Elektros energijos kainų statistika


Duomenys išgauti 2018 m. gegužės mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. lapkričio mėn.

Versija anglų kalba yra naujesnė.

Pagrindiniai akcentai

2017 m. antrojoje pusėje aukščiausios ES namų ūkiams taikomos elektros energijos kainos buvo Danijoje ir Vokietijoje.

2017 m. antrojoje pusėje aukščiausios ES ne namų ūkiams taikomos elektros energijos kainos buvo Italijoje ir Vokietijoje.

Electricity prices for household consumers (taxes included), second half 2017 (EUR per kWh)

Šiame straipsnyje apžvelgiama namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojams taikomų elektros energijos kainų Europos Sąjungoje (ES) raida. Į šią informaciją taip pat įtraukti kainų duomenys, pateikti Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Albanijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo [1], Moldovos ir Ukrainos duomenys.

ES taikomos energijos kainos priklauso nuo įvairių pasiūlos ir paklausos sąlygų, įskaitant geopolitinę padėtį, nacionalinį energijos rūšių derinį, importo įvairinimą, tinklų sąnaudas, aplinkos apsaugos sąnaudas, nepalankias oro sąlygas arba akcizų ir mokesčių dydį. Pažymėtina, kad į šiame straipsnyje nurodytas kainas įtraukti namų ūkių vartotojams taikomi mokesčiai, rinkliavos ir PVM, bet neįtraukti ne namų ūkių vartotojams taikomi grąžinami mokesčiai, rinkliavos ir PVM.

Visas straipsnis

Namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos

Aukščiausios elektros energijos kainos – Danijoje ir Vokietijoje

1 lentelėje pateikiama pastaruosius trejus metus (kiekvienų metų antrąjį pusmetį) taikytų elektros energijos vidutinių vienos kilovatvalandės kainų eurais (EUR už kWh) apžvalga.

1 lentelė. 2015–2017 m. (antrąjį pusmetį) elektros energijos kainos
(EUR už kWh)
Šaltiniai – Eurostatas (nrg_pc_204) ir (nrg_pc_205)

Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutiniai vartotojai, kurių metinis suvartojimas siekia daugiau kaip 2 500 kWh, bet mažiau nei 5 000 kWh), antrąjį 2017 m. pusmetį taikytos Vokietijoje (0,305 EUR už kWh), Danijoje (0,301 EUR už kWh) ir Belgijoje (0,288 EUR už kWh); žr. 1 grafiką. Mažiausios elektros energijos kainos buvo Bulgarijoje (0,098 EUR už kWh), Lietuvoje (0,111 EUR už kWh) ir Vengrijoje (0,113 EUR už kWh). Namų ūkių vartotojams Danijoje ir Vokietijoje taikyta elektros energijos kaina daugiau kaip triskart viršijo Bulgarijos rodiklį.

1 grafikas. 2017 m. antrąjį pusmetį namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)

Kainos vidurkis ES 28 – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2016 m.) namų ūkiuose suvartotos elektros energijos duomenimis – buvo 0,205 EUR už kWh.

2 grafike supažindinama su ES 28 namų ūkių vartotojams nuo pirmojo 2008 m. pusmečio taikytų elektros energijos kainų pokyčiais. Šios kainos padidėjo 2008 m., šiek tiek sumažėjo 2009 m. pusmetį ir nuo pirmojo 2010 m. pusmečio iki antrojo 2015 m. pusmečio nuolat didėjo. 2016 m. pirmąjį pusmetį kainos sumažėjo ir nuo tada yra stabilios.

2 grafikas. ES 28 ir EZ namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida 2008–2017 m.
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)


Valstybėse narėse mokesčių ir rinkliavų našta labai įvairi

3 grafike nurodyta santykinė mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje mažmeninėje namų ūkių vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. Santykinė mokesčių dalis 2017 m. antrąjį pusmetį mažiausia buvo Maltoje (4,8 proc.). Šioje šalyje bazinei kainai taikomas nedidelis PVM tarifas, o kitų mokesčių namų ūkių vartotojams netaikoma. Didžiausi mokesčiai taikyti Danijoje. Šioje šalyje mokesčiai ir rinkliavos sudarė 69,4 proc. galutinės kainos.

3 grafikas. Namų ūkių vartotojų sumokėtų mokesčių ir rinkliavų dalis 2017 m. antrąjį pusmetį
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)

Elektros energijos kainos ypač mažėjo Italijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje

4 grafike iliustruojama namų ūkių vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus mokesčius ir PVM, raida nuo antrojo 2016 m. pusmečio iki antrojo 2017 m. pusmečio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios kainos mažėjo 13-oje ES valstybių narių. Didžiausias kainos padidėjimas nustatytas Kipre (12,6 proc.), o labiausiai namų ūkių vartotojams taikyta elektros energijos kaina sumažėjo Italijoje (−11,1 proc.) ir Kroatijoje (−7,5 proc.).

4 grafikas. 2017 m. antrąjį pusmetį namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų pokytis, palyginti su to paties ankstesnių metų pusmečio kainomis
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)

Ne namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos

Didžiausios elektros energijos kainos – Italijoje ir Vokietijoje

Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos ne namų ūkių vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutiniai vartotojai, kurių metinis suvartojimas siekia daugiau kaip 500 MWh, bet mažiau nei 2 000 MWh), 2017 m. antrąjį pusmetį taikytos Italijoje ir Vokietijoje (žr. 5 grafiką). ES 28 kainos vidurkis – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2016 m.) nacionaliniais ne namų ūkių vartotojų suvartoto kiekio duomenimis – buvo 0,112 EUR už kWh.

5 grafikas. 2017 m. antrąjį pusmetį ne namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

6 grafike supažindinama su ES 28 ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida nuo 2008 m. pirmojo pusmečio. Šios kainos padidėjo 2008 m. ir pirmąjį 2009 m. pusmetį, sumažėjo antrąjį 2009 m. pusmetį ir vėl didėjo kiekvieną pusmetį iki pirmojo 2013 m. pusmečio imtinai. 2013 m. antrąjį pusmetį vidutinė kaina šiek tiek sumažėjo, bet pirmąjį 2014 m. pusmetį palyginti smarkiai padidėjo (4,3 proc.) ir buvo aukščiausia – 0,123 EUR už kWh. Nuo 2014 m. antrojo pusmečio iki 2016 m. antrojo pusmečio vyravo mažėjimo tendencija. Per 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 m. antruoju pusmečiu, pastebėtas nedidelis padidėjimas (1 proc.), tačiau 2017 m. antrojoje pusėje kainos vėl nukrito.

6 grafikas. ES 28 ir EZ ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida 2008–2017 m.
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

Nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis elektros energijos kainose

7 grafike nurodyta santykinė nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje ne namų ūkių vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. 2017 m. antrąjį pusmetį pagal šį rodiklį pirmavo Danija. Šioje šalyje nesusigrąžinami mokesčiai ir rinkliavos sudarė 72,3 proc. visos kainos.

7 grafikas. Ne namų ūkių vartotojų sumokėtų nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis 2017 m. antrąjį pusmetį
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

Ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida

8 grafike iliustruojama ne namų ūkių vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas, raida nuo antrojo 2016 m. pusmečio iki antrojo 2017 m. pusmečio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios kainos mažėjo 16-oje ES valstybių narių. Daugiausiai kaina padidėjo Kipre (7,5 proc.) ir Graikijoje (6,7 proc.). Tuo tarpu Čekijos ne namų ūkių vartotojams taikyta elektros energijos kaina sumažėjo 7,1 proc.

8 grafikas. 2017 m. antrąjį pusmetį ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų pokytis, palyginti su to paties ankstesnių metų pusmečio kainomis
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Namų ūkių vartotojų apibrėžtis

Šiame straipsnyje nurodyti namų ūkių vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis buitinis elektros energijos suvartojimas siekia nuo 2 500 kWh iki 5 000 kWh. Visi skaičiai nurodyti vartotojų mažmeninėmis kainomis, į juos įtraukti mokesčiai, rinkliavos ir PVM.

Pažymėtina, kad, siekiant išvengti nacionalinių valiutų ir euro kursų pokyčių poveikio euro nenaudojančioms ES valstybėms narėms ir ES nepriklausančioms šalims, 2016 ir 2017 m. kainų palyginimai grindžiami kainomis nacionalinėmis valiutomis.

Ne namų ūkių vartotojų apibrėžtis

Šiame straipsnyje nurodyti ne namų ūkių vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis ne namų ūkių elektros energijos suvartojimas siekia 500–2 000 MWh. Šiame straipsnyje nurodytos kainos atitinka bazinę elektros energijos gamybos kainą ir tinklų sąnaudas, įskaitant visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas.

Metodika

Dėl metodikos pokyčių nuo 2007 m. eilutėse esama pertrūkių, todėl sudarytos palyginti trumpos laiko eilutės. Vis dėlto net šiuo palyginti trumpu laikotarpiu elektros energijos kainos smarkiai svyravo.

2016 m. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2016/1952, kuriame apibrėžiama prievolė rinkti ir skleisti namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojams taikomų elektros energijos kainų duomenis. Iki 2017 m. sausio mėn. namų ūkio sektoriui taikomų kainų duomenis institucijos teikė savanoriškai. Iki 2016 m. ne namų ūkių vartotojų grupė buvo vadinama pramoniniais vartotojais, tačiau duomenis teikiančioms institucijoms buvo leidžiama į ją įtraukti kitus ne namų ūkių vartotojus. Įsigaliojus Reglamentui (ES) 2016/1952 apibrėžtis buvo pakeista ir ši grupė buvo pervadinta ne namų ūkių vartotojais, kad visos duomenis teikiančios šalys taikytų vienodą metodiką.

Įvairių tiekėjų elektros energijos tarifai ir kainų schemos skiriasi. Jie gali būti taikomi pagal susiderėtas sutartis; tai pirmiausia pasakytina apie ne namų ūkių vartotojus. Smulkesniems vartotojams jie paprastai nustatomi pagal suvartojamos elektros energijos kiekį ir įvairias kitas charakteristikas. Daugumą tarifų taip pat sudaro tam tikras nustatyto dydžio mokestis. Taigi vienos elektros energijos kainos nėra. Kad būtų galima palyginti ES valstybių narių kainas laikui bėgant, šiame straipsnyje pateikiama su namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojais susijusių suvartojimo grupių informacija. Skiriami iš viso penki namų ūkių tipai. Duomenys apie jiems taikomas elektros energijos kainas renkami pagal skirtingas metines suvartojimo grupes. Renkami duomenys apie ne namų ūkių vartotojams taikomas elektros energijos kainas grupuojami pagal iš viso septynių tipų vartotojus.

Kainas, apie kurias renkami duomenys, sudaro vidutinės kainos per kiekvienų metų šešių mėnesių laikotarpį (pirmą pusmetį, arba semestrą) nuo sausio iki birželio mėn. (pirmasis (1) pusmetis, arba semestras) ir nuo liepos iki gruodžio mėn. (antrasis (2) pusmetis, arba semestras). Kainas sudaro bazinė elektros energijos kaina, perdavimo ir skirstymo, skaitiklių nuomos ir kitų paslaugų mokesčiai. Namų ūkių vartotojams taikomos elektros energijos kainos nurodomos įskaitant mokesčius, rinkliavas, nemokestines rinkliavas, įmokas ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), nes tai paprastai atitinka galutinę namų ūkių vartotojų mokamą kainą. Kadangi ne namų ūkių vartotojai paprastai gali susigrąžinti PVM ir kai kuriuos kitus mokesčius, įmonėms taikomos kainos šiame straipsnyje pateikiamos be PVM ir kitų susigrąžinamų mokesčių, rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų. Elektros energijos kainos vienetas – eurai už kilovatvalandę (EUR už kWh).

Aplinkybės

Energijos, pirmiausia – elektros energijos, tiekimo kaina ir patikimumas yra svarbūs šalies energijos tiekimo strategijos aspektai. Elektros energijos kainos itin svarbios tarptautiniam konkurencingumui, nes elektros energija paprastai sudaro didelę visų pramonės įmonių ir paslaugas teikiančių įmonių energijos sąnaudų dalį. Elektros energijos kainos – kitaip nei iškastinio kuro, kuriuo pasaulio rinkose paprastai prekiaujama palyginti vienodomis kainomis, kainos – ES valstybėse narėse labai įvairios. Elektros energijos kainai tam tikrą įtaką turi pirminio kuro kaina, o pastaruoju metu – išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio sertifikatų sąnaudos.

Šie klausimai apžvelgiami Europos Komisijos komunikate Spręsti padidėjusių naftos kainų problemą (COM(2008) 384). Jame ES raginama efektyviau vartoti energiją ir tapti mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, pirmiausia – laikantis klimato kaitai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtų priemonių rinkinyje nustatyto požiūrio.

ES jau ėmėsi veiksmų siekdama nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio antros pusės liberalizuoti elektros energijos ir dujų rinkas. 2003 m. priimtomis direktyvomis nustatytos bendros elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų taisyklės. Buvo nustatyti terminai, iki kurių reikėjo atverti rinkas, kad klientai galėtų rinktis tiekėją: nuo 2004 m. liepos 1 d. jos turėjo būti atvertos verslo klientams, o nuo 2007 m. liepos 1 d. – visiems klientams (įskaitant namų ūkius). Kai kurios ES valstybės narės šį liberalizavimo procesą įgyvendino pirmiau laiko, kitos reikiamas priemones priėmė daug lėčiau. Iš tikrųjų, kaip matyti iš daugybės rinkų, kuriose vis dar dominuoja (beveik) monopoliniai tiekėjai, daugelyje elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų vis dar esama didelių patekimo į rinką kliūčių. 2009 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė trečiąjį pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį (anglų kalba). Juo siekiama užtikrinti tikrą ir veiksmingą tiekėjų pasirinkimą bei naudą klientams. Manoma, kad, padidėjus dujų ir elektros energijos kainų skaidrumui, turėtų būti lengviau skatinti sąžiningą konkurenciją, nes vartotojai būtų skatinami rinktis iš įvairių energijos išteklių (naftos, anglies, gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių) ir įvairių tiekėjų. Energijos kainų skaidrumo veiksmingumą galima didinti kuo plačiau skelbiant ir teikiant informaciją apie kainas ir kainodaros sistemas.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos






Energy Statistics - prices (t_nrg_price) (anglų kalba)
Electricity prices by type of user (ten00117) (anglų kalba)


Energy Statistics - prices of natural gas and electricity (nrg_price) (anglų kalba)
Energy statistics - natural gas and electricity prices (from 2007 onwards) (nrg_pc) (anglų kalba)
Energy statistics - natural gas and electricity prices (until 2007) (nrg_pc_h) (anglų kalba)



Pastabos

  1. Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244/1999 ir TTT nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.