chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Savivaldus mokymasis – ar andragogai neliks be darbo?

29/03/2019
by Elena Trepule
Kalba: LT

Apie savivaldų suaugusiųjų mokymąsi kalbama jau nuo XX a. antros pusės, kai žinomas JAV suaugusiųjų švietėjas Malkolmas Tough publikavo savo tiriamąjį darbą apie suaugusiųjų mokymosi projektus, kurių jie imasi bent kartą metuose. Šie projektai – tai labai sąmoningos ir tikslingos pastangos įgyti tam tikrų žinių ar gebėjimų. Daugiau apie M. Tough indėlį į suaugusiųjų švietimą galite rasti https://ec.europa.eu/epale/en/node/39025. Tough savivaldaus mokymosi idėja išjudino daug kitų platesnių tyrimų ir publikacijų, įvairiais rakursais tiriančių savivaldų mokymąsi ir jo svarbą suaugusiojo žmogaus gyvenime.

/epale/lt/file/adult-business-businessman-1061588jpg-4adult-business-businessman-1061588.jpg

 

Žinios apie savivaldų suaugusiųjų mokymąsi yra atsiradę kur kas vėliau nei kitos temos apie suaugusiųjų mokymąsi, kaip pvz., apie ar intelektą, kognityvinius procesus ar atmintį. To priežastis galėtų būti susijusi su tuo, kad savivaldus mokymasis dažniausiai vyksta ne formaliojo ugdymo įstaigose ar bent jau tikrai nėra jomis apribotas. Pastaraisiais metais savivaldaus mokymosi aktualumas ir tyrimai apie tai tik auga. 2005 m. įsteigta Tarptautinė savivaldaus mokymosi bendrija, turinti savo leidinį, dedikuotą tinklapį (www.sdlglobal.com) ir kasmetinius simpoziumus. Egzistuoja daug ir skirtingų savivaldaus mokymosi teorijų. Merriam ir Caffarella (2007) mini savivaldumo lygių modelį pagal G. Grow, išskiriantį keturis besimokančiųjų savivaldumo lygmenis:

1 Lygis: Priklausomas besimokantysis. Tokių besimokančiųjų mokymosi savivaldumas yra menkai išlavintas, ir jiems reikia autoriteto (mokytojo), kuris nuolat sakytų, ką reikia daryti.

2 Lygis: Susidomėjęs besimokantysis. Tokie besimokantieji yra nedaug savivaldūs, bet  - motyvuoti ir pasitikintys, nors ir menkai išmano mokymosi dalyką.

3 Lygis: Įsitraukęs besimokantysis. Tokie besimokantieji yra vidutiniškai savivaldūs, turi reikiamų gebėjimų ir bazinių žinių, bei suvokia save kaip pasirengusius ir gebančius tyrinėti konkrečią sritį, esant reikiamai pagalbai.

4 Lygis: Savivaldus besimokantysis. Labai savivaldūs besimokantieji, norintys ir gebantys planuoti, įgyvendinti ir vertinti savo mokymąsi be ekspertų pagalbos.

XXI a. sparti technologijų kaita stipriai įtakoja ir nuolatinio mokymosi būtinybę, kai žmonės mokosi visą gyvenimą. Žinių, naujos informacijos, reikiamų gebėjimų apimtys yra tokios didžiulės, kad suaugusieji negali apsiriboti tik švietimo institucijose organizuojamu mokymusi. Norint išlikti aktyviais darbo rinkoje, o ir socialinėje sferoje, žmonės turi mokytis daug, greitai ir efektyviai. Tam reikia turėti savivaldaus mokymosi gebėjimų, idant iškilus poreikiui, žmogus galėtų greitai ir efektyviai įgyti trūkstamų žinių ar gebėjimų. Savivaldaus savarankiško mokymosi gebėjimai ypač svarbūs ir tada, kai reikia pasinaudoti internete esančiais atviraisiais ištekliais – įvairiais, dažnai nemokamais kursais, mokomaisiais video įrašais ir skaitiniais. Didieji pasaulio universitetai, stambios atvirojo mokymosi platformos siūlo nemokamo mokymosi galimybes – aukščiausios klasės lektoriai gali tapti kiekvieno iš mūsų mokytojais, tačiau tik nedidelė dalis suaugusiųjų turi pakankamai savidisciplinos ir savivaldumo, kad tais ištekliais pasinaudotų.

Savivaldaus mokymosi gebėjimai glaudžiai susiję su mokėjimo mokytis gebėjimu – o šių dviejų gebėjimų įvaldymas yra vienas raktinių įrankių XXI a. žmogaus sėkmingai socializacijai ir adaptacijai darbo rinkoje. Šiuos gebėjimus siekia išlavinti moksleiviams jau mokykloje. Kviečiame padiskutuoti apie savivaldaus mokymosi svarbą šiuolaikiniam suaugusiųjų švietimui Lietuvoje ir ne tik – ar besimokantys suaugusieji yra savivaldūs, ar jie geba planuoti, valdyti ir nukreipti savo mokymosi tikslus, procesą ir vertinti rezultatus? O gal išmokę suaugusiuosius mokytis savarankiškai, mes, suaugusiųjų mokytojai, andragogai, neteksime darbo ir nebebūsime reikalingi?

 


Dr. Elena Trepulė, VDU Edukologijos instituto docentė, nuo 2000 m. dirba, dėsto ir tiria suaugusiųjų švietimo sritį, o pastaruoju metu - ir atvirą nuotolinį mokymąsi. 2002 m. E. Trepulė įgijo Andragogikos magistro laipsnį, 2007 m. apgynė daktaro disertaciją suaugusiųjų švietimo srityje (VDU). Elena dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose suaugusiųjų švietimo projektuose bei yra tarptautinė suaugusiųjų švietimo ekspertė nuo 2004 m.

Share on Facebook Share on Twitter Share on Google+ Share on LinkedIn
Refresh comments Enable auto refresh

Rodoma 1 - 10 iš 16
  • Edita Dumbliauskienė portretas
    Manau,kad andragogai neliks be darbo, na, bent jau ne taip greitai. 
    Teko šiek tiek susipažinti su Jungtinės Karalystės švietimo sistema ir, galiu pastebėti keletą skirtumų. Pirmiausiai, tai kad, Lietuvoje nėra ugdomas savarankiškas mokymasis pradinėse klasėse. Nėra sukurtos motyvavimo sistemos mokiniams. Bendradarbiavimas  tarp mokinių taip pat nėra skatinamas.   O mokytojas, vis dar, yra pagrindinis žinių šaltinis. Manau,kad procesas savivaldaus mokymosi link turėtų prasidėti jau pradinėse klasėse. Tuomet,besimokančiųjų esančių 3-4 lygmenyje būtų ženkliai daugiau. 


  • Rita Vargalytė portretas
    Pritariu kolegėms, savivaldžiai besimokantiesiems reikalingas pagalbininkas -andragogas. 
    Kaip teigia moksliniai šaltiniai savivaldžiai besimokančiajam yra būdingi šie bruožai: poreikis būti savarankišku, vidinė motyvacija, gebėjimas susieti savo mokymosi procesą su asmeniniu gyvenimu bei atsakomybės prisiėmimas už savo mokymosi kokybę bei patirtį. Taip pat savivaldžiai besimokantysis turi būti įvaldęs mokymosi mokytis, vadybinę bei komunikacinę kompetencijas. 
     Reikia pripažinti, kad dažniausiai suaugusieji besimokantieji stokoja šių kompetencijų ir savivaldžiai mokytis jiems yra per sunku.  
  • Vilija Lukošūnienė portretas
    Ar mes, andragogai, liksime be darbo, kai suaugusieji taps savivaldžiais besimokančiaisiais? Manyčiau, kad tikrai ne. Savo nuomonę grindžiu dviem argumentais. Pirmasis remiasi mokslininkų suformuluotais reikalavimais savivaldžiam mokiniui: atsakomybė už mokymąsi, asmeninio mokymosi stiliaus žinojimas, gebėjimas valdyti mokymąsi, gebėjimas pasirinkti mokymosi strategijas, gebėjimas aktyviai konstruoti žinias ir jungti naują informaciją su jau turima, supratimas, kad mokymasis reikalauja iniciatyvos ir pastangų, kritiškas mąstymas apie savo mokymąsi, gebėjimas rasti pagalbą ir pasirengimas mokytis visą gyvenimą. Šiuo reikalavimus išskaičiau rengdama savo daktaro darbą apie suaugusiųjų mokėjimo mokytis kompetenciją mokslininkų U. Mueller (2001); K. R. Wirth, D. Perkins(2008), K. Popovič(2012) darbuose.

    Kiek metų turi praeiti, kad visi Lietuvos suaugusieji atitiktų šiuos reikalavimus? Galbūt, tie 6 proc. besimokančių Lietuvos suaugusiųjų jau pasiekė tokį lygį, bet dar lieka kiti 94 procentai...

    Patirtis (mano ir staripsnį komentuojančių kolegių) leidžia abejoti, ar ir tie 6 procentai besimokančiųjų jau tikrai yra savivaldūs mokiniai. Taigi antrasis argumentas, kad andragogai neliks be darbo – asmeninis, iš daktaro darbo rengimo patirties. Regėjosi, kad, būdama aktyvi mokymosi visą gyvenimą dalyvė, turiu visas aukščiau išvardintas savybes ir visus gebėjimus. Bet, ėmusi rengti disertaciją, akivaizdžiai pajutau, kad, netgi būnant labai sąmoninga mokine, reikalingas palaikymas iš šalies. Kartais, kad sustiprintų pasitikėjimą savo jėgomis, kartais, kad sumažintų pernelyg kritišką žvilgsnį į savo veiklą, kartais, kad pasakytų – atsikvėpk... Tikriausiai tas palaikymas iš šalies ir taps pagrindine andragogo veiklos dalimi, anot kolegių „pakitusiomis funkcijomis“, kai daugiau suaugusiųjų taps savivaldžiais mokiniais. O efektyviai palaikyti iš šalies, ko gero, yra dar sunkesnis darbas ir didesnė atsakomybė nei suteikti žinių ar organizuoti mokymosi veiklą.
  • Elena Trepule portretas
    Pritarčiau minčiai, kad palaikymas yra labai svarbus net ir aukšto savivaldumo lygio besimokantiesiems. Mokantis labai svarbūs yra bendradarbiavimo aspektai, pozityvus palaikymas tarp kolegų ar iš mokytojo pusės  - tai mus skatina tobulėti ir stiebtis aukštyn. Labai svarbus ir teigiamas, augti verčiantis pavyzdys, kurį tikėtina matome savo mokytojuose.
  • Laima Lapiniene portretas
    Ar savivaldus mokymasis paliks andragogus be darbo? Manyčiau ir taip, ir ne. Man atrodo, jog diskusija tolygi jau daugybę metų trunkančiam svarstymui apie tai, ar kompiuteris pakeis knygą. Gerą dvidešimtmetį naudojamės kompiuteriu, bet knygos neatsisakėme. Taip ir su andragogais. Populiarėjant savivaldžiam mokymuisi visuomet bus situacijų, kuomet andragogo pagalba bus reikalinga. Ir ne tik straipsnyje aprašyto 1 ar 2 lygio besimokantiesiems. Mokantis visuomet bus situacijų, kuomet prireiks specialisto pagalbos, konsultacijos, patarimo ar rekomendacijos. O kas kuria savivaldžiam mokymuisi reikalingas virtualias aplinkas, vaizdo pamokas ir kitas priemones? Jei jos skirtos suaugusiesiems, andragoginės žinios ir patirtis ir čia yra svarbios. Esu įsitikinusi, jog sumažėjus darbo vienur, jo visuomet atsiras kitur.  
  • Aušrinė Česnulienė portretas
    Norėčiau paantrinti kolegėms, kad be darbo neliksime. Besimokantiesiems visada iškils klausimų, prireiks vienokios ar kitokios konsultacijos. Labai patiko Laimos išsakyta mintis apie nesibaigiančias diskusijas kompiuterio ir knygos tema, dar nesutikau žmogaus, kuris namuose neturėtų bent vienos knygos. 
    Kad ir kiek atsakymų ieškotume internetinėje erdvėje, suprantame, kad tuos atsakymus pateikia žmonės. Ar tai daro specialistai ar ne - jau kitas klausimas, tačiau faktas - intrnetinėje erdvėje atsiradusi informaciją talpina ne robotai. Tad apibendrinant, nemanau, kad suaugusiųjų mokytojai, konsultantai taps nereikalingi. Kaip rašė Vilija, tik 6 proc. besimokančių Lietuvos suaugusiųjų yra pasiekę ypač aukštą savivaldumo lygį, tad su likusiais 94 procentais bus ką veikti :) 
  • Elena Trepule portretas
    Labai taiklus palyginimas! Aš taip pat būčiau linkusi tikėtis, kad andragogo vaidmuo išliks svarbus, o gal net įgis didesnės svarbos.
  • RASA POCEVIČIENĖ portretas
    Savivaldaus mokymosi idėja domiuosi jau seniai, o pastaruosius 10 metų gana intensyviai ir giliai. Ir kuo labiau gilinuosi, tuo labiau įsitikinu, kad tik toks mokymasis iš esmės atitinka mokymosi visą gyvenimą idėją, tik toks mokymasis išsprendžia daugelį šiandien švietimui, taip pat ir suaugusiųjų, iškylančių problemų - nuo motyvacijos iki įvairiais aspektais heterogeniškų (t.y. skirtingo pasirengimo lygio, mokymosi stiliaus, motyvuotumo ir požiūrio į mokymąsi ir kt.). Šaunu, kad savivaldaus mokymosi aktualumas ir jam skiriamas dėmesys vis didėja. Matyt, tai sąlygoja vis didesnės mokymosi savivaldžiai galimybės, t.y. įvairūs nuotoliniai kursai, atviri mokymosi ištekliai, virtualios mokymosi platformos (pvz. "Epale") ir pan.  Kita vertus, mokantis savivaldžiai iš esmės keičiasi įprasti mokymosi proceso dalyvių vaidmenys. Besimokantysis čia tampa mokytoju ar bent jau lygiaverčiu mokytojo, taip pat ir andragogo, partneriu, nes jis ne tik savarankiškai atlieka jam deleguotas užduotis, bet suvokia savo mokymosi poreikius, kelia sau mokymosi tikslus, renkasi mokymosi turinį bei metodus, vertina savo mokymosi rezultatus ir jų pagrindu toliau valdo savo mokymosi procesą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad savivaldaus mokymosi procese andragogas yra nebereikalingas. Tik jo funkcijos iš tikro bus kitos. Vietoj tiesioginio mokymo ir mokymosi organizavimo, jam reikės tapti mokymosi fasilitatoriumi, t.y. kurti mokymuisi palankią, besimokantįjį įgalinančią mokymosi aplinką, ugdyti savivaldaus mokymosi gebėjimus ir kompetencijas, be kurių neįmanomas savivaldus mokymasis (tai patvirtina ir straipsnyje minėti lygiai). Tuo labiau, kad bendrojo lavinimo mokykloje, o ypač mokymo paradigmos procese, šių gebėjimų ugdymui(si) iš esmės nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. 
  • Elena Trepule portretas
    Labai aktualios įžvalgos - išties, jaunuoliai turėtų įgyti savivaldaus mokymosi gebėjimų jau mokykloje, nes informacijos kiekiai yra tokie, jog vien atkartojimo nepavyks įgyvendinti net ir patiems gabiausiems "atkartotojams" - kur kas svarbiau išmokyti žmones savarankiškai išmokti to, ko iš jų gyvenimas, karjera ar aplinka tam tikru laiku pareikalauja.
  • Julija MELNIKOVA portretas
    Dėkoju straipsnio autorei už įdomią ir aktualią informaciją. Šiandien itin aktualu kalbėti apie savivaldų mokymą(si), juk jam didelį postūmį turi technologijos. JAV net atsirado naujoji "apverstos mokyklos" (angl. flipped school) idėja, kuri iš dalies keičia tradicinės mokyklos sampratą. Tokioje mokykloje nėra tradicinių pamokų, kai mokytojas yra pagrindinis žinių šaltinis. Vyrauja į besimokantįjį nukreiptas mokymasis, kuri galima drąsiai pavadinti "savivaldžiu". Kodėl? Todėl, kad besimokantieji studijuoja savarankiškai pasitelkdami į pagalbą technologijas: atlieka tyrimus, rengia projektus. Ir rezultatas yra toks, kad ši mokymo(si) strategija tikrai pasiteisina. Tyrimo duomenimis, besimokantieji, kurie renkasi savivaldų mokymąsi, temas analizuoja giliau, jų žinios yra įvairiapusiškesnės, be to jie turi geriau išvystytus kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimus. Šis modelis galėtų būti nesunkiai pritaikytas suaugusiųjų švietime. Juk suaugusiems mokymo(si) laisvė yra labai svarbi, bet, tokiu atveju, klausimas lieka atviras...