 15 metų normalizavimo reikalavimą ir į galimybę gauti energijos statistiką (ES 28 statistiką nuo 1990 m.), ilgalaikės šio rodiklio laiko eilutės dar nesudarytos.

Apskaičiuojant šildymui ir aušinimui naudojamos atsinaujinančiosios energijos dalį, galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas apibrėžiamas kaip pramonėje, namų ūkiuose, teikiant paslaugas, žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje šildymo ir aušinimo tikslais suvartojamos energijos bei centralizuotai tiekiamos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos šilumos galutinis suvartojimas. Bendras galutinis suvartojimas šildymui ir aušinimui – visų energijos produktų, išskyrus elektros energiją, galutinis suvartojimas kitiems tikslams nei transportui, pridėjus šilumos suvartojimą nuosavoms reikmėms elektrinėse ir šilumos jėgainėse bei tinkluose prarandamą šilumą. Išsamesnė apibrėžtis pateikiama SHARES naudojimo vadove (anglų k.).

Atsinaujinančiosios energijos dalis transporto sektoriaus degalų sąnaudose apskaičiuojama pagal Direktyvoje 2009/28/EB aprašytą metodiką, remiantis energijos statistikos duomenimis. Apskaičiuojant šį rodiklį iki 2010 m. būdavo įtraukiamas visų skystųjų biodegalų sandas. Nuo 2011 m. įtraukiami tik Direktyvą 2009/28/EB atitinkančių (kitaip tariant, tvarumo kriterijus atitinkančių) transporto skystųjų biodegalų duomenys.

Aplinkybės

Siekdama užtikrinti saugesnę, tvaresnę mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką Europos Komisija yra nustačiusi kelias energetikos strategijas. Naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ne tik kovojama su klimato kaita, nes mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, bet ir tikriausiai bus galima užtikrinti saugesnį energijos tiekimą, didesnį energijos tiekimo įvairinimą, mažesnę oro taršą, taip pat galimybes kurti darbo vietas ekologiškose pramonės šakose ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose.

2008 m. gruodžio mėn. priimtu 2020 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu dar labiau paskatinta iki 2020 m. padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą iki 20 proc. bendrojo energijos suvartojimo, o kartu paraginta 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją nustatytas bendras tikslas, pagal kurį iki 2020 m. 20 proc. ES suvartojamos energijos turėtų būti pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o atsinaujinantieji energijos ištekliai iki šios datos taip pat turėtų sudaryti 10 proc. transporto sektoriuje suvartojamų degalų. Šia direktyva pakeičiamas teisinis skatinimo naudoti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją pagrindas. Joje reikalaujama nacionaliniuose veiksmų planuose (anglų k.) nurodyti, kaip kiekvienoje ES valstybėje narėje bus plėtojama atsinaujinančiųjų išteklių energetika, taip pat sukuriami bendradarbiavimo mechanizmai ir nustatomi skystiesiems biodegalams taikomi tvarumo kriterijai (kilus susirūpinimui dėl galimo neigiamo jų poveikio pasėlių kainoms, aprūpinimui maistu, miškų apsaugai, biologinei įvairovei, vandens ir dirvožemio ištekliams). 2014 m. liepos mėn. priimta ataskaita dėl elektros energijai gaminti, šildymui ir aušinimui naudojamo kietojo ir dujinio biokuro tvarumo (SWD(2014) 259).

2012 m. birželio 6 d. Europos Komisija paskelbė Komunikatą Atsinaujinančioji energija – reikšmingas Europos energijos rinkos objektas (COM(2012) 271 final). Jame aprašomos atsinaujinančiosios energijos politikos galimybės po 2020 m. Komunikate taip pat raginama labiau koordinuoti Europos mastu paramos sistemų kūrimą ir reformą, o ES valstybės narės raginamos plėtoti prekybą atsinaujinančiąja energija. 2014 m. sausio mėn. Europos Komisija nustatė kelis 2030 m. energetikos ir kovos su klimato kaita tikslus, kuriais siekiama skatinti privačias investicijas į infrastruktūrą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Vienas iš pagrindinių pasiūlytų tikslų yra užtikrinti, kad iki 2030 m. atsinaujinančiosios energijos dalis pasiektų bent 27 proc. Manoma, kad, siekiant šių tikslų, taip pat bus daroma pažanga įgyvendinant Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane (anglų k.) (COM(2011) 112 final) nustatytus 2050 m. išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų kiekio tikslus.

Vienas iš 2014 m. nustatytų dešimties Europos Komisijos prioritetų yra energetikos sąjunga. Siekiama, kad Europos energetikos sąjunga užtikrintų saugią, tvarią, konkurencingą ir prieinamą energiją. 2015 m. vasario mėn. Europos Komisija komunikate (COM(2015) 80 final) nustatė atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijos planus. Šiame komunikate siūlomos penkios strategijos dimensijos, iš kurių viena yra ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Energy statistics - main indicators (t_nrg_indic)
Energy statistics - quantities (t_nrg_quant)

Duomenų bazė

Energy statistics - quantities, annual data (nrg_quant)

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Kitos nuorodos

Pastabos

  1. SHARES tool