chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

PIAAC tyrimo iššūkiai. Lietuvos suaugusieji: išsilavinę, bet negebantys spręsti problemų naudodamiesi technologijomis

20/12/2016
Kalba: LT

Šią vasarą LR Švietimo ir mokslo ministerijoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kartu su  Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru pristatė atliktus suaugusiųjų kompetencijų tyrimus (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies, PIAAC).  Tai išsamiausias kada nors vykdytas suaugusiųjų gebėjimų tyrimas, padedantis susidaryti vaizdą apie suaugusiųjų gebėjimus trijose srityse: skaitymo, matematinio raštingumo ir problemų sprendimo technologijų pagalba bei palyginti juos su kitų EBPO šalių suaugusiųjų gebėjimais. Pristatyme kaip nuosprendis nuskambėjo vienas iš pagrindinių tyrimo rezultatų:

“Didelei daliai suaugusiųjų Lietuvoje būdingas žemas problemų sprendimo gebėjimas technologijomis praturtintoje aplinkoje”.

20.9% Lietuvos suaugusiųjų (lyginat su 14.7% EBPO šalių vidurkiu) nurodė, kad neturi darbo su kompiuteriu patirties arba jiems trūksta pagrindinių darbo su kompiuteriu gebėjimų; 54.6% suaugusiųjų rezultatai yra 1-o ar žemesnio lygmens gebėjimai sprendžiant problemas technologijomis praturtintoje aplinkoje. Šis bendras 75.5% rezultatas yra žemiau tyrime dalyvavusių šalių vidurkio ir mes atsidūrėm autsaiderių gretose kartu su Čile, Graikija ir Turkija.  Pasiekę pirmąjį lygmenį suaugusieji gali naudotis tik plačiai paplitusiomis kompiuterinėmis programomis, kaip elektroniniu paštu ar interneto naršykle, spręsti problemas  naudojant kelis žingsnius ir minimalią navigaciją. Antrąjį lygmenį pasiekė 15.6 % suaugusiųjų, (kai EBPO šalių vidurkis - 25.7%). Pasiekę šį lygį suaugusieji gali spręsti problemas, naudodami nedidelį kompiuterinių programų, operacijų  ar žingsnių skaičių, ieškodami ar siekdami sprendimo.  Tik 2.1 %  suaugusiųjų  pasiekė aukščiausią, trečią lygmenį (kai šio lygmens EBPO šalių, dalyvaujančių tyrime, vidurkis yra 5.4% ). Šiame lygmenyje suaugusieji geba atlikti užduotis keliomis kompiuterinėmis programomis, dideliu žingsnių skaičiumi, atrandant ir naudojant tikslingas komandas  naujose aplinkose.

Technologijos neatsiejamos nuo mūsų asmeninio, socialinio ir profesinio gyvenimo. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų naudojasi plačiajuosčiu internetu, mobiliaisiais įrenginiais, naršo socialiniuose tinkluose, naudojasi elektroniniais valdžios vartais, elektronine bankininkyste. Situacijos, kuriose žmonės susiduria su problemomis dažnai būna netikėtos, todėl kiekvienas susidūręs su tam tikra problema elgiasi skirtingai. Problemos skiriasi savo pobūdžiu: socialinės, materialinės, asmeninės, profesinės,  susijusios su darbu, sveikata bei organizacinės. Gebėjimas spręsti problemas technologijų pagalba ne tik atskleidžia individo įgūdžius atpažinti problemą, įvardinti ir priskirti konkrečiai kategorijai, bet ir pasirinkti atitinkamas technologijas, kompiuterines programas ar socialinius tinklus ir juos tikslingai naudoti. Mokymosi metu įgytos kompetencijos leidžia asmeniui iš skirtingų perspektyvų pažvelgti ir įvertinti problemą bei pasirinkti tinkamus metodus ją spręsti. Ir vis dėlto PIAAC tyrimas įrodo –didžioji suaugusiųjų visuomenės dalis labai ribotai pasitelkia technologijas probleminėse gyvenimo ar darbo situacijose.

Pažvelkime į formaliuosius Lietuvos švietimo rodiklius, kurie liudija, kad esame išsilavinusi visuomenė. Šalyje anksti paliekančių švietimo sistemą moksleivių  skaičius yra mažesnis nei  9%, tuo tarpu “Europa 2020” strateginis siekis yra užtikrinti, kad mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 %. Nedidelė Lietuvos visuomenės dalis yra žemesnio nei pradinis,  pradinio ir pagrindinio išsilavinimo – 101.8 tūkst., kai visoje Europoje tokių yra beveik 64 milijonai. Kitas svarbus “Europa 2020” siekis - užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40 % 30–34 metų asmenų turėtų aukštąjį išsilavinimą; Lietuvoje šis skaičius jau šiuo metu siekia 48.7% ir gerokai viršija numatytą tikslą.

Vadinasi egzistuoja neatitikimas tarp to, ką gauname formaliojoje sistemoje ir ko iš mūsų reikalauja besikeičiantis pasaulis, darbo rinka. Tai gali reikšti, kad formalioji švietimo sistema  pernelyg susikoncentravusi į siekiamus rezultatus, kompetencijų įgijimą ir nepajėgi padėti besimokantiesiems įgyti problemų sprendimo gebėjimų naudojantis technologijų teikiamomis galimybėmis, o įgytos formalios kvalifikacijos ne visada dera su greita kaita šiuolaikiniame gyvenime ir inovacijomis darbo pasaulyje.

Visgi tiems, kas rūpinasi neformaliuoju suaugusiųjų švietimu ir tęstiniu mokymusi šie nedžiuginantys tarptautinių tyrimų rezultatai atveria galimybes tobulinti ir keisti situaciją: švietimo politikams renkantis prioritetus;  programų teikėjams - siūlant suaugusiems atitinkamas programas ir mokymus, susijusius su skaitmeninių kompetencijų plėtote;   tyrėjams analizuoti kokybinius pokyčius ir visiems siekti, kad dar vienas 2020 Europos strateginės švietimo ir mokymo programos tikslas - bent 15 % suaugusiųjų toliau mokosi -  būtų įgyvendintas. Eurostat duomenimis Lietuvoje 2015 m. mokėsi 5.8% suaugusiųjų, kai ES šalių vidurkis jau 2014 m. siekė 10.7 %. Suaugusiųjų švietimas gali tikslingiau  prisidėti kuriant ir palaikant mokymosi kultūrą ir padėti suaugusiems  įgyti reikalingus gebėjimus, įgūdžius, kompetencijas ne tik problemų sprendimo naudojantis technologijomis, o ir daug kitų, kurias ryškina PIAAC tyrimo rezultatai.

 

Prof. Margarita Teresevičienė

Vytauto Didžiojo universitetas

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn