Valdžios sektoriaus finansų statistika


Duomenys išgauti 2018 m. balandžio 23 d.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. spalio mėn.

Versija anglų kalba yra naujesnė.

Pagrindiniai akcentai


ES 28 valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis sumažėjo nuo −1,6 proc. 2016 m. iki −1,0 proc. 2017 m.

ES 28 valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo 83,3 proc. 2016 m. pabaigoje iki 81,6 proc. 2017 m. pabaigoje.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2017 m. pabaigoje buvo įvairus: nuo 9,0 proc. Estijoje iki 178,6 proc. Graikijoje.

General government debt, 2017

Šiame straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos (EZ 19) svarbiausios valdžios sektoriaus finansų statistikos raida. Konkrečiai tariant, jame nagrinėjamas valstybių (valdžios sektoriaus) deficitas, bendroji skola, bendrosios pajamos ir bendrosios išlaidos, taip pat pagrindiniai valdžios sektoriaus pajamų šaltiniai – mokesčiai ir socialinės įmokos.

Visas straipsnis


Įžanga

Valdžios sektoriaus finansinės statistika labai svarbi vertinant ES valstybių narių ekonomikos būklę. Pagal ES Stabilumo ir augimo pakto sąlygas valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad jų deficitas ir skola neviršytų tam tikrų ribų: valstybės narės valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola negali būti didesnė kaip 60 proc. BVP. Jei valstybei narei nepavyksta laikytis šių reikalavimų, pradedama vadinamoji perviršinio deficito procedūra. Ją sudaro keli etapai (įskaitant galimybę taikyti sankcijas), kuriais atitinkama valstybė narė raginama imtis reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti. Tokie patys deficito ir skolos ribų kriterijai taikomi ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS), taigi ir šalims, norinčioms tapti euro zonos narėmis. Be to, pastarąjį kartą persvarsčius integruotas ekonomikos ir užimtumo gaires (tai buvo atlikta įgyvendinant Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“) nustatytos ir viešųjų finansų kokybės ir tvarumo užtikrinimo gairės.

2017 m. valdžios sektoriaus deficitas (konsoliduotojo valdžios sektoriaus grynasis skolinimasis kaip BVP dalis) tiek ES 28, tiek euro zonos (EZ 19) šalyse, palyginti su 2016 m., sumažėjo. Taip pat sumažėjo valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis.

Valdžios sektoriaus perteklius ir deficitas

ES 28 valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis sumažėjo nuo −1,6 proc. 2016 m. iki −1,0 proc. 2017 m., o EZ 19 – nuo −1,5 proc. iki −0,9 proc. 2017 m. valdžios sektoriaus perteklius užfiksuotas 12-oje valstybių narių: Maltoje (+3,9 proc.), Kipre (+1,8 proc.), Čekijoje (+1,6 proc.), Liuksemburge (+1,5 proc.), Švedijoje ir Vokietijoje (abejose +1,3 proc.), Nyderlanduose (+1,1 proc.), Danijoje (+1,0 proc.), Bulgarijoje (+0,9 proc.), Graikijoje ir Kroatijoje (abejose +0,8 proc.) ir Lietuvoje (+0,5 proc.).

Slovėnijoje šis rodiklis buvo subalansuotas ir sudarė 0,0 proc. BVP.

13-oje ES valstybių narių, būtent Estijoje, Airijoje, Latvijoje, Suomijoje, Austrijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje deficitas 2017 m. buvo ne didesnis kaip 3,0 proc. BVP. Mažiausi rodikliai (kaip BVP proc. dalis) nustatyti Estijoje ir Airijoje (abejose −0,3 proc.), Latvijoje (−0,5 proc.) ir Suomijoje (−0,6 proc.).

Dviejų valstybių narių deficitas buvo ne mažesnis kaip 3 proc. BVP: Ispanijos (−3,1 proc.) ir Portugalijos (−3,0 proc.) (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. Valdžios sektoriaus balansas 2016 ir 2017 m.
(valdžios sektoriaus grynasis skolinimas ar skolinimasis, proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (tec00127)


Remiantis Ispanijos pateiktais deficito (pagal santykį su BVP) duomenimis, jos rodiklis viršijo 3,0 proc. visus trejus ankstesnius metus, taigi – visą 1 lentelėje pateiktą laikotarpį, nors tendencija ir buvo mažėjanti.

1 lentelė. Valdžios sektoriaus balansas ir valdžios sektoriaus skola 2014–2017 m.
(proc. BVP)
Šaltiniai – Eurostatas (tec00127) ir (tsdde410)


Valdžios sektoriaus balansas (pagal santykį su BVP) 2017 m., palyginti su 2016 m., pagerėjo 24 ES valstybėse narėse. Žymiausiai (daugiau kaip 2 proc. punktais BVP) padėtis gerėjo Maltoje (+2,9 proc. punkto BVP) ir Slovėnijoje (+2,0 proc. punkto BVP). Danijoje ir Kroatijoje 2016 m. deficitą 2017 m. pakeitė perteklius. Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Maltoje, Nyderlanduose ir Švedijoje 2017 m. perteklius buvo didesnis nei 2016 m. Latvija 2016 m. fiksavo perteklių, o 2017 m. – deficitą. 2016 m. deficitą turėjusios Slovėnijos biudžetas 2017 m. buvo subalansuotas. Vengrijos ir Portugalijos deficitas 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo, o padėtis Estijoje 2016–2017 m. liko nepakitusi.

Valdžios sektoriaus skola

ES 28 valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo 83,3 proc. 2016 m. pabaigoje iki 81,6 proc. 2017 m. pabaigoje, o EZ 19 – nuo 89,0 proc. iki 86,7 proc. (žr. 2 grafiką).

Iš viso 15 ES valstybių narių pranešė, kad jų skola 2017 m. pabaigoje viršijo 60 proc. BVP: didžiausia ji buvo Graikijoje (178,6 proc.), po jos rikiavosi Italija (131,8 proc.), Portugalija (125,7 proc.), Belgija (103,1 proc.) ir Ispanija (98,3 proc.). Mažiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo Estijoje (9,0 proc.), Liuksemburge (23,0 proc.), Bulgarijoje (25,4 proc.), Čekijoje (34,6 proc.), Rumunijoje (35,0 proc.) ir Danijoje (36,4 proc.).

2 grafikas. Valdžios sektoriaus skola 2016 ir 2017 m.
(bendroji valdžios sektoriaus konsoliduotoji skola, proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (tsdde410)


2017 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis, palyginti su 2016 m. pabaiga, padidėjo dvejose ES valstybėse narėse, o sumažėjo – 26, daugiausia Kipre (−9,1 proc. punkto BVP), Maltoje (−5,4 proc. punkto BVP), Austrijoje (−5,1 proc. punkto BVP) ir Nyderlanduose (−5,0 proc. punkto BVP). Skolos ir BVP santykis nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. pabaigos išaugo Liuksemburge (2,2 proc. punkto) ir Prancūzijoje (0,4 proc. punkto).

Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos

Valdžios sektoriaus svarba ekonomikai gali būti vertinama pagal visas bendrąsias valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas, išreikštas procentine BVP dalimi. ES 28 bendrosios valdžios sektoriaus pajamos 2017 m. sudarė 44,9 proc. BVP (palyginti su 44,7 proc. 2016 m.), o išlaidos – 45,8 proc. BVP (sumažėjo nuo 46,3 proc. 2016 m). EZ 19 bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos 2017 m. sudarė 47,1 proc. BVP (sumažėjo nuo 47,6 proc. 2016 m.), o bendrosios pajamos – 46,2 proc. BVP (padidėjo nuo 46,1 proc. 2016 m.) – žr. 3 grafiką.

3 grafikas. Bendrųjų išlaidų ir bendrųjų pajamų raida 2007–2017 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


2007–2009 m. ES 28 ir EZ 19 bendrosios išlaidos (BVP proc. dalimi) smarkiai didėjo ir 2009 m. pasiekė 50,1 proc. BVP ES 28 ir 50,7 proc. BVP EZ 19. Tiek ES, tiek euro zonoje bendrosios išlaidos kaip BVP dalis 2009–2011 m. mažėjo, 2012 m. padidėjo ir vėliau, iki 2017 m., mažėjo (tik 2012–2013 m. EZ 19 bendrasis rodiklis nekito).

Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos absoliučiaisiais dydžiais 2007–2017 m. palyginti lėtai augo tiek ES 28, tiek EZ 19 šalyse (išskyrus nedidelį sumažėjimą EZ 19 2010–2011 m.; žr. 4 grafiką). ES 28 bendros išlaidos mlrd. EUR 2015–2016 m. mažėjo, daugiausia dėl valiutų kurso poveikio (Britanijos svaro sterlingų nuvertėjimo). 2009–2017 m. ES 28 ir EZ 19 pajamos didėjo šiek tiek sparčiau nei išlaidos, todėl sumažėjo deficitas.

4 grafikas. Bendrųjų išlaidų ir bendrųjų pajamų raida 2007–2017 m.
(mlrd. EUR)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


2009–2017 m. ES 28 valdžios sektoriaus išlaidos iš viso padidėjo 857 mlrd. EUR, tačiau 1 525 mlrd. EUR padidėjo ir bendrosios ES 28 valdžios sektoriaus pajamos. 2016–2017 m. valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo 118 mlrd. EUR, o pajamos padidėjo 213 mlrd. EUR. EZ 19 2009–2017 m. valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo 544 mlrd. EUR, o pajamos – 1 026 mlrd. EUR.

ES valstybių narių valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų lygis labai nevienodas (žr. 5 grafiką). 2017 m. didžiausias ES valdžios sektoriaus bendrųjų išlaidų ir pajamų (kaip BVP dalies) lygis (viršijantis 100 proc.) buvo Prancūzijoje, Suomijoje, Danijoje ir Belgijoje; Norvegijoje šis rodiklis taip pat viršijo 100 proc. Palyginti nedidelis santykis (mažiau nei 80 proc. BVP) 2017 m. nustatytas dešimtyje valstybių narių: Airijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Maltoje, Kipre, Ispanijoje, Čekijoje ir Slovakijoje.

5 grafikas. Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos 2017 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


ES 28 šalyse svarbiausios sudedamosios visų valdžios sektoriaus pajamų dalys yra mokesčiai ir grynosios socialinės įmokos (žr. 6 grafiką). 2017 m. mokesčiai sudarė 59,8 proc. ES 28 bendrųjų pajamų (56,6 proc. EZ 19), o grynosios socialinės įmokos – 29,7 proc. bendrųjų pajamų ES 28 ir 33,1 proc. EZ 19. Rinkos produkcija, produkcija savo galutiniam naudojimui ir mokėjimai už kitą ne rinkos produkciją (pardavimas / mokesčiai ir kapitalo formavimas savo sąskaita) sudarė 6,8 proc. bendrųjų pajamų ES 28 ir tokią pat dalį bendrųjų pajamų EZ 19. Nuosavybės pajamos (daugiausia – palūkanos, dividendai ir renta) sudarė 1,7 proc. ES 28 bendrųjų pajamų ir 1,5 proc. EZ 19 bendrųjų pajamų.

6 grafikas. Bendrųjų pajamų struktūra 2017 m.
(proc. bendrųjų pajamų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


Vertinant pavienes ES valstybes nares santykinė skirtingų pajamų kategorijų svarba gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Slovakijoje ir Čekijoje 2017 m. mokesčiai sudarė mažiau nei 50 proc. valdžios sektoriaus pajamų, o Danijoje ir Švedijoje – atitinkamai 87,6 proc. ir 81,5 proc. 2017 m. grynosios socialinės įmokos sudarė didžiausia dalį bendrųjų pajamų Lietuvoje ir Slovakijoje (abejose 37,5 proc.) bei Čekijoje ir Vokietijoje (abejose 37,2 proc.), o mažiausią – Danijoje (1,7 proc.). Nuosavybės pajamos sudarė didžiausią dalį bendrųjų pajamų Norvegijoje (22,1 proc.) (žr. 7 grafiką).

7 grafikas. Pagrindinės valdžios sektoriaus pajamų sudedamosios dalys 2017 m.
(proc. bendrųjų pajamų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


Didžiausia dalis ES 28 valdžios sektoriaus išlaidų 2017 m. buvo susijusi su pajamų perskirstymu socialiniams pervedimams pinigais ar natūra (žr. 8 ir 9 grafikus). Socialiniai pervedimai (socialinės išmokos ir socialiniai pervedimai natūra (nupirkta rinkos produkcija)) sudarė 45,1 proc. ES 28 bendrųjų išlaidų (47,9 proc. bendrųjų EZ 19 išlaidų). Atlygis darbuotojams sudarė 21,7 proc. ES 28 valdžios sektoriaus išlaidų (20,9 proc. EZ 19). Tarpinis vartojimas – 12,6 proc. ES 28 bendrųjų išlaidų (10,9 proc. EZ 19). Sumokėtos nuosavybės pajamos, kurių didžioji dalis yra palūkanos, sudarė 4,3 proc. ES 28 ir 4,2 proc. EZ 19 valdžios sektoriaus išlaidų, o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (daugiausia investicijos) – 6,0 proc. ES 28 išlaidų ir 5,5 proc. EZ 19 išlaidų.

8 grafikas. Bendrųjų išlaidų struktūra 2017 m.
(proc. bendrųjų pajamų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


9 grafikas. Pagrindinės valdžios sektoriaus išlaidų sudedamosios dalys 2017 m.
(proc. bendrųjų išlaidų)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


Daugiausiai valdžios sektoriaus pajamų gaunama iš einamųjų pajamų, turto ir kt. mokesčių, gamybos ir importo mokesčių ir grynųjų socialinių įmokų. 2017 m. ES 28 gamybos ir importo mokesčiai sudarė 13,4 proc. BVP, einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai sudarė 13,2 proc. BVP, o grynosios socialinės įmokos – 13,3 proc. BVP. Pagal santykį su BVP gamybos ir importo mokesčių pajamos 2009–2014 m. ES 28 didėjo, jų dalis pagal santykį su BVP padidėjo 1,0 proc. punkto (žr. 10 grafiką). 2014–2017 m. gamybos ir importo mokesčiai pagal santykį su BVP išliko stabilūs. Einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai pagal santykį su BVP žemiausią tašką pasiekė 2010 m. ir sudarė 12,1 proc. BVP, o 2017 m. padidėjo iki 13,2 proc. BVP. Grynosios socialinės įmokos išliko beveik stabilios ir 2012–2014 m. ES 28 sudarė 13,3 proc. BVP, 2015 m. sumažėjo iki 13,1 proc. BVP, o 2016 m. vėl padidėjo iki 13,3 proc. BVP. 2016–2017 m. grynosios socialinės įmokos pagal santykį su BVP išliko stabilios.

10 grafikas. ES 28 pagrindinės mokesčių ir socialinių įmokų kategorijos 2007–2017 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


Mokestinių pajamų struktūra ES valstybėse narėse 2017 m. buvo labai įvairi (žr. 11 grafiką). Natūralu, kad šalyse, kurių išlaidų lygis buvo palyginti aukštas, paprastai valdžios sektoriui būdavo surenkama daugiau mokesčių (palyginti su visu BVP) už kitas. Pavyzdžiui, 2017 m. daugiausiai pajamų pagal santykį su BVP iš keturių pagrindinių rūšių mokesčių ir socialinių įmokų gavo Prancūzija – 48,0 proc., po jos – Danija (47,0 proc.). Keturiose ES valstybėse narėse (Airijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje) šios pajamos sudarė mažiau nei 30 proc. BVP.

11 grafikas. Pagrindinės mokesčių ir socialinių įmokų kategorijos 2017 m.
(proc. BVP)
Šaltinis – Eurostatas (gov_10a_main)


Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Pagal perviršinio deficito procedūrą ES valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. ir spalio 1 d. turi pateikti Europos Komisijai savo valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistinius duomenis. Be to, Eurostatas pagal perdavimo programą (anglų kalba), pagal kurią teikiami nacionalinių sąskaitų duomenys, renka išsamesnius valdžios sektoriaus finansų statistinius duomenis. Pagrindiniai valdžios sektoriaus suvestiniai rodikliai Eurostatui teikiami du kartus per metus, o valstybės funkcijų (COFOG) statistika ir išsamūs mokesčių ir socialinių įmokų įplaukų duomenys turėtų būti teikiami per vienus metus pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir per devynis mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Ketvirtinės nefinansinės ir finansinės ataskaitos ir ketvirtiniai bendrosios valdžios sektoriaus skolos duomenys teikiami keturis kartus per metus.

Šiame straipsnyje pateikiami duomenys atitinka kai kuriuos svarbiausius valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų rodiklius, kurie rengiami remiantis nacionalinėmis sąskaitomis (2010 m. ESS).

Visų pajamų ir visų išlaidų, įskaitant kapitalo išlaidas (visų pirma bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą), skirtumas prilygsta valdžios sektoriaus grynajam skolinimui / grynajam skolinimuisi, ir tai yra valdžios sektoriaus nefinansinių sąskaitų balansuojamasis straipsnis.

Valdžios sektoriaus apibrėžtis

Valdžios sektorius apima visus institucinius vienetus, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, daugiausia finansuojamus privalomais kitiems sektoriams priklausančių vienetų mokėjimais, ir visus institucinius vienetus, daugiausia dalyvaujančius perskirstant šalies pajamas ir turtą (2010 m. ESS 2.111 punktas). [[Glossary:General government sector|Valdžios sektorių sudaro keturi subsektoriai: centrinė valdžia, kai kuriais atvejais krašto (regiono) valdžia, vietos valdžia ir, kai taikoma, socialinės apsaugos fondai.

Svarbiausių rodiklių apibrėžtis

Valdžios sektoriaus finansų balansas – valdžios sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis, apie kurį pranešama vadovaujantis perviršinio deficito procedūra, išreikštas BVP dalimi. Pagal Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros valdžios sektoriaus skola yra nominaliąja verte išreikšti ir konsoliduoti valdžios sektoriaus bendrieji įsipareigojimai (grynaisiais pinigais ir indėliais), skolos vertybiniai popieriai ir negrąžintos paskolos metų pabaigoje.

Didžiąją valdžios sektoriaus pajamų dalį sudaro mokesčiai, socialinės įmokos, pardavimo ir nuosavybės pajamos. Jie apibrėžti 2010 m. ESS pagal įvairias kategorijas: rinkos produkcija, produkcija savo galutiniam naudojimui, mokėjimai už ne rinkos produkciją, gamybos ir importo mokesčiai, kitos subsidijos gamybai, nuosavybės pajamos, einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai, grynosios socialinės įmokos, kiti einamieji pervedimai ir kapitalo pervedimai.

Pagrindiniai išlaidų straipsniai yra atlygis darbuotojams (valstybės tarnautojams), socialinės išmokos (socialinės išmokos ir socialiniai pervedimai natūra, susiję su rinkos produkcija, kurią nupirko valdžios sektorius), valstybės skolos palūkanos, subsidijos ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas. Visos valdžios sektoriaus išlaidos apibrėžiamos pagal 2010 m. ESS kategorijas: tarpinį vartojimą, bendrojo kapitalo formavimą, atlygį darbuotojams, kitus gamybos mokesčius, subsidijas, mokėtinas nuosavybės pajamas, einamuosius pajamų, turto ir kt. mokesčius, socialines išmokas, išskyrus socialinius pervedimus natūra, socialinius pervedimus natūra (nupirktą rinkos produkcija), kitus einamuosius pervedimus, tam tikrą teisių į pensijų išmokas koregavimą, kapitalo pervedimus ir nesukurto turto sandorius.

Valdžios sektoriaus duomenys – pagrindiniai valdžios sektoriaus suvestiniai rodikliai ir valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkcijas 2010 m. ESS sistemoje – tam tikrų nacionalinių sąskaitų atveju turi būti konsoliduoti. Tai reiškia, kad atmetami arba kompensuojami tam tikri valdžios sektoriaus institucinių vienetų sandoriai – nuosavybės pajamos, kiti einamieji pervedimai ir kapitalo pervedimai. Teikiant subsektoriaus duomenis turėtų būti konsoliduojami ne visų subsektorių duomenys kartu, o kiekvieno subsektoriaus duomenys atskirai. Todėl sektoriaus lygmens duomenis turi sudaryti subsektorių duomenų suma, išskyrus nuosavybės pajamų, kitų einamųjų pervedimų ir kapitalo pervedimų eilutes, kurių duomenys yra konsoliduojami. Šių straipsnių ir atitinkamai visų pajamų ir visų išlaidų atveju subsektorių suma turėtų viršyti sektoriaus vertę.

Mokesčiai ir socialinės įmokos atitinka pajamas, centrinės valdžios, krašto (regiono) valdžios ir vietos valdžios surenkamas pinigais ar natūra, ir socialinės apsaugos fondus. Šias renkamas sumas (paprastai vadinamas mokesčiais) sudaro trijų pagrindinių kategorijų sumos:

  • pajamų, turto ir kt. mokesčiai, įskaitant visus privalomuosius neatlyginamus mokėjimus, reguliariai renkamus valdžios sektoriaus, kuriais apmokestinamos įmonių ir namų ūkių pajamos ir turtas;
  • gamybos ir importo mokesčiai, įskaitant visus privalomuosius neatlyginamus mokėjimus, nustatytus valdžios sektoriaus ir susijusius su prekių ir paslaugų gamyba ir importu, darbo jėgos samdymu, žemės, pastatų ar kito turto, naudojamo gamybos procese, nuosavybe ar naudojimu;
  • grynosios socialinės įmokos, įskaitant darbdavių ir darbuotojų socialines įmokas, taip pat sąlyginės socialinės įmokos, atitinkančios tiesiogiai darbdavių mokamas socialines įmokas, taip pat du papildomus sąlyginius elementus (papildomos namų ūkių mokamos socialinės įmokos ir rinkliavos už socialinio draudimo sistemos paslaugas).

Aplinkybės

Dėl 2007–2008 m. pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės daugelis Europos vyriausybių patyrė didelių sunkumų. Pagrindinės problemos buvo susijusios su nacionalinės valdžios institucijų sugebėjimu administruoti skolų grąžinimą, imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrinta viešųjų išlaidų kontrolė ir būtų siekiama skatinti ekonomikos augimą.

Stabilumo ir augimo paktu siekiama derinti ekonomikos raidą ES, ypač euro zonai priklausančiose šalyse. Be to, šiuo paktu norima neleisti ES valstybėms narėms imtis politinių priemonių, kurios kenkdamos kitoms šalims teiktų nepelnytos naudos jų ekonomikai. Stabilumo ir augimo paktas pagrįstas dviem pagrindiniais principais: deficitas (planuojamas ar faktinis) negali viršyti 3 proc. BVP, o skolos ir BVP santykis neturėtų būti didesnis kaip 60 proc. (arba turėtų būti siekiama jį sumažinti iki tokio lygio). Minėtas paktas, kaip ir ES ekonomikos valdymas apskritai, 2011 m. buvo gerokai sustiprinti.

Kasmet ES valstybės narės Europos Komisijai teikia išsamią informaciją apie savo ekonomikos politiką ir viešųjų finansų būklę. Euro zonos šalys teikia šią informaciją pagal stabilumo programas, o kitos valstybės narės – pagal konvergencijos programas. Europos Komisija vertina, ar politika atitinka sutartus ekonomikos, socialinius ar aplinkosaugos tikslus, ir pastebėjusi, kad deficitas neįprastai išaugo, gali nuspręsti pareikšti įspėjimą. Po to, jei Taryba nustato perviršinį deficitą, nustatomas perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos







Government finance statistics (EDP and ESA2010) (t_gov_gfs10) (anglų kalba)


Government finance statistics (EDP and ESA2010) (gov_gfs10) (anglų kalba)
Government contingent liabilities and potential obligations (gov_cl) (anglų kalba)