Skaitmeninės ekonomikos ir informacinės visuomenės statistika. Namų ūkiai ir individualūs asmenys


Duomenys išgauti 2018 m. kovo mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. birželio mėn.

Pagrindiniai akcentai

2017 m. ES 28 namų ūkių su interneto prieiga skaičius pasiekė 87 proc., arba 32 proc. punktų daugiau nei 2007 m.

2017 m. 85 proc. ES 28 namų ūkių naudojosi plačiajuoste interneto prieiga – maždaug dvigubai daugiau nei 2007 m. (42 proc.).

2017 m. 57 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų buvo internetu užsakinėję ar pirkę prekių ar paslaugų privačiam naudojimui.

Internet access of households, 2017


Šiame straipsnyje pateikiami nauji įvairių Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės (anglų kalba) aspektų statistiniai duomenys. Daugiausia dėmesio skiriama galimybėms naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) bei jų naudojimui namų ūkiuose ar asmeniškai.

IR įvairiai veikia žmonių gyvenimą tiek darbe, tiek namie, pavyzdžiui, bendraujant ar perkant internetu prekes ir paslaugas. Todėl šios srities ES politika taip pat įvairi – nuo tam tikrų sričių, pvz., e. prekybos, reglamentavimo iki pastangų apsaugoti asmens privatumą. Daugelis mano, kad informacinės visuomenės vystymasis labai svarbus sudarant reikiamas sąlygas skatinti šiuolaikišką ir konkurencingą ekonomiką.

Visas straipsnis

Interneto prieiga

IRT dėl gerų prieigos galimybių ir mažų sąnaudų tapo plačiai prieinamos gyventojams. Ribiniai metai buvo 2007 m., kai interneto prieiga atsirado daugumoje (55 proc.) ES 28 namų ūkių. Šis rodiklis toliau auga: 2012 m. jis viršijo tris ketvirtadalius, o 2014 m. – keturis penktadalius. 2017 m. ES 28 namų ūkių su interneto prieiga skaičius išaugo iki 87 proc., arba 32 proc. punktų daugiau nei 2007 m.

Plataus masto ir prieinamos kainos plačiajuostė prieiga – vienas iš būdų skatinti formuotis žiniomis pagrįstą ir išprususią visuomenę. Visose ES valstybėse narėse plačiajuostis internetas buvo dažniausia interneto prieigos forma: 2017 m. jį naudojo 85 proc. visų ES 28 namų ūkių, t. y. maždaug du kartus daugiau nei 2007 m., kai šis rodiklis buvo 42 proc. (žr. 1 grafiką).

1 grafikas. Interneto prieiga ir plačiajuostis internetas ES 28 namų ūkiuose 2007–2017 m.
(visų namų ūkių proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_in_h) ir (isoc_ci_it_h)


Daugiausia (98 proc.) namų ūkių su interneto prieiga 2017 m. buvo Nyderlanduose (žr. 2 grafiką). Danija, Liuksemburgas, Švedija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija taip pat nurodė, kad daugiau nei 9 iš 10 jų namų ūkių 2017 m. turėjo interneto prieigą. Mažiausias iš visų ES valstybių narių interneto prieigos rodiklis buvo Bulgarijos (67 proc.). Tačiau ir Bulgarijoje (taip pat Čekijoje, Italijoje, Kipre, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje) interneto prieigą turinčių namų ūkių sparčiai daugėjo: 2012–2017 m. jų dalis išaugo 16–18 proc. punktų. Nieko nuostabaus, kad palyginti mažai interneto prieigos rodiklis augo tose valstybėse narėse, kur 2012 m. jis jau buvo beveik maksimalus, kaip antai Nyderlanduose, Liuksemburge ir Danijoje (taip pat Norvegijoje ir Islandijoje).

2 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose 2012 ir 2017 m.
(visų namų ūkių proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)


3 grafike galima įžvelgti, kad ES 28 miesto ir kaimo vietovėse interneto prieiga paplitusi skirtingai. Miestų, miestelių ir priemiesčių namų ūkių prieigos rodikliai palyginti dideli (90 proc. miestuose ir 87 proc. miesteliuose ir priemiesčiuose), o kaimo vietovių – šiek tiek mažesni (82 proc.). 23 ES valstybėse narėse kaimo vietovių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis buvo mažesnė nei miestuose ar miesteliuose ir priemiesčiuose. Ši takoskyra buvo ypač ryški Graikijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Visose šiose šalyse bendrasis interneto prieigos lygis nesiekė ES 28 vidurkio. Padėtis Liuksemburge nukrypo nuo bendrosios tendencijos: kaimo vietovių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis viršijo miestų, miestelių ir priemiesčių rodiklį. Estijos miestuose interneto prieigos rodiklis buvo didesnis, tačiau skirtumo tarp miestų ir priemiesčių namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalies ir tokių kaimo vietovių namų ūkių dalies nenustatyta. Jungtinėje Karalystėje interneto prieigą turinčių namų ūkių dalis buvo beveik vienoda, nepriklausomai nuo minėtų trijų urbanizacijos lygių (miesteliuose ir priemiesčiuose – vienu proc. punktu mažesnė). Belgijoje miestelių ir priemiesčių rodikliai buvo didžiausi, o miestų ir kaimo vietovių – beveik vienodi. Išimtinė padėtis nustatyta Prancūzijoje: miestuose interneto prieigos rodikliai buvo didžiausi, tačiau mažiausi jie buvo ne kaimo vietovėse, o miesteliuose ir priemiesčiuose.

3 grafikas. Interneto prieiga namų ūkiuose pagal urbanizacijos lygį 2017 m.
(visų namų ūkių proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_in_h)

Interneto naudojimas

2017 m. pradžioje internetu naudojosi (bent kartą per tris mėnesius iki tyrimo) daugiau nei keturi penktadaliai (84 proc.) visų 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų. Per tris mėnesius iki tyrimo internetu naudojosi bent 9 iš 10 Danijos, Liuksemburgo, Švedijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Suomijos ir Vokietijos gyventojų. O Talijoje (71 proc.), Graikijoje (70 proc.) ir Kroatijoje (67 proc.) internetu naudojosi tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai visų 16–74 m. amžiaus gyventojų. Rumunijoje ir Bulgarijoje šie rodikliai buvo dar mažesni: atitinkamai 64 ir 63 proc.

ES 28 gyventojų, niekada nesinaudojusių internetu, dalis 2017 m. buvo 13 proc., arba 1 proc. punktu mažiau nei ankstesniais metais, ir gerokai mažesnė nei beveik trečdalis (37 proc.) 2007 m.

2017 m. beveik trys ketvirtadaliai (72 proc.) ES 28 gyventojų prie interneto jungėsi kasdien (žr. 4 grafiką), o dar 8 proc. juo naudojosi bent kartą per savaitę (tačiau ne kasdien). Taigi 80 proc. asmenų internetu naudojosi reguliariai (bent kartą per savaitę). ES 28 gyventojų, apskritai besinaudojusių internetu per pastaruosius tris mėnesius, dalis, kuri internetu naudojosi kasdien, vidutiniškai buvo 87 proc.: nuo 73 proc. Rumunijoje iki daugiau nei 90 proc. aštuoniose valstybėse narėse (pikas (96 proc.) pasiektas Italijoje). Remiantis Islandijos pateiktais duomenimis, jos rodiklis buvo dar dideslis (97 proc.).

4 grafikas. Interneto naudojimo dažnumas 2017 m.
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltiniai – Eurostatas (isoc_ci_ifp_iu) ir (isoc_ci_ifp_fu)


5 grafike matyti naudojimasis mobiliuoju internetu, kitaip tariant, naudojimasis internetu ne namuose ar darbe, pvz., nešiojamaisiais kompiuteriais ar rankiniais įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų. Grafike palyginami 2012 m. duomenys, kai 36 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų jungėsi prie interneto mobiliojo ryšio įrenginiu, ir 2017 m. duomenys, kai jų skaičius išaugo iki 65 proc. Dažniausiai interneto prieigai naudoti mobilieji ar išmanieji telefonai, knyginiai arba planšetiniai kompiuteriai.

2017 m. Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Liuksemburge užregistruota didžiausia mobiliojo interneto naudotojų dalis – juo naudojosi daugiau nei keturi penktadaliai 16–74 m. amžiaus gyventojų. Didžiausias rodiklis nustatytas Nyderlanduose ir Švedijoje – 87 proc. Tokia pat šių naudotojų dalis (87 proc.) buvo ir Norvegijoje. Kroatijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Čekijoje ne namie ar darbe internetu naudojosi tarp 50 ir 60 proc. 16–74 m. amžiaus gyventojų, o Lenkijoje ir Italijoje jų dalis tesiekė atitinkamai 40 ir 32 proc.

5 grafikas. Asmenys, naudoję nešiojamąjį kompiuterį ar įrenginį prisijungti prie interneto ne namie ar darbe (2012 ir 2017 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_im_i)


2017 m. ES 28 viena dažniausių veiklų internete buvo dalyvavimas socialiniuose tinkluose (žr. 6 grafiką). Daugiau nei pusė (54 proc.) 16–74 m. gyventojų jungėsi prie interneto, kad galėtų naudotis socialiniais tinklais, kaip antai „Facebook“ ar „Twitter“. Socialinių tinklų svetainėmis naudojosi nuo 70 proc. iki 75 proc. Maltos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Belgijos ir Danijos gyventojų (didžiausias rodiklis – Danijos 75 proc.). Islandijoje ir Norvegijoje šie rodikliai buvo dar didesni (atitinkamai 89 ir 83 proc.). Trijose ES valstybėse narėse – Slovėnijoje, Prancūzijoje ir Italijoje – šiomis svetainėmis naudojosi ne daugiau kaip 45 proc. gyventojų: atitinkamai 45, 43 ir 43 proc.

6 grafikas. Asmenys, kurie 2017 m. naudojosi internetu, kad dalyvautų socialiniuose tinkluose
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_bde15cua)

Privatumas ir asmens tapatybės apsauga

2016 m. skirtingų ES valstybių narių gyventojai skirtingai tvarkė prieigą prie savo asmens informacijos internete. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) ES 28 interneto naudotojų internetu neteikė jokios asmens informacijos: nuo 8 proc. Liuksemburge iki pusės ar daugiau Bulgarijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje (žr. 7 grafiką). Atitinkamai daugiau nei 70 proc. ES 28 interneto naudotojų buvo internetu pateikę kokios nors asmens informacijos ir daugelis jų ėmėsi kokių nors veiksmų prieigai prie šios informacijos suvaldyti. Beveik pusė (46 proc.) visų interneto naudotojų neleido naudoti asmens informacijos reklamos tikslais, o du penktadaliai (40 proc.) apribojo prieigą prie savo profilio ar turinio socialinės tinklaveikos svetainėse. Be to, daugiau nei trečdalis (37 proc.) interneto naudotojų prieš pateikdami asmens informaciją perskaitė pranešimus apie taikomą privatumo politiką, o šiek tiek mažiau nei trečdalis (31 proc.) apribojo prieigą prie savo geografinės buvimo vietos.

7 grafikas. Asmenys, 2016 m. nepateikę internetu jokios asmeninės informacijos
(pastaraisiais metais internetu besinaudojusių asmenų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cisci_prv)


2017 m. apie 71 proc. 16–74 m. amžiaus ES 28 gyventojų, kurie naudojosi internetu per pastaruosius 12 mėn., žinojo, kad slapukai gali būti naudojami žmonių veiklai internete sekti. Apie tai šiek tiek geriau žinojo jaunimas (74 proc. 16–24 m. amžiaus grupėje) nei vyresni interneto naudotojai (64 proc. 55–74 m. amžiaus grupėje). Šiek tiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) 16–74 m. amžiaus interneto naudotojų nurodė pakeitę savo interneto naršyklės nustatymus, kad slapukai būtų naudojami mažiau arba nenaudojami iš viso (žr. 8 grafiką).

Kalbant apie ES valstybes nares, Nyderlandų (89 proc.), Vokietijos ir Suomijos (po 85 proc.) interneto naudotojai geriausiai žino, kad slapukai gali būti naudojami jų veiklai internete sekti. Šiuo klausimu taip pat labai išprusę Danijos (81 proc.), Kroatijos (78 proc.), Italijos (77 proc.), Liuksemburgo ir Austrijos (po 76 proc.) interneto naudotojai. O Rumunijoje, Latvijoje ir Kipre apie slapukų naudojimą žinojo mažiau nei pusę visų interneto naudotojų (atitinkamai 38, 47 ir 48 proc.). Taip pat nedideli rodikliai buvo Turkijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (po 30 proc.). Tik vienoje valstybėje narėje (Liuksemburge) daugiau nei pusė (54 proc.) interneto naudotojų pakeitė savo interneto naršyklės nustatymus, kad slapukai būtų naudojami mažiau arba nenaudojami iš viso. Šio veiksmo ėmėsi mažiau nei penktadalis Čekijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro ir Latvijos (taip pat Turkijos) interneto naudotojų.

8 grafikas. Slapukų naudojimas ir naršyklių nustatymas 2016 m.
(pastaraisiais metais internetu besinaudojusių asmenų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_cisci_prv)

Paslaugų ir prekių užsakymas ar pirkimas

ES 28 taip pat toliau daugėjo 16–74 m. amžiaus asmenų, internetu užsisakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų privačiam naudojimui. 2017 m. ši santykinė dalis, palyginti su 2012 m., išaugo 13 proc. punktų ir pasiekė 57 proc. (žr. 9 grafiką). Ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Vokietijos ir Nyderlandų gyventojų 2017 m. buvo užsakę ar pirko prekių ar paslaugų internetu. Liuksemburge, Danijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje šie rodikliai buvo dar didesni ir siekė bent keturis penktadalius (atitinkamai 80, 80, 81 ir 82 proc.). O Kroatijoje ši dalis nesiekė 30 proc. ir buvo mažesnė nei 20 proc. Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Neįskaitant keturių ES valstybių narių, kurios pranešė apie eilučių pertrauką (Estijos, Latvijoje, Rumunijos ir Švedijos), asmenų, internetu užsakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų, dalis 2012–2017 m. labiausiai išaugo Čekijoje (24 proc. punktų) ir Ispanijoje (20 proc. punktų daugiau). Nenuostabu, kad vieni mažiausių augimo rodikliai (6 ar 7 proc. punktai) užfiksuoti Danijoje ir Suomijoje, nes, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, jie jau buvo dideli. Tokia pati padėtis buvo ir Norvegijoje. Airijoje ir Kroatijoje asmenų, internetu užsakiusių ar pirkusių prekių ar paslaugų, dalis augo, bet palyginti lėtai (atitinkamai 7 ir 6 punktais).

9 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo internetu prekių ar paslaugų privačiam naudojimui užsisakę asmenys (2012 ir 2017 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ec_ibuy)

Internetu iš kitų asmenų užsakytos paslaugos

2017 m. (per 12 mėn. iki tyrimo) 18 proc. 16–74 m. ES 28 gyventojų buvo užsakę (per svetainę ar mobiliąją programėlę) apgyvendinimo paslaugų iš kito (privataus) asmens. Šis rodiklis svyravo nuo net 34 proc. Jungtinėje Karalystėje ir bent vieno penktadalio Liuksemburgo, Airijos, Maltos ir Nyderlandų šios amžiaus grupės gyventojų iki mažiau nei 1 iš 10 gyventojo dešimtyje ES valstybių narių. Mažiausias rodiklis nustatytas Kroatijoje (7 proc.), Portugalijoje ir Rumunijoje (po 6 proc.), Čekijoje (5 proc.) ir Kipre (4 proc.). Apgyvendinimo paslaugas internetu iš privačių asmenų vidutinio amžiaus gyventojai (25–54 m.) užsisakydavo dažniau nei jaunesni (16–24 m.) ar vyresni (55–74 m.). Dauguma šių paslaugų buvo užsakyta per specialias svetaines ar mobiliąsias programėles, kurios veikia kaip tarpininkai, sudarantys privatiems asmenims dalytis prieiga prie apgyvendinimo paslaugų, pvz., „Airbnb“, „Lovehomeswap“ arba „Couchsurfing“.

10 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo per svetainę ar mobiliąją programėlę apgyvendinimo paslaugų iš kito asmens užsisakę asmenys (2017 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_ce_i)


Panaši analizė pateikiama 11 grafike, kuriame parodyta, kokia dalis individualių asmenų yra naudojęsi svetaine ar mobiliąja programėle transporto paslaugoms iš kito asmens užsakyti. Iš esmės šiomis paslaugomis naudotasi rečiau nei apgyvendinimo, tačiau jos taip pat buvo užsakomos per specialias svetaines ar mobiliąsias programėles (pvz., „Liftshare“, „UberPool“ arba „Wundercar“). Tokio tipo paslaugomis vidutiniškai naudojosi 8 proc. ES-28 gyventojų (16–74 m.). Kalbant apie ES valstybes nares, didžiausias rodiklis 2017 m. nustatytas Jungtinėje Karalystėje (27 proc.), o Estija buvo vienintelė kita valstybė narė, kurioje ši gyventojų dalis sudarė bent penktadalį. Dažniausias rezultatas – mažiau nei 1 iš 10 asmenų naudojosi svetaine ar mobiliąja programėle transporto paslaugoms užsakyti. Tokia padėtis buvo 22 iš 27 valstybių narių, kurių duomenų turima. Pastebėta, kad internetu tokias paslaugas dažniau užsakydavo jaunimas (16–24 m.).

11 grafikas. Per 12 mėn. iki tyrimo per svetainę ar mobiliąją programėlę transporto paslaugų iš kito asmens užsisakę asmenys (2017 m.)
(16–74 m. gyventojų proc.).
Šaltinis – Eurostatas (isoc_ci_ce_i)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (MS Excel)

Duomenų šaltiniai

Dėl sparčios technologijų raidos su internetu ir kitomis naujomis IRT taikmenomis susijusiose srityse rengti statistiką nelengva. Vis dėlto šioje srityje nemažai pasiekta ir statistikos priemonės vis labiau pritaikomos naujiems duomenų poreikiams tenkinti. Susijusi statistika kasmet vertinama iš naujo, kad geriau atitiktų naudotojų poreikius ir pokyčių spurtą.

Į tai atsižvelgta ir Eurostato tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo. Atliekant šį metinį tyrimą nustatomi pagrindiniai su IRT susijusių pokyčių aspektai. Tam nagrinėjami tam tikro laikotarpio pagrindinių kintamųjų pokyčiai ir gilinamasi į kitus aspektus konkrečiu laiko momentu. Iš pradžių tyrimas buvo daugiausia skirtas prieigos ir ryšio klausimams, tačiau vėliau į jį įtrauktos ir kitos temos (pvz., e. valdžia ir e. prekyba) bei socialinė ir ekonominė analizė (pvz., pagal regioninę įvairovę, lytį, skirtingas amžiaus grupes, išsilavinimą ir užimtumą). Be to, tyrimo aprėptis pritaikyta prie įvairių technologijų, kad būtų įtrauktos naujos produktų grupės ir ryšių technologijų diegimo galutiniams naudotojams priemonės (pvz., 2017 m. buvo įtraukti nauji klausimai apie internetu užsakomas tarpusavio apgyvendinimo ar transporto paslaugas).

IRT naudojimo namų ūkiuose ir asmeniškai tyrimo ataskaitinis laikotarpis paprastai yra kiekvienų metų pirmasis ketvirtis. Daugumoje šalių tyrimas vykdomas antrąjį kiekvienų metų ketvirtį. Pažymėtina, kad privatumo ir asmens tapatybės apsaugos modulis buvo 2016 m. tyrimo dalis (2017 m. jis nekartotas).

Aprėptis ir apibrėžtys

Namų ūkių IRT naudojimo tyrime dalyvauja namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra 16–74 m. Namų ūkių interneto prieigos duomenys rodo, kokia namų ūkių procentinė dalis turi interneto prieigą, kad visi pageidaujantys namų ūkio nariai galėtų naudotis internetu namie, pvz., tiesiog išsiųsti e. laišką.

Interneto naudotojais vadinami visi 16–74 m. asmenys, naudojęsi internetu per tris mėnesius iki tyrimo. Reguliarūs interneto naudotojai per tris mėnesius iki tyrimo naudojosi internetu vidutiniškai kartą per savaitę.

Dažniausios interneto prieigos laidinės technologijos – plačiajuostė ir telefono prieiga įprasta ar ISDN telefono linija. Plačiajuostę prieigą užtikrina skaitmeninės abonento linijos (DSL) ir sparčiojo duomenų perdavimo technologijos. Plačiajuosčių linijų pralaidumas yra didesnis nei ISDN, t. y. ne mažesnis kaip 144 kbit/s. Namie dažniausiai prie interneto jungiamasi staliniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais, tačiau pastaruoju metu naudojama vis daugiau kitų interneto prieigos technologijų.

Mobiliojo interneto naudojimas – naudojimasis internetu ne namie ar darbe nešiojamaisiais kompiuteriais ar įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų.

Į asmenų užsakomas prekes ir paslaugas įtraukiami per 12 mėnesių iki tyrimo patvirtinti apgyvendinimo ar kelionės užsakymai, įsigytos finansinės investicijos, telekomunikacijų paslaugos, vaizdo žaidimai ar programinė įranga ir tiesiogiai apmokamos internetu teikiamos informacinės paslaugos. Neįtraukiamos nemokamai internetu gautos prekės ir paslaugos. Taip pat neįtraukiami e. laiškais, kurių tekstas surinktas ranka, SMS ar MMS žinutėmis atlikti užsakymai.

Aplinkybės

2015 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (COM(2015) 192 final), kuri yra vienas iš 10 svarbiausių politinių Komisijos prioritetų. Strategijoje pateikta 16 iniciatyvų, susijusių su trimis plataus masto ramsčiais: prekių ir paslaugų internetinio prieinamumo visoje Europoje didinimu; aplinkos, palankios skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms vystyti, kūrimu; užtikrinimu, kad Europos ekonomika ir pramonė visapusiškai pasinaudotų skaitmenine ekonomika kaip augimo varomąja jėga. Savo 2017 m. darbo programoje „Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ (COM(2016) 710) Europos Komisija pasiūlė nedelsiant įgyvendinti jau pateiktus pasiūlymus ir įvertinti pažangą, padarytą kuriant skaitmeninę bendrąją rinką.

Interneto prieigą ir naudojimąsi internetu galima vertinti pagal plačiajuosčio ryšio technologijas, nes naudojantis plačiajuosčiu ryšiu galima greitai perduoti didelį duomenų kiekį nemažinant prieigos linijų pralaidumo. Iš tiesų, formuojant IRT politiką kaip į vieną iš pagrindinių rodiklių atsižvelgiama į sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio įsisavinimo rodiklį. Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija ES tebėra skaitmeninės abonento linijos (DSL), tačiau vis labiau plinta kiti būdai, pvz., kabelio, palydovinis, optinio pluošto ir belaidžių vietinių linijų ryšiai.

Europos Komisija, įgyvendindama platesnio masto gebėjimų gerinimo ir derinimo prie paklausos planus, rengia keletą iniciatyvų, kuriomis būtų skatinami darbo jėgos IRT naudojimo gebėjimai. Siekdama padidinti IRT specialistų pasiūlą Europos Komisija inicijavo „Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti“ (anglų kalba). Tai yra visą ES apimanti partnerystės iniciatyva, kuria siekiama panaudoti Europos struktūrinius ir investicinius fondus tam, kad būtų lengviau įdarbinti IRT specialistus.

2016 m. birželio 10 d. Europos Komisija priėmė naują Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama skatinti imtis veiksmų, įskaitant susijusius su skaitmeniniais gebėjimais, kad ES gyventojai galėtų tinkamai remiami tinkamai mokytis tinkamų gebėjimų ir įgyti būtent tokių, kurie būtini modernioje darbo aplinkoje.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos







Asmeninis IRT naudojimas ir IRT naudojimas namų ūkiuose (t_isoc_i)


Asmeninis IRT naudojimas ir IRT naudojimas namų ūkiuose (isoc_i)
Prisijungimas prie interneto ir kompiuterių naudojimas (isoc_ici)
Namų ūkiai. Interneto prieigos lygis (isoc_ci_in_h)
Namų ūkiai. Prisijungimo prie interneto būdas (isoc_ci_it_h)
Asmenys. Mobiliojo interneto prieiga (isoc_ci_im_i)
Interneto naudojimas (isoc_iiu)
Asmenys. Interneto naudojimas (isoc_ci_ifp_iu)
Asmenys. Interneto naudojimo dažnis (isoc_ci_ifp_fu)
Asmenys. Bendradarbiaujamoji ekonomika (isoc_ci_ce_i)
E. prekyba (isoc_iec)
Pirkimas internetu (asmenys) (isoc_ec_ibuy)
Pasitikėjimas IRT, IRT saugumas ir privatumas (isoc_ci_sci)
Privatumas ir asmens informacijos apsauga (isoc_cisci_prv)