chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Naujienų centro

Neformalusis suaugusiųjų švietimas. Kaip rasti kelią pas besimokantįjį?

30/11/2015
Kalba: LT

Gyvename XXI amžiuje, laiku, kai nuolat viskas aplink mus keičiasi, kuriasi, tobulėja. Sėkmingas žmogus šiandien yra kūrybiškas ir aktyvus. Žvelgiant dar toliau į ateitį ir kuriant sėkmingą Lietuvos visuomenę, tikimasi, kad ji bus atvira pasaulio kaitai. Mūsų šalies piliečiai ir toliau išliks išsilavinę, domėsis mokslu ir naujovėmis, lengvai perpras ir naudos naująsias technologijas, mokysis užsienio kalbų, puoselės mokymosi visą gyvenimą principus. Lietuvoje bus sudarytos sąlygos besimokantiesiems individualiai tobulėti ir kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti. Visoje Lietuvoje gyventojai turės palankias sąlygas neformaliajam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą plėtoti. Tokią besimokančią Lietuvą įsivaizduojama išvysti iki 2030 metų („Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“). Todėl jau šiandien žmogui, siekiančiam plėtoti ir realizuoti savo kūrybines galias, norinčiam tobulėti profesinėje veikloje ir išlikti besikeičiančioje darbo rinkoje, siekiančiam kelti kvalifikaciją ir tobulinti turimus įgūdžius, dažniausiai tenka rinktis neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Augantis žinių poreikis, kurį vis dažniau supranta tiek kiekvienas žmogus, tiek bendruomenės, organizacijos ir valstybė, verčia susimąstyti ir suaugusiųjų švietėjus, kaip jau šiandien pasiūlyti patrauklias mokymosi programas ir metodus skirtingų poreikių ir lūkesčių bei galimybių turintiems suaugusiesiems.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas  yra organizuota ir nenutrūkstanti švietimo veikla, neatitinkanti formaliojo švietimo sąvokos, tačiau taip pat ribojama institucinės priklausomybės ir gali būti teikiama įvairaus amžiaus žmonėms. Jis apima švietimo programas, kurios suteikia suaugusiesiems raštingumo pagrindų, gyvenimo, darbo įgūdžių, bendrosios kultūros. Neformaliajam švietimui taip pat priskiriamos profesinės kvalifikacijos tobulinimo programos (Žemaitytė, 2007). „Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme“ neformalusis suaugusiųjų švietimas apibrėžiamas  kaip asmens ir visuomenės interesus atliepiantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, teikiamas ne jaunesniems negu 18 metų asmenims (TAR, 2014-07-22, Nr. 10429).

Nauja „Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo“, kuris suteikia teisines garantijas įgyvendinti ir užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, redakcija įsigaliojo nuo 2015 metų sausio 1 d. Pirmą kartą šis įstatymas buvo išleistas dar 1998 metais, tačiau per kelis dešimtmečius Lietuvos suaugusiųjų švietimas plėtojosi, kūrėsi naujos institucijos, keitėsi suaugusiųjų besimokančiųjų poreikiai, kilo naujų iššūkių. Dėl šių priežasčių įstatymo atnaujinimo procesas tapo neišvengiamas ir atkreipė visuomenės dėmesį į primirštas suaugusiųjų švietimo problemas, bendrai diskusijai suvienijo Seimo narius, valdininkus, nevyriausybines organizacijas, asociacijas, darbdavių atstovus ir suaugusiųjų ugdymo įstaigų bendruomenes.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas gali pasiekti suaugusiuosius, atverdamas mokymosi pasaulį daugeliui žmonių. Norint sudominti suaugusius neformaliuoju švietimu, būtina atsižvelgti į jų poreikius ir reikalavimus. Mokymosi pritaikymas yra gyvybiškai svarbus. Įvairūs gerosios praktikos pavyzdžiai pateikia daug inovatyvių būdų, kaip dirbti su skirtingų poreikių besimokančiaisiais, kaip skatinti jų motyvaciją mokytis. Į suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų įstaigas susirenka labai skirtingos motyvacijos besimokantieji. Vieni iš jų ateina paskatinti vidinės motyvacijos, patys nori tobulėti, kelti kvalifikaciją, lavinti turimus ar įgyti naujų įgūdžių. Tačiau yra ir tokių, kuriuos mokytis atsiuntė darbdavys ar darbo birža. Žemesnę motyvaciją mokytis turintiems asmenims reikėtų sudaryti sąlygas įsijungti į mokymosi procesą skiriant užduotis grupėse, įtraukiant aktyvesnius besimokančiuosius, o kartais, atvirkščiai, – pasyvesnius pabandyti prakalbinti individualaus darbo metu. Metodinėje priemonėje andragogams ”Engaging New Learners in Adult Education. Short guide for policy-makers and adult educators“ (2014) pateikiamos rekomendacijos, padedančios sudominti suaugusiuosius ir kviečiančios juos mokytis:

Dėmesys besimokančiųjų nuomonei. Suaugusieji besimokantieji visada turi savo nuomonę apie mokymosi procesą ir jo organizavimą. Todėl reikėtų juos išklausyti, sudaryti galimybę besimokantiesiems bendrauti tarpusavyje, su mokymosi įstaigos konsultantais įtraukti juos į savivaldos organizacijų veiklą. Suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjai turi būti demokratiški, išklausyti ir suprasti besimokančiųjų poreikius.

Besimokančiųjų aplinkos pažinimas. Suaugusiųjų švietėjams ne naujiena, kad mokymosi procesas gali vykti tiktai klasėje. Tačiau kartais pirmas uždavinys, kurį reikia įveikti, – priversti suaugusįjį išeiti iš namų. Kitas nelengvas iššūkis andragogui – organizuoti mokymosi procesą besimokančiajam patogioje, jam artimoje ir pažįstamoje aplinkoje. Ypatingai tai svarbu socialiai pažeistoms visuomenės grupėms. Tokiais atvejais bendruomenės namai, parkai, įprastos susibūrimo vietos kelia suaugusiems mažiau streso, leidžia atsipalaiduoti ir mėgautis mokymosi procesu. Įvairių dalykų mokytis galima miesto erdvėse, parkuose, kino teatruose, dalyvaujant mugėse, šventėse ar parodose.

Kliūčių nustatymas ir pašalinimas. Norint paskatinti suaugusiuosius mokytis, labai svarbu atidžiai ir iš esmės išsiaiškinti, kas yra tie barjerai, kurie trukdo dalyvauti įvairiuose mokymuose. Ypatingai tai aktualu rizikos grupėms. Organizuodami mokymus, suaugusiųjų švietėjai turi atsižvelgti į siūlomų mokymų prieinamumą tam tikrai asmenų grupei: turi būti tinkamos mokymosi programos, mokymosi formos ir būdai, vieta, aplinka ir laikas. Informacijos pateikimo apie siūlomas mokymosi paslaugas būdai taip pat turi būti parinkti pagal atitinkamas socialines grupes. Valstybinės kalbos arba skaityti nemokantiems asmenims netiks rašytinė informacija lankstinukuose ir internete. Pavyzdžiui, viena suaugusiųjų švietimo įstaiga Švedijoje, norėdama pakviesti musulmones imigrantes iš Čečėnijos, Irano, Somalio, Sudano saugioje ir patogioje susitikimams vietoje mokytis apie švedų kultūrą ir gyvenimo būdą, parengė informaciją jų gimtosiomis kalbomis. Informacija, atsižvelgiant į musulmonų tradicijas, buvo skirta tiek toms moterims, tiek jų vyrams, kad pastarieji  galėtų pasijausti ugdymosi proceso dalimi.

Tęstinumo užtikrinimas. Mokymasis visą gyvenimą yra nenutrūkstantis procesas, kuris nesibaigia išklausius atitinkamą programą. Suaugusiųjų švietimas, atsižvelgiant į tam tikras asmenines aplinkybes, turėtų nuolatos teikti pagalbą žmogui jo mokymosi ir darbo kelyje. Konsultavimas, informacijos teikimas, kitų formaliojo ir neformaliojo švietimo programų pasiūla, pritaikyta darbo rinkos pokyčiams, turėtų būti siūloma visiems, norintiems tobulėti. Tokiu atveju mokymosi procesas gali apimti vizitus į darbo biržą, įdarbinimo agentūras, bendruomenių susitikimus, konkrečias darbo vietas, kultūros centrus, muziejus, bibliotekas, visuomenines organizacijas ar politines partijas. Suaugęs besimokantysis turi pajausti mokymosi naudą. Labai svarbu besimokančiajam parodyti, kad mokymasis yra jam konkrečiai naudingas, o įgytus naujus įgūdžius ir žinias jis gali pritaikyti kasdieniniame gyvenime ar darbe.

Privalumų akcentavimas. Labai svarbu pripažinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir mokymosi visą gyvenimą privalumus, nuolat pabrėžti ne tik ekonominę naudą, bet ir pasitikėjimo savimi didėjimą. Todėl suaugusiųjų švietėjai turėtų nuolat skleisti žinią apie teikiamą asmeninę, socialinę mokymosi visą gyvenimą, suartinančio kartas, naudą. Suaugusiųjų švietimas taip pat ypatingas tuo, kad neatmeta nei vienos suaugusiųjų besimokančiųjų asmenų grupės ir siūlo didelę mokymosi formų bei būdų įvairovę. Airijoje Nacionalinė suaugusiųjų raštingumo agentūra sukūrė valstybinio lygmens reklaminę kompaniją, skirtą transliuoti televizijoje ir kino teatruose. Reklaminėse žinutėse traukinio vairuotojas, namų šeimininkė ir kirpėja pasakojo apie savo mokymosi sunkumus ir ragino kitus suaugusiuosius žengti pirmą žingsnį, kuris veda  tolesnio mokymosi link, kuris keičia gyvenimą nepriklausomai nuo turimos profesijos, socialinės grupės. Lietuvoje, Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“, buvo parengti mokomieji filmai ir socialinės reklamos, raginančios suaugusiuosius suprasti, kad, nepaisant turimos profesijos, mokytis tenka nuolat (http://www.suaugusiujusvietimas.lt/lt/suaugusiuju-svietimo-bukle/mokomieji-filmai/). 

Asmeninės naudos akcentavimas. Tyrimų, analizuojančių suaugusiųjų švietimo įtaką plačiąja prasme vis dar trūksta. Dažniausiai akcentuojama tik ekonominė nauda, neanalizuojant asmeninės. Taip pat nėra rimtų studijų apie tolimesnę mokymosi sėkmę aukštosiose, aukštesniosiose mokyklose, kai to siekiama vyresniame  amžiuje. Vienas iš bandymų užpildyti šią nišą yra projekto „Varpas“ (BELL – Benefits of Lifelong Learning), finansuoto Europos Komisijos, metu atliktas mokslinis kiekybinis tyrimas pagal 10-ties šalių duomenis. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti suaugusiųjų besimokančiųjų  gautą socialinę ir individualią naudą, lankant neformaliojo suaugusiųjų švietimo, neprofesinio mokymo ir savanoriškus suaugusiųjų švietimo kursus.

Suaugusiųjų švietimo, kaip priemonės socialinei darnai, pripažinimas. Jau anksčiau minėto tyrimo metu buvo nustatyta, kad didesnį teigiamą suaugusiųjų švietimo poveikį pajunta socialinės rizikos grupėms priklausantys besimokantieji. Pavyzdžiui, asmenys, turintys žemesnio lygio formalųjį išsilavinimą, dažniau pastebi motyvacijos padidėjimą, pradeda labiau pasitikėti savimi ir  paskatina mokytis kitus. Tai reiškia, kad suaugusiųjų švietimas gali mažinti socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių ir skatina tęsti mokymąsi tiek pagal formaliojo, tiek ir pagal neformaliojo mokymosi programas. Tyrimo metu skirtingą išsilavinimą turintys respondentai nurodė, kad besimokydami jaučia pokyčius gyvenime. Tačiau suaugusieji turintys tik pradinį arba pagrindinį išsilavinimą nurodo svarbesnius pokyčius nei kiti (32,7 % prieš 12,8 %).  

Suaugusiųjų švietimo bei kompetencijų pripažinimo dermė. Labai svarbu sukurti ir įgalinti veikti integruotą kompetencijų pripažinimo programą, kad neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos taip pat būtų vertinamos ir įtraukiamos į nacionalines kvalifikacijų sistemas. Vieningas ryšys ir lygybė turėtų vienyti formalųjį, neformalųjį ir informalųjį suaugusiųjų švietimą kaip veiksmingai veikiančio mokymosi visą gyvenimą proceso dėmenis. Įvertinimas yra esminis įrankis suaugusiųjų švietimo populiarinimui, paskatinimui mokytis ir aiškios, suprantamos kompetencijų vertinimo sistemos sudarymui.

Nepaisant to, kad suaugusiųjų švietimo tobulinimas yra neabejotina paslaugų teikėjų atsakomybė, tikrasis progresas gali būti pasiektas, kuomet įstatymų leidėjai, politikos formuotojai, valdžia supras ir įvertins suaugusiųjų švietimo prasmę bei priims sprendimus, skatinančius suaugusiųjų švietimo progresą, tobulėjimą ir plėtrą. Neformalusis suaugusiųjų švietimas yra svarbi mokymosi visą gyvenimą strategijos užtikrinimo sudedamoji dalis, nes net ne vieną formalųjį išsilavinimą turintys įvairaus amžiaus suaugusieji jaučia nuolatinį poreikį mokytis neformaliai. Suaugusiųjų švietėjams kyla uždavinys, kuo tikslingiau išnaudoti turimą teisinę bazę, rasti paslaugų ir poreikių darną, sudominti besimokančiuosius, įtraukti juos į mokymo (si) proceso planavimą, aiškinti jiems mokymo (si) ekonominę, socialinę, individualią naudą, užtikrinti mokymosi visą gyvenimą tęstinumą, priartinant jį prie jų gyvenamos ar darbo aplinkos. Šių dienų suaugusiųjų švietimas turi rasti kelią pas besimokantįjį, kad suaugęs suprastų ir pajaustų poreikį tobulėti visą gyvenimą.

Inga Jagelavičiūtė

"Epale" ekspertė Vilniaus regione

1. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. (2012) http://lms.lt/files/active/0/2011-02-18_Lietuva2030.pdf

2. Lietuvos Respublikos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. (2014) http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478674   

3. Andragogų klausimai. Praktiniai suaugusiųjų mokymo aspektai (2008). Vilnius.

4. Žemaitytė I. (2007). Neformalusis suaugusiųjų švietimas: plėtros tendencijos dabartinėje Europoje. Vilnius, http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/neformalusis-suaugusij-vietimas-pltros-tendencijos-dabartinje-europoje25160

5. Engaging New Learners in Adult Education. Short Guide for Policy-makers and Adult Educators http://ec.europa.eu/epale/en/resource-centre/content/engaging-new-learners-adult-education-short-guide-policy-makers-and-adult

6. http://www.suaugusiujusvietimas.lt/lt/suaugusiuju-svietimo-bukle/mokomieji-filmai/

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn