Visuomenės struktūra ir senėjimas


Duomenys išgauti 2020 m. rugpjūčio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. lapkričio mėn.

Pagrindiniai akcentai

2019 m. daugiau nei penktadalis (20,3 proc.) ES 27 gyventojų buvo 65 metų ar vyresni.

Prognozuojama, kad 2019–2100 m. ES 27 gyventojų dalis, kurią sudaro 80 metų ir vyresni asmenys, padidės du su puse kartų – nuo 5,8 iki 14,6 proc.

[[File:Population_structure_and_ageing-interactive_YB2020-LT.xlsx]]

65 metų amžiaus arba vyresnių gyventojų dalies augimas 2009–2019 m.

Šiame straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos (ES) visuomenės senėjimas – artimiausiais dešimtmečiais, tikėtina, labai svarbus klausimas. Nuolatinis mažas gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė keičia ES 27 gyventojų amžiaus piramidę. Tikriausiai svarbiausias pokytis bus aiškus perėjimas prie daug vyresnės visuomenės struktūros. Ši tendencija jau dabar pastebima keliose ES 27 valstybėse narėse.

Darbingo amžiaus žmonių dalis ES 27 mažėja, o santykinis pensininkų skaičius – didėja. Per ateinančius dešimtmečius vyresnio amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, gerokai didės. Dėl to padidės našta darbingo amžiaus žmonėms, nes jie turės padengti socialines išlaidas, kad senėjanti visuomenė galėtų naudotis įvairiomis paslaugomis.

Visas straipsnis

Toliau auga vyresniojo amžiaus gyventojų dalis

Apytiksliais duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. ES 27 gyveno 446,8 mln. žmonių. Jaunimas (0–14 m. amžiaus) sudarė 15,2 proc. ES 27 gyventojų (žr. 1 lentelę), o darbingo (15–64 m.) amžiaus žmonės – 64,6 proc. gyventojų. Vyresniojo amžiaus (65 m. amžiaus arba vyresnių) gyventojų dalis sudarė 20,3 proc. (ji, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,3 proc. punktų ir buvo 2,9 proc. punktų didesnė nei prieš dešimtmetį).

2019 m. ES 27 valstybėse narėse didžiausia jaunimo dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, nustatyta Airijoje (20,5 proc.), Prancūzijoje (18,0 proc.) ir Švedijoje (17,8 proc.), o mažiausia – Italijoje (13,2 proc.), Vokietijoje (13,6 proc.), Maltoje ir Portugalijoje (po 13,7 proc.). Didžiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis, palyginti su visu gyventojų skaičiumi, buvo Italijoje (22,8 proc.), Graikijoje (22,0 proc.), Portugalijoje ir Suomijoje (po 21,8 proc.), o mažiausia – Airijoje (14,1 proc.) ir Liuksemburge (14,4 proc.).

<image zoom="100">
1 lentelė. Gyventojų amžiaus struktūra pagal pagrindines amžiaus grupes 2009 ir 2019 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

Jungtinės Karalystės, ELPA šalių ir šalių kandidačių visuomenių struktūra buvo panaši į bendrąją ES 27 visuomenės struktūrą. Pagrindinės išimtys buvo Islandija ir Turkija (jų padėtis panaši į Airijos): šiose dviejose šalyse jauniausio amžiaus grupės dalis buvo didelė (atitinkamai 19,0 proc. ir 23,4 proc.), o 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė palyginti nedidelę visų gyventojų dalį (atitinkamai 14,2 proc. ir 8,8 proc.). 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje taip pat buvo palyginti maža (po 14,1 proc.). Vis dėlto gyventojų senėjimo tendencija pastebima ir šiose šalyse (žr. 1 grafiką).

<image zoom="100">
1 grafikas. 65 metų arba vyresnių gyventojų dalies augimas 2009–2019 m.
(proc. punktais)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

Aukščiausia amžiaus mediana – Italijoje

ES 27 gyventojų amžiaus mediana apskritai auga ir 2019 m. sausio 1 d. buvo 43,7 metų (žr. 2 grafiką). Vadinasi, pusė ES 27 gyventojų buvo senesni nei 43,7 m. amžiaus, o pusė – jaunesni. ES 27 valstybėse narėse amžiaus mediana svyravo nuo 37,7 m. Airijoje bei Kipre ir 46,7 m. Italijoje ir atitiko šiose valstybėse narėse nustatytas atitinkamai palyginti jaunos ir palyginti senos visuomenių struktūras. ELPA šalyse ir šalyse kandidatėse 2019 m. nustatyta amžiaus mediana buvo mažesnė nei ES 27 rodiklis, išskyrus Lichtenšteiną (44,2 m.) ir Serbiją (43,7 m., kaip ir ES 27).

<image zoom="100">
2 grafikas. Gyventojų amžiaus mediana 2009 m. ir 2019 m.
(metai)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

2009–2019 m. ES 27 amžiaus mediana išaugo 2,7 metų (vidutiniškai po 0,3 metų per metus), arba nuo 41,0 m. iki 43,7 m. Ji augo visose ES 27 valstybėse narėse, pvz., Ispanijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Graikijoje, Airijoje ir Slovakijoje – 4,0 arba daugiau metų. Vienintelė išimtis buvo Švedija, kurios rodiklis sumažėjo (nuo 40,7 m. 2009 m. iki 40,5 m. 2019 m.). Albanijoje amžiaus mediana per praėjusį dešimtmetį augo smarkiausiai, t. y. 5,6 metų (nuo 31,1 m. 2009 m. iki 36,7 m. 2019 m., žr. 2 grafiką).

Vienam 65 metų ar vyresnio amžiaus gyventojui tenka šiek tiek daugiau nei trys darbingo amžiaus gyventojai

Remiantis priklausomybės dėl amžiaus santykiais, galima tirti darbingo amžiaus gyventojų jaunesniojo ir (arba) vyresniojo amžiaus gyventojams teikiamos paramos lygį. Šie santykiai išreiškiami santykiniu jaunesniojo ir (arba) vyresniojo amžiaus gyventojų skaičiumi, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. 2019 m. sausio 1 d. ES 27 senėjimo indeksas buvo 31,4 proc. (žr. 2 lentelę) – tai yra, kiekvienam 65 metų arba vyresnio amžiaus asmeniui teko šiek tiek daugiau nei trys darbingo amžiaus asmenys. Senėjimo indeksas ES 27 valstybėse narėse svyravo: nuo vos 20,7 proc. Liuksemburge ir 21,6 proc. Airijoje (beveik penki darbingo amžiaus asmenys kiekvienam 65 metų arba vyresnio amžiaus asmeniui) iki 35,7 proc. Italijoje, 35,1 proc. Suomijoje ir 34,6 proc. Graikijoje, kuriose kiekvienam 65 metų arba vyresnio amžiaus asmeniui teko mažiau nei po tris darbingo amžiaus asmenis.

<image zoom="100">
2 lentelė. Gyventojų amžiaus struktūros rodikliai 2019 m. sausio 1 d.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjanind)

Sudėjus jaunimo priklausomybės dėl amžiaus santykį ir senėjimo indeksą gaunamas bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas (apskaičiuojamas kaip išlaikomų jaunų ir vyresniojo amžiaus žmonių skaičiaus ir žmonių, kurie laikomi esančiais darbingo amžiaus, kitaip tariant, 15–64 metų amžiaus, žmonių skaičiaus santykis). Jis 2019 m. ES 27 buvo 54,9 proc., t. y. kiekvienam išlaikomam asmeniui teko apie du darbingo amžiaus asmenis. 2019 m. mažiausias bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas ES 27 valstybėse narėse buvo nustatytas Liuksemburge (43,8 proc.), o didžiausias – Prancūzijoje (61,5 proc.).

ES 27 apskritai buvo galima pastebėti senėjimo indekso ir bendro priklausomybės dėl amžiaus santykio didėjimo tendenciją. Per praėjusį dešimtmetį senėjimo indeksas padidėjo 5,4 proc. punktų: nuo 26,0 proc. 2009 m. iki 31,4 proc. 2019 m., o bendras priklausomybės nuo amžiaus santykis per tą patį laikotarpį padidėjo 5,9 proc. punktų (nuo 49,0 proc. 2009 m. iki 54,9 proc. 2019 m.).

Buvusios ir būsimos ES 27 visuomenės senėjimo tendencijos

Visuomenės senėjimas yra ilgalaikė tendencija, prasidėjusi Europoje prieš kelis dešimtmečius. Ši tendencija matyti iš kintančios gyventojų amžiaus struktūros ir atsispindi didėjančioje vyresniojo amžiaus žmonių dalyje, susietoje su mažėjančia darbingo amžiaus žmonių dalimi visoje visuomenėje.

Iš gyventojų amžiaus piramidžių (žr. 3 ir 4 grafikus) matyti gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir penkerių metų amžiaus grupes. Kiekviena juosta atitinka konkrečios lyties ir amžiaus grupės dalį visoje visuomenėje (vyrai ir moterys skaičiuojami bendrai). 2019 m. sausio 1 d. duomenimis ES 27 gyventojų amžiaus piramidė apačioje siaura ir rombo formos dėl demografinio sprogimo kartos atstovų grupių, susidariusių dėl didelio gimstamumo keliose Europos šalyse po Antrojo pasaulinio karo. Kaip matyti iš palyginimo su 2004 m. gyventojų piramide, dėl šios kartos dabar daugėja pensinio amžiaus gyventojų. Iš 3 grafiko matyti, kad išplatėjimas dėl demografinio sprogimo juda gyventojų amžiaus piramide aukštyn, o darbingo amžiaus gyventojų dalis ir piramidės apačia lieka siauresnės.

<image zoom="100">
3 grafikas. ES 27 gyventojų amžiaus piramidės 2004 ir 2019 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltinis – Eurostatas (demo_pjangroup)

65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis didėja visose ES 27 valstybėje narėse, ELPA šalyse, šalyse kandidatėse ir Jungtinėje Karalystėje. Šis padidėjimas praėjusį dešimtmetį siekė nuo 5,1 proc. punktų Suomijoje, 4,7 proc. punktų Čekijoje ir 4,5 proc. punktų Maltoje, iki 1,1 proc. punktų Vokietijoje bei 0,4 proc. punktų Liuksemburge. Praėjusį dešimtmetį (2009–2019 m.) visoje ES 27 nustatytas padidėjimas buvo 2,9 proc. punktų (žr. 1 grafiką). Jaunesnių nei 15 metų amžiaus gyventojų dalis ES 27 sumažėjo 0,2 proc. punktų (žr. 1 lentelę).

Santykinės vyresniojo amžiaus žmonių dalies didėjimą galima paaiškinti ilgesne vidutine gyvenimo trukme. Ši tendencija pastebima jau kelis dešimtmečius ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei (žr. mirtingumo ir tikėtinos gyvenimo trukmės statistiką). Šis pokytis dažnai vadinamas senėjimu gyventojų amžiaus piramidės viršuje.

Kita vertus, dėl nuolatinio nedidelio gimstamumo per daugelį metų visuomenė ėmė labiau senėti, nes, gimus mažiau kūdikių, sumažėjo jaunų žmonių dalis visoje visuomenėje (žr. gimstamumo statistiką). Šis procesas žinomas kaip senėjimas gyventojų amžiaus piramidės apačioje ir matyti iš siaurėjančio 2004–2019 m. ES 27 gyventojų amžiaus piramidžių pagrindo.

Siekiant nustatyti būsimas visuomenės senėjimo tendencijas, Eurostatas parengė naujausią gyventojų skaičiaus prognozių rinkinį, apimantį laikotarpį nuo 2019 m. iki 2100 m. Prognozuojama, kad ES 27 gyventojų daugės ir apie 2026 m. bus daugiausia – 449,3 mln., o paskui laipsniškai mažės iki 416,1 mln. 2100 m.

Iš 2019 m. ir 2100 m. amžiaus piramidžių palyginimo (žr. 4 grafiką) matyti, kad ES 27 visuomenė turėtų toliau senėti. Per ateinančius dešimtmečius labai išaugs vyresnio amžiaus žmonių skaičius. Tačiau 2100 m. piramidė labiau panėšės į stačiakampį ir labai susiaurės per vidurį (apie 45–54 m.).

<image zoom="100">
4 grafikas. ES 27 gyventojų amžiaus piramidės 2019 m. ir 2100 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltiniai – Eurostatas (demo_pjangroup) ir (proj_18np)


Kitas visuomenės senėjimo aspektas yra laipsniškas pačių vyresniojo amžiaus gyventojų senėjimas, nes santykinis labai senų gyventojų segmento dydis auga sparčiau už bet kurį kito ES 27 gyventojų amžiaus segmentą. Prognozuojama, kad 2019–2100 m. 80 metų arba vyresnio amžiaus žmonių dalis ES 27 visuomenėje padidės du su puse karto: nuo 5,8 proc. iki 14,6 proc. (žr. 5 grafiką).

<image zoom="100">
5 grafikas. ES 27 visuomenės struktūra pagal pagrindines amžiaus grupes 2019–2100 m.
(proc. viso gyventojų skaičiaus)
Šaltiniai – Eurostatas (demo_pjanind) ir (proj_18ndbi)

2019–2100 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis turėtų nuolat mažėti, o vyresniojo amžiaus žmonės tikriausiai sudarys vis didesnę visų gyventojų dalį: 2100 m. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys 31,3 proc. ES 27 gyventojų, palyginti su 20,2 proc. 2019 m. Dėl gyventojų judėjimo iš vienos amžiaus grupės į kitą prognozuojamas ES 27 senėjimo indeksas padidės beveik dvigubai nuo 31,4 proc. 2019 m. iki 57,1 proc. 2100 m., o bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas, kaip numatoma, augs nuo 54,9 proc. 2019 m. iki 82,6 proc. 2100 m. (žr. 6 grafiką). Prognozuojama, kad amžiaus mediana išaugs 5,1 m.: nuo 43,7 m. 2019 m. iki 48,8 m. 2100 m.

<image zoom="100">
6 grafikas. Prognozuojamas ES 27 senėjimo indeksas ir bendras priklausomybės dėl amžiaus indeksas 2019–2100 m.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (demo_pjanind) ir (proj_18ndbi)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Eurostatas iš ES valstybių narių ir kitų renkant demografinius duomenis dalyvaujančių šalių renka su gyventojais susijusius kiekvienų metų sausio 1 d. duomenis. Rekomenduojama apibrėžtis yra „nuolatinių gyventojų skaičius“, t. y. gyventojų skaičius konkrečioje teritorijoje atitinkamų metų sausio 1 d. (arba kai kuriais atvejais praėjusių metų gruodžio 31 d.). Remiantis Jungtinių Tautų tarptautinėmis rekomendacijomis, sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“ apibrėžtis grindžiama 12 mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu. Kitaip tariant, į šią sąvoką patenkantys asmenys turėtų būti nepertraukiamai gyvenę savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje bent 12 mėnesių iki ataskaitinės datos arba atvykę į savo įprastinę gyvenamąją vietą per 12 mėnesių iki ataskaitinės datos, siekdami likti joje bent vienus metus. Vis dėlto šalys gali pateikti Eurostatui gyventojų skaičiaus duomenis, grindžiamus naujausio gyventojų surašymo duomenimis, pakoreguotais atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčio nuo paskutiniojo gyventojų surašymo sudedamąsias dalis, arba įsiregistravusių ir (arba) teisėtų šalies gyventojų skaičius.

Gyventojų ir būstų surašymas visose ES valstybėse narėse, ELPA šalyse ir ES šalyse kandidatėse vyko 2011 m. Gavusios gyventojų ir būstų surašymo rezultatus, šalys paprastai patikslina savo metinius gyventojų skaičiaus įverčius. Surašymo rezultatais grindžiamuose gyventojų skaičiaus įverčiuose gali atsirasti gyventojų skaičiaus ir struktūros duomenų pertrūkių.

Eurostatas teikia įvairius demografinius duomenis. Gyventojų duomenys skirstomi pagal kelias charakteristikas, pvz., amžių, lytį, civilinę būklę ir įgytą išsilavinimą.

Kas trejus metus Eurostatas rengia su gyventojais susijusias nacionalinio lygmens prognozes. Šios prognozės yra prielaidų scenarijai, kuriais siekiama pateikti informaciją apie tikėtiną būsimą gyventojų skaičių ir amžiaus struktūrą, grindžiamą būsimų gimstamumo, tikėtinos gyvenimo trukmės ir migracijos tendencijų prielaidomis.

Aplinkybės

Eurostato demografinėmis prognozėmis (anglų k.) Europos Komisija remiasi, analizuodama tikėtiną senėjančios visuomenės poveikį viešosioms išlaidoms. Tikėtina, kad dėl padidėjusių su visuomenės senėjimu susijusių socialinių išlaidų pensijoms, sveikatos priežiūrai ir institucinei arba privačiai (sveikatos) priežiūrai padidės našta darbingo amžiaus gyventojams.

Daugelyje svarbių politikos sričių, pirmiausia – socialinės ir ekonominės politikos srityse, demografiniais duomenimis remiamasi planuojant veiksmus ir įgyvendinant stebėsenos bei vertinimo programas, pvz., analizuojant visuomenės senėjimą ir galimą jo poveikį viešųjų finansų ir socialinės gerovės teisės aktų tvarumui arba ekonominį ir socialinį demografinių pokyčių poveikį.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos




EURPOP2019 - Population projections at national level (2019-2100) (proj_19n)
  • Population projections (ESMS metaduomenų rinkmena — proj_esms) (anglų k.)
  • Fertility (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_fer_esms) (anglų k.)
  • Mortality (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_mor_esms) (anglų k.)
  • Marriages and divorces (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_nup_esms) (anglų k.)
  • Population (ESMS metaduomenų rinkmena — demo_pop_esms) (anglų k.)