chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

„Towards Peace“ (Taikos link) skambėjo lietuvių lūpose

11/01/2016
Kalba: LT

Taikos link eiti reikia visiems

Senajame Testamente taika reiškia daug daugiau nei taikos ramybė. Hebrajų žodis „šālōm“, kurį verčiame „taika“ („ramybė“), tiesą sakant, yra toks turtingas, kad jo beveik neįmanoma išversti į kitas kalbas. Jis kyla iš „šālām“ („išbaigtas, pilnas, tobulas“) ir reiškia pilnatvės būseną, visišką išgelbėjimą.

Mes nuoširdžiai tikime, kad mums niekada neteks pergyventi karo baisumų. Bet, žinant, kokie dabar neramūs laikai, visada verta mąstyti apie karą, apie taiką.

 

Karų pasekmės

Pirmasis pasaulinis karas (arba Didysis karas, Didžkaris) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m. liepos 28 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. daugiausia Europoje (taip pat Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Rytų Azijoje), kurio metu žuvo virš 12 milijonų žmonių.

Dėl šio karo žlugo keturios Europos šalių dinastijos – Osmanai, Romanovai, Habsburgai ir Hohencolernai, pasikeitė pasaulio jėgų santykis – iškilo Jungtinės Amerikos Valstijos.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1915 m. pabaigos Vokietija užėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją. 1915 m. Rusijos kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, svarbesnės pramonės įmonės, valdžios įstaigos, vidurinės mokyklos buvo pradėtos evakuoti į Rusijos gilumą. Drauge su Rusijos kariuomene pasitraukė arba jos prievarta išvaryti apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Visišką suverenitetą Lietuva išsikovojo tik po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare (1918 m. lapkritį). 1918 m. lapkričio 2 d. buvo priimta laikinoji Konstitucija, lapkričio 5 d. Valstybės Tarybos Prezidiumas Augustiną Voldemarą paskyrė Ministru Pirmininku, kuris 1918 m. lapkričio 11 d. sudarė pirmąją Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

1941-ųjų birželis lietuvių tautai, kaip, beje, ir kitoms tuo metu inkorporuotoms į stalininės SSRS sudėtį tautoms, buvo tragiškai sudėtingas.

 

Linkėti vieni kitiems ramybės

Pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, JAV manė, kad jų atominio ginklo monopolis įtikins visas kitas šalis nė negalvoti apie naują karą, tačiau ši iliuzija sugriuvo labai greitai: Sovietų Sąjunga, suprasdama šių ginklų svarbą, jais apsirūpino praėjus vos keturiems metams. Nuo to laiko „progresas“ nesiliovė nė akimirkai, ir šiandien pirmą kartą istorijoje egzistuoja – teorinė ir reali – žmonijos susinaikinimo galimybė.

II Vatikano Susirinkimas pasmerkė karo išlaidas: „ Ginklavimosi varžybos yra baisiausia žmonijos rykštė ir nepakenčiama našta, gulanti ant neturtingųjų pečių“ (Gaudium et Spes, 81c). Ir pareiškė, kad „nusiginklavimo reikalas turi būti vykdomas ne vienašališkai, bet pagal paralelines sutartis, užtikrintas veiksmingomis garantijomis“ (Gaudium et Spes, 82a).

Beje, reikia nepamiršti, kad Eucharistija prasideda ramybės pasveikinimu („Viešpaties ramybė visada tebūna su jumis“) ir baigiasi ramybės atsisveikinimu („Eikite ramybėje“).

 

Projektas „Taikos link“

Todėl Panevėžio bendruomenių rūmai 2013 – 2015 metais praplėtė savo veiklą tarptautiniu Grundtvig mokymosi partnerystės projektu „Taikos link“. Projektas skirtas Pirmojo pasaulinio karo 100-osioms metinėms paminėti. Juo siekiama ne tik skleisti taiką, dalintis patirtimi, išgyvenimais, įspūdžiais, susipažinti su kiekvienos šalies karo istorija, bet ir kurti kartų ir kultūrų dialogą. Jaunimas, senjorai, savanoriai kūrė kultūrinį dialogą, mokymosi procese apie karus ir konfliktus Europoje pasakojo savo išgyvenimus ir taip kartu buvo formuojama taikos žinutė pasauliui.

 

Svarbus projektas

Projekto ribose įvyko penki susitikimai – po vieną kiekvienoje šalyje. Jų metu daug mokėmės, kalbėjomės, bandėme ir planavome. Šiandien, pasibaigus projektui, kiekvienas galime drąsiai teigti, kad investuotas laikas pasiteisino. Mūsų pamokos ir neformali veikla tapo įdomesnė, patrauklesnė šių dienų besimokantiesiems suaugusiesiems.

Projektas subūrė 8 šalių partnerius: Vokietija, Belgija, Šiaurės Airija, Vengrija, Prancūzija, Danija, Lenkija ir Lietuva. Pagrindinė projekto mintis – siekti pasauliui taikos.

Svarbus siekis projekte buvo išmokti novatoriškų ir kūrybiškų mokymosi procesų kartų bendradarbiavime. Tam panaudoti pasakojimai, vaizdinė medžiaga, vietos tyrimai, meno pasiekimai.

Šis projektas sukūrė 2 metų procesą ir padėjo bendradarbiauti kartoms.

Bendradarbiavimas vyko projekto partneriams keliaujant po Europos šalis. Tos kelionės suteikė unikalią galimybę sužinoti apie skirtumus ir panašumus dviejų pasaulinių karų tema (Vokietija, Lenkija ir Prancūzija), šaltąjį karą (Lietuva), Airijos (Belfastas) ir kitus regioninius konfliktus (Belgija, Vengrija) per pastaruosius 100 metų.

Šis tarpkultūrinis mokymosi procesas, susitikimai projekto metu, iš vienos pusės padėjo suprasti skirtumus tarp atskirų tautų kultūrų, o iš kitos pusės padėjo suprasti, kas mus vienija. Padėjo suvokti – žmonės tuos pačius konfliktus išgyvena skirtingai.

Projekto metu įsitikinta, kad besimokančiųjų bei suaugusiųjų įtraukimas į projektą iš skirtingų šalių ir skirtingų kartų labai svarbus – padėjo suprasti projekto vertę Europos ir Lietuvos mastais. Be to, kuriant video filmus, klausantis pasakojimų, dalyvaujant ekskursijose suvokta, kad bendra karo istorija daug ko išmoko, ypatingai  apie skirtingą karų ir konfliktų patirtį skirtingose šalyse.

Šio bendro darbo rezultatą ir nuomonių pasikeitimą apie karus ir konfliktus galima rasti tinklalapyje http://towardspeace.weebly.com/ .

 

Skatina bendradarbiavimą

Vykdant projektą pirmiausia buvo nuspręsta kokiu būdu bus siekiamas bendras tikslas – kartų bendradarbiavimas. Priimtas sprendimas kurti video filmukus (iki 3 min. trukmės) paremtus istoriniais faktais. Pirmame video filmuke senolės pasakojimas leido įsigilinti į patirtį 2-ojo pasaulinio karo metu. Šio proceso pagrindą sudarė kartų bendravimas.

Antrame video filmuke užduoti klausimai įvairių amžiaus grupių atstovams apie karo suvokimą, daugiau kreiptas dėmesys jausmams. Čia aktyviai dalyvavo senjorai, mokytojai, jaunimas, besimokantieji. Šio filmo moto – labai stiprus kartų bendradarbiavimas. Interviu pasisakančiųjų karo tema nebuvo nei vieno abejingo.

Be video filmų kūrimo nuspręsta suorganizuoti kultūrinį renginį „Kartų kelias į Taiką“, skirtą tarptautinei vaikų gynimo dienai. Ši diena pasirinkta dėl to, kad daugelyje šalių ji yra minima. Renginio šūkis „Mes siekiame Taikos!“.

 

Taikos taką nutiesė vaikai ir senjorai

Į kultūrinį renginį „Kartų kelias į Taiką“, skirtą tarptautinei vaikų gynimo dienai, kviestos visos Panevėžio švietimo įstaigos. Renginyje dalyvavo per 200 dalyvių, o žiūrovų – apie 500.

Dalyviai renginyje parodė trumpas kultūrines programėles (šokį ar dainą). Taip pat, ateinant į renginį prašyta atsinešti iš popieriaus iškirptas rankytes, kad visi kartu galėtume tiesti Taikos taką. Jų neturintiems, dalintos iškirptos savanorių. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, dislokuotas Pajuostyje. Kariai noriai dalyvavo renginyje ir surengė karinės technikos parodą, renginio dalyviams ir žiūrovams dalino kareivišką košę, arbatą.

Kultūriniame renginyje dalyvavę Panevėžio apskrities Viešosios policijos komisariato atstovai pristatė savo veiklą, o Visuomenės sveikatos biuras atvyko paruošę savo programą apie sveiką gyvenimo būdą. Renginį pagyvino ir suorganizuotos krepšinio varžybos Taikos taurei laimėti. Sporto varžybas padėjo surengti Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras. Tuo tarpu Panevėžio bendruomenių rūmų 5 mėgėjų meno kolektyvai parodė savo programas. Įvyko įvairaus amžiaus dalyvių koncertas. Visas šis renginys sustiprino kartų ryšį: nuo jauniausio iki vyriausio dalyvavo koncerte, mielai vieni kitų klausėsi, stebėjo, šoko. Visos kartos tiesė Taikos taką.

Įvertinus, kaip praėjo renginys, suprasta, kad tokio pobūdžio renginius reikia organizuoti kasmet, į juos įtraukti kuo daugiau organizacijų, viešojo sektoriaus įstaigų, kultūrinių įstaigų. Manome, kad tai gali būti tęstinis projektas.

 

Įtrauktos atskiros visuomenės grupės

Įgyvendinant projektą „Taikos link“ pirmiausiai kreiptas dėmesys į Panevėžio bendruomenių rūmų darbuotojus ir mėgėjų meno kolektyvų narius. Kadangi daugiafunkcinio kultūros centro lankytojai  atstovauja įvairioms amžiaus grupėms, nesudėtinga buvo sudaryti tikslines projekto grupes. Nesudėtinga buvo suieškoti senjorų, galinčių pasidalinti savo patirtimi. Taip pat nesudėtinga surasti jaunimo, norinčio išgirsti senjorų pasakojimų, prisiminimų.

Į projektą įtrauktos ir Panevėžio švietimo įstaigos. Per švietimo įstaigas kurtos besimokančiųjų ir mokytojų / suaugusiųjų švietėjų grupės, o miesto kultūros įstaigose ieškota norinčiųjų bendradarbiauti.

Visos tikslinės grupės geranoriškai priėmė dalyvavimą projekte ir aktyviai ėmėsi veiklos. 

Manome, kad itin pavykusi projekto dalis – video filmų kūrimas. Jie turi išliekamąją vertę.

Suaugusieji geranoriškai dalyvavo projekte. Senjorai labai noriai dalinosi savo išgyvenimais, jautėsi svarbūs, išgirsti.

Sukurtus video filmus galima panaudoti edukacinėse programose, kaip metodinę medžiagą, švietimo įstaigose, muziejuose, bibliotekose, taip skleidžiant taikos žinutę.

 

Tarptautiniai ryšiai

Kadangi projektas subūrė 8 šalių partnerius – Vokietijos, Belgijos, Šiaurės Airijos, Vengrijos, Prancūzijos, Danijos, Lenkijos ir Lietuvos – tarptautiniai ryšiai jau buvo užmegzti projekto rašymo metu. Projekte dalyvavo skirtingų organizacijų atstovai, todėl kiekviena šalis projektą įgyvendino skirtingais metodais. Bet kokiu atveju siektas bendras tikslas – perduoti vieni kitiems kiekvienos šalies išgyvenimus karo laikotarpiu ir siųsti Taikos žinutę Europai, pasauliui.

Projekto metu buvo aplankytos 5 šalys: Šiaurės Airija, Belgija, Vengrija, Lenkija ir Vokietija. Prakeliauta per 8000 kilometrų. Šioje kelionėje dalyvavo šeši besimokančiųjų grupės atstovai ir tiek pat darbuotojų / suaugusiųjų švietėjų grupės atstovai.

Mūsų pastebėjimai ir įspūdžiai apie kiekvieną šalį, kurioje teko pabuvoti: iš Šiaurės Airijos – toliau tęsiasi konfliktas tarp dviejų šalių, tarp Jungtinės didžiosios Britanijos karalystės ir Airijos; iš Belgijos – šalis labiausiai paliesta 1-ojo pasaulinio karo; iš Vengrijos – šalyje labai aktuali rasizmo problema; iš Lenkijos sostinės Varšuvos – miestas 2-ojo pasaulinio karo metu buvo beveik sugriautas, bet po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam; iš Vokietijos Niurnbergo miesto – miestas labiausiai nukentėjo 2-ojo pasaulinio karo metais, kai buvo suniokota 90 % senamiesčio, bet miestas buvo atstatytas.

2014 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo sutikti projekto partneriai iš 6 Europos šalių. Dalyviai buvo supažindinti su Lietuvą palietusiais istoriniais faktais, lankėsi Kauno atominiame bunkeryje, IX forto muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus technikos skyriuje, Sovietiniame bunkeryje.

 

Projekto sklaida, pamokos

Informacija apie tarptautinį projektą „Taikos link“ patalpinta internetinėje svetainėje www.pankultura.lt , http://towardspeace.weebly.com/ , pasirodė straipsniai regioninėje spaudoje.

Kol kas projekto sklaida vyksta internetinėje erdvėje. Be to, dalinamės pabaigtais vietiniais darbais tarpusavyje.

Kita vertus, projekto metu visi šio projekto dalyviai kažko išmoko. Vieni ne tik kalbėti, bet ir pasakyti, kiti ne tik klausyti, bet ir išgirsti. Visos projekte dalyvavusios tikslinės visuomenės grupės išmoko tarpusavyje bendrauti, siekti bendro tikslo, išmoko komandinio darbo. Taip pat pagilino anglų kalbos žinias (tarptautinis bendradarbiavimas). Sužinojo įdomių istorinių detalių apie kitas Europos šalis, dalyvavusias projekte.

 

Share on Facebook Share on Twitter Share on Google+ Share on LinkedIn
This article doesn't have any comments yet.