Portalo naujienos


Svetur kaip namuose

Švedijos ekonomikos augimas stabilus – panašiai 2,3 proc. per metus, o nedarbo lygis šioje šalyje vienas iš žemiausių Europoje – 4,5 proc. Be to, Švedijoje gerai išvystyta socialinė sistema, švietimas ir geros gyvenimo sąlygos. O ką galima pasakyti apie darbą Švedijoje?
 
Nikolė Lindborg (Nicole Lindborg) prieš 20 metų iš Vokietijos persikėlė gyventi į Skandinaviją. Ji su savo būsimu vyru švedu susipažino dar studijų laikais Vokietijoje ir nusprendė po universiteto baigimo persikelti į vyro gimtąjį miestą Lundą Švedijos pietinėje dalyje. Nikolė vylėsi darbą rasti gana lengvai. „Maniau, kad universitetinio išsilavinimo ir anglų kalbos žinių pakaks. Tačiau greitai supratau, kad be švedų kalbos pagrindų nebus taip lengva.“
 
Hans-Anders Westlund, EURES konsultantas Stokholme, visiškai jai pritaria. „Dauguma švedų gana gerai kalba angliškai, bet darbui - išskyrus sezoninį - reikia gerai mokėti švedų kalbą.“ Taigi vokietė nusprendė užsirašyti į kalbos kursus suaugusiųjų švietimo centre Folkuniversitetet, ir vėliau vienas draugas mokė ją privačiai. „Daug išmokau žiūrėdama televiziją,” – sako Nikolė. „Daugelis filmų ir serialų anglų kalba Švedijoje rodomi su subtitrais.”
 Gerai, kad tuo metu ji kartu galėjo dirbti pusę etato vyro bendrovėje, kuri gamina ventiliacijos prietaisų reguliavimo sistemas.
 
Nauja karjera
 
Praleidusi vienerius metus Švedijoje ir pagerinusi kalbos žinias, Nikolė įsidarbino verslo konsultavimo firmoje Malmės (Malmö) mieste. „Buvau atsakinga už rinkos tyrimą ir taip pat už pagalbą Švedijos verslininkams, dalyvaujantiems Vokietijos verslo mugėse.” Šis darbas jai patiko, bet dažna personalo kaita ir neaiškūs nurodymai paskatino jau po dvejų metų ieškoti naujo darbo.
 
Jos naujasis darbas taip pat buvo susijęs su Vokietija. „Dirbau vienoje kilimėlių gamykloje – buvau Vokietijos šiaurės regiono vadybininkė. Kas dvi savaites turėjau vykti pas klientus – Vokietijos skalbyklas. Išvykdavau sekmadienį po pietų ir grįždavau tik penktadienį vakare. Mano darbas buvo įdomus, bet pakankamai varginantis“, – sako Nikolė. Po to jiedu su vyru nutarė susilaukti vaikų ir jai toks darbas nebetiko. Todėl ji įsidarbino rinkotyros konsultante Lunde, kur dirba ir dabar.
 
„Švedijoje nedarbo lygis yra gana žemas, – tvirtina EURES konsultantas Westlund, – todėl užsienio darbuotojai turėtų labiau orientuotis į sektorius, kuriuose stinga darbuotojų. Šiuo metu nepakanka medicinos darbuotojų, santechnikų, statybininkų, stalių, mechanikų, mokytojų, apsaugos darbuotojų, virėjų, kepėjų ir konditerių.“
 
Kultūrų skirtumai
 
Nikolė sąmoningai nusprendė neieškoti kontaktų su tėvynainiais, bet prisitaikyti prie Švedijos kultūros. „Mano vyras sugalvojo vieną gudrybę ir užrašė mane į netoliese esantį jodinėjimo klubą. Aš greitai susipažinau su daugeliu malonių žmonių, kurie ilgainiui tapo mano draugais”, – pasakoja vokietė. „Čia suteiktos visos galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime – galima lankyti chorą ar sporto klubus, ir tai padeda integruotis į visuomenę.“
 
Nikolė mano, kad net gyvenimas Švedijoje yra mažiau įtemptas nei Vokietijoje. „Ribotas 110 kilometrų per valandą greitis atrodo daug tinkamesnis, nei beprotiškas lėkimas Vokietijos greitkeliu, – savo mintimis dalijasi Nikolė. Jai taip pat patinka erdvė ir faktas, kad daugelis parduotuvių dirba sekmadieniais. „Bet kartais pasiilgstu sekmadienių, kai nereikia dirbti, – sako ji. Pagaliau Švedija tikrai labai skiriasi nuo Vokietijos.“
 
NUORODOS:
 
Švedijos darbo birža
Švedijos imigracijos tarnyba
Švedijos mokesčių tarnyba
Švedija – oficialus portalas

« Atgal