Nusikalstamumo statistika


Duomenys išgauti 2018 m. liepos mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. gruodžio mėn.

Pagrindiniai akcentai


2008–2016 m. ES 36 proc. sumažėjo automobilių vagysčių.
2012–2016 m. ES 24 proc. sumažėjo plėšimų.
2016 m. ES įvykdyta 5 200 tyčinių žmogžudysčių.
Tyčinės žmogžudystės 2016 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius / 100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

Šiame straipsnyje pateikta statistika pagrįsta oficialiais 2008–2016 m. policijos užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) Europos Sąjungoje duomenimis. Remiantis šiais duomenimis, 2008–2016 m. sumažėjo automobilių vagysčių, vagysčių su įsilaužimu į gyvenamąsias patalpas ir plėšimų skaičius. Tačiau dažniau registruota seksualinio smurto atvejų.


Visas straipsnis

2008–2016 m. automobilių vagysčių sumažėjo 36 proc.

2016 m. Europos Sąjungoje (ES) policijos pajėgos užregistravo apie 660 000 automobilių vagysčių, o tai 1,9 proc. mažiau nei 2015 m. Konkretesnių duomenų apie šią tendenciją pateikiama 1 grafike. Ši tendencija matyti daugumoje ES valstybių narių ir bendrai 2008–2016 m. automobilių vagysčių sumažėjo 36 proc. [1].

Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, didžiausi 2016 m. rodikliai pasiekti Liuksemburge, Italijoje, Švedijoje, Graikijoje ir Prancūzijoje. Šiose šalyse 100 000 gyventojų užregistruota daugiau nei 200 automobilių vagysčių. Septyniolikoje šalių užregistruota mažiau nei 100 atvejų 100 000 gyventojų, o mažiausi buvo Slovakijos, Estijos, Kroatijos, Rumunijos ir Danijos rodikliai.

Norint įvertinti automobilio vagystės riziką, taip pat reikia žinoti bendrą automobilių skaičių. Pavyzdžiui, 2016 m. Liuksemburge 1 000 gyventojų teko 662 keleiviniai automobiliai , Italijoje – 625, Rumunijoje – 261, o Kroatijoje – 374 [2].

1 grafikas. Variklinių sausumos transporto priemonių vagystės ir plėšimai ES 28 2008–2016 m.
(policijos užregistruoti nusikaltimai)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2012–2016 m. plėšimų sumažėjo 24 proc.

2012–2016 m. ES policija užregistravo 24 proc. mažiau plėšimų: 2016 m. šių nusikaltimų buvo apie 396 000. Tai aiškiai didesnis santykinis pokytis nei 2009–2011 m. 1 grafike matyti, kad tarp 2012 m. ir 2016 m. stebėta mažėjimo tendencija per paskutinius dvejus šio laikotarpio metus išsilygino. Vis dėlto taip pat matyti, kad Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje 2015–2016 m. šis rodiklis augo atitinkamai 9 ir 15 proc.

Palyginti su bendruoju gyventojų skaičiumi, 2016 m. didžiausi policijos užregistruotų plėšimų skaičiaus rodikliai (daugiau nei 100 / 100 000 gyventojų) nustatyti Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Anglijoje ir Velse. Tuo tarpu Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kipre ir Slovėnijoje jie nesiekė 20. Reikėtų pažymėti, kad ne visada įmanoma tiesiogiai lyginti šalių duomenis, nes kai kurios iš šalių, pateikusių mažiausius plėšimų skaičiaus rodiklius, nurodė į juos neįtraukiančios plėšimų iš automobilių ir parduotuvių.

Kasmet vis dar užregistruojama daugiau kaip 5 000 tyčinių žmogžudysčių, nors šis skaičius ir mažėja

2016 m. ES policija užregistravo apie 5 200 tyčinių žmogžudysčių, arba 3,3 proc. mažiau nei 2015 m. Apskritai nuo 2008 m. šis skaičius mažėja, tačiau pastaraisiais metais Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje šių nusikaltimų skaičius išaugo. Į šiuoa rodiklius įtraukiami su terorizmu susijusių mirčių duomenys.

Palyginti su bendruoju gyventojų skaičiumi, daugiausia policijos užregistruotų tyčinių žmogžudysčių 2016 m. buvo Latvijoje ir Lietuvoje (apie 5 / 100 000 gyventojų). Kaip matyti 2 grafike, 13-oje valstybių narių šis rodiklis nesiekė 1/100 000 gyventojų. Šią statistiką galima palyginti su padėtimi JAV, kur 2016 m. nustatyta 5,4 tyčinių žmogžudysčių 100 000 gyventojų, ir Rusijoje (10,8) [3]. Pasikėsinimo nužudyti atvejai skaičiuojami atskirai ir visų duomenų neturima. Turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad 2008–2016 m. bendras pasikėsinimų nužudyti skaičius santykinai nesikeitė.

2 grafikas. Tyčinės žmogžudystės 2016 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius / 100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2015–2016 m. policija užregistravo virš 8 proc. daugiau seksualinio smurto atvejų

ES 2015–2016 m. policijos užregistruota virš nei 8 proc. daugiau seksualinio smurto atvejų (apie 248 000 2016 m.). 3 grafike matyti, kad 2013–2016 m. šis rodiklis nuolat augo ir iš viso padidėjo 26 proc. Paprastai į šiuos duomenis įtraukiami išžaginimo atvejai ir kitų rūšių seksualiniai išpuoliai, bet į kai kurių šalių duomenis tam tikri nusikaltimai gali būti ir neįtraukiami.

2016 m. santykinis policijos užregistruotų seksualinio smurto rodiklis (tokių atvejų skaičius, palyginti su visu gyventojų skaičiumi) buvo labai įvairus – nuo 5 / 100 000 gyventojų iki 190. Šį didelį skirtumą tikriausiai galima paaiškinti skirtingu požiūriu, kas yra nusikaltimas, ir tuo, kad policijai pranešama ne apie visus atvejus.

3 grafikas. Seksualinis smurtas ES 28 2013–2016 m.
(policijos užregistruoti nusikaltimai)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2012–2016 m. įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas sumažėjo 10 proc.

2016 m. iš viso policija užregistravo apie 1 334 000 įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas, arba 1 proc. mažiau nei 2015 m. Mažėjimo tendencija stebima keliose ES valstybėse narėse, o bendrasis ES rodiklis 2012–2016 m. sumažėjo 10 proc. Tačiau ši tendencija buvo ne visur: Vokietijoje šių nusikaltimų skaičius išaugo 5 proc., Prancūzijoje – 1 proc. Į šį rodiklį įtraukiami įsilaužimai į privačius namus, butus, vilas, vasarnamius, viešbučių kambarius, namelius ir pan., tačiau neįtraukiamos vagystės (be įsilaužimo) ar vandalizmo atvejai (įsilaužimas be vagystės). 2008–2016 m. kelių šalių įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas rodikliai keitėsi santykinai nedaug. Mažiausiai kito Švedijos, Belgijos, Suomijos ir Vengrijos duomenys.

Santykiniai (100 000 gyventojų) ES valstybių narių įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas rodikliai 2016 m. buvo labai įvairūs (žr. 4 grafiką). Danijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Anglijoje bei Velse ir Italijoje įsilaužimų į gyvenamąsias patalpas 2016 m. užregistruota daugiau nei 300 / 100 000 gyventojų, o Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje šie rodikliai nesiekė 100 / 100 000.

4 grafikas. Įsilaužimai į privačias gyvenamąsias patalpas 2016 m.
(policijos užregistruotų nusikaltimų skaičius / 100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (crim_off_cat)

2015–2016 m. policija užregistravo 3 proc. daugiau užpuolimų

2016 m. ES teritorijoje policija užregistravo apie 1 111 000 užpuolimų. Palyginti su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3,4 proc., o palyginti su 2013 m. – beveik 14 proc.

ES valstybių narių santykiniai rodikliai buvo labai įvairūs. Šie skirtumai atspindi ne tik santykinį šių nusikaltimų dažnį, bet ir skirtingus įstatymus bei registravimo praktiką. Paprastai šiai kategorijai priskiriami sunkūs užpuolimai ir nepriskiriami lengvi, mirtini ir seksualiniai, tačiau kai kuriose šalyse įtraukiami ir vieni iš pastarųjų arba visi tokie nusikaltimai. Dėl įvykusių metodikos pokyčių nepateikiami bendrųjų 2008–2012 m. rodiklių palyginimai. Policijos turimi duomenys taip pat priklauso nuo to, kaip aktyviai gyventojai praneša apie nusikaltimus. Pavyzdžiui, ES piliečiai iš esmės pasitiki savo policijos pajėgomis, tačiau šis pasitikėjimas įvairiose valstybėse narėse gali būti įvairus, nuo 3,6 iki 8,2 (skalėje nuo 0 iki 10). ES vidurkis yra 5,9 [4].

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Excel.jpg Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai (anglųì kalba)

Duomenų šaltiniai

Duomenis pateikė policija ir kitos teisėsaugos institucijos, prokuratūros, teismai, kalėjimai, atitinkamos ministerijos ir statistikos tarnybos. Sprendimus dėl oficialios nusikalstamumo statistikos ir šių duomenų rinkimo priima nacionalinės valdžios institucijos. Kiekvienoje šalyje paskirta viena institucija, kuri surenka duomenis ir kartą per metus pateikia juos Eurostatui, kartu su duomenimis pagal Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro nusikalstamumo tendencijų tyrimą.

Šis straipsnis parengtas pagal rezultatus, pagrįstus oficialiais 2008–2016 m. policijos užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) duomenimis. Ankstesnių metų rezultatai pateikiami 1950–1992 m. nusikalstamumo statistikos santraukoje ir 1993–2007 m. pagal nusikaltimų rūšis suskirstytose lentelėse. Visų minėtų laikotarpių, ypač anksčiausiųjų, kai kurių šalių duomenų trūksta. Eurostatas atnaujina lenteles, kai šalys pateikia naujus ar patikslintus duomenis.

Apskaičiuojant bendruosius ES rodiklius naudojami visų ES šalių duomenys. Jei nėra 2016 m. duomenų, naudojami tos šalies 2015 m. rodikliai. Kai kuriais atvejais ankstesnių metų duomenų taip pat nėra – jie pakeičiami vienų ankstesnių ir vienų vėlesnių metų vidurkiais [5]. Duomenų bazės lentelėse pateikiami tik Eurostatui pateikti duomenys.

Trūkstami duomenys yra svarbūs

Šiame straipsnyje bendrieji ES rodikliai yra tiesiog visų ES šalių rodiklių sumos. Jei pateikti ne visi duomenys, susumavus tik pateiktus bendrasis rodiklis būtų pernelyg žemas. Dažnai trūksta būtent naujausių duomenų. Tad jei nėra 2016 m. duomenų, naudojami tos šalies 2015 m. rodikliai. Kai kuriais atvejais, jei nėra ankstesnių metų duomenų, jie pakeičiami vienų ankstesnių ir vienų vėlesnių metų vidurkiais. Tačiau kai kurių šalių tam tikrų nusikaltimų duomenų nėra iš viso, kalbant apie visų metų eilutes. Tokiais atvejais nėra paprasta pakeisti trūkstamus duomenis. Pavyzdžiui, kai kurios šalys nėra pateikusios 2008–2016 m. žmonių grobimo duomenų.

Iš viso 2016 m. rodiklis sudaro apie 14 500 (žemesnioji ES bendrojo rodiklio riba). Norėdami parodyti galimą aukštesniąją ribą, pakeičiame trūkstamus duomenis įverčiais, pagrįstais bendruoju gyventojų skaičiumi ir maksimaliu nusikaltimų, apie kuriuos pranešta, rodikliu. Pridėjus šiuos įverčius prie turimų duomenų suminis rodiklis padidėja iki daugiau nei 20 100, arba 39 proc. daugiau. Naudojant vidurkius [6] bendrasis rodiklis būtų 16 400. Tačiau nei vienas iš šių bendrųjų rodiklių neturėtų būti laikomas oficialiąja statistika. Šiuo pavyzdžiu siekta parodyti, kad apskaičiuotieji bendrieji rodikliai gali būti labai įvairūs, kai duomenų trūksta. Norint turėti tikslius visos ES bendruosius rodiklius, būtini visų šalių kiekvienų metų duomenys

Daugiau informacijos apie įvairių šalių ar metų rezultatų lyginimą ir nedidelius rodiklius (anglųì kalba).

Aplinkybės

Nusikalstamumas – dažna viešų diskusijų tema. Nusikalstamumo statistiką naudoja nacionalinės ir ES institucijos, žiniasklaida, politikai, įvairios organizacijos ir plačioji visuomenė. Kiekvienos šalies valdžios institucijos yra nustačiusios baudžiamuosius įstatymus, kuriuose apibrėžiama, kas laikoma nusikaltimu, kokie procesai taikomi ir kaip reaguojama į įvykius, atitinkamai šiomis nuostatomis vadovaujamasi ir rengiant oficialią nusikalstamumo statistiką. Tam tikriems konkrečių tipų nusikaltimams taikomi ir ES lygmens reglamentai ar tarptautiniai įstatymai. Vis dėlto vieno bendro ES nusikalstamumo statistiką reglamentuojančio akto nėra.

Oficialią nusikalstamumo statistiką renka įvairios valdžios institucijos, kaip antai policija, prokuratūros, baudžiamieji teismai ir kalėjimai. Iš jų policijos teikiami duomenys leidžia susidaryti plačiausią vaizdą, nes į juos įtraukiami visi registruojami nusikaltimai, nepriklausomai nuo to, ar dėl jų iškeltos bylos teismuose. Kiekvienas policijos teikiamas rodiklis – tai metinė užregistruotų nusikaltimų (nusikalstamųjų veikų) suma, paprastai didesnė nei teismo bylų skaičius. Oficiali nusikalstamumo statistika atspindi tai, kaip valdžios institucijos (policija, prokuratūros, teismai ir kalėjimai) registruoja ir tvarko atvejus. Bendras nusikalstamumo mastas nėra apskaičiuojamas, todėl reikėtų pasidomėti kitais šaltiniais.

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos





Pastabos

  1. Kalbant apie nusikalstamumo statistiką vartojami geografiniai vienetai atitinka teritoriją, kurioje taikoma ta pati baudžiamoji teisė (baudžiamosios teisės jurisdikcijos teritoriją), trumpai ji vadinama „šalimi“.
  2. Šaltinis – Eurostato lentelė [road_eqs_carhab].
  3. Šaltinis – Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro svetainė: http://dataunodc.un.org/crime/intentional-homicide-victims.
  4. Šaltinis – Eurostato ES SPGS tyrimo dėl „Pasitikėjimo institucijomis“ ad hoc modulio 2013 m. lentelė [ilc_pw03].
  5. Išimtiniais atvejais gali būti naudojami kurios nors subkategorijos duomenys.
  6. Mediana, kuriai pritaikytas svorinis koeficientas pagal bendrąjį gyventojų skaičių.