Archive:Skaitmeninės ekonomikos ir informacinės visuomenės statistika. Namų ūkiai ir individualūs asmenys

Duomenys išgauti 2019 m. birželio mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2021 m. sausio mėn.

Versija anglų kalba yra naujesnė.

Highlights

2018 m. ES 28 namų ūkių su interneto prieiga skaičius pasiekė 89 proc. (apie 29 proc. punktais daugiau nei 2008 m.)

2018 m. 86 proc. ES 28 namų ūkių naudojosi plačiajuoste interneto prieiga – tai 38 proc. punktais daugiau nei 2008 m. (48 proc.).

2018 m. 60 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų buvo internetu užsakę ar pirkę prekių ar paslaugų privačiam naudojimui.

Interneto prieiga namų ūkiuose 2013 ir 2018 m.

Šiame straipsnyje pateikiami nauji įvairių Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės (anglų k.) aspektų statistiniai duomenys. Daugiausia dėmesio skiriama galimybėms naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) bei jų naudojimui namų ūkiuose ar asmeniškai.

IR įvairiai veikia žmonių gyvenimą tiek darbe, tiek namie, pavyzdžiui, bendraujant ar perkant internetu prekes ir paslaugas. Todėl šios srities ES politika taip pat įvairi – nuo tam tikrų sričių, pvz., e. prekybos, reglamentavimo iki pastangų apsaugoti asmens privatumą. Daugelis mano, kad informacinės visuomenės vystymasis labai svarbus sudarant reikiamas sąlygas skatinti šiuolaikišką ir konkurencingą ekonomiką.

Full article

Interneto prieiga

IRT dėl gerų prieigos galimybių ir mažų sąnaudų tapo plačiai prieinamos gyventojams. Ribiniai metai buvo 2007 m., kai interneto prieiga atsirado daugumoje (55 proc.) ES 28 namų ūkių. Šis rodiklis toliau auga: 2012 m. jis viršijo tris ketvirtadalius, o 2014 m. – keturis penktadalius. 2018 m. ES 28 namų ūkių su interneto prieiga skaičius išaugo iki 89 proc., arba apie 29 proc. punktų daugiau nei 2008 m.

Plataus masto ir prieinamos kainos plačiajuostė prieiga – vienas iš būdų skatinti formuotis žiniomis pagrįstą ir išprususią visuomenę. Visose ES valstybėse narėse plačiajuostis internetas buvo dažniausia interneto prieigos forma: 2018 m. jį naudojo 86 proc. visų ES 28 namų ūkių, t. y. 38 proc. punktais daugiau nei 2008 m., kai šis rodiklis buvo 48 proc. (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. Interneto prieiga ir plačiajuostis internetas ES 28 namų ūkiuose 2008–2018 m. (visų namų ūkių proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_in_h) ir (isoc_ci_it_h)

Daugiausia (98 proc.) namų ūkių su interneto prieiga 2018 m. buvo Nyderlanduose (žr. 2 grafiką). Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija, Danija, Liuksemburgas ir Švedija taip pat nurodė, kad daugiau nei 9 iš 10 jų namų ūkių turėjo interneto prieigą. Mažiausias iš visų ES valstybių narių interneto prieigos rodiklis buvo Bulgarijos (72 proc.). Tačiau ir Bulgarijoje (taip pat Rumunija, Kipre, Graikijoje, Portugalijoje ir Kroatijoje) interneto prieigą turinčių namų ūkių sparčiai daugėjo: 2013–2018 m. jų dalis išaugo 17–23 proc. punktų. Nieko nuostabaus, kad palyginti stabilus interneto prieigos rodiklis buvo tose valstybėse narėse, kur 2013 m. jis jau buvo beveik maksimalus, kaip antai Nyderlanduose ir Danijoje (taip pat Norvegijoje ir Islandijoje).

2 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose 2013 ir 2018 m.
(visų namų ūkių proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)

3 grafike galima įžvelgti, kad ES 28 miesto ir kaimo vietovėse interneto prieiga paplitusi skirtingai. Miestų, miestelių ir priemiesčių namų ūkių prieigos rodikliai palyginti dideli (91 proc. miestuose ir 89 proc. miesteliuose ir priemiesčiuose), o kaimo vietovių – šiek tiek mažesni (85 proc.). 23 ES valstybėse narėse kaimo vietovių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis buvo mažesnė nei miestuose ar miesteliuose ir priemiesčiuose. Ši takoskyra buvo ypač ryški Graikijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Visose šiose šalyse bendrasis interneto prieigos lygis nesiekė ES 28 vidurkio. Estijos, Austrijos ir Italijos miestuose interneto prieigos rodiklis buvo didesnis, tačiau skirtumo tarp miestų ir priemiesčių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalies ir tokių namų ūkių kaimo vietovėse dalies nenustatyta. Nyderlanduose (ir Jungtinėje Karalystėje) interneto prieigą turinčių namų ūkių dalis buvo beveik vienoda, nepriklausomai nuo minėtų trijų urbanizacijos lygių (miesteliuose ir priemiesčiuose – vienu proc. punktu mažesnė). Belgijoje ir Slovėnijoje miestelių ir priemiesčių rodikliai buvo didžiausi, o miestų ir kaimo vietovių – beveik vienodi. Prancūzija ir Liuksemburgas taip pat priklausė išimtinei grupei: miestuose interneto prieigos rodikliai buvo didžiausi, tačiau mažiausi jie buvo ne kaimo vietovėse, o miesteliuose ir priemiesčiuose.

3 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose pagal urbanizacijos lygį 2018 m.
(visų namų ūkių proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)

Interneto naudojimas

2018 m. pradžioje internetu naudojosi (bent kartą per tris mėnesius iki tyrimo) daugiau nei keturi penktadaliai (85 proc.) visų 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų. Per tris mėnesius iki tyrimo internetu naudojosi bent 9 iš 10 Danijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Vokietijos ir Švedijos gyventojų.O Italijoje (74 proc.), Graikijoje (72 proc.) ir Rumunijoje (71 proc.) internetu naudojosi šiek tiek mažiau nei trys ketvirtadaliai visų 16–74 m. amžiaus gyventojų. Bulgarijoje šis rodiklis buvo mažiausias: 65 proc.

ES 28 gyventojų, niekada nesinaudojusių internetu, dalis 2018 m. buvo 11 proc., arba 2 proc. punktais mažiau nei ankstesniais metais, arba trečdalis (33 proc.) šio lygio 2008 m.

2018 m. daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) ES 28 gyventojų prie interneto jungėsi kasdien (žr. 4 grafiką), o dar 7 proc. juo naudojosi bent kartą per savaitę (tačiau ne kasdien). Taigi 83 proc. asmenų internetu naudojosi reguliariai (bent kartą per savaitę). ES 28 gyventojų, apskritai besinaudojusių internetu per pastaruosius tris mėnesius, dalis, kuri internetu naudojosi kasdien, vidutiniškai buvo 89 proc.: nuo 76 proc. Rumunijoje iki daugiau nei 90 proc. dešimtyje valstybių narių (daugiausia – 96 proc. – Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje). Remiantis Islandijos pateiktais duomenimis, jos rodiklis buvo dar didesnis (97 proc.).

4 grafikas. Interneto naudojimo dažnumas 2018 m.
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ifp_fu)

5 grafike matyti naudojimasis mobiliuoju internetu, kitaip tariant, naudojimasis internetu ne namuose ar darbe, pvz., nešiojamaisiais kompiuteriais ar rankiniais įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų. Grafike palyginami 2013 m. duomenys, kai 43 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų jungėsi prie interneto mobiliojo ryšio įrenginiu, ir 2018 m. duomenys, kai jų skaičius išaugo iki 69 proc. Dažniausiai interneto prieigai naudoti mobilieji ar išmanieji telefonai, knyginiai arba planšetiniai kompiuteriai.

2018 m. Danijoje. Švedijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje užregistruota didžiausia mobiliojo interneto naudotojų dalis – juo naudojosi daugiau nei keturi penktadaliai 16–74 m. amžiaus gyventojų. Didžiausias rodiklis nustatytas Danijoje ir Švedijoje – 88 proc. Šias šalis vienu proc. punktu lenkė Norvegija (89 proc.). Graikijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Latvijoje ir Portugalijoje ne namie ar darbe internetu naudojosi tarp 50 ir 60 proc. 16–74 m. amžiaus gyventojų, o Lenkijoje ir Italijoje jų dalis tesiekė atitinkamai 49 ir 40 proc.

5 grafikas. Asmenys, naudoję nešiojamąjį kompiuterį ar įrenginį prisijungti prie interneto ne namie ar darbe (2013 ir 2018 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_im_i)

2018 m. ES 28 viena dažniausių veiklos internete formų buvo dalyvavimas socialinėje tinklaveikoje (žr. 6 grafiką). Daugiau nei pusė (56 proc.) 16–74 m. gyventojų jungėsi prie interneto, kad galėtų naudotis socialiniais tinklais, kaip antai „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ar „Snapchat“. Socialinės tinklaveikos svetainėmis naudojosi nuo 70 proc. iki 80 proc. Danijos, Belgijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės gyventojų (didžiausias rodiklis – Danijos 79 proc.). Islandijoje ir Norvegijoje šie rodikliai buvo dar didesni (atitinkamai 91 ir 82 proc.). Trijose ES valstybėse narėse – Slovėnijoje, Italijoje ir Prancūzijoje – tokiomis svetainėmis naudojosi mažiau kaip pusė gyventojų: atitinkamai 49, 46 ir 42 proc.

6 grafikas. Asmenys, kurie 2018 m. naudojosi internetu, kad dalyvautų socialinėje tinklaveikoje
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_ac_i)

Privatumas ir asmens tapatybės apsauga (2016 m. tyrimas)

2016 m. skirtingų ES valstybių narių gyventojai skirtingai tvarkė prieigą prie savo asmens informacijos internete. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) ES 28 interneto naudotojų internetu neteikė jokios asmens informacijos: nuo 8 proc. Liuksemburge iki pusės ar daugiau Bulgarijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje (žr. 7 grafiką). Atitinkamai daugiau nei 70 proc. ES 28 interneto naudotojų buvo internetu pateikę kokios nors asmens informacijos ir daugelis jų ėmėsi kokių nors veiksmų prieigai prie šios informacijos suvaldyti. Beveik pusė (46 proc.) visų interneto naudotojų neleido naudoti asmens informacijos reklamos tikslais, o du penktadaliai (40 proc.) apribojo prieigą prie savo profilio ar turinio socialinės tinklaveikos svetainėse. Be to, daugiau nei trečdalis (37 proc.) interneto naudotojų prieš pateikdami asmens informaciją perskaitė pranešimus apie taikomą privatumo politiką, o šiek tiek mažiau nei trečdalis (31 proc.) apribojo prieigą prie savo geografinės buvimo vietos.

7 grafikas. Internetu jokios asmeninės informacijos nepateikę asmenys, padėtis 2016 m.
(pastaraisiais metais internetu besinaudojusių asmenų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cisci_prv)

2016 m. apie 71 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų, kurie naudojosi internetu per pastaruosius 12 mėn., žinojo, kad slapukai gali būti naudojami žmonių veiklai internete sekti. Apie tai šiek tiek geriau žinojo jaunimas (74 proc. 16–24 m. amžiaus grupėje) nei vyresni interneto naudotojai (64 proc. 55–74 m. amžiaus grupėje). Šiek tiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) 16–74 m. amžiaus interneto naudotojų nurodė pakeitę savo interneto naršyklės nustatymus, kad slapukai būtų naudojami mažiau arba nenaudojami iš viso (žr. 8 grafiką).

Kalbant apie ES valstybes nares, Nyderlandų (89 proc.), Vokietijos ir Suomijos (po 85 proc.) interneto naudotojai geriausiai žino, kad slapukai gali būti naudojami jų veiklai internete sekti. Šiuo klausimu taip pat labai išprusę Danijos (81 proc.), Kroatijos (78 proc.), Italijos (77 proc.), Liuksemburgo ir Austrijos (po 76 proc.) interneto naudotojai. O Rumunijoje, Latvijoje ir Kipre apie slapukų naudojimą žinojo mažiau nei pusę visų interneto naudotojų (atitinkamai 38, 47 ir 48 proc.). Taip pat nedideli rodikliai buvo Turkijoje ir Šiaurės Makedonijoje (po 30 proc.). Tik vienoje valstybėje narėje (Liuksemburge) daugiau nei pusė (54 proc.) interneto naudotojų pakeitė savo interneto naršyklės nustatymus, kad slapukai būtų naudojami mažiau arba nenaudojami iš viso. Šio veiksmo ėmėsi mažiau nei penktadalis Čekijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro ir Latvijos (taip pat Turkijos) interneto naudotojų.

8 grafikas. Slapukų naudojimas ir naršyklių nustatymas 2016 m.
(pastaraisiais metais internetu besinaudojusių asmenų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cisci_prv)

Paslaugų ir prekių užsakymas ar pirkimas

ES 28 taip pat toliau daugėjo 16–74 m. amžiaus asmenų, internetu užsisakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų privačiam naudojimui. 2018 m. ši santykinė dalis, palyginti su 2013 m., išaugo 13 proc. punktų ir pasiekė 60 proc. (žr. 9 grafiką). Ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Vokietijos ir Švedijos gyventojų 2018 m. buvo užsakę ar pirkę prekių ar paslaugų internetu. Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje šie rodikliai buvo dar didesni ir siekė bent keturis penktadalius (atitinkamai 80, 83 ir 84 proc.). Mažiausi rodikliai buvo Kipre (32 proc.), Bulgarijoje (21 proc.) ir Rumunijoje (20 proc.).

Neįskaitant penkių ES valstybių narių, kurios pranešė apie eilučių pertrauką (Estijos, Latvijos, Liuksemburgo, Rumunijos ir Švedijos), asmenų, internetu užsakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų, dalis 2013–2018 m. labiausiai išaugo Čekijoje (23 proc. punktų) ir Ispanijoje (21 proc. punktų). Nenuostabu, kad vieni mažiausių augimo rodikliai (6 ar 7 proc. punktais) užfiksuoti Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje, nes, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, jie jau buvo dideli. Tokia pati padėtis buvo ir Norvegijoje. Maltoje ir Kipre asmenų, internetu užsakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų, dalis augo, bet palyginti lėtai (atitinkamai 8 ir 7 proc. punktais).

9 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo internetu prekių ar paslaugų privačiam naudojimui užsisakę asmenys (2013 ir 2018 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_ibuy)

Internetu iš kitų asmenų užsakytos paslaugos

2018 m. (per 12 mėn. iki tyrimo) 19 proc. 16–74 m. ES 28 gyventojų buvo užsakę (per svetainę ar mobiliąją programėlę) apgyvendinimo paslaugų iš kito (privataus) asmens. Šis rodiklis svyravo nuo net 44 proc. Liuksemburge ir bent vieno ketvirtadalio Airijos, Maltos ir Jungtinės Karalystės šios amžiaus grupės gyventojų iki mažiau nei 1 iš 10 gyventojo septyniose ES valstybėse narėse. Mažiausi rodikliai buvo Bulgarijoje (9 proc.), Graikijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje (po 8 proc.), Latvijoje (7 proc.), Čekijoje (5 proc.) ir Kipre (3 proc.). Apgyvendinimo paslaugas internetu iš privačių asmenų vidutinio amžiaus gyventojai (25–54 m.) užsisakydavo dažniau nei jaunesni (16–24 m.) ar vyresni (55–74 m.). Dauguma šių paslaugų buvo užsakyta per specialias svetaines ar mobiliąsias programėles, kurios veikia kaip tarpininkai, sudarantys privatiems asmenims dalytis prieiga prie apgyvendinimo paslaugų, pvz., „Airbnb“, „Lovehomeswap“ arba „Couchsurfing“.

10 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo per svetainę ar mobiliąją programėlę apgyvendinimo paslaugų iš kito asmens užsisakę asmenys (2018 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_ce_i)

Panaši analizė pateikiama 11 grafike, kuriame parodyta, kokia dalis individualių asmenų yra naudojęsi svetaine ar mobiliąja programėle transporto paslaugoms iš kito asmens užsakyti. Iš esmės šiomis paslaugomis naudotasi rečiau nei apgyvendinimo, tačiau jos taip pat buvo užsakomos per specialias svetaines ar mobiliąsias programėles (pvz., „Liftshare“, „UberPool“ arba „Wundercar“). Tokio tipo paslaugomis vidutiniškai naudojosi 8 proc. ES 28 gyventojų (16–74 m.). Kalbant apie ES valstybes nares, didžiausias šios veiklos rodiklis 2018 m. nustatytas Estijoje (23 proc.). Dažnai mažiau nei 1 iš 10 asmenų naudojosi svetaine ar mobiliąja programėle transporto paslaugoms užsakyti. Tokia padėtis buvo 18-oje valstybių narių. Pastebėta, kad internetu tokias paslaugas dažniau užsakydavo jaunimas (16–24 m.).

11 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo per svetainę ar mobiliąją programėlę transporto paslaugų iš kito asmens užsisakę asmenys (2018 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.)
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_ce_i)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Digital economy and society - households and individuals: tables and figures (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Dėl sparčios technologijų raidos su internetu ir kitomis naujomis IRT taikmenomis susijusiose srityse rengti statistiką nelengva. Vis dėlto šioje srityje nemažai pasiekta ir statistikos priemonės vis labiau pritaikomos naujiems duomenų poreikiams tenkinti. Susijusi statistika kasmet vertinama iš naujo, kad geriau atitiktų naudotojų poreikius ir pokyčių spurtą.

Į tai atsižvelgta ir Eurostato tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo. Atliekant šį metinį tyrimą nustatomi pagrindiniai su IRT susijusių pokyčių aspektai. Tam nagrinėjami tam tikro laikotarpio pagrindinių kintamųjų pokyčiai ir gilinamasi į kitus aspektus konkrečiu laiko momentu. Iš pradžių tyrimas buvo daugiausia skirtas prieigos ir ryšio klausimams, tačiau vėliau į jį įtrauktos ir kitos temos (pvz., e. valdžia ir e. prekyba) bei socialinė ir ekonominė analizė (pvz., pagal regioninę įvairovę, lytį, skirtingas amžiaus grupes, išsilavinimą ir užimtumą). Be to, tyrimo aprėptis pritaikyta prie įvairių technologijų, kad būtų įtrauktos naujos produktų grupės ir ryšių technologijų diegimo galutiniams naudotojams priemonės (pvz., 2017 m. buvo įtraukti nauji klausimai apie internetu užsakomas tarpusavio apgyvendinimo ar transporto paslaugas).

IRT naudojimo namų ūkiuose ir asmeniškai tyrimo ataskaitinis laikotarpis paprastai yra kiekvienų metų pirmasis ketvirtis. Daugumoje šalių tyrimas vykdomas antrąjį kiekvienų metų ketvirtį. Pažymėtina, kad privatumo ir asmens tapatybės apsaugos modulis buvo 2016 m. tyrimo dalis (2017 ir 2018 m. jis nekartotas).

Aprėptis ir apibrėžtys

Namų ūkių IRT naudojimo tyrime dalyvauja namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra 16–74 m. Namų ūkių interneto prieigos duomenys rodo, kokia namų ūkių procentinė dalis turi interneto prieigą, kad visi pageidaujantys namų ūkio nariai galėtų naudotis internetu namie, pvz., tiesiog išsiųsti e. laišką.

Interneto naudotojais vadinami visi 16–74 m. asmenys, naudojęsi internetu per tris mėnesius iki tyrimo. Reguliarūs interneto naudotojai per tris mėnesius iki tyrimo naudojosi internetu vidutiniškai bent kartą per savaitę.

Dažniausios interneto prieigos laidinės technologijos – plačiajuostė ir telefono prieiga įprasta ar ISDN telefono linija. Plačiajuostę prieigą užtikrina skaitmeninės abonento linijos (DSL) ir sparčiojo duomenų perdavimo technologijos. Plačiajuosčių linijų pralaidumas yra didesnis nei ISDN, t. y. ne mažesnis kaip 144 kbit/s. Namie dažniausiai prie interneto jungiamasi staliniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais, tačiau pastaruoju metu naudojama vis daugiau kitų interneto prieigos technologijų.

Mobiliojo interneto naudojimas – naudojimasis internetu ne namie ar darbe nešiojamaisiais kompiuteriais ar įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų.

Į asmenų užsakomas prekes ir paslaugas įtraukiami per 12 mėnesių iki tyrimo patvirtinti apgyvendinimo ar kelionės užsakymai, įsigytos finansinės investicijos, telekomunikacijų paslaugos, vaizdo žaidimai ar programinė įranga ir tiesiogiai apmokamos internetu teikiamos informacinės paslaugos. Neįtraukiamos nemokamai internetu gautos prekės ir paslaugos. Taip pat neįtraukiami e. laiškais, kurių tekstas surinktas ranka, SMS ar MMS žinutėmis atlikti užsakymai.

Aplinkybės

2015 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (COM(2015) 192 final), kuri yra vienas iš 10 svarbiausių politinių Komisijos prioritetų. Strategijoje pateikta 16 iniciatyvų, susijusių su trimis plataus masto ramsčiais: prekių ir paslaugų internetinio prieinamumo visoje Europoje didinimu; aplinkos, palankios skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms vystyti, kūrimu; užtikrinimu, kad Europos ekonomika ir pramonė visapusiškai pasinaudotų skaitmenine ekonomika kaip augimo varomąja jėga. Savo 2017 m. darbo programoje „Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ (COM(2016) 710) Europos Komisija pasiūlė nedelsiant įgyvendinti jau pateiktus pasiūlymus ir įvertinti pažangą, padarytą kuriant skaitmeninę bendrąją rinką.

Interneto prieigą ir naudojimąsi internetu galima vertinti pagal plačiajuosčio ryšio technologijas, nes naudojantis plačiajuosčiu ryšiu galima greitai perduoti didelį duomenų kiekį nemažinant prieigos linijų pralaidumo. Iš tiesų, formuojant IRT politiką kaip į vieną iš pagrindinių rodiklių atsižvelgiama į sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio įsisavinimo rodiklį. Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija ES tebėra skaitmeninės abonento linijos (DSL), tačiau vis labiau plinta kiti būdai, pvz., kabelio, palydovinis, optinio pluošto ir belaidžių vietinių linijų ryšiai.

Europos Komisija, įgyvendindama platesnio masto gebėjimų gerinimo ir derinimo prie paklausos planus, rengia keletą iniciatyvų, kuriomis būtų skatinami darbo jėgos IRT naudojimo gebėjimai. Siekdama padidinti IRT specialistų pasiūlą Europos Komisija inicijavo „Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti“ (anglų k.). Tai yra visą ES apimanti partnerystės iniciatyva, kuria siekiama panaudoti Europos struktūrinius ir investicinius fondus tam, kad būtų lengviau įdarbinti IRT specialistus.

2016 m. birželio 10 d. Europos Komisija priėmė naują Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama skatinti imtis veiksmų, įskaitant susijusius su skaitmeniniais gebėjimais, kad ES gyventojai galėtų tinkamai remiami tinkamai mokytis tinkamų gebėjimų ir įgyti būtent tokių, kurie būtini modernioje darbo aplinkoje.