Prieglobsčio statistika


Duomenys išgauti 2018 m. kovo 16 d.
2018 m. balandžio 18 d. (dalis apie galutinius sprendimus).
Straipsnį planuojama atnaujinti 2019 m. rugsėjo mėn.

Pagrindiniai akcentai
2017 m. 650 tūkst. prieglobsčio prašytojų pirmą kartą pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ES valstybėje narėje.
2017 m. 538 000 prieglobsčio prašytojų ES valstybėse narėse suteiktas apsaugos statusas.
2017 m. beveik pusė (46 proc.) pirmosios instancijos sprendimų dėl prieglobsčio buvo teigiami.

Asylum applications (non-EU) in the EU-28 Member States, 2006–2017

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie prieglobsčio prašytojų skaičių ir sprendimų dėl prieglobsčio prašymų skaičių Europos Sąjungoje (ES) pastaruoju laikotarpiu. Prieglobstis – tai tam tikros formos tarptautinė apsauga, valstybės užtikrinama jos teritorijoje. Prieglobstis suteikiamas asmenims, kuriems jų pilietybės ir (arba) gyvenamojoje šalyje apsauga neužtikrinama, pvz., asmuo bijo ten būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinės nuomonės.


Visas straipsnis


2017 m. prieglobsčio prašytojų skaičius mažėjo

Vienas didžiausių pikų buvo pasiektas 1992 m. (ES 15 gauta 672 tūkst. prieglobsčio prašymų), kai ES priėmė daug prieglobsčio prašytojų iš buvusiosios Jugoslavijos. Nemažas buvo ir 2001 m. rodiklis (424 tūkst. prieglobsčio prašymų, pateiktų ES 27). Vėliau padėtis keitėsi ir 2006 m. šis skaičius jau nesiekė 200 tūkst.

Vertinant tik ne ES šalių piliečių prašymus (žr. 1 grafiką), ES 27 ir, vėliau, ES 28 prieglobsčio prašymų skaičius didėjo palaipsniui iki 2012 m., o po to ėmė augti sparčiau: 431 tūkst. 2013 m., 627 tūkst. 2014 m. ir apie 1,3 mln. 2015 ir 2016 m. Taigi prieglobsčio prašymų skaičius ES 28 2015 ir 2016 m. buvo maždaug dvigubai didesnis nei ES 15 per ankstesnį santykinį piką 1992 m. 2017 m. beveik 705 tūkst. prieglobsčio prašytojų pirmą kartą pateikė tarptautinės apsaugos prašymą Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje. Tai šiek tiek daugiau nei pusė 2016 m. rodiklio, kai buvo įregistruota beveik 1,3 mln. prieglobsčio prašytojų. Šis skaičius palyginamas su 2014 m. lygiu, pasiektu prieš 2015 ir 2016 m. pikus.

1 grafikas. Prieglobsčio prašymai (ne ES šalių) ES 28 valstybėse narėse 2006–2017 m.
(tūkst.)
Šaltiniai – Eurostatas (migr_asyctz) ir (migr_asyappctza)

Pirmą kartą prašymą teikiantys asmenys: 2017 m. skaičius sumažėjo 560 tūkst.

Prieglobsčio prašytojų, prašymą teikiančių pirmą kartą, skaičius ES 28 [1] 2017 m. buvo 650 tūkst., arba 55 tūkst. (apie 8 proc.) mažiau nei prašytojų iš viso. Pirmą kartą tarptautinės apsaugos prašymą teikiantis asmuo – tai asmuo, kuris atitinkamoje ES valstybėje narėje pirmą kartą pateikia prieglobsčio prašymą. Šiai kategorijai nepriklauso prašymą (toje valstybėje narėje) jau teikę asmenys ir todėl šis rodiklis tiksliau atspindi, kiek naujų tarptautinės apsaugos prašančių asmenų atvyko į duomenis teikiančią valstybę narę.

Naujausi statistiniai duomenys (2017 m.) rodo, kad, palyginti su ankstesniais metais, ES 28 pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų sumažėjo 560 tūkst., t. y. nuo 1,2 mln. 2016 m. iki 650 tūkst. 2017 m. Tarp 2015 ir 2016 m. pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų skaičius šiek tiek mažėjo (50 tūkst.). Pagrindinės sumažėjimo priežastys: mažiau prašytojų iš Sirijos, Afganistano ir Irako (žr. 2 grafiką).

2 grafikas. (Ne ES šalių) prieglobsčio prašytojų ES 28 valstybėse narėse pilietybės šalys (2016 ir 2017 m.)
(tūkst. pirmą kartą prašymą teikiančių prašytojų)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Dažniausia pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų pilietybė: Sirijos ir Irako

2017 m. daugiausia prieglobsčio prašytojų ES valstybėse narėse buvo Sirijos piliečiai ir ši padėtis nekinta nuo 2013 m. 2017 m. pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų iš Sirijos skaičius ES 28, palyginti su 2016 m. (335 tūkst.), sumažėjo 102 tūkst., o Sirijos piliečių dalis bendrame ES 28 rodiklyje atitinkamai sumažėjo nuo 27,8 proc. iki 15,8 proc. Nepaisant šio sumažėjimo, keturiolikoje ES valstybių narių daugiausia prieglobsčio prašytojų buvo Sirijos piliečiai.

Irako piliečiai sudarė 7 proc. bendro pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų skaičiaus, Afganistano – taip pat 7 proc., o nigeriečiai ir pakistaniečiai – atitinkamai 6 proc. ir 5 proc.

Kalbant apie ES 28 didžiausias pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų grupes pagal pilietybę 2017 m., palyginti su 2016 m., didžiausias santykinis augimas buvo Nigerijos (2,2 proc. punktų padidėjimas) ir Bangladešo bei Gvinėjos piliečių grupėse (po 1,6 proc. punktų daugiau). Taip pat gan smarkiai (santykiniais dydžiais) augo prieglobsčio prašytojų iš Turkijos, Venesuelos, Dramblio Kaulo Kranto ir Eritrėjos bei Albanijos skaičius. Didžiausias (santykiniais dydžiais) sumažėjimas, vertinant 2017 m. dažniausias prieglobsčio prašytojų pilietybės šalis (išskyrus Siriją), buvo Afganistano, Irako ir Irano piliečių grupėje [2].

Pagrindinės paskirties šalys: Vokietija, Italija ir Prancūzija

2017 m. Vokietijoje įregistruota 198 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Tai sudarė 31 proc. visų pirmą kartą ES 28 prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų skaičiaus. Toliau pagal šį rodiklį rikiavosi Italija (127 tūkst., arba 20 proc.), Prancūzija (91 tūkst., arba 14 proc.), Graikija (57 tūkst., arba 9 proc.), Jungtinė Karalystė (33 tūkst., arba 5 proc.) ir Ispanija (30 tūkst., arba 5 proc.).

Kalbant apie valstybes nares, kuriose 2017 m. pateikta daugiau nei 5 tūkst. pirmųjų prieglobsčio prašymų, didžiausias, palyginti su ankstesniais metais, santykinis padidėjimas nustatytas Ispanijoje (+96 proc., arba 15 tūkst. daugiau pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų nei 2016 m. ), Prancūzijoje (+19 proc., arba 14 tūkst. daugiau), Graikijoje (+14 proc., arba 7 tūkst. daugiau) ir Italijoje (+4 proc., arba 5 tūkst. daugiau). O didžiausias santykini sumažėjimas – Vokietijoje (-73 proc., arba 520 tūkst. mažiau pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų nei 2016 m. ), Austrijoje (-44 proc., arba 18 tūkst. mažiau), Nyderlanduose (-17 proc., arba 3 tūkst. mažiau) ir Jungtinėje Karalystėje (-15 proc., arba 6 tūkst. mažiau) (žr. 3 grafiką).

3 grafikas. (Ne ES šalių) prieglobsčio prašytojų ES ir ELPA valstybėse narėse skaičius (2016 ir 2017 m.)
(tūkst. pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)


1 lentelėje apžvelgiamos penkios didžiausios pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų grupės (pagal pilietybę) kiekvienoje ES valstybėje narėje. 14-oje iš 28 ES valstybių narių didžiausia prašytojų grupė buvo sirai: Vokietijoje jų buvo 49 tūkst. (didžiausias prieglobsčio prašytojų iš vienos šalies atskiroje ES valstybėje narėje skaičius 2017 m.), Graikijoje – 16 tūkst. Apie 22 tūkst. irakiečių pateikė apsaugos prašymus Vokietijoje, 8 tūkst. – Graikijoje. Taip pat Vokietijoje įregistruota 16 tūkst. prieglobsčio prašytojų iš Afganistano. Graikijoje ir Prancūzijoje jų įregistruota apie 7 tūkst. Tarp kitų valstybių narių, kuriose 2017 m. buvo daug prieglobsčio prašytojų iš vienos konkrečios šalies, buvo Italija (25 tūkst. iš Nigerijos ir 12 tūkst. iš Bangladešo), Prancūzija (11 tūkst. iš Albanijos) ir Ispanija (10 tūkst. iš Venesuelos).

1 lentelė. Penkios pagrindinės (ne ES šalių) prieglobsčio prašytojų pilietybės šalys 2017 m.
(pirmą kartą prašymą teikiančių prašytojų apytikslis skaičius).
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų amžius ir lytis

2017 m. ES 28 daugiau nei keturi iš penkių (82 proc.) pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų buvo jaunesni kaip 35 m. (žr. 4 grafiką). 18–34 m. asmenys sudarė šiek tiek daugiau nei pusę (51 proc.) visų prieglobsčio prašytojų, o beveik trečdalis (31 proc.) visų pirmą kartą prašymą teikiančių asmenų buvo jaunesni kaip 18 m.

Toks pasiskirstymas pagal amžių buvo būdingas beveik visoms ES valstybėms narėms: didžioji dalis prieglobsčio prašytojų priklausė 18–34 m. amžiaus grupei. Tačiau pastebėta ir keletas nuokrypių nuo šios tendencijos: remiantis Austrijos, Vengrijos, Lenkijos ir Vokietijos pateiktas duomenimis, didesnė dalis (45 proc.) prieglobsčio prašytojų buvo jaunesni kaip 18 m.

4 grafikas. Pirmą kartą prašymą teikiančių (ne ES šalių) prieglobsčio prašytojų ES ir ELPA valstybėse narėse pasiskirstymas pagal amžių (2017 m.)
(%)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Išnagrinėjus pagal lytį matyti, kad vyrai dažniau pirmą kartą teikė prieglobsčio prašymą nei moterys. 2017 m. jauniausioje amžiaus grupėje (0–13 m.) vyrų buvo 52 proc. Didesni skirtumai tarp lyčių buvo 14–17 ir 18–34 m. amžiaus grupėse: jose apie tris ketvirtadalius visų pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų sudarė vyrai. 35–64 m. amžiaus grupėje ši dalis sumažėjo iki šiek tiek daugiau nei trijų penktadalių. Vyresnių nei 65 m. asmenų grupėje visoje ES 28 2017 m. moterų dalis buvo didesnė, bet ši grupė buvo palyginti nedidelė (vos 0,6 proc. visų pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiančių asmenų).

5 grafikas. (Ne ES šalių) prieglobsčio prašymą ES 28 valstybėse narėse teikiančių vyrų dalis pagal amžiaus grupes (2017 m.)
(%)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asyappctza)

Nelydymų nepilnamečių paraiškos

Nelydimas nepilnametis – tai jaunesnis nei 18 m. asmuo, atvykęs į ES valstybės narės teritoriją nelydimas už jį atsakingo suaugusio asmens arba likęs be lydinčiojo suaugusiojo jau atvykus į valstybės narės teritoriją. 2017 m. ES 28 nelydimi nepilnamečiai pateikė 31,8 tūkst. prašymų. 13 proc. visų nepilnamečių buvo nelydimi (žr. 6 grafiką). 2017 m. nelydimų prieglobsčio prašančių nepilnamečių dalis visose ES valstybėse narėse nesiekė pusės visų prieglobsčio prašančių šios amžiaus grupės asmenų.

6 grafikas. (Ne ES šalių) prieglobsčio prašymą ES ir ELPA valstybėse narėse teikiančių nepilnamečių pasiskirstymas pagal statusą (2017 m.)
(%)
Šaltiniai – Eurostatas (migr_asyappctza) ir (migr_asyunaa)

Pirmos instancijos sprendimai dėl prieglobsčio prašymų

Sprendimų dėl prieglobsčio prašymų duomenys yra dviejų rūšių: pirmos instancijos ir galutinių sprendimų (po apeliacijos ar peržiūros). 2017 m. 28 ES valstybės narės suteikė apsaugos statusą 538 000 prieglobsčio prašytojų – beveik 25 proc. mažiau nei 2016 m.

2017 m. visose ES valstybėse narėse priimta beveik 1 mln. pirmos instancijos sprendimų (šiek tiek mažiau nei 2016 m., kai jų buvo 1,1 mln.). Visų daugiausia, būtent daugiau nei pusė (54 proc.) visų ES 28 pirmos instancijos sprendimų 2017 m. priimta Vokietijoje (žr. 7 grafiką).

7 grafikas. Pirmą kartą teikiamų (ne ES šalių) prieglobsčio prašymų ir galutinių sprendimų dėl jų skaičius (2017 m.)
(tūkst.)
Šaltiniai – Eurostatas (migr_asydcfsta) ir (migr_asydcfina)

8 grafike pateikiama pirmos instancijos sprendimų rezultatų analizė. Pabėgėlio ir papildomos apsaugos statuso sąvokos apibrėžtos ES teisėje, tačiau humanitarinės priežastys susietos su konkrečiais nacionalinės teisės aktais ir kai kuriose ES valstybėse narėse netaikytinos.

2017 m. beveik pusė (46 proc.) [3] ES 28 priimtų pirmos instancijos sprendimų dėl prieglobsčio buvo teigiami, t. y. pagal juos suteikti pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusai, arba leista pasilikti dėl humanitarinių priežasčių (žr. 8 grafiką). Kalbant apie pirmos instancijos sprendimus, pagal apytiksliai 50 proc. visų teigiamų sprendimų, priimtų ES 28 2017 m., suteiktas pabėgėlio statusas.

8 grafikas. Pirmą kartą teikiamų (ne ES šalių) prieglobsčio prašymų pasiskirstymas (2017 m.)
(%)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asydcfsta)

2017 m. ES 28 pagal pirmos instancijos sprendimus pabėgėlio statusas suteiktas iš viso 222 tūkst. asmenų, 159 tūkst. gavo papildomos apsaugos statusą, o 63 tūkst. buvo leista pasilikti dėl humanitarinių priežasčių.

Didžiausia dalis teigiamų pirmos instancijos sprendimų 2017 m. priimta Airijoje (89 proc.), Lietuvoje (78 proc.) ir Latvijoje (74 proc.). O Čekijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje daugiau nei 70 proc. prašymų pirmos instancijos sprendimais buvo atmesti.

Galutiniai sprendimai po apeliacijos

2017 m. ES 28 teigiamų galutinių sprendimų po apeliacijos ar peržiūros (36 proc., žr. 9 grafiką) priimta šiek tiek mažiau nei teigiamų pirmos instancijos sprendimų (45 proc., žr. 8 grafiką). 2017 m. ES 28 teigiamų galutinių sprendimų po apeliacijos ar peržiūros priimta dėl apie 95,2 tūkst. asmenų, iš kurių 49,6 tūkst. suteiktas pabėgėlio statusas, 31,1 tūkst. – papildomos apsaugos statusą, o 14,6 tūkst. pritaikytos humanitarinės priežastys.

9 grafikas. Galutinių sprendimų dėl (ne ES šalių) prieglobsčio prašymų pasiskirstymas (2017 m.)
(%)
Šaltinis – Eurostatas (migr_asydcfina)

2017 m. tik keturiose ES valstybėse narėse daugiau nei pusė galutinių sprendimų dėl prieglobsčio buvo teigiami: Suomijoje (65 proc.), Nyderlanduose (59 proc.), Jungtinėje Karalystėje (57 proc.) ir Austrijoje (56 proc.).

Didžiausia galutinai atmestų prašymų dalis buvo Slovakijoje, Slovėnijoje ir Estijoje (čia visi galutiniai sprendimai buvo neigiami).

Pagrindiniai duomenys: lentelės ir grafikai

Duomenų šaltiniai

Eurostatas rengia įvairią su tarptautine migracija susijusią statistiką 1986–2007 m. prieglobsčio duomenys buvo renkami savanoriškai. Nuo 2008 m. teikti duomenis Eurostatui tapo privaloma pagal Reglamento (EB) 862/2007 4 straipsnį. Dauguma šiame straipsnyje pateiktos statistikos surinkta pagal šį teisės aktą.

Duomenys teikiami Eurostatui kas mėnesį (dėl prieglobsčio prašymų statistikos), kas ketvirtį (dėl pirmos instancijos sprendimų) ar kas metus (dėl galutinių sprendimų po apeliacijos ar peržiūros, perkėlimo ir nelydimų nepilnamečių). Statistika grindžiama administraciniais duomenų šaltiniais ir ją Eurostatui teikia ES valstybių narių statistikos tarnybos, vidaus reikalų ministerijos ar susijusios imigracijos agentūros.

Nagrinėjant prieglobsčio statistiką reikėtų atsižvelgti į dviejų skirtingų kategorijų asmenis. Pirmajai priskiriami prieglobsčio prašytojai, pateikę paraišką (prieglobsčio prašymą), kurią svarsto atitinkama institucija. Antrajai priklauso asmenys, išnagrinėjus padėtį pripažinti pabėgėliais ar įgiję kitokį tarptautinės apsaugos statusą (papildomą apsaugą), ar apsaugą pagal nacionalinę teisę, susijusią su tarptautine apsauga (leidimą pasilikti dėl humanitarinių priežasčių), arba kurių prašymai dėl bet kokios formos apsaugos buvo atmesti.

Įsigaliojus Reglamentui (EB) 862/2007 tapo įmanoma gauti įvairių prieglobsčio suteikimo procedūros etapų statistinius duomenis. Pirmos instancijos sprendimai – tai sprendimai, kuriuos priėmė atitinkama institucija, veikdama kaip pirma administracinės ar teisminės prieglobsčio suteikimo procedūros instancija priimančiojoje šalyje. Galutiniai sprendimai po apeliacijos ar peržiūros susiję su administracinės ar teisminės prieglobsčio procedūros pirmos instancijos sprendimais, priimtais per ankstesnį etapą atmestą prašymą pateikusiam prašytojui pateikus apeliaciją. Kadangi skirtingose ES valstybėse narėse prieglobsčio procedūros ir sprendimų priėmimo įstaigų skaičius ar lygis skiriasi, tikrieji galutinės instancijos sprendimai, remiantis nacionaline teise ir administracinėmis procedūromis, gali būti aukščiausiojo nacionalinio teismo sprendimai. Vis dėlto pagal taikomą metodiką galutiniai sprendimai turėtų būti tie, kurie yra faktiškai galutiniai didžiojoje daugumoje atvejų, kitaip tariant, kai išnaudoti visi įprasti apskundimo būdai ir teikti apeliaciją galima tik dėl procesinių priežasčių, ne dėl sprendimo esmės.

Aplinkybės

1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso (su pakeitimais, padarytais 1967 m. Niujorko protokolu) daugiau nei 60 metų buvo svarbiausias dokumentas, pagal kurį apibrėžiama pabėgėlio sąvoka ir nustatoma bendra pabėgėlių reikalų tvarkymo sistema, tapusi vienu iš bendros ES prieglobsčio sistemos plėtojimo kertiniu akmeniu. Nuo 1999 m. ES deda pastangas sukurti bendrą Europos prieglobsčio režimą, pagrįstą Ženevos konvencija ir kitais taikytinais tarptautiniais dokumentais.

2004 m. lapkričio 5 d. valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė Hagos programą. Joje išdėstoma bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) (anglų kalba) idėja ir visų pirma raginama nustatyti bendras procedūras ir vienodą statusą asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga. 2008 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė prieglobsčio politikos planą (COM(2008) 360 galutinis), kuriame pateikti trys pagrindiniai BEPS plėtojimo principai:

  • dar geriau suderinus ES valstybių narių prieglobsčio teisės aktus glaudžiau suderinti apsaugos standartai;
  • veiksmingas ir tinkamai remiamas praktinis bendradarbiavimas;
  • didesnis ES valstybių narių tarpusavio solidarumas ir atsakomybės jausmas, ir taip pat tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių.

Atsižvelgdama į šiuos principus 2009 m. Europos Komisija pateikė pasiūlymą įsteigti Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) (anglų kalba). EASO padeda ES valstybėms narėms įgyvendinti nuoseklesnę ir sąžiningesnę prieglobsčio politiką. Jis taip pat teikia techninę ir operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas krūvis (t. y. valstybėms narėms, kurioms pateikiama daug prašymų suteikti prieglobstį). EASO visapusiškai veikia nuo 2011 m. birželio mėn. ir kartu su Europos Komisija ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR) (anglų kalba) deda pastangas didinti savo gebėjimus, veiklos mastą ir įtaką.

2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija pateikė veiksmų planą dėl nelydimų nepilnamečių (COM(2010) 213 galutinis), laikomų labiausiai pažeidžiama migracijos aukų grupe. Šiuo planu siekiama nustatyti suderintą metodą, o visos ES valstybės narės įpareigojamos nelydimus nepilnamečius priimti, apsaugoti ir integruoti laikantis aukštų standartų. Papildydamas šį veiksmų planą Europos migracijos tinklas (anglų kalba) atliko išsamų ES tyrimą dėl nelydimų nepilnamečių priėmimo politikos, jų grąžinimo ir integracijos nuostatų (anglų kalba).

Šioje srityje parengtos kelios direktyvos. Keturi pagrindiniai prieglobsčio srities dokumentai (šiuo metu pateikta pasiūlymų dėl visų jų pakeitimo ar išdėstymo nauja redakcija) yra šie:

  • Direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (Reikalavimų direktyva);
  • Direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (Procedūrų direktyva);
  • Direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Sąlygų direktyva);
  • Reglamentas (ES) 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (Dublino reglamentas).

Dėl beveik visus 2015 m. ir 2016 m. trukusios migrantų krizės Europos Komisija paskelbė pasiūlymus dėl naujos ES skubios pagalbos priemonės. Pagal šį planą kovai su humanitarine krize skiriama apie 700 mln. EUR (per trejus metus) pagalbos, kad būtų galima greičiau suteikti maisto, pastogę ir sveikatos priežiūros paslaugų pabėgėliams ES.

2016 m. balandžio mėn. Europos Komisija priėmė Komunikatą (anglų kalba) (COM(2016) 197 final), kuriuo pradėta BEPS reforma. Numatyta galimybių sukurti sąžiningą ir tvarią prieglobsčio prašymų paskirstymo ES valstybėms narėms sistemą, labiau suderinti prieglobsčio procedūras ir standartus ir taip suvienodinti sąlygas visoje ES ir sumažinti traukos veiksnių, dėl kurių kyla neteisėtas antrinis judėjimas, be to, numatyta sustiprinti BEPS įgaliojimus.

2016 m. gegužės mėn. Europos Komisija priėmė pateikė pirmą reformos dokumentų rinkinį, į kurį įtraukti pasiūlymai sukurti tvarią ir sąžiningą vadinamąją Dublino sistemą (COM(2016) 270 final), sustiprinti sistemą EURODAC (COM(2016) 272 final) ir įsteigti Europos prieglobsčio agentūrą (COM(2016) 271 final).

2016 m. liepos mėn. Europos Komisija priėmė pateikė antrąjį pasiūlymų rinkinį, susijusį su BEPS reforma, pvz., pasiūlymą sukurti perkėlimo į ES sistemą (COM(2016) 468 final) ir bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo procedūrą (COM(2016) 467 final), taip pat pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija teisės aktus dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo normų (COM(2016) 465 final).

Tiesioginė prieiga prie
Kiti straipsniai
Lentelės
Duomenų bazė
Specialus skyrius
Leidiniai
Metodika
Teisės aktai
Vizualizacijos
Kitos nuorodos




Prieglobstis ir pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiantys asmenys. Mėnesiniai duomenys (suapvalinti) (tps00189)
Asmenys, kurių prieglobsčio prašymai nagrinėjami (padėtis mėnesio pabaigoje). Mėnesiniai duomenys (tps00190)
Prieglobstis ir pirmą kartą prieglobsčio prašymą teikiantys asmenys. Suvestiniai metiniai duomenys (suapvalinti) (tps00191)
Pirmos instancijos sprendimai dėl prieglobsčio prašymų pagal sprendimo tipą. Suvestiniai metiniai duomenys (tps00192)
Galutiniai sprendimai dėl prieglobsčio prašymų. Metiniai duomenys (tps00193)
Prieglobsčio prašytojai, laikomi nelydimais nepilnamečiais. Metiniai duomenys (tps00194)


Prieglobstis ir statistika pagal Dublino reglamentą (migr_asy)
Prašymai (migr_asyapp)
Sprendimai dėl prašymų ir perkėlimo į ES (migr_asydec)
Statistika pagal Dublino reglamentą (migr_dub)


Pastabos

  1. Bendrasis ES rodiklis apskaičiuojamas agreguojant valstybių narių duomenis. Valstybių narių duomenys – tai duomenys, kiek asmenų pirmą kartą prašo prieglobsčio toje šalyje. Tačiau tas pats asmuo ataskaitiniais metais gali būti prašęs prieglobsčio ne vienoje valstybėje narėje, todėl į bendrąjį ES rodiklį gali būti įtraukti ir tokie besidubliuojantys atvejai. Remiantis apytiksliais apskaičiavimais, pagrįstais naujausia statistika, renkama pagal Dublino reglamentą, apie 6 proc. ES prieglobsčio prašytojų tas pačiais metais yra prašę prieglobsčio daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje.
  2. Šioje analizėje atsižvelgiama tik į 30 dažniausių (pagal prieglobsčio prašytojų skaičių) pilietybės šalių.
  3. Nuo 2014 ataskaitinių metų prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai atmesti remiantis tuo, kad kita ES valstybė narė prisiėmė atsakomybę išnagrinėti jų prašymą pagal Dublino reglamentą (Nr. 604/2013), neįtraukiami į neigiamų sprendimų duomenis. Tai sumažino atmestų prašymų skaičių. Todėl teigiamų sprendimų dalis, palyginti su visu pirmos instancijos sprendimų skaičiumi, padidėjo, kaip vertinama, apytiksliai 5 proc. punktais.