Būsto sektoriaus statistika


Duomenys išgauti 2018 m. gegužės mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. spalio mėn.

Pagrindiniai akcentai

2016 m. nuosavuose būstuose gyveno dauguma ES valstybių narių gyventojų: nuo 52 proc. Vokietijoje iki 96 proc. Rumunijoje.

2016 m. šeštadalis ES gyventojų gyveno perpildytuose būstuose, o didžiausias rodiklis (48,4 proc.) pasiektas Rumunijoje.

2016 m. maždaug 1 iš 20 ES gyventojų apgyvendinimo sąlygos buvo labai prastos.

2016 m. didžiausia ES būsto kainos našta (nuomojantiems už rinkos kainą) buvo Graikijoje: 84,6 proc. tokių nuomininkų būstui išleido daugiau nei 40 proc. savo ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų. ES vidurkis buvo 28,0 proc.

Overcrowding rate, 2016

Šiame straipsnyje apžvelgiama nauja Europos Sąjungos (ES), trijų ELPA šalių ir trijų šalių kandidačių būsto sektoriaus statistika, daugiausia dėmesio skiriant būsto tipui, būsto valdos statusui (savas ar nuomojamas), kokybei ir prieinamumui.

Daugelis mano, kad deramas būstas už prieinamą kainą saugioje vietoje – esminis žmogaus poreikis ir teisė. Patenkinti šį poreikį ir tokiu būdu mažinti skurdą ir socialinę atskirtį kai kuriose Europos šalyse vis dar nėra lengva.

Visas straipsnis

Būsto tipas

2016 m. daugiau nei 4 iš 10 (41,8 proc.) ES 28 gyventojų gyveno butuose, beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) – sudurtiniuose namuose, o trečdalis (33,6 proc.) – individualiuose namuose (žr. 1 grafiką). Iš ES valstybių narių daugiausia butuose gyventa Ispanijoje ir Latvijoje (abejose – 66,1 proc.) ir Estijoje (62,0 proc.). Panašus buvo ir Šveicarijos rodiklis (62,7 proc.).Sudurtiniuose namuose dažniausiai gyveno Jungtinės Karalystės (60,1 proc.), Nyderlandų (58,4 proc.) ir Airijos (52,4 proc.) gyventojai. Tik šiose valstybėse narėse daugiau nei du penktadaliai gyventojų gyveno sudurtiniuose namuose. Individualiuose namuose daugiausia gyveno Kroatijos (71,0 proc.), Slovėnijos (65,5 proc.), Vengrijos (62,8 proc.) ir Rumunijos (61,9 proc.) gyventojai. Remiantis pateiktais duomenimis, taip pat dideli buvo buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (72,9 proc.), Serbijos (64,2 proc.) ir Norvegijos (59,9 proc.) rodikliai.

1 grafikas. Gyventojų pasiskirstymas pagal būsto tipą 2016 m.
(gyventojų skaičiaus proc.).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_lvho01)

Būsto valdos statusas

2016 m. daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) visų ES 28 gyventojų gyveno nuosavuose būstuose, už kuriuos dar nesumokėta hipotekos ar kita paskola, o daugiau nei du penktadaliai (42,6 proc.) – nuosavuose būstuose be hipotekos ar kitos paskolos. Taigi, ES 28 7 gyventojai iš 10 (69,2 proc.) gyveno nuosavuose būstuose, 19,9 proc. – rinkos kaina nuomojamuose būstuose, o 10,8 proc. – lengvatine kaina nuomojamuose arba nemokamuose būstuose.

2016 m. daugiau nei pusė kiekvienos iš ES valstybių narių gyventojų (žr. 2 grafiką) gyveno nuosavuose būstuose: nuo 51,7 proc. Vokietijoje iki 96,0 proc. Rumunijoje. Nė vienoje iš ES valstybių narių nuomininkų dalis nebuvo didesnė nei nuosavuose būstuose gyvenančių asmenų dalis. Šveicarijoje padėtis buvo priešinga: daugiau gyventojų nuomojo būstą, nei gyveno nuosavame – iš viso jų buvo apie 57,5 proc. Nyderlanduose (61,0 proc.) ir Švedijoje (54,8 proc.) daugiau nei pusė gyventojų gyveno nuosavuose būstuose, už kuriuos dar nesumokėta visa hipotekos ar kita paskola, tokia pat padėtis buvo ir Islandijoje (63,9 proc.) bei Norvegijoje (62,3 proc.).

2 grafikas. Gyventojų pasiskirstymas pagal valdos statusą 2016 m.
(gyventojų skaičiaus proc.).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_lvho02)


2016 m. 11-oje ES valstybių narių rinkos kaina nuomojamuose būstuose gyvenančių žmonių skaičius nesiekė 10,0 proc. O Vokietijoje ir Danijoje beveik du penktadaliai (atitinkamai 39,8 ir 37,9 proc.) visų gyventojų gyveno rinkos kaina nuomojamuose būstuose, kaip ir maždaug trys dešimtadaliai Švedijos (34,0 proc.), Nyderlandų (30,3 proc.) ir Austrijos (29,7 proc.) gyventojų ir maždaug penktadalis Liuksemburgo (21,5 proc.), Graikijojs (20,8 proc.) ir Belgijos (20,0 proc.) gyventojų. Šveicarijoje šis rodiklis buvo dar didesnis – šiek tiek daugiau nei pusė, arba 50,2 proc. Visose ES valstybėse narėse lengvatine kaina nuomojamuose arba nemokamuose būstuose gyveno mažiau nei 20,0 proc. gyventojų. Tokia pat padėtis buvo ir šešiose ES nepriklausančiose šalyse, kurių duomenys pateikti.

Būsto kokybė

Vienas iš pagrindinių būsto kokybės vertinimo kriterijų – pakankamas plotas. Perpildymo lygio rodikliu apibūdinama, kiek žmonių gyvena perpildytuose būstuose pagal namų ūkiui tenkančių kambarių skaičių, namų ūkio dydį ir jo narių amžių bei šeiminę padėtį.

2016 m. 16,6 proc. visų ES 28 gyventojų gyveno perpildytuose būstuose (žr. 3 grafiką). Kalbant apie ES valstybes nares, didžiausias būsto perpildymo rodiklis buvo Rumunijoje (48,4 proc.). Serbijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje perpildytuose būstuose gyveno daugiau nei 50 proc. gyventojų (atitinkamai 55,5 ir 50,1 proc.), Turkijoje – taip pat palyginti daug (46,0 proc., 2015 m. duomenys). Žemiausias perpildymo lygis buvo Kipre (2,4 proc.), Maltoje (2,9 proc.), Airijoje (3,2 proc.), Belgijoje (3,7 proc.) ir Nyderlanduose (4,0 proc.), o septyniose kitose valstybėse narėse (taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje) šis rodiklis nesiekė 10,0 proc. visų gyventojų skaičiaus.

3 grafikas. Perpildymo lygis 2016 m.
(nurodytų gyventojų skaičiaus proc.).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_lvho05a)


2016 m. skurdo rizikos grupėje esančių ES 28 gyventojų (kitaip tariant, namų ūkių, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos vienam asmeniui sudaro mažiau nei 60 proc. nacionalinės medianos, narių) būsto perpildymo lygis buvo 29,5 proc., t. y. apie 12,9 proc. punktų daugiau nei vertinant visus gyventojus. Didžiausi skurdo rizikos grupėje esančių gyventojų būsto perpildymo rodikliai buvo Rumunijoje (60,6 proc.), Lenkijoje (59,2 proc.), Vengrijoje (54,7 proc.), Slovakijoje (54,2 proc.) ir Bulgarijoje (51,1 proc.). Turkijoje (71,8 proc., 2015 m. duomenys), Serbijoje (65,0 proc.) ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (63,6 proc.) kurdo rizikos grupėje esančių gyventojų būsto perpildymo rodikliai taip pat buvo dideli. Mažiausi rodikliai buvo Kipro (5,7 proc.), Airijos (6,0 proc.) ir Maltos (7,5 proc.). Tai vienintelės ES valstybės narės, kurių duomenimis mažiau nei 1 iš 10 skurdo rizikos grupėje esančių asmenų gyveno perpildytame būste (žr. 3 grafiką). Tam, kad būsto kokybės rodiklis būtų išsamesnis, atsižvelgiama ne tik į perpildymą, bet ir į kitus prastų apgyvendinimo sąlygų aspektus, pvz., į vonios ar tualeto nebuvimą, nesandarų stogą ar nepakankamą apšvietimą. Labai prastos apgyvendinimo sąlygos nustatomos pagal tai, kokia procentinė gyventojų dalis gyvena perpildytame būste, kuriam taip pat būdingas bent vienas iš minėtų požymių. 2016 m. ES 28 valstybėse narėse 4,8 proc. visų gyventojų apgyvendinimo sąlygos buvo labai prastos (žr. 4 grafiką). 2016 m. keturiose ES valstybėse narėse daugiau nei 1 iš 10 gyventojų apgyvendinimo sąlygos buvo labai prastos: Bulgarijoje ši dalis siekė 11,6 proc., Latvijos ir Vengrijos rodikliai buvo dar didesni (atitinkamai 14,6 ir 16,9 proc.), o Rumunijoje pasiektas didžiausias: 19,8 proc. (beveik kas penktas gyventojas). Kita vertus Suomijoje ir Airijoje 2016 m. rodikliai buvo mažesni nei 1,0 proc. viso gyventojų skaičiaus.

4 grafikas. Labai prastos apgyvendinimo sąlygos 2015 ir 2016 m.
(gyventojų skaičiaus proc.).
Šaltinis – Eurostatas (ilc_mdho06a)


2015–2016 m. labai prastomis sąlygomis gyvenančių asmenų dalis ES 28 šiek tiek sumažėjo (0,1 proc. punkto). Vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse šiuo laikotarpiu rodikliai didėjo, ryškiausiai – Vengrijoje ir Belgijoje (atitinkamai 1,4 ir 1,0 proc. punktų daugiau). Dar labiau augo buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos labai prastomis sąlygomis gyvenančių asmenų dalis – 2,4 proc. punktų. O didžiausias sumažėjimas (kalbant apie valstybes nares) nustatytas Italijoje (2,0 proc. punktų) ir Danijoje bei Slovėnijoje (po 1,1). Panaši padėtis buvo Islandijoje, kurios rodiklis sumažėjo 1,0 proc. punkto.

Būsto prieinamumas

2016 m. ne mažiau kaip 40 proc. savo ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų būstui išleido 11,1 proc. ES 28 namų ūkių gyventojų (žr. 1 lentelę). Daugiau nei 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų būstui išleidžiančių gyventojų dažniausiai nuomojosi būstą rinkos kainomis (28,0 proc.), rečiausiai – gyveno nuosavame būste, už kurį mokama hipotekos ar kita paskola (5,4 proc.).

1 lentelė. Būsto kainos našta pagal valdos statusą 2016 m.
(gyventojų skaičiaus proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (ilc_lvho07c) ir (ilc_lvho07a)


Už šio ES 28 vidurkio slypi dideli ES valstybių narių skirtumai: keliose šalyse, kurių rodikliai mažiausi, gana nedaug gyventojų namų ūkių išleido būstui daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų, pvz., Maltoje (1,4 proc.) ir Kipre (3,1 proc.). Kalbant apie šalis, kurių rodikliai didžiausi, daugiau nei 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų būstui išleido šiek tiek daugiau nei du iš penkių Graikijos gyventojų (40,5 proc.) ir šiek tiek daugiau nei vienas iš penkių Bulgarijos (20,7 proc.) gyventojų ar vienas iš šešių Vokietijos (15,8 proc.) ir Danijos (15,0 proc.) gyventojų.

Nagrinėjant grupę, kurioje būstui dažniausiai išleidžiama daugiau nei 40 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų, pagal būsto valdos statusą, būtent kalbant gyventojus, nuomojančius būstą rinkos kainomis, skirtumai tarp ES valstybių narių taip pat buvo labai dideli ir kai kurios nurodė, kad jų šie 2016 m. rodikliai labai aukšti. 10-yje valstybių narių daugiau nei trečdalis gyventojų, nuomojančių būstą rinkos kainomis, tam skyrė daugiau nei 40 proc. savo ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų. Ši dalis viršijo du penktadalius Ispanijoje (43,0 proc.), Kroatijoje (45,2 proc.) ir Lietuvoje (48,3 proc.), buvo šiek tiek didesnė nei pusė (50,4 proc.) Bulgarijoje ir pasiekė 84,6 proc. Graikijoje.

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Šiame straipsnyje naudoti duomenys daugiausia gauti iš ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos (ES SPGS) mikroduomenų. ES SPGS tiriamoji grupė yra visi asmeniniai namų ūkiai ir jų esami nariai, gyvenantys ES valstybės narės teritorijoje tuo metu, kai renkami duomenys. Asmenys, gyvenantys kolektyviniuose namų ūkiuose ir gydymo ar slaugos ir pan. įstaigose, paprastai nelaikomi tiriamąja grupe. ES 28 ir euro zonos duomenys – valstybių narių duomenų, kuriems pagal gyventojų skaičių pritaikyti atitinkami svoriniai koeficientai, vidurkiai.

Aplinkybės

Būsto poveikis namų ūkių gyvenimo kokybei yra įvairus – tai prieglobstis, saugumas, privatumas, erdvė atsipalaiduoti, mokytis ir gyventi. Būstą taip pat galima vertinti atsižvelgiant į aplinką, pvz., ar patogus susisiekimas su vaikų darželiais ar mokyklomis, darboviete, laisvalaikio erdvėmis, parduotuvėmis, viešosiomis paslaugomis ir pan. Daugeliui namų ūkių svarbus būsto finansavimo klausimas (ar būstas nuosavas, ar nuomojamas), dažnai siejamas ir su būsto kokybe.

ES nėra prisiėmusi konkrečių įsipareigojimų, susijusių su būstais. Būsto sektoriaus politiką formuoja valstybių vyriausybės. Vis dėlto daugelis ES valstybių narių susiduria su panašiomis užduotimis, pvz., kaip atnaujinti būstų ūkį, planuoti ir riboti miestų plėtrą, skatinti tvarų vystymąsi, padėti jaunimui ir palankių sąlygų neturinčioms visuomenės grupėms dalyvauti būsto rinkoje ar skatinti namų savininkus veiksmingiau vartoti energiją.

ES socialinėje politikoje socialinio būsto, benamystės ir integracijos klausimams tenka svarbus vaidmuo. ES pagrindinių teisių chartijos IV-34 straipsnyje teigiama: „Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles bei praktiką būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų“. Vadovaudamasi tuo 2000 m. Europos Vadovų Taryba Nicoje susitarė dėl bendrų ES kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategijos tikslų, įskaitant du su būstu susijusius tikslus, būtent „įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama suteikti visiems deramą ir tinkamų sanitarinių sąlygų būstą bei pagrindines paslaugas, būtinas normaliai gyventi pagal vietos sąlygas (elektra, vanduo, šildymas ir pan.)“ ir „nustatyti politiką, kuria būtų siekiama krizinių gyvenimo situacijų, dėl kurių asmuo gali būti socialiai atskirtas, pvz., skolos, pašalinimas iš mokyklos ar benamystė, prevencijos“. 2010 m. šie įgaliojimai buvo išplėsti priėmus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą (KOM(2010) 758 galutinis), kuriame nurodomi tam tikri veiksmai, padėsiantys iki 2020 m. bent 20 mln. (palyginti su 2008 m.) sumažinti asmenų, kuriems gali kilti skurdo ar socialinės atskirties rizika, skaičių. Taip pat žr. straipsnį apie skurdo ar socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos





Gyvenimo sąlygos (t_ilc_lv)
Apgyvendinimo sąlygos (t_ilc_lvho)
Būsto perpildymo lygis (t_ilc_lvho_or)
Būsto kainos našta (t_ilc_lvho_hc)
Materialinis nepriteklius (t_ilc_md)
Prastos apgyvendinimo sąlygos (t_ilc_mdho)
Gyvenimo sąlygos (ilc_lv)
Apgyvendinimo sąlygos (ilc_lvho)
Būsto perpildymo lygis (ilc_lvho_or)
Nepakankamai užpildytas būstas (ilc_lvho_uo)
Būsto kainos našta (ilc_lvho_hc)
Materialinis nepriteklius (ilc_md)
Prastos apgyvendinimo sąlygos (ilc_mdho)