chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

Istorinė atmintis – senjorų širdyse

04/01/2018
Kalba: LT

Istorija – tai žmonijos atmintis, ji reiškiasi žmonėse ir per žmones. Kiekviena karta turi savo požiūrį į istoriją. Mes, vyresnio amžiaus žmonės, esame ypatinga karta, ne tik menanti reikšmingus mūsų tautai istorinius įvykius, bet ir patys juose dalyvavę. Mes – istorijos kūdikiai, gyvi jos liudytojai. Tai kas gi, jei ne mes – senjorai – turime saugoti ir puoselėti istorinę atmintį? Ši atmintis – mūsų širdyse, mūsų prisiminimuose. Todėl svarbiausia mūsų misija, mūsų dovana atkurtos Lietuvos šimtmečiui yra ne tik prisiminti tautos istoriją, bet ir ją iš naujo permąstyti, įprasminti, garsinti ją, skleisti neiškraipytą istorinę tiesą ir perduoti laiko nugludintą istorinį deimantą mūsų jaunajai kartai.

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU) savo krašto šimtmečio istorijos studijoms pradėjo ruoštis dar 2016 m. pradžioje. Pateikę mūsų senjorų parengtą programą „Vasario 16-osios Akto signatarų keliais“, laimėjome Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų finansavimo konkursą, ir 2016 m. liepą pradėjome pusmečio trukmės  mokymosi ir pažinimo kursą.

Projekte dalyvavo 55 klausytojai iš MČTAU Istorijos, Politikos, ekonomikos ir teisės, Kultūros, kitų fakultetų. Istorijos mylėtojai rinkdavosi kiekvieną savaitę, ir per 72 aktyvaus mokymosi valandas susipažino su 1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų indėliu į Lietuvos valstybingumą, pagilino savo žinias apie signatarus valstybininkus, mecenatus, dvasininkus, sužinojo apie jų visuomeninę, politinę bei labdaringą veiklą, pažiūras, jų asmeninį gyvenimą. Projekto eigoje taikyti įvairūs suaugusiųjų mokymosi metodai: viešos paskaitos, diskusijos, archyvinių dokumentų paieška ir analizė, žemėlapių sudarymas, patirtinis mokymasis, edukacinės išvykos į signatarų gimtines, specialiųjų ekspozicijų ir muziejų lankymas. 22 programos temas nagrinėjo patyrę specialistai, istorijos mokslo darbuotojai: dr. Mindaugas Tamošaitis, dr. Arūnas Svarauskas, dr. Vilma Bukaitė, dr. Vida Kniūraitė ir kt. MČTAU gidai Aldona Mikulionienė, Algimantas Petrauskas, Signatarų namų, Istorinės Lietuvos Prezidentūros Kaune, Valstybės pažinimo centro, Telšių informacinio centro gidai parengė specializuotas pažintines ekskursijas Vilniuje, Rasų kapinėse, Kaune, Žemaitijoje, Suvalkijoje.

Svarbią pilietinę, patriotinę ir bendrakultūrinę prasmę įgijo projekto dalyvių aplankytos ir pagarbos ženklais (tautinėmis juostelėmis, atminimo žvakutėmis, sugiedotu himnu) pažymėtos Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus gimtosios ir palaidojimo vietos, vietovės, susijusios su vasario 16-osios signatarais Jonu Basanavičiumi, Steponu Kairiu, Justinu Staugaičiu, Jonu Vailokaičiu, Petru Klimu, Vladu Mironu ir kt.

Projekto dalyviai parengė daug įdomių baigiamųjų darbų – sudarė žemėlapį su pažymėtomis signatarų gimtinėmis, parengė signatarų Aleksandro Stulginskio, Stanislovo Narutavičiaus, Mykolo Biržiškos ir kitų genealogijos schemas, surinko informaciją apie signatarų gimtųjų sodybų dabartinę teisinę būklę, surinko prisiminimų ir nuotraukų apie signatarą Vladą Mironą, parengė nemažai publikacijų spaudai.

 

Šios programos tęstinumas, susipažįstant su Kovo 11-osios Akto Signatarų veikla, leido svariau prisidėti prie Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo, prie gilesnio valstybingumo ištakų suvokimo. Istorijos fakultete 2017 m. spalio – gruodžio mėn. išnagrinėtos 24 programos temos, padėjusios senjorams giliau suvokti sunkų ir labai sudėtingą lietuvių tautos kelią XX amžiuje, pabrėžiant svarbiausią siekį – turėti nepriklausomą valstybę. Projekto dalyviai aplankė Antakalnio, Rasų kapines ir pagerbė Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimą. Senjorai ypač aktyviai dalyvavo pasirenkant ir kartu su MČTAU vokaline grupe „Romantikai“ atliekant partizanų bei atgimimo laikų dainas. Tai suteikė šiam projektui gilią emocinę prasmę, sustiprino patriotizmo, pilietiškumo dvasią.

/epale/sv/file/dainospngdainos.png

Įdomų ir prasmingą Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtą projektą „Pirmosios Lietuvos Respublikos meninio gyvenimo apraiškų formavimasis“ 2017 m. spalio 10 d. pradėjo MČTAU Kultūros fakultetas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, projekto partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilniaus dailės akademija.

Projekto dalyviai susipažins su Lietuvos kultūrinio gyvenimo istorija, su pirmaisiais mūsų nacionalinės operos, dailės, teatro, muzikos, dainų švenčių daigais, su pirmaisiais kultūros nešėjais ir jų indėliu. Meno istorikių dr. Vytautės Markeliūnienės, dr. Šarūnės Trinkūnaitės paskaitose nusikėlėme į Vilniaus kultūrinį, muzikinį gyvenimą pries 100 metų, sužinojome apie pirmosios lietuviškos profesionalios operos „Birutė“, legendinės lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ kūrėjus ir atlikėjus. Mūsų dar laukia susitikimai su meno istorijos žinovėmis – dr. Alge Andriulyte, dr. Marija Drėmaite, dr. Ieva Burbaite ir kt.

Grupė senjorų jau susipažino su Kauno tarpukario modernizmo architektūra, kuri neseniai įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą. Architektė, meno istorikė dr. Lina Preišegalavičienė pristatė garsių architektų – V. Landsbergio-Žemkalnio, E. Alfonso Fryko, Arno Funko, Karolio Reisono ir  kitų specialistų Kaune tarpukariu projektuotus pastatus. Unikalūs, meistriški, persipynę su tautiškais elementais tarpukario modernizmo arcitektūros statiniai reikšmingi ne tik regiono, bet ir ir visos Europos mastu.

Projekto dalyviai lankysis Lietuvos literatūros ir meno archyve, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejuje, įvairiuose spektakliuose ir koncertuose. Projektas tęsis iki 2018 m. birželio mėn., jame dalyvauja apie 15 proc. aktyviausių  Kultūros fakulteto klausytojų.

Mūsų universitetas valstybingumo 100-mečio jubiliejui dedikavo pirmą kartą Lietuvoje surengtą tarptautinį senjorų šokių festivalį „100 šokių pynė Lietuvai“. Mūsų sukviesti į sostinę, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, rugsėjo 30 d. 100 šokių pynę pynė net 450 šokėjų iš 27 kolektyvų. Jie atvežė į šią šventę savo krašto tradicijas, sušildytas savo širdžių šiluma. Kaip rašoma festivalio globėjo – Premjero sveikinime, „šoka tie, kas laisvi ir laimingi“. Mes ir esam tie laimingieji! Mes ir esam tie, kurie labiau už viską myli Lietuvą!

/epale/sv/file/sokiaijpgsokiai.jpg

Didžiuojamės prasminga mūsų Turizmo fakulteto senjorų iniciatyva, minint Reformacijos 500 metų sukaktį, surasti Ragainėje evangelikų liuteronų pastoriaus, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo kapą ir sutvarkyti jo amžinojo poilsio vietą. Verta dėmesio dar viena graži šio fakulteto idėja. Praėjusį rudenį dvi senjorų grupės svečiavosi Islandijoje. Jie nuvežė „100 ačiū“ šaliai, kuri pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę.  

Iki atkurtos Lietuvos 100-mečio jubiliejaus dar turėsime ne vieną progą pažvelgti į mūsų valstybės istoriją. Dar turime daug nerealizuotų idėjų ir iniciatyvų, kurios padės lyg šventąją ugnį nuolat kurstyti ir saugoti mūsų istorinę atmintį.

 

Dr. Zita  Žebrauskienė, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn