Elektros energijos kainų statistika


Duomenys išgauti 2020 m. gegužės mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. rugpjūčio mėn.

Pagrindiniai akcentai

Antrąjį 2019 m. pusmetį didžiausia namų ūkiams taikoma elektros energijos kaina ES 27 – Danijoje (0,29 EUR už kWh), o mažiausia – Bulgarijoje (0,10 EUR už kWh).

Antrąjį 2019 m. pusmetį didžiausia ne namų ūkiams taikoma elektros energijos kaina ES 27 – Kipre (0,18 EUR už kWh), o mažiausia – Danijoje (0,07 EUR už kWh).

Antrąjį 2019 m. pusmetį namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos (įskaitant mokesčius)

Šiame straipsnyje apžvelgiama namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojams taikomų elektros energijos kainų Europos Sąjungoje (ES) raida. Jei tokių duomenų turima, jie taip pat apima šių šalių kainų duomenis: Jungtinė Karalystė; Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija; Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Albanija, Serbija, Turkija; Bosnija ir Hercegovina, Kosovas*; Moldova, Gruzija ir Ukraina.

ES taikomos energijos kainos priklauso nuo įvairių pasiūlos ir paklausos sąlygų, įskaitant geopolitinę padėtį, nacionalinį energijos rūšių derinį, importo įvairinimą, tinklų sąnaudas, aplinkos apsaugos sąnaudas, nepalankias oro sąlygas arba akcizų ir mokesčių dydį. Pažymėtina, kad į šiame straipsnyje nurodytas kainas įtraukti namų ūkių vartotojams taikomi mokesčiai, rinkliavos ir PVM, bet neįtraukti ne namų ūkių vartotojams taikomi grąžinami mokesčiai ir rinkliavos.

Visas straipsnis

Namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos

Aukščiausios elektros energijos kainos – Vokietijoje ir Danijoje

Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos namų ūkių vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutinio dydžio vartotojai, kurių metinis suvartojimas yra nuo 2 500 kWh iki 5 000 kWh), antrąjį 2019 m. pusmetį taikytos Danijoje (0,2924 EUR už kWh), Vokietijoje (0,2873 EUR už kWh) ir Belgijoje (0,2860 EUR už kWh); žr. 1 grafiką. Mažiausios elektros energijos kainos buvo Bulgarijoje (0,0958 EUR už kWh), Vengrijoje (0,1097 EUR už kWh) ir Lietuvoje (0,1254 EUR už kWh).Elektros energijos kaina namų ūkių vartotojams Danijoje buvo tris kartus didesnė nei Bulgarijoje.

Antrąjį 2019 m. pusmetį kainos vidurkis ES 27 – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2018 m.) namų ūkių vartotojų suvartotos elektros energijos duomenimis – buvo 0,2160 EUR už kWh.

1 grafikas. 2019 m. antrąjį pusmetį namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)

2 grafike supažindinama su ES 27 namų ūkių vartotojams nuo pirmojo 2008 m. pusmečio taikytų elektros energijos kainų pokyčiais. Kaina be mokesčių, t. y. energijos, tiekimo ir tinklo, didėjo šiek tiek greičiau nei bendras infliacijos lygis (SVKI) iki 2013 m. antrojo pusmečio, kai ji buvo 0,1338 EUR už kWh. Tačiau nuo 2014 m. ji išliko gana stabili ir dabar yra 0,1280 EUR už kWh, t. y. šiek tiek mažesnė už 2008 m. pirmojo pusmečio kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją. O mokesčių našta nuosekliai didėjo nuo 31,2 proc. 2008 m. iki 40,7 proc. 2019 m. Todėl bendroji namų ūkių vartotojams taikyta kaina, t. y. įskaitant visus mokesčius, antrąjį 2019 m. pusmetį buvo gerokai didesnė (17 proc.) nei pirmąjį 2008 m. pusmetį (pakoregavus atsižvelgiant į infliaciją).

2 grafikas. Namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida 2008–2019 m.
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)

Valstybėse narėse mokesčių ir rinkliavų našta labai įvairi

3 grafike nurodyta santykinė mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje mažmeninėje namų ūkių vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. ES teritorijoje santykinė mokesčių dalis 2019 m. antrąjį pusmetį mažiausia buvo Maltoje (5,9 proc.). Šioje šalyje bazinei kainai taikytas nedidelis PVM tarifas. Didžiausia santykinė mokesčių dalis buvo Danijoje – 64,4 proc. visos kainos. ES 27 PVM sudaro 15,6 proc. visos kainos: nuo 4,8 proc. Maltoje iki 21,2 proc. Vengrijoje.

3 grafikas. Namų ūkių vartotojų perkant elektros energiją sumokėtų mokesčių ir rinkliavų dalis antrąjį 2019 m. pusmetį
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)

Elektros energijos kainos ypač mažėjo Danijoje, Graikijoje ir Portugalijoje

4 grafike iliustruojama namų ūkių vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus mokesčius ir PVM, raida (procentais) nuo antrojo 2018 m. pusmečio iki antrojo 2019 m. pusmečio. Energijos kainų palyginimas pagal metus (o ne pagal pusmetį) yra prasmingiausias, nes išvengiama sezoniškumo poveikio. Lyginant metus, bendrosios kainos mažėjo 10 ES valstybių narių. Vertinant procentais, smarkiausiai kainos mažėjo Danijoje (−6,3 proc.) ir Graikijoje (−5,8 proc.). Šiose šalyje buvo labai sumažinti atsinaujinančiajai energijai taikomi mokesčiai (kiti komponentai nekito). Didžiausias kainų augimas nustatytas Nyderlanduose (19,6 proc.) ir Lietuvoje (14,3 proc.) – daugiausia dėl to, kad didėjo su energija ir tiekimu susijusių komponentų kaina. Verta pažymėti, kad Lietuvoje kaina be mokesčių padidėjo 22,8 proc. Tačiau pajėgumo mokesčiai buvo panaikinti, o atsinaujinančiosios energijos mokesčiai – sumažinti. Tai iš dalies atsvėrė padidėjimą.

4 grafikas. Antrąjį 2019 m. pusmetį namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų pokytis, palyginti su ankstesnių metų to paties pusmečio kainomis
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_204)

Ne namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos

Didžiausios elektros energijos kainos – Kipre ir Italijoje

Didžiausios (ES valstybėse narėse) elektros energijos kainos ne namų ūkių vartotojams (jie šiame straipsnyje apibrėžiami kaip vidutinio dydžio vartotojai, kurių metinis suvartojimas yra tarp 500 MWh ir 2 000 MWh), antrąjį 2019 m. pusmetį taikytos Kipre ir Italijoje (žr. 5 grafiką). Antrąjį 2019 m. pusmetį kainos vidurkis ES 27 – svertinis vidurkis, nustatytas remiantis naujausiais (2018 m.) ne namų ūkių vartotojų suvartotos elektros energijos duomenimis – buvo 0,1173 EUR už kWh.

5 grafikas. 2019 m. antrąjį pusmetį ne namų ūkių vartotojams taikytos elektros energijos kainos
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

6 grafike supažindinama su ES 27 ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida nuo 2008 m. pirmojo pusmečio. Kaina be mokesčių, t. y. energijos, tiekimo ir tinklo, didėjo panašiai kaip bendra infliacija iki 2012 m., kai ji pasiekė aukščiausią tašką – 0,0943 EUR už kWh per pirmąjį pusmetį. Vėliau ji mažėjo ir dabar yra 0,0772 EUR už kWh, t. y. 21 proc. mažesnė už 2008 m. kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją.

O mokesčių našta nuosekliai didėjo nuo 13,8 proc. 2008 m. iki 34,2 proc. 2019 m. Todėl vertinant ne namų ūkiams taikytą bendrąją kainą, t. y. įskaitant nesusigrąžinamus mokesčius, 2019 m. antrąjį pusmetį ji šiek tiek viršija (3,6 proc.) 2008 m. kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją.

6 grafikas. Ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida 2008–2019 m.
(EUR už kWh)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

Nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis elektros energijos kainose

7 grafike nurodyta santykinė nesusigrąžinamų mokesčių ir rinkliavų dalis bendrojoje ne namų ūkių vartotojams taikytoje elektros energijos kainoje. Antrąjį 2019 m. pusmetį pagal šį rodiklį pirmavo Vokietija. Šioje šalyje nesusigrąžinami mokesčiai ir rinkliavos sudarė 56,3 proc. visos kainos. Tai 13,8 proc. punktų daugiau, nei pagal šį rodiklį antrojoje vietoje esančios Italijos. Mokesčių dalis ES 27 yra 34,2 proc., tačiau, žinoma, Vokietijos rodiklis šioje srityje turi labai didelį poveikį, nes būtent Vokietijoje ne namų ūkių sektoriuje suvartojama daugiausia elektros energijos.

7 grafikas. Ne namų ūkių vartotojų perkant elektros energiją sumokėtų mokesčių ir rinkliavų dalis antrąjį 2019 m. pusmetį
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

Ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų raida

8 grafike iliustruojama ne namų ūkių vartotojams taikytų nacionaline valiuta nurodytų elektros energijos kainų, įskaitant visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas, raida nuo antrojo 2018 m. pusmečio iki antrojo 2019 m. pusmečio. Kaina mažėjo šešiose valstybėse narėse: visų pirma Danijoje (−13,4 proc.), Lenkijoje (−6,3 proc.) ir Portugalijoje (−2,1 proc.). 21 ES valstybėje narėje kaina didėjo. Ne mažiau kaip 10,0 proc. kaina augo Rumunijoje (19,5 proc.), Vengrijoje (18,4 proc.), Italijoje (12,7 proc.), Nyderlanduose (11,1 proc.) ir Slovėnijoje (10,0 proc.).

8 grafikas. Antrąjį 2019 m. pusmetį ne namų ūkių vartotojams taikytų elektros energijos kainų pokytis, palyginti su ankstesnių metų to paties pusmečio kainomis
(proc.)
Šaltinis – Eurostatas (nrg_pc_205)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Namų ūkių vartotojų apibrėžtis

Šiame straipsnyje nurodyti namų ūkių vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis buitinis elektros energijos suvartojimas siekia nuo 2 500 kWh iki 5 000 kWh. Visi skaičiai nurodyti vartotojų mažmeninėmis kainomis, į juos įtraukti mokesčiai, rinkliavos ir PVM.

Ne namų ūkių vartotojų apibrėžtis

Šiame straipsnyje nurodyti ne namų ūkių vartotojai patenka į suvartojimo grupę, kurioje metinis vidutinis standartinis ne namų ūkių elektros energijos suvartojimas siekia 500–2 000 MWh. Šiame straipsnyje kainos atitinka elektros energijos gamybos ir tiekimo kainą bei tinklo sąnaudas ir apima visus nesusigrąžinamus mokesčius ir rinkliavas.

Metodika

2018 ir 2019 m. kainos lyginamos nacionalinėmis valiutomis, siekiant išvengti nacionalinių valiutų ir euro kurso svyravimų.

Kainos nacionalinėmis valiutomis perskaičiuojamos į eurus taikant to laikotarpio, kurio kainos buvo nurodytos, vidutinį valiutos kursą.

Siekiant išvengti sezoniškumo poveikio, kainos visada lyginamos su to paties pusmečio kainomis (t. y. atitinkamų metų).

2016 m. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2016/1952. Šiame reglamente apibrėžiama prievolė rinkti ir skleisti namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojams taikomų elektros energijos kainų duomenis. Iki 2016 m. ne namų ūkių vartotojų grupė buvo vadinama pramoniniais vartotojais, tačiau duomenis teikiančioms institucijoms buvo leidžiama į ją įtraukti kitus ne namų ūkių vartotojus. Įsigaliojus Reglamentui (ES) 2016/1952 apibrėžtis buvo pakeista ir ši grupė buvo pervadinta ne namų ūkių vartotojais, kad visos duomenis teikiančios šalys taikytų vienodą metodiką. Iki 2017 m. sausio mėn. duomenis teikiančios institucijos savanoriškai teikė namų ūkių sektoriui taikomų kainų duomenis.

Įvairių tiekėjų elektros energijos tarifai ir kainų schemos skiriasi. Jie gali būti taikomi pagal susiderėtas sutartis; tai pirmiausia pasakytina apie ne namų ūkių vartotojus. Smulkesniems vartotojams jie paprastai nustatomi pagal tam tikras savybes, įskaitant suvartojamos elektros energijos kiekį. Dauguma tarifų taip pat apima tam tikros formos fiksuotus mokesčius. Taigi vienos elektros energijos kainos nėra. Kad būtų galima palyginti ES valstybių narių kainas laikui bėgant, šiame straipsnyje pateikiama su namų ūkių ir ne namų ūkių vartotojais susijusių suvartojimo grupių informacija. Namų ūkių vartotojams taikomos elektros energijos kainos skirstomos į penkias metines vartojimo grupes, o ne namų ūkių vartotojams – į septynias skirtingas vartojimo grupes.

Kainas, apie kurias renkami duomenys, sudaro vidutinės kainos per kiekvienų metų šešių mėnesių laikotarpį (pusmetį) nuo sausio iki birželio mėn. (pirmasis pusmetis) ir nuo liepos iki gruodžio mėn. (antrasis pusmetis). Kainas sudaro bazinė elektros energijos kaina, perdavimo ir skirstymo, skaitiklių nuomos ir kitų paslaugų mokesčiai. Namų ūkių vartotojams taikomos elektros energijos kainos, pateikiamos šiame straipsnyje, nurodomos įskaitant mokesčius, rinkliavas, nemokestines rinkliavas, įmokas ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), nes tai paprastai atitinka bendrąją namų ūkių vartotojų mokamą kainą. Kadangi ne namų ūkių vartotojai paprastai gali susigrąžinti PVM ir kai kuriuos kitus mokesčius, šiems vartotojams taikomos kainos šiame straipsnyje pateikiamos be PVM ir kitų susigrąžinamų mokesčių, rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų. Elektros energijos kainos vienetas – eurai už kilovatvalandę (EUR už kWh).

Aplinkybės

Energijos, pirmiausia – elektros energijos, tiekimo kaina ir patikimumas yra svarbūs šalies energijos tiekimo strategijos aspektai. Elektros energijos kainos itin svarbios tarptautiniam konkurencingumui, nes elektros energija paprastai sudaro didelę visų pramonės įmonių ir paslaugas teikiančių įmonių energijos sąnaudų dalį. Elektros energijos kainos – kitaip nei iškastinio kuro, kuriuo pasaulio rinkose paprastai prekiaujama palyginti vienodomis kainomis, kainos – ES valstybėse narėse labai įvairios. Elektros energijos kainai tam tikrą įtaką turi pirminio kuro kaina, o pastaruoju metu – išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio sertifikatų sąnaudos.

ES jau ėmėsi veiksmų siekdama nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio antros pusės liberalizuoti elektros energijos ir dujų rinkas. 2003 m. priimtomis direktyvomis nustatytos bendros elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkų taisyklės. Nustatyti rinkų atvėrimo ir galimybės vartotojams pasirinkti tiekėją terminai: nuo 2004 m. liepos 1 d. verslo klientams ir nuo 2007 m. liepos 1 d. visiems vartotojams (įskaitant namų ūkius). Kai kurios ES valstybės narės šį liberalizavimo procesą įgyvendino pirmiau laiko, kitos reikiamas priemones priėmė daug lėčiau. Iš tikrųjų, kaip matyti iš daugybės rinkų, kuriose vis dar dominuoja (beveik) monopoliniai tiekėjai, daugelyje elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų vis dar esama didelių patekimo į rinką kliūčių.

2008 m. Europos Komisijos komunikate Spręsti padidėjusių naftos kainų problemą (COM(2008) 384) ES paraginta efektyviau vartoti energiją ir tapti mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, pirmiausia – laikantis klimato kaitai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtų priemonių rinkinyje nustatyto požiūrio.

2009 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė trečiąjį energetikos aktų rinkinį (teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, sudarytą iš 2 direktyvų ir 3 reglamentų). Juo siekta užtikrinti tikrą ir veiksmingą tiekėjų pasirinkimą bei naudą klientams. Vieno iš reglamentų tikslas – kad iki 2011 m. būtų įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

2013 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją atlikti išsamią energijos kainų ir sąnaudų raidos Europoje analizę.

Atsiliepdama į Europos Vadovų Tarybos prašymą Europos Komisija 2014 m. parengė išsamią energijos kainų ir išlaidų Europoje analizę, kad politikos formuotojams būtų lengviau suprasti pastarojo meto kainų augimo aplinkybes, įtaką vartotojams ir politinį poveikį. Ši pirmoji energijos kainų ir sąnaudų ataskaita atskleidė dideles pasaulines energijos kainas. Taip pat nustatyta, kad ES valstybėse narėse taikomos labai įvairios kainos ir jos gerokai didesnės Europoje nei tarptautinėse prekybos partnerėse, visų pirma Jungtinėse Valstijose. Mažmeninės prekybos kainos kilo daugiau už didmenines, išaugus tinklo kainų komponentams, mokesčiams ir rinkliavoms. Dėl duomenų trūkumų rekomenduota pagerinti energijos kainų duomenų rinkimo išsamumą, skaidrumą ir nuoseklumą, pateiktas Komisijos pasiūlymas ir priimtas Reglamentas (ES) 2016/1952. Taip pat buvo nuspręsta, kad tokia energijos kainų ir sąnaudų ataskaita bus rengiama kas 2 metus. Atitinkamai Europos Komisija skelbė ataskaitas 2016 ir 2018 m.

Padidėjus dujų ir elektros energijos kainų skaidrumui, turėtų būti lengviau skatinti sąžiningą konkurenciją, nes vartotojai būtų skatinami rinktis iš įvairių energijos išteklių (naftos, anglies, gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių) ir įvairių tiekėjų. Energijos kainų skaidrumas efektyvesnis kuo plačiau skelbiant ir teikiant informaciją apie kainas ir kainodaros sistemas.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos





Pagrindinės lentelės

Energy statistics – main indicators (t_nrg_indic)
Electricity prices by type of user (ten00117)

Duomenų bazė

Energy statistics - prices of natural gas and electricity (nrg_price)
Energy statistics - natural gas and electricity prices (from 2007 onwards) (nrg_pc)
Energy statistics - natural gas and electricity prices (until 2007) (nrg_pc_h)

Specialus skyrius

Metodika

Vizualizacijos

Pastabos

*Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.