Skip to main content

ESF+ partneriai

Šis puslapis šiuo metu verčiamas į visas oficialiąsias ES kalbas

Valstybės narės naudosis ESF+ COVID-19 pandemijos sukeltai socialinei ir ekonominei krizei įveikti. Fondo lėšomis bus remiamas ES žaliasis, skaitmeninis ir atsparus ekonomikos atsigavimas po krizės skatinant investicijas į darbo vietas, įgūdžius ir paslaugas.

Didžioji ESF+ biudžeto dalis (98,5 mlrd. EUR iš bendros daugiau kaip 99 mlrd. EUR sumos) parengta ir įgyvendinama bendradarbiaujant Europos Komisijai, nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms, socialiniams partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu.

„Europos socialinis fondas +“ remiasi rekomendacijomis ir šalių analizėmis, pateiktomis pagal Europos semestrą – ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo visoje Europos Sąjungoje sistemą. ESF+ lėšomis finansuojamas Europos socialinių teisių ramsčio – vieno iš svarbiausių Europos semestro elementų – įgyvendinimas vykdant veiksmus užimtumo, švietimo, įgūdžių ir socialinės įtraukties srityse.

Paramos telkimas pagal temas

Telkdama lėšas pagal temas ES gali patenkinti konkrečius ES masto poreikius. Tada ištekliai, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, gali būti sutelkti šiose srityse.

  • Socialinė nelygybė ir skurdas tebekelia didelį susirūpinimą. Todėl valstybės narės socialinei įtraukčiai skatinti turėtų skirti bent 25 proc. savo ESF+ išteklių. Be to, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) įtrauktas į ESF+ siekiant teikti pagalbą maistu ir pagrindinę materialinę pagalbą. Visos valstybės narės yra įpareigotos šiam tikslui skirti bent 3 proc. savo ESF+ išteklių.
  • Nuo 2008 m. ekonomikos krizės jaunimo nedarbo lygis išliko aukštas, o per COVID-19 pandemiją išaugo dar labiau. Visos valstybės narės turi skirti atitinkamą dalį savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriomis remiamas jaunimo užimtumas. Valstybės narės, kuriose 2017–2019 m. buvo viršytas ES vidutinis 15–29 m. nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) rodiklis, jaunimui turėtų skirti bent 12,5 proc. savo ESF+ išteklių.
  • Vaikų skurdo lygis tebėra nepriimtinai aukštas ir dėl COVID-19 protrūkio toliau didėja. ESF+ reikalaujama, kad valstybės narės, kuriose vaikų skurdas didžiausias, bent 5 proc. savo ESF+ išteklių skirtų jo mažinimo priemonėms įgyvendinti. Visos kitos valstybės narės šiam tikslui turi skirti atitinkamą sumą.
  • Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės gebėjimai yra labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti ESF+ ir fondo remiamą politiką. Visos valstybės narės turėtų skirti atitinkamą sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės gebėjimams stiprinti. Valstybės narės, gavusios šioje srityje konkrečiai šaliai skirtą Europos semestro rekomendaciją, šiam tikslui turėtų skirti bent 0,25 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas.

Valstybės narės naudosis ESF+ COVID-19 pandemijos sukeltai socialinei ir ekonominei krizei įveikti. Fondo lėšomis bus remiamas ES žaliasis, skaitmeninis ir atsparus ekonomikos atsigavimas po krizės skatinant investicijas į darbo vietas, įgūdžius ir paslaugas.