Nacionalinės sąskaitos ir BVP


Duomenys išgauti 2018 m. liepos mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. gruodžio mėn.

Pagrindiniai akcentai
2017 m. BVP augo: penktuosius metus iš eilės ES, ketvirtuosius – euro zonoje.
Pastaruosius 10 metų ES pastebėta įvairių struktūrinių pokyčių: statybų sektoriaus dalis bendrame pridėtinės vertės rodiklyje mažėjo, verslo paslaugų – didėjo.
2017-ieji – ketvirtieji iš eilės ES ūkio metinio investicijų rodiklio augimo metai.

Real GDP growth, 2007-2017

Nacionalinės sąskaitos – daugelio gerai žinomų šiame straipsnyje aptariamų ekonominių rodiklių šaltinis. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – dažniausias ekonomikos dydžio mato vienetas, o išvestiniai rodikliai, pvz., eurais išreikštas arba pagal kainų lygio skirtumus koreguotas BVP vienam gyventojui (perkamosios galios standartais, PGS), dažnai naudojami gyvenimo lygiui lyginti arba ekonominei konvergencijai ar skirtumams Europos Sąjungoje (ES) stebėti.

Be to, tam tikrų BVP komponentų ir susijusių rodiklių, pvz., ekonominės veiklos rezultatų, importo ir eksporto, vidaus (privataus ir viešojo) vartojimo ar investicijų ir pajamų ir santaupų paskirstymo duomenų raida gali būti labai naudinga vertinant varomąsias ekonominės veiklos jėgas. Atitinkamai ja galima remtis rengiant, stebint ir vertinant konkrečias ES politikos sritis.

Visas straipsnis

ES BVP raida: augimas nuo 2013 m.

Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2009 m. pastūmėjo ES į gilų nuosmukį (žr. 1 grafiką), tačiau 2010 m. padėtis pagerėjo. Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose krizė prasidėjo anksčiau: neigiamos metinės BVP (realiojo) pokyčio normos nustatytos dar 2008 m., 2009 m. padėtis blogėjo, bet 2010 m. pasitaisė. O Kinijoje krizės metu fiksuotas nuoseklus spartus ekonominės veiklos rezultatų augimas (kasmet apie 10 proc.), kuris vėlesniais metais šiek tiek sulėtėjo, tačiau tebebuvo kur kas didesnis nei kitose ekonomikose, kurių padėtis apibūdinama 1 grafike.

Krizė buvo juntama dar 2008 m., kai ES 28 BVP augimo norma labai sumažėjo, o 2009 m. realusis BVP sumažėjo 4,3 proc. ES 28 atsigaunant 2010 m. BVP indeksas (grindžiamas grandininiu metodu susieta apimtimi) padidėjo 2,1 proc., o 2011 m. – dar 1,8 proc. Vėliau 2012 m. BVP sumažėjo 0,4 proc., bet 2013, 2014 ir 2015 m. užregistruota laipsniškai didėjanti teigiama pokyčio norma (atitinkamai 0,3, 1,7 ir 2,3 proc.). 2016 m. augimo tendencija tęsėsi, tačiau ekonomika augo lėčiau (1,9 proc.). 2017 m. augimas paspartėjo ir BVP padidėjo 2,4 proc. (didžiausia metinė pokyčio norma, pasiekta nuo krizės pradžios). Iki 2010 m. atitinkamos pokyčio normos euro zonoje (EZ 19) buvo labai panašios į ES 28 pokyčio normas, bet 2011 m. užregistruotas augimas buvo šiek tiek mažesnis (1,6 proc.), 2012 m. jo sumažėjimas buvo dar didesnis (–0,9 proc.), o 2013 m. tęsėsi (–0,2 proc.). 2014–2016 m. realiojo BVP augimas euro zonoje buvo šiek tiek silpnesnis nei visoje ES 28, tačiau 2017 m. ši tendencija pasikeitė ir abiejų šių suvestinių rodiklių pokyčio normos susilygino.

1 grafikas. Realiojo BVP augimas 2007–2017 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais)
Šaltiniai – Eurostatas (naida_10_gdp) ir EBPO


ES realusis BVP augo įvairiai – tiek vertinant laikotarpius, tiek skirtingas ES valstybes nares (žr. 1 lentelę). 2009 m. visų valstybių narių, išskyrus Lenkiją, rodikliai mažėjo, tačiau 2010 m. 23 valstybių narių ekonomika vėl pradėjo augti (Ispanijos padėtis išliko nepakitusi), o 2011 m. augimas fiksuotas jau 24 iš ES valstybių narių. Tačiau 2012 m. padėtis pasikeitė: pusės (14) visų valstybių narių ekonomika augo, Bulgarijos ekonominės veiklos lygis liko nepakitęs, o likusiose valstybėse narėse ekonominės veiklos rezultatų rodikliai mažėjo. 2013 m. daugumoje valstybių narių vėl fiksuotas augimas: 2013 m. šių šalių buvo 17, 2014 m. – 25, o 2015 ir 2016 m. – 27. 2017 m. visų 28 valstybių narių pokyčių norma buvo teigiama. Toks rezultatas pasiektas pirmą kartą nuo 2007 m. Vienintelė valstybė narė, kurios pokyčio norma 2015 ir 2016 m. buvo neigiama, buvo Graikija; ji užregistravo atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. sumažėjimą, nors 2014 m. buvo nustatytas 0,7 proc. augimas, o 2008–2013 m. jos ekonominės veiklos rezultatai šešis metus nuosekliai mažėjo.

1 lentelė. Realiojo BVP augimas 2007–2017 m.
(pokytis proc., palyginti su ankstesniais metais; proc. per metus)
Šaltiniai – Eurostatas (naida_10_gdp) ir Pasaulio bankas


Didžiausi metiniai realiojo BVP augimo rodikliai 2017 m. buvo Airijoje (7,2 proc.), Rumunijoje (6,9 proc.), Maltoje (6,4 proc.) ir Slovėnijoje (5,0 proc.), o mažiausi – Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 1,7 proc.), Italijoje (1,5 proc.) ir Graikijoje (1,4 proc.).

Pastarąjį dešimtmetį ES ir euro zonos vidutinis metinis BVP augimo rodiklis nesiekė 1 proc.

1 lentelėje apibūdinamu laikotarpiu Lenkijos pokyčio norma buvo nuosekliai teigiama, o kalbant apie ES nepriklausiančias šalis, kurių duomenys pateikti, tokia pat padėtis buvo Albanijoje, Kosove (JT ST rezoliucija Nr. 1244, 2009–2016 m. duomenys) ir Kinijoje (naujausi duomenys taip pat 2016 m.). 2017 m. buvo aštuntieji metai iš eilės, kai teigiamas metinės pokyčio normas fiksavo Belgija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Prancūzija, Lietuva, Malta, Slovakija ir Jungtinė Karalystė. Ši tendencija taip pat pastebėta Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose. Turkijai 2016 m. buvo septintieji, kai fiksuota teigiama metinė pokyčio norma.

Nagrinėjant pastarąjį dešimtmetį matyti, kad pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės padariniai pablogino bendruosius ES valstybių narių ekonomikos rezultatus. Vidutinis metinis ES 28 ir euro zonos (EZ 19) augimas 2007–2017 m. buvo atitinkamai 0,8 proc. ir 0,6 proc. (žr. 1 lentelę). Pagal šį rodiklį didžiausias augimas 2007–2017 m. buvo Maltoje (vidutiniškai 4,2 proc. per metus), po jos rikiavosi Airija (4,1 proc.) ir Lenkija (3,3 proc.). Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje ir Portugalijoje bendra realiojo BVP tendencija 2007–2017 m. buvo neigiama.

2017 m. beveik penktadalis ES 28 BVP (pagal PGS) teko Vokietijai

Lyginant šalis dažnai naudojama perkamosios galios standartų (PGS) sąvoka – jais vertės koreguojamos siekiant atsižvelgti į šalių kainų lygių skirtumus. Pažymėtina, kad 2 bei 3 grafikuose ir 2 lentelėje pateikti duomenys nurodyti dabartinėmis kainomis, todėl dėl infliacijos ir valiutų keitimo kurso svyravimų jų nereikėtų naudoti lyginant skirtingus laikotarpius. 2017 m. ES 28 BVP pasiekė 15,3 trilijonų PGS (15 300 mlrd.). Pažymėtina, kad kalbant apie ES 28 vienas PGS prilyginamas vienam eurui, taigi, ES 28 PGS išreikštas BVP kiekvienais metais, kurių analizė pateikiama, buvo didesnis nei Jungtinių Valstijų. Įdomu pažymėti, kad Kinijos ekonominės veiklos rezultatai paprastai būdavo mažesni už ES 28 arba Jungtinių Amerikos Valstijų rezultatus, bet, Kinijos ekonomikai sparčiai keičiantis ir nuolat augant, ši padėtis pakito. 2013 m. Kinijos PGS išreikštas BVP pirmąkart viršijo Jungtinių Valstijų lygį, o 2015 m. Kinijos ekonominės veiklos rezultatų lygis viršijo nustatytąjį ES 28 (tokia padėtis išsilaikė ir 2016 bei 2017 m.).

2 grafikas. BVP dabartinėmis rinkos kainomis (2007–2017 m.)
(mlrd. PGS)
Šaltiniai – Eurostatas (prc_ppp_ind) ir Pasaulio bankas


2017 m. euro zonai (EZ 19) teko 70,7 proc. ES 28 BVP (įvertinto pagal PGS) – ši dalis sumažėjo nuo 72,6 proc. 2007 m. 2017 m. penkioms pirmosioms pagal ekonomikos dydį ES valstybėms narėms (Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei, Italijai ir Ispanijai) kartu teko šiek tiek daugiau nei du trečdaliai (66,8 proc.) ES 28 BVP – ši dalis buvo 1,8 proc. punktų mažesnė nei prieš dešimtmetį (2007 m.).

2017 m. ES 28 vidutinis BVP vienam gyventojui buvo 29 900 EUR

Paprastai gyvenimo lygis vertinamas remiantis BVP vienam gyventojui duomenimis, kitaip tariant, pakoreguotais pagal ekonomikos dydį (gyventojų skaičių). 2017 m. ES 28 vidutinis BVP vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis) buvo 29,9 tūkst. EUR. PGS išreikštos vertės pakoreguotos pagal kainų lygio skirtumus šalyse. Sąlyginę atskirų šalių padėtį galima apibūdinti lyginant ją su ES 28 vidurkiu, kuris laikomas 100 (žr. 2 lentelę). Remiantis šiuo rodikliu, 2017 m. tarp ES valstybių narių didžiausias rodiklis buvo Liuksemburgo: jo BVP vienam gyventojui, išreikštas PGS, apie 2,5 kartų viršijo ES 28 vidurkį. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad į šią šalį atvyksta dirbti daug Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos gyventojų. Kita vertus Bulgarijos BVP vienam gyventojui nesiekė pusės ES 28 vidurkio.

2 lentelė. BVP dabartinėmis rinkos kainomis 2007 m. ir 2015–2017 m.
Šaltiniai – Eurostatas (prc_ppp_ind) ir Pasaulio bankas


Nepaisant to, kad iš esmės PGS rodiklius reikėtų naudoti lyginant šalių padėtį tais pačiais metais, o ne per tam tikrą laikotarpį, iš šių rodiklių raidos per pastarąjį dešimtmetį matyti tam tikra gyvenimo lygio konvergencija. Daugumai 2004, 2007 arba 2013 m. į ES įstojusių valstybių narių 2007 m. šiek tiek trūko iki ES 28 vidurkio, bet 2017 m. jos prie jo priartėjo, nors tam ir pakenkė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. Slovėnija ir Kipras buvo išimtys. Slovėnija, taip pat kaip ir Graikija bei Portugalija iš ES 15 valstybių narių, šiuo laikotarpiu nusileido dar šiek tiek žemiau ES 28 vidurkio (žr. 3 grafiką). ES 28 vidurkį viršijęs Kipras, taip pat kaip ir Italija bei Ispanija, nukrito į žemesnę poziciją. 2017 m. Airija, Vokietija, Austrija ir Danija ES 28 vidurkį viršijo labiau nei 2007 m., bet kelios kitos 2007 m. ES 28 vidurkį viršijusios ES 15 valstybės narės, būtent Liuksemburgas, Suomija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Prancūzija, 2017 m. nusileido arčiau ES 28 vidurkio (nors jį vis dar viršijo). Šiuo laikotarpiu Belgijos ir Kroatijos PGS išreikštas BVP vienam gyventojui ES 28 vidurkio atžvilgiu nepakito.

3 grafikas. BVP vienam gyventojui dabartinėmis rinkos kainomis 2007 ir 2017 m.
(ES 28=100; pagal PGS vienam gyventojui)
Šaltinis – Eurostatas (prc_ppp_ind), EBPO ir Pasaulio bankas

Bendroji pridėtinė vertė pagal ES ekonominės veiklos rūšis

2017 m. apie tris ketvirtadalius ES 28 bendrosios pridėtinės vertės kūrė paslaugų sektorius

Vertinant BVP pagal ekonominės veiklos rezultatus, 3 lentelėje apžvelgiama santykinė 10 rūšių ekonominės veiklos (klasifikuojamos pagal NACE 2 red.), prisidedančios prie bendrosios pridėtinės vertės, svarba. 2007–2017 m. pramonės sektoriaus dalis ES 28 pridėtinės vertės rodiklyje sumažėjo 0,5 proc. punkto iki 19,6 proc., nors ir išliko šiek tiek didesnė už paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų dalį – jų bendrosios pridėtinės vertės dalis 2007 ir 2017 m. buvo vienoda (19,0 proc.). Tačiau viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos sektoriaus dalis padidėjo 0,8 proc. punkto ir 2017 m. siekė 18,6 proc. Toliau pagal dydį (bendrąją pridėtinę vertę) 2017 m. rikiavosi šių rūšių veikla: nekilnojamojo turto operacijos (11,3 proc.), profesinių, mokslinių, techninių, administracinių ir aptarnavimo tarnybų paslaugos (toliau – verslo paslaugos) (11,2 proc., arba 1,0 punktų padidėjimas 2007–2017 m.), statyba (5,4 proc., arba 1,0 punktų sumažėjimas aptariamuoju laikotarpiu), informacijos ir ryšių paslaugos (5,0 proc.) bei finansų ir draudimo paslaugos (4,9 proc.). Mažiausiai prisidėjo meno, pramogų ir kitos paslaugos (3,5 proc.) ir žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba (1,6 proc.).

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis 2007 ir 2017 m.
(bendrosios pridėtinės vertės (iš viso) proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)


2017 m. paslaugoms teko 73,5 proc. ES 28 bendrosios pridėtinės vertės, palyginti su 71,9 proc. 2007 m. Paslaugų sektorius santykinai buvo ypač svarbus Liuksemburge, Kipre, Maltoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje ir Portugalijoje – šiose šalyse jis sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius bendrosios pridėtinės vertės. Tačiau Čekijoje ir Airijoje paslaugų dalis tebuvo beveik trys penktadaliai.

Pastarąjį dešimtmetį ekonominė veikla vystėsi įvairiai

Bent iš dalies struktūrinius pokyčius galima paaiškinti technologijų kaita, santykinių kainų pokyčiais, užsakomosiomis paslaugomis ir globalizacija. Dėl šių reiškinių gamybos veikla ir kai kurios paslaugos (kurias galima teikti nuotoliniu būdu, pvz., skambučių centruose) dažnai perkeliamos į pigesnės darbo jėgos regionus tiek pačioje ES, tiek už jos ribų. Be to, tam tikrų rūšių veiklą ypač paveikė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. 2007–2009 m. pramonė mažėjo ryškiausiai ir jos pridėtinė vertė ES 28 iš viso krito 12,5 proc. (apimtimi), o ES 28 pramonės produkcija 2011–2013 m. sumažėjo dar 2,3 proc., vėliau 2014, 2015 ir 2017 m. didėjo palyginti sparčiai (atitinkamai 2,7 proc., 3,2 proc. ir 3,2 proc. kasmet), o 2016 m. – šiek tiek lėčiau (1,9 proc.). Statybų sektoriaus nuosmukis buvo giliausias ir ilgiausias: 2007–2013 m. jo veiklos rezultatų rodikliai mažėjo kasmet ir iš viso sumažėjo 19,0 proc., taigi, 2014 m. statybų sektoriuje užregistruotas metinio rodiklio padidėjimas 1,3 proc. buvo pirmasis per septynerius metus. 2015 m. augimas buvo jau 2,0 proc., o 2016 m. – 1,5 proc., o 2017 m. – 4,2 proc. Verslo paslaugų ir paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių pridėtinė vertė 2009 m. taip pat palyginti smarkiai mažėjo – atitinkamai –6,9 proc. ir –5,9 proc., bet vėliau iki 2017 m. jų metinės pokyčio normos kasmet būdavo teigiamos (išskyrus nedidelį 0,1 proc. sumažėjimą paskirstomosios prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose 2013 m.). Žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija 2009 m. buvo palyginti stabili (be pokyčių), bet 2010 m. ir 2012 m. krito atitinkamai 3,6 proc. ir 5,5 proc. 2013, 2014 ir 2015 m. padidėjusi atitinkamai 3,7 proc., 3,0 proc. ir 1,5 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriaus produkcija 2016 m. sumažėjo 1,1 proc., o 2017 m. vėl augo 1,0 proc. Iš 4 ir 5 grafikuose nurodytųjų dviejų rūšių veiklos pridėtinės vertės metiniai rodikliai nemažėjo nė vienais aptariamo laikotarpio metais – tai nekilnojamojo turto operacijos; viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas.

Palyginti su 2016 m., visų ekonominės veiklos rūšių, išskyrus žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę, bendroji pridėtinė vertė 2017 m. padidėjo. Smarkiausiai – informacijos ir ryšių veiklos (4,6 proc.), statybos paslaugų (4,2 proc.) ir verslo paslaugų (4,1 proc.).

4 grafikas. ES 28 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2007–2017 m.
(2005 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)
5 grafikas. ES 28 realiosios bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai 2007–2017 m.
(2005 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_a10)

Darbo našumas

Siekiant panaikinti infliacijos poveikį, darbo našumas vienam darbuotojui gali būti skaičiuojamas naudojant pagal kainų pokyčius pakoreguotus duomenis. Išanalizavus dešimtmečio (2007–2017 m.) darbo našumą vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais (grindžiamą grandininiu metodu susietos apimties pokyčiais) matyti, kad daugumos ekonominės veiklos rūšių našumas padidėjo; didžiausias darbo našumo padidėjimas užregistruotas žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos (iš viso bendrai 28,9 proc.), informacijos ir ryšių paslaugų (20,0 proc.) ir pramonės (13,7 proc.) sektoriuose – žr. 6 grafiką. Pažymėtina, kad dėl grandininiu metodu susietų apimčių nesumuojamumo galima analizuoti tik 2010 m. tikslų veiklos sričių darbo našumo palyginimą. 2010 m. didžiausias darbo našumas užregistruotas finansų ir draudimo veiklos sektoriuje, šiek tiek mažesnis – informacijos ir ryšių paslaugų sektoriuje, o mažiausias – miškininkystės ir žvejybos sektoriuje.

6 grafikas. ES 28 darbo našumas 2007, 2012 ir 2017 m.
(tūkst. EUR vienam darbuotojui)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_a10) ir (nama_10_a10e)


Daugiau našumo raidos duomenų realiaisiais dydžiais vienam darbuotojui arba vienai darbo valandai pateikta 4 lentelėje. 2007–2017 m. darbo našumas vienam darbuotojui realiaisiais dydžiais didėjo beveik visose ES valstybėse narėse, o mažėjo – Liuksemburge, Graikijoje, Italijoje ir Suomijoje (Maltos duomenų neturima, o Austrijoje padėtis nekito). Minėtuoju laikotarpiu (2007–2017 m.) darbo našumas vienai darbo valandai taip pat didėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Liuksemburgą ir Graikiją (Maltos duomenų neturima). Neatsižvelgiant į valstybes nares, kurių duomenų eilutėse pertrūkiai, abu šie realaus darbo našumo rodikliai (procentais) smarkiausiai augo Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir Čekijoje.

4 lentelė. Realus darbo našumas 2007, 2012 ir 2017 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_a10_e)

Vartojimo išlaidos

Nagrinėjant BVP komponentų raidą pagal išlaidas, galima pažymėti, kad galutinio vartojimo išlaidos ES 28 2007–2017 m. padidėjo 8,1 proc. (apimtimi) (žr. 7 grafiką), nors 2009 ir 2012 m. buvo šiek tiek sumažėjusios. 2007–2017 m. valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos didėjo šiek tiek sparčiau – 11,1 proc. Bendrojo kapitalo formavimas šiuo laikotarpiu buvo palyginti nepastovus: 2009 m. jis smarkiai mažėjo, 2010–2013 m. svyravo, o iki 2017 m. augo. Daugeliu metų, išskyrus 2009 m., 2014–2016 m., eksporto augimas viršijo importo augimą; 2007–2017 m. eksportas padidėjo iš viso 33,4 proc., o importas – 26,5 proc.

7 grafikas. ES 28 realiųjų vartojimo išlaidų, bendrojo kapitalo formavimo, eksporto ir importo pokyčiai 2007–2017 m.
(2005 = 100)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)


Namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, sumažėjusios 2009 m., 2010 m. didėjo (0,8 proc. apimtimi), 2011 m. nepakito (0,0 proc.), o 2012 ir 2013 m. vėl mažėjo (atitinkamai –0,6 proc. ir –0,1 proc.); vėliau ketverius metus iš eilės šios išlaidos didėjo, atitinkamai 1,2 proc., 2,1 proc., 2,4 proc. ir 1,9 proc.

2010 m. ES 28 valdžios sektoriaus išlaidų (apimtimi) augimas ėmė lėtėti, 2011–2013 m. buvo palyginti stabilus (nuo –0,1 proc. iki 0,4 proc.), o 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. šiek tiek paspartėjo (atitinkamai 1,1 proc., 1,4 proc., 1,6 proc. ir 1,0 proc.).

Investicijos

Nors 2011 m. ES 28 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo (1,9 proc.), jo rodikliai vis dar buvo paveikti stipraus nuosmukio 2009 m. (–11,8 proc.) ir 2012 bei 2013 m. vėl kartojo neigiamą tendenciją. Tačiau 2014–2017 m. ES 28 bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodikliai ėmė augti ir padidėjo atitinkamai 2,8 proc., 4,8 proc., 2,9 proc. ir 3,1 proc.

8 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentų realioji metinė pokyčio norma 2007–2017 m.
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)


Vertinant dabartinėmis kainomis, 2017 m. namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų vartojimo išlaidos sudarė 55,7 proc. ES 28 BVP, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis siekė 20,5 proc., o valdžios sektoriaus išlaidos – 20,1 proc. (žr. 9 grafiką).

9 grafikas. ES 28 BVP išlaidų komponentai dabartinėmis rinkos kainomis 2017 m.
(proc. BVP)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) arba (tec00009), (tec00010), (tec00011) ir (tec00110)


Investicijų intensyvumas ES valstybėse narėse buvo labai įvairus ir tai iš dalies atitinka skirtingus tų šalių pastarųjų metų ekonominio vystymosi ir augimo dinamikos etapus (žr. 10 grafiką). 2017 m. bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis BVP (dabartinėmis kainomis) sudarė 20,1 proc. (ES 28) ir 20,5 proc. (EZ 19). Šis rodiklis buvo didžiausias Švedijoje (24,9 proc.), Čekijoje (24,7 proc.), Estijoje (23,7 proc.), Airijoje ir Austrijoje (po 23,5 proc.), o mažiausias – Portugalijoje (16,2 proc.) ir Graikijoje (12,6 proc.).

10 grafikas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dabartinėmis rinkos kainomis 2017 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)


Kalbant apie ES 28, daugiausia investavo privatusis sektorius (žr. 5 lentelę). 2017 m. įmonių ir namų ūkių investicijos siekė 17,9 proc. ES 28 BVP, o viešojo sektoriaus atitinkamas rodiklis buvo 2,8 proc. Santykiniais dydžiais didžiausios viešojo sektoriaus investicijos buvo Vengrijoje (6,6 proc. BVP) ir Estijoje (4,8 proc., 2016 m. duomenys), verslo sektoriaus investicijos – Airijoje (27,2 proc., 2016 m. duomenys) ir Švedijoje (17,2 proc.), o namų ūkiai aktyviausiai investavo Suomijoje (6,5 proc.) ir Vokietijoje (6,0 proc.). Palyginti su 2007 m., 2016 m. namų ūkių investicijos (BVP dalimi) Graikijoje, Airijoje, Kipre ir Ispanijoje žymiai sumažėjo, o Rumunijoje pastebimai išaugo. Iš kitų ES valstybių narių, kuriose namų ūkių investicijos BVP dalimi padidėjo, paminėtinos tik Bulgarija, Lietuva ir Vokietija.

5 lentelė. Investicijos dabartinėmis rinkos kainomis 2007, 2012 ir 2017 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nasa_10_ki)

Pajamos

ES 28 BVP analizė pagal pajamas rodo, kad tarp iš gamybos gaunamų pajamų labiausiai išsiskyrė atlygis darbuotojams, 2017 m. sudaręs 47,3 proc. BVP dabartinėmis rinkos kainomis. Bendrasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos sudarė 40,8 proc. BVP, o gamybos ir importo mokesčių (atėmus subsidijas) dalis buvo 11,9 proc. (žr. 11 grafiką). Pagal mažiausią atlygio darbuotojams dalį BVP pirmavo Airija (29,4 proc.), Graikija (33,6 proc.) ir Rumunija (36,0 proc.), o 50,0 proc. ribą viršijo keturių ES valstybių narių rodikliai, įskaitant Liuksemburgą, Vokietiją ir Daniją. Didžiausias rodiklis nustatytas Prancūzijoje – 52,2 proc. Tačiau Airijos atveju tam poveikio turėjo su globalizacija susiję veiksniai (anglų k.).

11 grafikas. Pajamų paskirstymas dabartinėmis rinkos kainomis 2017 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (nama_10_gdp)


12 grafike (jis taip pat grindžiamas dabartinėmis rinkos kainomis) matyti, kad 2011 ar 2012 m. pajamų suvestiniai rodikliai grįžo į lygį, kuris buvo pasiektas prieš finansų ir ekonomikos krizę. 2009 m. atlygis darbuotojams ES 28 sumažėjo 2,8 proc., tačiau 2017 m. jis jau 18,1 proc. viršijo 2008 m. lygį.

Dar 2008 m. ES 28 bendrojo likutinio pertekliaus ir mišriųjų pajamų rodiklių augimas buvo labai nedidelis, o 2009 m. krito 8,2 proc.; 2012 m. šis suvestinis pajamų rodiklis vėl beveik pasiekė iki krizės (2008 m.) buvusį aukščiausią lygį, o 2017 m. jį viršijo 14,3 proc.

Gamybos ir importo mokesčiai (atėmus subsidijas) ES 28 taip pat pradėjo mažėti dar 2008 m. (–3,1 proc.) ir šis procesas 2009 m. greitėjo (–9,2 proc.); 2011 m. patirti nuostoliai buvo daugiau nei kompensuoti ir 2014 m. šis pajamų rodiklis 20,4 proc. viršijo prieš krizinį aukščiausią lygį (pasiektą 2007 m.).

12 grafikas. ES 28 pajamų pokyčiai dabartinėmis rinkos kainomis 2007–2017 m.
(2007 = 100)
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp)

Namų ūkių vartojimas

2017 m. bent pusę BVP (dabartinėmis rinkos kainomis) apytiksliai dvejuose trečdaliuose (19) ES valstybių narių sudarė namų ūkių vartojimo išlaidos. Didžiausia dalis pasiekta Kipre (67,7 proc.), Graikijoje (66,6 proc.), Lietuvoje (63,8 proc.), Portugalijoje (63,1 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (63,0 proc.). Mažiausia ji buvo Liuksemburge (28,6 proc.), nors jo vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui buvo didžiausios (21 700 PGS, žr. 6 lentelę), net pakoregavus pagal valstybių narių kainų lygio skirtumus.

6 lentelė. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2007, 2012 ir 2017 m.
Šaltiniai – Eurostatas (nama_10_gdp) ir (nama_10_pc)


Be Liuksemburgo, vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui 2017 m. taip pat buvo palyginti didelės Jungtinėje Karalystėje (19 800 PGS), Austrijoje (19 100 PGS) ir Vokietijoje (18 900 PGS). O štai Vengrija ir Bulgarija buvo vienintelės ES valstybės narės, kurių vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui nesiekė 10 000 PGS.

Išanalizavus 2012–2017 m. realiuosius vidutinių vartojimo išlaidų vienam gyventojui pokyčius eurais (remiantis grandininiu metodu susietos apimties indeksu), sparčiausias augimas matyti Baltijos jūros regiono valstybėse narėse ir Rumunijoje. Austrija buvo vienintelė ES valstybė narė, kurioje namų ūkių vartojimo išlaidos vienam gyventojui aptariamuoju laikotarpiu mažėjo vidutiniškai po 0,2 proc. kasmet. Graikijoje padėtis nekito.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

ES nacionalinių sąskaitų rengimo metodika nustatyta Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS). Jos galiojanti versija, ESS 2010 (anglų k.), priimta 2013 m. gegužės mėn. ir taikoma nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Ji visiškai atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų gaires – 2008 m. NSS (anglų k.).

BVP ir pagrindiniai jo komponentai

Pagrindiniai nacionalinių sąskaitų suvestiniai rodikliai rengiami iš institucinių vienetų, būtent nefinansinių ir finansinių bendrovių, valdžios sektoriaus, namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų, duomenų.

Nacionalinių sąskaitų duomenys – tai informacija apie BVP komponentus, užimtumą, galutinio vartojimo suvestinius rodiklius ir santaupas. Daugelis iš šių kintamųjų apskaičiuojami kasmet arba kas ketvirtį.

BVP – pagrindinis nacionalinių sąskaitų rodiklis, apibendrinantis šalies ar regiono ekonominę padėtį. Jį galima apskaičiuoti taikant skirtingus metodus: ekonominės veiklos rezultatų metodą, išlaidų metodą ir pajamų metodą.

Nagrinėjant BVP vienam gyventojui pašalinama absoliučiojo gyventojų skaičiaus įtaka ir todėl galima lengviau lyginti skirtingas šalis. BVP vienam gyventojui – platus ekonominis gyvenimo lygio rodiklis. Nacionalinėmis valiutomis išreikšti BVP duomenys gali būti perskaičiuojami į perkamosios galios paritetus (PGP), geriau už rinkos valiutos kursus atspindinčius kiekvienos valiutos perkamąją galią. Taip panaikinami šalių kainų lygio skirtumai. BVP vienam gyventojui apimties indeksas, išreikštas PGS, nurodomas taikant santykį su ES 28 vidurkiu (prilyginamu 100). Jei šalies indeksas didesnis arba mažesnis už 100, jos BVP vienam gyventojui lygis atitinkamai didesnis arba mažesnis už ES 28 vidurkį. Pagal šį indeksą galima lyginti atskiras šalis, ne vien pokyčius per tam tikrą laikotarpį.

Apskaičiuojant metinį BVP augimą remiantis grandininiu metodu susietų apimčių indeksais (realiaisiais pokyčiais), siekiama lyginti ekonominio vystymosi dinamiką per tam tikrą laikotarpį ir įvairaus dydžio ekonomikos šalis, neatsižvelgiant į kainų lygį.

Papildomi duomenys

Ekonominės veiklos rezultatus taip pat galima nagrinėti pagal veiklos rūšį. Nagrinėjant aukščiausiu duomenų agregavimo lygmeniu atsižvelgiama į 10 NACE klasifikatoriaus pozicijų: žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba; pramonė; statybos veikla; paskirstomoji prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; informacijos ir ryšių paslaugos; finansinės ir draudimo paslaugos; nekilnojamojo turto operacijos; profesinės, mokslinės, techninės, administracinės ir aptarnavimo paslaugos; viešasis valdymas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla; kitos paslaugos ir namų ūkių ir ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla.

Veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį gali būti lengviau nagrinėti naudojant apimties rodiklį (realiuosius pokyčius) – kitaip tariant, defliavus veiklos rezultatų vertę, kad jai neturėtų poveikio kainų pokyčiai. Kiekviena veikla defliuojama atskirai, kad būtų atsižvelgta į susijusių produktų kainų pokyčius.

Kitas nacionalinių sąskaitų duomenų rinkinys (su darbo jėgos našumu susiję rodikliai, pvz., darbo našumo) naudojamas nagrinėjant konkurencingumą. PGS išreikšti našumo rodikliai ypač naudingi lyginant įvairias šalis. PGS išreikštas BVP vienam darbuotojui leidžia plačiąja prasme įvertinti šalių ekonomikos produktyvumą. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad šis rodiklis priklauso nuo bendro užimtumo struktūros ir gali, pvz., mažėti priklausomai nuo to, ar pasirenkamas darbas visą darbo dieną, ar ne visą darbo dieną. BVP vienai darbo valandai yra aiškesnis našumo rodiklis, nes įvairiose šalyse ir veiklos srityse gali būti pasirenkama labai įvairi darbo trukmė.

Metinę namų ūkių išlaidų informaciją galima rasti nacionalinėse sąskaitose, parengtose taikant makroekonominį metodą. Kitas namų ūkių išlaidų duomenų šaltinis yra namų ūkių biudžeto tyrimas (NŪBT). Informacija gaunama prašant namų ūkius vesti įsigyjamų prekių ir paslaugų dienoraštį ir kur kas išsamiau aprėpia prekes ir paslaugas bei socialinės ir ekonominės analizės galimybes. NŪBT vykdomas ir jo rezultatai skelbiami tik kas penkerius metus, taigi pastarieji ataskaitiniai metai, kurių duomenų šiuo metu turima, yra 2015 m., ir net šių metų ne visų ES valstybių narių duomenys jau prieinami.

Aplinkybės

Europos institucijoms, vyriausybėms, centriniams bankams ir kitoms ekonominėms ir socialinėms viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms reikia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti priimamus sprendimus. Nacionalines sąskaitas galima naudoti įvairaus pobūdžio analizei ir vertinimui. Kadangi vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvokos ir apibrėžtys, galima nagrinėti įvairias šalis, pvz., ES valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybės ryšius arba ES valstybių narių ir kitų šalių skirtumus.

Verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizė

Vienas iš daugelio būdų naudoti nacionalinių sąskaitų duomenis susijęs su būtinybe paremti Europos ekonominės politikos sprendimus ir siekti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) tikslų. Tam reikia aukštos kokybės trumpojo laikotarpio statistinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima stebėti makroekonominę raidą ir rengti makroekonominės politikos rekomendacijas. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių ir seniausių nacionalinių sąskaitų panaudojimo būdų – kiekybiškai išreikšti ekonomikos augimą, tiesiog analizuojant BVP augimą. Baziniai nacionalinių sąskaitų duomenys visų pirma naudojami makroekonominei politikai rengti ir stebėti, o labiau išvestiniai duomenys, pvz., išteklių ir panaudojimo lentelės, taip pat gali būti naudojami sektorių ar pramonės politikai rengti.

Nuo pat EPS sukūrimo 1999 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vienas iš pagrindinių nacionalinių sąskaitų naudotojų. ECB kainų stabilumo rizikos vertinimo strategija grindžiama dviem analitinėmis perspektyvomis, vadinamomis dviem ramsčiais: ekonomine analize ir pinigų analize. Remiantis šiomis perspektyvomis įvertinama daugelis piniginių ir finansinių rodiklių ir jie lyginami su kitais svarbiais duomenimis, leidžiančiais suderinti pinigų, finansinę ir ekonominę analizę, pvz., su pagrindiniais nacionalinių sąskaitų suvestiniais rodikliais. Taip piniginius ir finansinius rodiklius galima nagrinėti atsižvelgiant į visą likusią ekonomiką.

Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas stebi ekonomikos raidą. ES taiko metinį ekonominės politikos koordinavimo ciklą, vadinamąjį Europos semestrą. Europos Komisija kasmet atlieka išsamią ES valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analizę ir pateikia konkrečiai šalai skirtas rekomendacijas artimiausiems 12–18 mėnesių.

Be to, Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas, atsižvelgdamas į metinį Europos semestro ciklą, keturis kartus per metus (rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą) rengia Europos Komisijos makroekonomines prognozes. Jose atsižvelgiama į visas ES valstybes nares, kad būtų galima parengti euro zonos ir ES prognozes, tačiau taip pat įtraukiamos šalių kandidačių ir kai kurių ne ES valstybių narių perspektyvos.

Nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys taip pat seniai naudojami valstybės finansams nagrinėti. ES viduje jie taip pat taikomi specialioms reikmėms, susijusioms su EPS konvergencijos kriterijais, iš kurių du tiesiogiai susiję su valstybės finansais. Šie kriterijai nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų duomenis: valstybės deficito ir valstybės skolos santykį su BVP. Daugiau informacijos rasite straipsnyje apie Valdžios sektoriaus finansų statistiką.

Regioninė, struktūrinė ir sektorių politika

Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys naudojami ne tik verslo ciklo ir makroekonominės politikos analizei, bet ir kitoms su politika susijusioms reikmėms, pvz., regioniniams, struktūriniams ir sektorių klausimams spręsti.

Regioninėmis sąskaitomis iš dalies grindžiamas išlaidų paskirstymas struktūriniams fondams. Be to, regioniniai statistiniai duomenys naudojami ex-post vertinant regioninės ir sanglaudos politikos rezultatus.

Skatinti ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas – strateginis tiek ES, tiek valstybių narių prioritetas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“. Šiems strateginiams prioritetams paremti visuose ES ekonomikos sektoriuose įgyvendinama bendra politika, o valstybės narės diegia savo teritorijoje struktūrines reformas.

Europos Komisija vykdo ekonominę analizę ir padeda plėtoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), nagrinėdama įvairių paramos mechanizmų veiksmingumą ir numatydama ilgalaikius prioritetus. Tam pasitelkiami moksliniai tyrimai, analizė ir poveikio vertinimo veiksmai, skirti su ES ir kitų šalių žemės ūkiu ir kaimo ekonomika susijusioms temoms, be kita ko, naudojant žemės ūkio ekonomines sąskaitas.

Tikslų, lyginamųjų standartų ir įnašų nustatymas

Pagal įvairių rūšių ES politiką vis dažniau nustatomi ir privalomi ar neprivalomi vidutinio laikotarpio ar ilgalaikiai tikslai. Kai kuriems iš jų kaip lyginamasis vardiklis naudojamas BVP lygis, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų tikslinis rodiklis yra 3,00 proc. BVP (tai vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų)

Nacionalinių sąskaitų duomenys taip pat naudojami nustatant ES išteklius. Visa nuosavų išteklių suma, būtina ES biudžetui finansuoti, nustatoma pagal visas išlaidas atėmus kitas pajamas, o didžiausia nuosavų išteklių suma siejama su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis.

Nacionalinių sąskaitų duomenys naudojami ne tik įnašams į ES biudžetą, bet ir įnašams į kitas tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas (JT), nustatyti. Įnašai į JT biudžetą pagrįsti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvairiais koregavimo koeficientais ir ribomis.

Analizė ir prognozės

Nacionalinės sąskaitos taip pat dažnai naudojamos rengiant ekonomikos padėties ir raidos analizę ir prognozes. Socialiniai partneriai, kaip antai įmonių atstovai (pvz., prekybos asociacijos) ar darbuotojų atstovai (pvz., profesinės sąjungos), taip pat gali gilintis į nacionalinių sąskaitų duomenis ir nagrinėti pokyčius, turinčius įtakos darbo santykiams. Be to, mokslininkai ir analitikai, pasitelkę nacionalines sąskaitas, nagrinėja verslo ciklus ir ilgalaikius ekonominius ciklus bei sieja juos su ekonomikos, politikos ar technologijų raida.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos






BVP ir pagrindiniai jo komponentai (t_nama_10_gdp)
ES valstybių narių / trečiųjų šalių eksportas ir importas (t_nama_10_exi)
Galutinės namų ūkių vartojimo išlaidos pagal vartojimo paskirtį (COICOP) (t_nama_10_co)
Nacionalinių sąskaitų papildomi rodikliai. Metiniai duomenys (t_nama_10_aux)
Regionų ekonominės sąskaitos (t_nama_10_reg)


Pagrindiniai suvestiniai BVP rodikliai (nama_10_ma)
Papildomi rodikliai (gyventojų skaičius, BVP vienam gyventojui ir našumas) (nama_10_aux)
Pagrindinių BVP ir užimtumo suvestinių rodiklių baziniai suskirstymai (pagal pramonę ir turtą) (nama_10_bbr)
Pagrindinių BVP ir užimtumo suvestinių rodiklių išsamūs suskirstymai (pagal pramonę ir vartojimo paskirtį) (nama_10_dbr)
Nefinansinio turto suskirstymai pagal rūšį, pramonę ir sektorių (nama_10_nfa)
Regionų ekonominės sąskaitos, ESA 2010 (nama_10_reg)
Ketvirtinės nacionalinės sąskaitos (namq_10)
Nacionalinės sąskaitos. Tarptautinis bendradarbiavimas duomenų srityje (naid_10)