Mirties priežasčių statistika

Duomenys išgauti 2019 m. liepos mėn.

Straipsnį planuojama atnaujinti 2020 m. lapkričio mėn.

Versija anglų kalba yra naujesnė.

Pagrindiniai akcentai

2016 m. didžiausias ES valstybėse narėse standartinis mirtingumo nuo plaučių vėžio ir kolorektalinio vėžio rodiklis buvo Vengrijoje.

2016 m. mažiausi ES valstybėse narėse standartiniai mirtingumo nuo savižudybių rodikliai buvo Kipre ir Graikijoje.

2016 m. ES standartiniai vyrų mirtingumo nuo beveik visų pagrindinių priežasčių rodikliai buvo didesni nei moterų.

Mirties priežastys. Standartinis mirtingumo rodiklis ES 28 2016 m.
(100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (hlth_cd_asdr2)


Šiame straipsnyje apžvelgiama Europos Sąjungos (ES) pastarojo laikotarpio mirties priežasčių statistika. Susiejus visus gyventojų mirties atvejus su atitinkama mirties priežastimi galima įvertinti mirties dėl tam tikrų ligų ir kitų priežasčių pavojų. Šiuos rodiklius galima nagrinėti smulkiau pagal amžių, lytį, šalį, kur mirtis įvyko, mirusio asmens gyvenamąją vietą ar regioną (NUTS 2 lygio), taikant standartinius mirtingumo rodiklius.

Visas straipsnis

Pagrindiniai statistiniai duomenys

Naujausia negalutinė ES 28 informacija apie mirties priežastis yra susijusi su 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu. 1 lentelėje parodyta, kad dažniausios mirties priežastys ES buvo kraujotakos sistemos ligos ir vėžys (piktybiniai navikai).

1 lentelė. Mirties priežastys. Standartinis mirtingumo rodiklis 2016 m.
(100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (hlth_cd_asdr2)

2006–2016 m. laikotarpis

Standartiniai mirtingumo nuo vėžio, išeminės širdies ligos ir eismo įvykių rodikliai 2006–2016 m. mažėjo.

2006–2016 m. ES 28 standartinis vyrų mirtingumo nuo vėžio rodiklis sumažėjo 10,5 proc., o moterų –– 5,2 proc. (žr. 1 ir 2 grafikus). Dar labiau mažėjo mirtingumas nuo išeminės širdies ligos (29,1 proc. vyrų ir 35,2 proc. moterų) ir ir dėl eismo įvykių (net 41,8 proc. vyrų ir 42,7 proc. moterų).Standartinis moterų mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklis sumažėjo 8,0 proc. – labiau nei bendrasis mirtingumo nuo visų rūšių vėžio rodiklis, o mirtingumo nuo nervų sistemos ligų rodiklis padidėjo: 29,6 proc. vyrų ir 33,1 proc. moterų. Nors standartinis ir vyrų, ir moterų mirtingumo nuo plaučių vėžio (įskaitant trachėjos ir bronchų vėžį) rodiklis padidėjo, pokytis buvo labai nevienodas: vyrų rodiklis padidėjo 3,9 proc. (nuo 2009 m. buvo stebima mažėjimo tendencija), o moterų – net 52,0 proc.

1 grafikas. Mirties priežastys. Standartinis vyrų mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų, padėtis ES 28 2006–2016 m.
(2006 = 100)
Šaltiniai – Eurostatas (hlth_cd_asdr) ir (hlth_cd_asdr2)
2 grafikas. Mirties priežastys. Standartinis moterų mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų, padėtis ES 28 2006–2016 m.
(2006 = 100)
Šaltiniai – Eurostatas (hlth_cd_asdr) ir (hlth_cd_asdr2)

2016 m. mirtingumo priežastys ES valstybėse narėse

2016 m. standartinis mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis ES 28 buvo 119 mirties atvejai 100 000 gyventojų.

Kraujotakos sistemos ligoms priskiriamos ligos, susijusios su aukštu kraujospūdžiu, cholesteroliu, cukralige ir rūkymu, tačiau dažniausia mirties nuo šios grupės ligų priežastis – išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos. 2016 m. ES 28 mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis buvo 119 mirties atvejai 100 000 gyventojų. Didžiausi standartiniai mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodikliai nustatyti Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje – visose šiose ES valstybėse narėse 2016 m. nustatyta nuo 359 iki 561 mirties atvejų 100 000 gyventojų. Mažiausi standartiniai mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodikliai buvo Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Danijoje, Liuksemburge, Italijoje, Graikijoje ir Slovėnijoje– visose šiose šalyse nustatyta mažiau nei 100 mirties atvejų 100 000 gyventojų 2016 m. Tokia pati padėtis buvo ir Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Didžiausias standartinis mirtingumo nuo plaučių vėžio ir kolorektalinio vėžio rodiklis – Vengrijoje.

Visose ES 28 valstybėse narėse mirtingumas nuo vėžio buvo didelis (vidutiniškai 259 mirties atvejai 100 000 gyventojų 2016 m.). Dažniausios vėžio formos (visų jų standartiniai mirtingumo rodikliai viršijo 10/100 000 gyventojų) buvo piktybiniai trachėjos, bronchų ir plaučių navikai; piktybiniai gaubtinės žarnos, rektosigminės jungties, tiesiosios žarnos, išangės ir analinio kanalo navikai; piktybiniai krūties, kasos, prostatos, skrandžio ir kepenų bei tulžies latakų navikai.

Didžiausias mirtingumas nuo vėžio buvo Vengrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje – ne mažiau kaip 300 mirties dėl šių ligų atvejų 100 000 gyventojų 2016 m. Lenkijos, Latvijos ir Danijos (taip pat Serbijos) rodikliai taip pat buvo labai panašūs. Didžiausias (kur kas didesnis nei kitų) tarp ES valstybių narių standartinis mirtingumo nuo plaučių vėžio rodiklis 2016 m. buvo Vengrijoje (90 mirties atvejų 100 000 gyventojų), toliau pagal šį rodiklį rikiavosi Lenkija (69/100 000), Danija (67/100 000), Kroatija ir Nyderlandai (po 66/100 000). Serbijos standartinis mirtingumo rodiklis taip pat buvo gana didelis (71 mirties atvejis 100 000 gyventojų). Didžiausias standartinis mirtingumo nuo kolorektalinio vėžio rodiklis taip pat nustatytas Vengrijoje (54/100 000). Kroatijos rodiklis buvo šiek tiek mažesnis (52 /100 000), kaip ir Slovakijos (50/100 000 gyventojų).

Trečia pagal dažnumą mirties priežastis ES 28 – kvėpavimo sistemos ligos.

2016 m. ES 28 kvėpavimo sistemos ligos pagal dažnumą buvo trečia po kraujotakos sistemos ligų ir vėžio mirties priežastis: vidutiniškai 83 mirties atvejai 100 000 gyventojų. Šioje ligų grupėje dažniausiai mirtinos yra chroniškos apatinių kvėpavimo takų ligos, antroje vietoje – kitos apatinių kvėpavimo takų ligos ir plaučių uždegimas. Kvėpavimo sistemos ligos yra susijusios su amžiumi – dažniausiai nuo šių ligų miršta 65 m. ir vyresni gyventojai.

Tarp ES valstybių narių didžiausi standartiniai mirtingumo nuo kvėpavimo sistemos ligų rodikliai nustatyti Jungtinėje Karalystėje (136 mirties atvejis 100 000 gyventojų), Airijoje (134/100 000), Portugalijoje (123/100 000), Danijoje (117/100 000) ir Graikijoje (109/100 000).

Mažiausi standartiniai savižudybių rodikliai – Kipre ir Graikijoje.

Išorinėms mirties priežastims, be kitų, priskiriami mirties nuo tyčinių susižalojimų (savižudybės) ir dėl eismo įvykių atvejai. Nors savižudybės nėra viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir kai kurių ES valstybių narių duomenys gali būti neišsamūs, šis rodiklis paprastai laikomas socialiai svarbiu. 2016 m. ES 28 vidutiniškai mirties nuo savižudybės atvejų buvo 10/100 000 gyventojų. 2016 m. mažiausi standartiniai savižudybių rodikliai nustatyti Kipre ir Graikijoje (po 4 mirties atvejus 100 000 gyventojų), o gana maži (mažiau nei 8/100 000) – Maltoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Slovakijoje. ELPA šalyse ir šalyse kandidatėse ypač mažas rodiklis buvo Turkijos (3 mirties atvejai 100 000 gyventojų). Standartinis savižudybių rodiklis Lietuvoje (28 mirties atvejai 100 000 gyventojų) beveik tris kartus viršijo ES 28 vidurkį.

Mažiausi standartiniai mirties dėl eismo įvykių rodikliai – Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Airijoje ir Danijoje.

Nepaisant to, kad eismo įvykių pasitaiko kasdien, 2016 m. ES 28 dėl jų buvo žūstama rečiau nei dėl savižudybių (standartinis mirtingumo rodiklis – 5,6/100 000 gyventojų). Didžiausias mirtingumas (ne mažiau kaip 9,0 mirties atvejų 100 000 gyventojų) dėl eismo įvykių 2016 m. buvo Rumunijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Graikijoje, o mažiausias (2,7–3,7 mirties atvejų 100 000 gyventojų) – Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Airijoje ir Danijoje. Kalbant apie ELPA šalis panašūs maži rodikliai buvo Lichtenšteino ir Šveicarijos.

Mirties priežastys 2016 m. (pagal lytį)

Standartiniai vyrų mirtingumo nuo beveik visų pagrindinių priežasčių rodikliai buvo didesni nei moterų.

Išskyrus krūties vėžį, 2016 m. ES 28 standartiniai vyrų mirtingumo nuo visų pagrindinių priežasčių rodikliai buvo didesni nei moterų (žr. 3 grafiką). Šie mirtingumo nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ir priklausomybės nuo narkotikų rodikliai daugiau nei keturis kartus viršijo moterų rodiklius, o vyrų mirtingumo nuo tyčinių susižalojimų ir ŽIV rodiklis buvo atitinkamai tris ir keturis kartus didesnis nei atitinkamas moterų.

3 grafikas. Mirties priežastys. Standartinis mirtingumo rodiklis ES 28 2016 m.
(100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (hlth_cd_asdr2)

Apskritai daugiau vyrų nei moterų mirė nuo vėžio, tačiau yra tam tikrų vėžio rūšių, kurios, pvz., daugiausia būdingos moterims (krūties vėžys) arba apskritai būdingos tik vienai iš lyčių, pvz., gimdos vėžys ar prostatos vėžys. 2016 m. ES 28 moterų mirtingumas nuo krūties vėžio buvo 32,9 mirties atvejų 100 000 visų ES gyvenančių moterų. Didžiausi standartiniai mirtingumo rodikliai buvo Kroatijos (40,4/100 000 moterų), Airijos (40,3/100 000), Vengrijos (39,4/100 000 moterų) ir Slovakijos (38,9/100 000 moterų). Mažiausi (mažiau nei 30,0 mirties atvejų 100 000 moterų) moterų mirtingumo dėl krūties vėžio rodikliai 2016 m. buvo Ispanijoje, Švedijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Lietuvoje, Kipre ir Estijoje, taip pat Lichtenšteine ir Norvegijoje (kalbant apie ELPA šalis) ir Turkijoje (kalbant apie šalis kandidates).

Remiantis pateiktais duomenimis, didžiausias vyrų ir moterų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos buvo Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Didžiausi standartiniai vyrų ir moterų mirtingumo nuo išeminės širdies ligos nustatyti Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje, o mažiausi – Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Visose ES valstybėse narėse nuo išeminės širdies ligos dažniau mirė vyrai nei moterys (žr. 4 grafiką), o didžiausi (absoliučiaisiais dydžiais) vyrų ir moterų rodiklių skirtumai nustatyti trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse.

4 grafikas. Mirties nuo išeminės širdies ligos atvejai. Standartinis mirtingumo rodiklis 2016 m.
(100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (hlth_cd_asdr2)

Panaši padėtis buvo ir dėl savižudybių: standartiniai vyrų mirtingumo rodikliai buvo didesni nei moterų (žr. 5 grafiką). 2016 m. didžiausias (absoliučiaisiais dydžiais) vyrų ir moterų rodiklių skirtumas nustatytas Lietuvoje (vyrų 54,5/100 000 gyventojų, palyginti su moterų – 7,8/100 000 gyventojų). Tačiau vertinant pagal paprastą vyrų ir moterų rodiklių santykį, Lenkijoje šis vyrų mirtingumo rodiklis buvo 7,6 kartų didesnis nei moterų. Mažiausias vyrų ir moterų rodiklių santykis buvo Liuksemburge, Belgijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose: šiose šalyse standartinis vyrų mirtingumo dėl savižudybės rodiklis buvo ne daugiau kaip 3,0 kartų didesnis nei moterų.

5 grafikas. Savižudybės. Standartinis mirtingumo rodiklis 2016 m.
(100 000 gyventojų)
Šaltinis – Eurostatas (hlth_cd_asdr2)

Jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirties priežastys 2016 m.

Jaunesnių nei 65 m. gyventojų pagrindinės mirties priežastys išsidėstė kiek kitaip (žr. 2 entelę). Vėžys – dažniausia mirties priežastis šioje amžiaus grupėje: 2016 m. ES 28 standartinis mirtingumo nuo jo rodiklis buvo vidutiniškai 76 mirties atvejai 100 000 gyventojų. Antroje vietoje – kraujotakos sistemos ligos (44/100 000). Skirtingai nei vertinant visus gyventojus, kvėpavimo sistemos ligos į dažniausių jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirties priežasčių trejetuką nepateko, pvz., standartinis mirtingumo nuo šių ligų rodiklis buvo ne tik mažesnis nei mirtingumas nuo vėžio ir kraujotakos sistemos ligų, bet taip pat mažesnis nei mirtingumas nuo virškinamosios sistemos ligų (2 lentelėje nepateikta) ir tik šiek tiek didesnis, nei siejamas su savižudybėmis.

2 lentelė. Mirties priežastys. Standartinis mirtingumo rodiklis 2016 m.
(100 000 gyventojų, jaunesnių nei 65 m.)
Šaltinis – Eurostatas (hlth_cd_asdr2)

2006–2016 m. ES 28 jaunesnių nei 65 m. asmenų mirtingumas dėl kiekvienos iš pagrindinių mirties priežasčių, pateikiamų 6 grafike (išskyrus plaučių vėžį dėl stipraus padidėjimo 2009 m.), mažėjo. Ypač ryški ši tendencija eismo įvykių ir išeminės širdies ligos atvejais: minėtu laikotarpiu mirtingumas dėl jų sumažėjo atitinkamai 45,8 proc. ir 32,4 proc.

6 grafikas. Mirties priežastys. Standartinis moterų mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų, jaunesnių nei 65 m., padėtis ES 28 2006–2016 m.
(2006 = 100)
Šaltiniai – Eurostatas (hlth_cd_asdr) ir (hlth_cd_asdr2)

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Excel.jpg Mirties priežastys. Lentelės ir grafikai (anglų k.)

Duomenų šaltiniai

Mirties priežasčių statistika grindžiama: mirties liudijimuose pateikta medicinine informacija, pagal kurią galima išsiaiškinti mirties priežastį ir mirties priežasčių kodavimu pagal PSO ir ICD sistemą. Nustatoma pagrindinė visų gyventojų mirties atvejų priežastis, t. y. „liga ar sužalojimas, sukėlęs sunkių įvykių seką, kurių tiesioginė pasekmė – mirtis, arba nelaimingo atsitikimo ar smurto aplinkybės, dėl kurių patirti mirtini sužalojimai“ (Pasaulio sveikatos asamblėjos (anglų k.) patvirtinta apibrėžtis).

Mirties priežasčių statistikos tinkamumas ir patikimumas tam tikru mastu priklauso nuo duomenų, kuriuos pateikia mirties faktą patvirtinantys medikai, kokybės. Netikslumų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz.:

  • klaidų išduodant mirties liudijimą;
  • su medicinine diagnoze susijusių problemų;
  • pagrindinės mirties priežasties pasirinkimo;
  • mirties priežasties kodavimo.

Kartais mirties priežastis nėra vienareikšmė. Be tiesioginės mirties priežasties (ligos), mirties liudijime taip pat turėtų būti įrašoma medicininė priežastinio ryšio informacija. Taip pat gali būti nurodomos kitos svarbios sveikatos būklės, nesusijusios su liga, tiesiogiai sukėlusia mirtį, tačiau turėjusios neigiamos įtakos ligos eigai ir todėl prisidėjusios prie mirties. Iš tiesų kartais pasigirsta kritikos, kad vis sudėtingiau nurodyti tik vieną ligą kaip mirties priežastį, nes tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja ir dėl to sergamumas kinta. Daugumos vyresnių nei 65 m. gyventojų mirties atvejais tik vienos iš kelių galimų mirties priežasčių pasirinkimas gali kiek klaidinti. Todėl kai kurios ES valstybės narės pradėjo nagrinėti galimybes naudoti kelių priežasčių kodus. Eurostatas rėmė valstybių narių pastangas sukurti bendrą automatinio kodavimo sistemą IRIS (anglų k.), kad Europos mirties priežasčių duomenys būtų tinkamesni ir labiau palyginami.

Patikslintas Europos standartinio gyventojų skaičiaus rodiklis

Mirties nuo konkrečios priežasties atvejų skaičių galima išreikšti pagal santykį su visu gyventojų skaičiumi. Galima parengti ne tik apytikslius mirtingumo rodiklius, bet ir standartinius, nepriklausančius nuo gyventojų amžiaus ir lyties struktūros. Dauguma mirties priežasčių labai priklauso nuo amžiaus grupės ir lyties, todėl naudojant standartinius rodiklius lengviau lyginti įvairių laikotarpių ir šalių duomenis.

Verčiant apytikslius duomenis standartiniais taikomas Europos standartinio gyventojų skaičiaus rodiklis nustatytas dar 1976 m., todėl reikėjo jį pritaikyti prie vėlesnių ES gyventojų amžiaus struktūros pokyčių. Todėl valstybės narės susitarė dėl patikslinto Europos standartinio gyventojų skaičiaus rodiklio (anglų k.). Jis apima visas ES 28 valstybes nares, išskyrus Kroatiją, ir ELPA šalis. 2011–2030 m. laikotarpio duomenys apskaičiuoti remiantis 2010 m. parengtomis gyventojų skaičiaus prognozėmis. Šis rodiklis naudojamas nuo 2013 m. vasaros.

Bendroji informacija

Mirties priežasčių statistika yra viena iš seniausiai rengiamos medicinos statistikos rūšių. Pagal ją galima stebėti mirties priežasčių pokyčius laikui bėgant ir skirtumus ES valstybėse narėse. Ši statistika labai svarbi bendrosios informacijos sistemos, susijusios su ES gyventojų sveikatos būkle, dalis. Remiantis ja galima daryti prielaidas, kokiomis prevencinėmis ir gydomosiomis priemonėmis bei investicijomis į mokslinius tyrimus būtų galima prailginti tikėtiną gyventojų gyvenimo trukmę.

Kadangi išsamios Europos sergamumo statistikos nėra, mirties priežasčių duomenys dažnai naudojami ES sveikatos sistemoms vertinti ir pagal juos taip pat galima rengti įrodymais pagrįstą sveikatos politiką.

ES skatina taikyti įvairiapusišką požiūrį į kovą su pagrindinėmis ir lėtinėmis ligomis ir imtis susietų veiksmų dėl įvairiems sektoriams būdingų rizikos veiksnių bei dėti pastangas sveikatos sistemoms stiprinti, siekiant geresnės prevencijos ir kontrolės, būtent:

  • siekti, kad šalių statistika būtų kuo patikimesnė ir palyginamesnė, kad ja būtų galima patikimai grįsti veiksmingą politiką;
  • remti visuomenės informavimo ir ligų prevencijos kampanijas, tiesiogiai nukreiptas į didelės rizikos grupes ir asmenis;
  • sistemingai integruoti politiką ir veiklą sveikatos priežiūros skirtumams mažinti;
  • bendradarbiauti kovojant su konkrečiomis ligomis, pvz., vėžiu.
Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos





Leidiniai internete

Mirties priežastys (anglų k.)

Sveikatos būklė (anglų k.)

Konkrečios sveikatos problemos

Metodika (anglų k.)

Straipsniai apie bendrąją sveikatos statistiką

Mirties priežastys (t_hlth_cdeath)
Mirties priežastys (hlth_cdeath)