Minimalaus darbo užmokesčio statistika

Duomenys paimti 2018 m. vasario mėn. Naujausi duomenys – Papildoma Eurostato informacija, Pagrindinės lentelės ir Duomenų bazė. Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. gegužės mėn.

Šiame straipsnyje aptariami nemaži minimalaus darbo užmokesčio skirtumai Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, be to, duomenys lyginami su padėtimi šalyse kandidatėse ir Jungtinėse Valstijose.

Eurostato skelbiami minimalaus darbo užmokesčio statistiniai duomenys siejami su konkrečių šalių minimaliu darbo užmokesčiu. Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems tos šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Jis įtvirtintas teisės aktais, dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais.

Paprastai minimalus darbo užmokestis – tai mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, būtent pajamų mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų, kuriuos turi mokėti samdomasis darbuotojas. Šios įmokos būna įvairios. Šalių minimalaus darbo užmokesčio statistinius duomenis Eurostatas skelbia du kartus per metus. Jie atitinka padėtį kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. Taigi, jei tarp šių dviejų datų įvyksta pokyčių, jie atsispindi tik skelbiant duomenis kitą kartą.

1 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2008 ir 2018 m. sausio mėn.
(EUR per mėn. ir proc.).
Šaltinis – Eurostatas (earn_mw_cur)
2 grafikas. Minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn.
(PGS per mėn.).
Šaltinis – Eurostatas (earn_mw_cur)
3 grafikas. Minimalus darbo užmokestis, išreikštas kaip darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos dalis, padėtis 2014 m.
(proc.),
Šaltiniai – Eurostatas (earn_mw_cur) ir 2014 m. pajamų struktūros tyrimas Šiam straipsniui atlikti specialūs skaičiavimai, Eurostato interneto duomenų bazėje šių duomenų nėra
4 grafikas. Samdomieji darbuotojai, uždirbantys mažiau nei 105 proc. minimalaus darbo užmokesčio, 2010–2014 m. spalio mėn.
(proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (earn_mw_cur) ir 2014 m. pajamų struktūros tyrimas Šiam straipsniui atlikti specialūs skaičiavimai, Eurostato interneto duomenų bazėje šių duomenų nėra

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Šalių minimalaus darbo užmokesčio skirtumai

2018 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis ES valstybėse narėse buvo nuo 261 EUR iki 1 999 EUR per mėn.

2018 m. sausio mėn. duomenimis minimalus darbo užmokestis buvo taikomas 22 iš 28 ES valstybių narių (išimtys – Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija) ir visose ES šalyse kandidatėse (Albanijoje, Juodkalnijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublika Makedonijoje, Serbijoje ir Turkijoje). 2018 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis darbo užmokestis ES valstybėse narėse buvo labai įvairus: nuo 261 EUR Bulgarijoje iki 1 999 EUR Liuksemburge (žr. 1 grafiką).

Palyginti su 2008 m. sausio mėn., 2018 m. sausio mėn. minimalus darbo užmokestis (eurais) išaugo visose ES valstybėse narėse, kuriose jis yra apskritai taikomas, išskyrus Graikiją. Šioje šalyje minimalus darbo užmokestis sumažėjo 14 proc. (bendrai per 10 metų, kai vidutinė metinė pokyčio norma -1,5 proc.). Nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. didžiausia vidutinė metinė minimalaus darbo užmokesčio pokyčio norma nustatyta Rumunijoje (11,4 proc.) ir Bulgarijoje (8,8 proc.) Jis taip pat smarkiai didėjo Slovakijoje (7,1 proc.) ir trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse: Latvijoje (6,5 proc.), Estijoje (6,0 proc.) ir Lietuvoje (5,6 proc.).

Remiantis minimaliu nacionaliniu mėnesiniu darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių (eurais) visas ES valstybes nares, kurių šie duomenys renkami, galima suskirstyti į tris grupes. ES nepriklausančios šalys 1 grafike pavaizduotos kaip atskira grupė.

  • 1 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. buvo mažesnis nei 500 EUR per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Bulgarija, Lietuva, Rumunija, Latvija, Vengrija, Kroatija, Čekija ir Slovakija. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 261 EUR Bulgarijoje iki 480 EUR Slovakijoje.
  • 2 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. buvo bent 500 EUR, bet mažesnis nei 1 000 EUR per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Estija, Lenkija, Portugalija, Graikija, Malta, Slovėnija ir Ispanija; šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 500 EUR Estijoje iki 859 EUR Ispanijoje.
  • 3 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. buvo bent 1 000 EUR per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Airija ir Liuksemburgas; šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 1 401 EUR Jungtinėje Karalystėje iki 1 999 EUR Liuksemburge.
  • Visose ES šalyse kandidatėse minimalus darbo užmokestis buvo panašus į 1 grupės šalių rodiklius: nuo 181 EUR Albanijoje iki 446 EUR Turkijoje. Jungtinių Valstijų rodiklis (nacionalinis minimalus darbo užmokestis JAV yra 1 048 EUR per mėnesį pateko tarp 3 grupės šalių rodiklių.

Euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių, kuriose taikomas minimalus darbo užmokestis (tai Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė), taip pat ES šalių kandidačių ir Jungtinių Valstijų minimalaus darbo užmokesčio lygiui ir vietai sąraše pagal eurą įtakos turėjo nacionalinių valiutų keitimo kursai.

Perkamosios galios standartais išreikštas minimalus darbo užmokestis

Šalių minimalaus darbo užmokesčio lygio skirtumai žymiai sumažėja, jei atsižvelgiama į kainų lygio skirtumus.

2 grafike minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių lyginamas atsižvelgiant į kainų skirtumus – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidoms pritaikomi perkamosios galios paritetai (PGP). Kaip ir buvo galima tikėtis, pakoregavus pagal kainų lygį skirtumai tarp šalių sumažėja. Remiantis minimaliu nacionaliniu mėnesiniu darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių, išreikštu PGP, visas ES valstybes nares, kurių šie duomenys renkami, galima suskirstyti į tris grupes. ES nepriklausančios šalys 2 grafike pavaizduotos kaip atskira grupė.

  • 1 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. buvo mažesnis nei 750 PGS. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Bulgarija, Latvija, Lietuva, Čekija, Estija, Kroatija, Slovakija ir Vengrija. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 546 PGS Bulgarijoje iki 743 PGS Vengrijoje.
  • 2 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. buvo bent 750 PGS, bet mažesnis nei 1 000 PGS per mėnesį. Šiai grupei priklausė šešios ES valstybės narės: Portugalija, Rumunija, Graikija, Lenkija, Malta ir Ispanija. Šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 788 PGS Portugalijoje iki 938 PGS Ispanijoje.
  • 3 grupei priskiriamos šalys, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. buvo bent 1 000 PGS per mėnesį. Šiai grupei priklausė šios ES valstybės narės: Slovėnija, Jungtinė Karalystė, Arija, Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija, Belgija ir Liuksemburgas; šiose šalyse nacionalinis minimalus darbo užmokestis buvo nuo 1 006 PGS Jungtinėje Karalystėje iki 1 597 PGS Liuksemburge.
  • Išskyrus Turkiją, likusiose keturiose ES šalyse kandidatėse PGS išreikštas minimalus darbo užmokestis buvo panašus į 1 grupės šalių rodiklius: nuo 350 PGS Albanijoje iki 553 PGS Serbijoje. Turkijos (nacionalinis minimalus darbo užmokestis 1 018 PGS) ir Jungtinių Valstijų (1 011 PGS) rodikliai panašus į 3 grupės šalių rodiklius.

1 grupei priskiriamose ES valstybėse narėse, kuriose minimalus darbo užmokestis eurais palyginti nedidelis, paprastai mažesnės ir kainos, todėl minimalus darbo užmokestis padidėja, jei išreiškiamas perkamosios galios standartais (PGS). Kita vertus, 3 grupės valstybėse narėse, kuriose minimalus darbo užmokestis eurais yra palyginti didelis, kainos taip pat paprastai didesnės, todėl PGS išreikštas jų minimalus darbo užmokestis dažnai mažesnis. Šis koregavimas pagal kainų lygius iš dalies sušvelnina ryškų šių trijų grupių valstybių narių atotrūkį, pastebimą išreiškus jų minimalų darbo užmokestį tik eurais.

ES valstybių narių minimalaus darbo užmokesčio skirtumai sumažėjo nuo santykio 1 / 7,7 eurais (t. y. išreiškus eurais, didžiausias minimalus darbo užmokestis buvo 7,7 karto didesnis nei mažiausias) iki santykio 1 / 2,9 PGS (t. y. išreiškus PGS, didžiausias minimalus darbo užmokestis buvo 2,9 karto didesnis nei mažiausias).

Palyginus šalių reitingą pagal minimalų darbo užmokestį eurais ir PGS matyti, kad pakoregavus pagal kainų lygio skirtumus vienos šalys reitinge pakilo, o kitos – nusileido. Šiai analizei ES valstybės narės ir šalys kandidatės, kurių duomenys pateikiami 1 ir 2 grafikuose, sujungtos į bendrą reitingą. Kalbant apie ES valstybes nares, išreiškus rezultatus PGS Estija reitinge nukrito penkiomis vietomis, Čekija ir Airija – keturiomis, Portugalija – trimis, Graikija, Latvija, Slovakija ir Ispanija – dviem, o Kroatija, Malta ir Nyderlandai – viena vieta. Atsižvelgus į kainų lygio skirtumus šios valstybės narės reitinge pakilo: Rumunija (septyniomis), Vengrija ir Vokietija (trimis), Belgija (dviem), Bulgarija, Lietuva ir Lenkija (viena). Likusios keturios valstybės narės (Prancūzija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė) savo vietos reitinge nepakeitė, nepriklausomai nuo to, ar jų minimalus darbo užmokestis buvo išreikštas eurais, ar PGS. Kalbant apie šalis kandidates, Juodkalnija nukrito dviem vietomis, Turkija pakilo dešimt vietų, Serbija – viena, o Albanijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vietos nepakito.

Minimalaus darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos santykis

3 grafike pateikiama informacija, susijusi su nacionalinio minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos santykiu.

Taikyti 2014 m. liepos 1 d. nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio (eurais) duomenys padalyti iš darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos (gautos atlikus 2014 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimą). 2014 m. liepos mėn. minimalaus darbo užmokesčio dalis, palyginti su darbo užmokesčio mediana įvairiose valstybėse narėse buvo nuo 39 proc. iki 64 proc. Šioje analizėje apskaičiuojant mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianą neįtraukti mokėjimai už viršvalandžius ir pamaininį darbą. Vokietijos, Prancūzijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės atvejais, kadangi minimalus darbo užmokestis yra valandinis, santykis apskaičiuotas kaip valandinio darbo užmokesčio medianos dalis. Kitose 18 ES valstybių narių, kuriose minimalus darbo užmokestis yra mėnesinis, santykis apskaičiuotas kaip mėnesinio darbo užmokesčio medianos dalis.

Minimalų darbo užmokestį gaunantys gyventojai

Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų santykinė dalis įvairiose šalyse labai įvairi. Susiejus dviejų pastarųjų kas ketverius metus atliekamų darbo užmokesčio struktūros tyrimų (DPST) mikroduomenis su tuo metu (šiuo atveju – 2014 ir 2010 m. spalio mėn.) galiojusio minimalaus darbo užmokesčio dydžiu, galima gauti atitinkamus šių rodiklių įverčius (žr. 4 grafiką). Kad duomenis būtų galima palyginti, aprėptis apribota darbuotojais, dirbančiais ne mažiau kaip 10 darbuotojų turinčiose įmonėse visą darbo dieną ir ne jaunesniais kaip 21 m., išskyrus NACE 2 red. O sekciją (viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas). Be to, į pagal DPST apskaičiuotą mėnesinį darbo užmokestį neįtraukiamos už viršvalandžius ar pamaininį darbą gautos pajamos.

2014 m. spalio mėn. dešimtyje ES valstybėse narėse, kuriose taikomas minimalus darbo užmokestis, daugiau nei 7,0 proc. darbuotojų gavo mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio: tai Slovėnija (19,1 proc.), Rumunija (15,7 proc.), Portugalija (13,0 proc.), Lenkija (11,7 proc.), Bulgarija (8,8 proc.); Prancūzija (8,4 proc.), Lietuva (8,1 proc.), Latvija (7,9 proc.), Graikija (7,7 proc.) ir Kroatija (7,1 proc.). Belgijoje (0,4 proc.) mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio uždirbo mažiausia dalis darbuotojų, o kitose dešimtyje valstybių narių tokių darbuotojų buvo nuo 1,0 proc. (Ispanijoje) iki 5,8 proc. (Liuksemburge).

Minimalų darbo užmokestį gaunančių gyventojų skaičiaus pokyčiai

2010–2014 m. mažiau nei 105 proc. šalies minimalaus darbo užmokesčio uždirbančių darbuotojų dalis daugiau nei 2,0 proc. punktais padidėjo Rumunijoje (11,7), Bulgarijoje (5,4), Lenkijoje (3,6) ir Vengrijoje (2,3), o daugiau nei 2,0 proc. punktais sumažėjo Lietuvoje (-5,6), Airijoje (-5,1), Liuksemburge (-4,1), Latvijoje (-4,0), Portugalijoje (-3,8), Kroatijoje (-2,6) ir Slovakijoje (-2,2).

Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti

Šalių minimalus darbo užmokestis

Eurostato skelbiama minimalaus darbo užmokesčio statistika siejama su minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu atskirose šalyse. Skelbiami minimalaus darbo užmokesčio duomenys yra kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. galiojantys duomenys. Bazinis minimalus šalies darbo užmokestis nustatomas kaip valandos, savaitės ar mėnesio darbo užmokestis ir taikomas remiantis teisės aktais (valdžios sektoriumi), dažnai po konsultacijų su socialiniais partneriais, arba tiesiogiai nacionaliniais sektorių susitarimais. Šis minimalus darbo užmokestis paprastai taikomas visiems šalies samdomiesiems darbuotojams arba bent didžiajai jų daugumai. Nurodomi duomenys neatskaičius mokesčių. Išsamūs šalių minimalaus darbo užmokesčio duomenys pateikiami kaip priedas (žr. metaduomenis (anglų k.)).

Šalių, kuriose minimalus darbo užmokestis nėra nustatytas bendrąja verte (bruto), grynoji vertė suapvalinama iki didesnio dydžio, kad būtų atsižvelgta į taikytinus mokesčius (taip gauti Juodkalnijos ir Serbijos duomenys).

Šalyse, taikančiose ne mėnesinį, o, pvz., valandinį ar savaitinį minimalų darbo užmokestį, šie dydžiai perskaičiuojami į mėnesinį, taikant šalių pateiktus perskaičiavimo koeficientus.

Vokietija: (valandinis užmokesčio dydis x 39,1 val. x 52 sav.) / 12 mėn. (vertė „39,1 val.“ yra susijusi su visą darbo laiką dirbančių NACE 2 red. B–S sekcijų darbuotojų vidutiniu bazinių valandų per savaitę skaičiumi; ši vertė gauta atlikus ketvirtinį darbo užmokesčio tyrimą);

Airija: (valandinis užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav.) / 12 mėn.;

Prancūzija: 1999 m. sausio mėn.–2005 m. liepos mėn. duomenys: (valandinis užmokesčio dydis x 39 val. x 52 sav.) / 12 mėn.; duomenys nuo 2005 m. sausio mėn.: (valandinis užmokesčio dydis x 35 val. x 52 sav.) / 12 mėn.;

Malta: (savaitinis užmokesčio dydis x 52 sav.) / 12 mėn.;

Jungtinė Karalystė: (valandinis užmokesčio dydis x vidutinės bazinės apmokamos valandos per savaitę visą darbo dieną dirbantiems visų sektorių samdomiesiems darbuotojams x 52,18 sav.) / 12 mėn.;

Jungtinės Valstijos: (valandinis užmokesčio dydis x 40 val. x 52 sav.) / 12 mėn.

Serbijoje nacionalinis minimalus darbo užmokestis išreiškiamas valandine verte (atskaičius mokesčius). Perskaičiuojama taip: (valandinis užmokesčio dydis atskaičius mokesčius x 40 val. x 52,2 sav.) / 12 mėn. Po to ši vertė suapvalinama iki didesnio dydžio, kad būtų atsižvelgta į taikytinus mokesčius.

Be to, jei minimalus darbo užmokestis mokamas daugiau nei už 12 mėnesių per metus (pvz., Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje jis mokamas už 14 mėnesių), duomenys koreguojami taip, kad į šiuos mokėjimus būtų atsižvelgta.

Šalių minimalaus darbo užmokesčio duomenys teikiami Eurostatui nacionaline valiuta. Ne euro zonos šalys perskaičiuoja nacionalinėmis valiutomis išreikštą minimalų darbo užmokestį į eurus, taikydamos vidutinį ankstesnio mėnesio pabaigos valiutų keitimo kursą (pvz., 2018 m. sausio 1 d. minimaliam darbo užmokesčiui nustatyti taikytas 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos kursas).

Norint panaikinti šalių kainų skirtumų poveikį, taikomi specialūs perskaičiavimo koeficientai, vadinami pirkimo galios paritetais (PGP). Minimalus mėnesinis darbo užmokestis eurais ar nacionaline valiuta perskaičiuojamas pagal namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų PGP į sąlyginį bendrą vienetą, vadinamą perkamosios galios standartu (PGS). Jei naujausio ataskaitinio laikotarpio PGP dar nėra, vietoje jų naudojami ankstesnių metų PGP ir duomenų eilutės atnaujinamos, kai gaunami naujausi PGP.

Šalys, kurių minimalaus darbo užmokesčio statistikos nėra

2018 m. sausio 1 d. minimalaus darbo užmokesčio netaikė Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija, taip pat ir ELPA šalys: Islandija, Norvegija ir Šveicarija. Kipre vyriausybė yra nustačiusi tam tikrų profesijų minimalų darbo užmokestį. Danijoje, Italijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje minimalus darbo užmokestis taikomas tam tikruose sektoriuose pagal kolektyvines sutartis.

Mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių mediana

Mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos duomenys grindžiami naujausiais duomenimis, surinktais atlikus 2014 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimą (DUST) (šis tyrimas atliekamas kas ketverius metus). Mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianos duomenys siejami su visais darbuotojais (išskyrus praktikantus), dirbančiais įmonėse, kuriose yra ne mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios veikia visuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (NACE 2 red. A sekcija) ir viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (NACE 2 red. O sekcija). Darbo užmokesčio mediana yra darbo užmokesčio lygis, skiriantis visus darbuotojus į dvi vienodas grupes: viena pusė uždirba mažiau nei mediana, kita – daugiau. Mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – tai visą ir ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ataskaitinį mėnesį (paprastai – 2014 m. spalio mėn.) gaunamas darbo užmokestis, iš kurio neatskaityti jokie mokesčiai ir socialinio draudimo įnašai. Į darbo užmokestį įtraukiami visi mokėjimai už viršvalandžius, priemokos už pamaininį darbą, išmokos, premijos, komisiniai ir pan. Prieš įtraukiant į vidurkį ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių perskaičiuojamas į viso darbo laiko ekvivalentus. Jei apskaičiuojant mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių medianą neįtraukiami ne visą darbo laiką dirbantys darbuotojai, Nyderlanduose minimalaus darbo užmokesčio ir jo medianos santykis pakinta 7 proc. punktais (49 proc. vietoje 56 proc.),

Perskaičiuojant euro zonai nepriklausančių šalių duomenis į eurus taikytos vidutinės 2014 m. perskaičiavimo normos. Konkrečių šalių veiklos rūšių sektoriai, kuriuose taikomas minimalus darbo užmokestis, išreiškiamas kaip vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalis, pateikiami kaip priedas (žr. metaduomenis (anglų k.)).

Aplinkybės

Kai kuriose ES valstybėse narėse steigėjose gyvuoja ilgalaikė tradicija užtikrinti, kad mažiau uždirbantiems darbo rinkos dalyviams būtų mokamas bent tam tikras minimalus darbo užmokestis. Tačiau ne viena valstybė narė (įskaitant Vokietiją, Airiją, Jungtinę Karalystę ir daugelį į ES 2004 m. ar vėliau įstojusių šalių) tik neseniai priėmė minimalaus darbo užmokesčio teisės aktus, o šešiose ES 28 valstybėse narėse, 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, tokios nuostatos nebuvo netaikomos.

Pastaraisiais metais daugumoje Europos šalių darbo užmokestis didintas labai nedaug ir daugelis darbuotojams atstovaujančių grupių teigia, kad perkamoji galia ir bendrasis gyvenimo lygis nukrito. Kai kurie politikai, darbuotojų atstovai, interesų grupės ir komentuotojai ragina nustatyti Europos minimalų darbo užmokestį arba užtikrinti, kad tam tikras minimalus darbo užmokestis būtų taikomas visose ES valstybėse narėse.

Šalių minimalus darbo užmokestis ne visada yra keičiamas kasmet, be to, ne visada dėl tokio koregavimo jis padidėja, pvz., 2012 m. Graikijoje minimalus darbo užmokestis buvo sumažintas dėl griežtų Vyriausybės taupymo priemonių. Graikijos nacionalinės kolektyvinės sutarties galiojimas tais metais buvo sustabdytas, o minimalus darbo užmokestis dabar nustatytas Vyriausybės sprendimu.

Taip pat žr.

Papildoma Eurostato informacija

Leidiniai

Pagrindinės lentelės

Minimalus darbo užmokestis (tps00155)

Duomenų bazė

Minimalus darbo užmokestis (earn_minw)
Mėnesinis minimalus darbo užmokestis. Du kartus per metus skelbiami duomenys (earn_mw_cur)
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis, išreikštas kaip vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalis (proc.). NACE 2 red. (nuo 2008 m.) (earn_mw_avgr2)
Minimalus mėnesinis darbo užmokestis, išreikštas kaip vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalis (proc.). NACE 1.1 red. (1999–2009 m.) (earn_mw_avgr1)

Specialus skyrius

Metodai ir metaduomenys

Pagrindiniai duomenys: lentelės, grafikai ir žemėlapiai (MS Excel)

Kitos nuorodos