chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Vizitas Švedijoje: „padarykite taip, kad žmonės pasitikėtų savimi ir tikėtų, kad gali turėti geresnį gyvenimą“

04/06/2019
by Julija MELNIKOVA
Kalba: LT

Klaipėdos universitetas kartu su partneriais iš Latvijos, Estijos ir Švedijos vykdo Nordplus Adult projektą „Suaugusiųjų švietėjų kompetencijų tobulinimas imigrantų skaitmeninio verslumo  įgūdžiams ugdyti“ (NPAD-2018/10080). Vienas projektų tikslų – stebėtų imigrantų švietimo ir mokymo(si) gerąją praktiką Švedijos suaugusiųjų mokymo(si) centruose.  Šiuo tikslu projekto  rėmuose apsilankėme suaugusiųjų švietimo ir ugdymo įstaigoje Folkuniversitetet (Kristianstad, Švedija). Folkuniversitetet – tai įstaiga, vykdanti neformaliojo švietimo programas Švedijoje ir kitose šalyse (https://www.folkuniversitetet.se/In-English/About-Folkuniversitetet/). Folkuniversitetet siūlo platų spektrą programų: kalbų mokymasis, užsiėmimai ieškantiems įsidarbinimo, skaitmeninio raštingumo mokymai, socialinio ir kultūrinio pobūdžio programos, bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo, liaudies mokyklos ir Montessori ir kt. Viena iš Folkuniversitetet veiklos sričių – imigrantų ir pabėgėlių ugdymas ir pagalba vykdant jų integracijos ir inkliuzijos programas.

Mūsų tikslas buvo stebėti gerąją praktiką imigrantų mokymosi programų vykdymo srityje: kaip dirbama su imigrantais,  kokie metodai taikomi, kaip dirba suaugusiųjų švietėjai, kaip organizuota edukacinė aplinka ir pan.

Darbas su imigrantais Folkuniversitetet organizacijoje remiasi įgalinimo principu. Jų įgalinimo filosofija yra tokia: svarbiausia gebėti „perskaityti“ žmogaus interesus, kartu rasti kelią ir būdą, kaip jis su savo interesais  galėtų būti naudingas visuomenei, suteikti jam žinių apie jo teises įgyvendinant šiuos interesus. Tokiu būdu žmogus iš naudotojo tampa teikėju (angl. from taker to giver). Būtent šiuo principu remiasi integracijos ir inkliuzijos procesai Švedijos visuomenėje. Dirbant su imigrantais svarbiausiomis suaugusiųjų švietėjų savybėmis tampa empatija ir emocinis intelektas. Tai yra savybės ir gebėjimai padedantys suaugusiųjų švietėjams geriau suprasti tikslinių grupių poreikius ir lūkesčius, organizuoti į besimokantįjį-orientuotą mokymosi procesą. Be to, be galo svarbus yra kultūrinių požiūriu atsakingas mokymas(is) (angl. culturally responsive education). „Jeigu anksčiau mes kalbėjome apie suaugusiųjų švietėjų kultūrinį sąmoningumą (angl. cultural awareness), šiandien to neužtenka. Dirbdamas kultūrų įvairovės sąlygomis, suaugusiųjų švietėjas turi turėti multikultūrinę kompetenciją ir taikyti kultūriniu požiūriu atsakingus mokymo(si) metodus“ – teigė vienas iš Folkuniversitetet suaugusiųjų švietėjų.  Imigrantų besimokančiųjų grupėse dažna konfliktų, kuriuos reikia gebėti išspręsti, todėl šie gebėjimai yra itin svarbūs dirbant su šiomis tikslinėmis grupėmis.

Labai įdomūs metodai, kuriuos taiko Švedijos suaugusiųjų švietėjai dirbdami su imigrantų ir pabėgėlių tikslinėmis grupėmis. Labai plačiai naudojamas ugdomasis vadovavimas (angl. couching) ir kartografinis metodas (angl. mapping). Apie pastarąjį skaitykite atskirame tinklaraštyje. Po vizito Folkuniversitetet susidomėjome šiuo metodu ir parengėme jo metodinį aprašymą, kuriuo pasidalysime su savo „Epale“ skaitytojais.

Vienas svarbiausių tikslų imigrantų ir pabėgėlių ugdyme(si) – jų verslumo skatinimas. Kaip Folkuniversitetet filosofijoje suprantamas imigrantų ir pabėgėlių verslumas? Suaugusiųjų švietėjai atsakė į šį klausimą taip: „padaryti taip, kad žmonės pasitikėtų savimi ir tikėtų, kad gali turėti geresnį gyvenimą“. Todėl imigrantų ir pabėgėlių ugdyme(si) vadovaujamasi Europos komisijos komunikatu apie XXI amžiaus būtinas savybes, tokias kaip pvz. pažintiniai gebėjimai, kūrybiškumas, problemų sprendimas, lyderystė ir pan. Svarbiausiai verslumo ugdymo(si) programų uždavinys – skatinti tikslinių grupių verslumo budrumą (angl. entrepreneurial allertness). Būtent verslumo budrumas įgalintų juos pasiekti asmeninės ir profesinės pilnatvės, aktyvaus pilietiškumo, socialinės inkliuzijos pilnąja prasme. 

Taigi, tokie mūsų pagrindiniai įspūdžiai iš vizito Švedijoje. Kadangi likome sužavėti Folkuniversitettet patirtimi, nutarėme projekto rėmuose organizuoti į praktiką orientuotą konferenciją (kuri vyks „anti-konferencijos“ formatu – apie tai skaitykite „Epale“ tinklarašyje). Šioje konferencijoje plačiau kalbėsime apie skaitmeninį verslumą ir jo ugdymo(si) metodus, suaugusiųjų švietėjų kultūriniu požiūriu atsakingo mokymo(si) metodus, koučingo taikymo galimybes suaugusiųjų švietime ir pan. Konferencija vyks spalio 23 d. Klaipėdos universitete. Spalio 24 d. organizuosime praktinius mokymus suaugusiųjų švietėjams, kaip dirbti su imigrantų tikslinėmis grupėmis ugdant jų verslumą. Sekite informaciją „Epale“ platformoje“!

Parengė dr. Julija Melnikova

Klaipėdos universiteto vyr. mokso darbuotoja

Klaipėdos regiono „Epalė“ ambasadorė

/epale/lt/file/617582724902662017815735813223262880006144njpg61758272_490266201781573_5813223262880006144_n.jpg

 

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Rita Vargalytė portretas
    Įdomi patirtis apie  įgalinimo filosofiją.  Ją galima pritaikyti  ne tik dirbant su migrantais, bet ir savo bendruomenėse bendraujant su  mažesnes galimybes turinčiais asmenimis. Gebėti „perskaityti“ žmogaus interesus, kartu rasti kelią ir būdą, kaip jis su savo interesais galėtų būti naudingas visuomenei - kiekvieno  suaugusiųjų švietėjo užduotis.