chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Kurčiųjų ir girdinčiųjų komunikacija – visiškai kitaip

24/05/2017
by Jurgita MELAIKIENE
Kalba: LT
Document available also in: BG EN FR

Įsivaizduokite, kad vykstate į konferenciją, kurioje norite išklausyti įdomų pranešimą. Įeinate į patalpą. Joje visiška tyla. Visi žiūri į pranešėją. Jis kalba ne balsu, bet gestais ir veido mimika. Salėje tik kurtieji, kurie supranta pranešimo prasmę, o mintis reiškia akimis, emocijas ir jaudulį perteikia veido išraiška.

Tik jums, girdinčiam žmogui, šis pranešimas lieka mįslė. Nemokate gestų kalbos, nesuprantate, apie ką jis, nežinote, į ką reaguoja kiti. Galbūt kurtieji girdinčiųjų pasaulyje jaučiasi taip pat.

Bulgarijoje nėra tikslios statistikos, kiek žmonių turi klausos negalią. Manoma, kad jų yra per 120 000, iš jų apie 30 000 turi labai didelių klausos sutrikimų, o tokių vaikų ir jaunuolių skaičius siekia beveik 8 000.

Kurtiesiems Bulgarijoje sunku gauti išsilavinimą ir socialines paslaugas, taip pat patekti į darbo rinką. Šalyje yra tik 3 specialios mokyklos kurtiems vaikams – Sofijoje, Plovdive ir Tergovištėje. Tačiau dauguma tėvų, turinčių vaikų su klausos negalia, renkasi nespecializuotas mokyklas tikėdamiesi, kad vaikai jose pritaps ir gaus gerą išsilavinimą.

Klausos negalią turintys vaikai ir jaunuoliai mokydamiesi mokyklose ir universitetuose iš lūpų perskaito kalbančių mokytojų žodžius, tačiau dažnai jiems būna sunku suvokti tos informacijos prasmę ir išmokti mokomąją medžiagą. Valstybės ir savivaldybių institucijų, ligoninių ir skubios pagalbos skyrių darbuotojai nesupranta, ką sako kurtieji. Bendrauti sudėtinga, reikia tarpininko, o kai kada susikalbėti visai nepavyksta.

Patekti į darbo rinką taip pat sunku: klausos negalią turinčių žmonių nedarbo lygis aukštas. Daugelis gyvena gaudami socialinę pašalpą arba pensijas. Kiti dirba tokį darbą, kuriame nereikia kalbėti, tačiau jame jie pasmerkti gauti tik nedideles pajamas ir praranda visas galimybes tobulėti profesinėje srityje. Nedaug darbdavių nori samdyti žmones, turinčius klausos negalią.

Bulgarijoje yra 25–30 aktyviai dirbančių gestų kalbos vertėjų. Gestų kalbos vertėjo profesija nėra reglamentuota, ir dauguma tokių vertėjų verčiasi vertimu greta pagrindinio darbo. Negalėdami laisvai bendrauti, kurtieji lieka įkalinti savo bendruomenėje, dažniausiai nesuprasti ir gyvena atsiskyrę.

2006 m. Jungtinės Tautos priėmė Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Bulgarija ratifikavo 2012 metais. Ministrų Taryba 2015 m. birželio mėn. patvirtino konvencijos taikymo veiksmų planą. Iš tiesų pokyčiai vyksta labai lėtai. Nepaisant technologijų pažangos, neįgalieji, taip pat ir kurtieji, Bulgarijoje dažnai lieka izoliuoti ir neturi gerų asmeninės saviraiškos, gyvenimo ir karjeros galimybių. Tačiau vos daugiau kaip prieš metus pradėjus vieną iniciatyvą buvo pasiūlyti keli kurčiųjų bendravimo ir galimybės gauti informacijos problemų sprendimai.

Ašodas Derandonjanas (Ашод Дерандонян) įsteigė fondą „Listen Up“. Steigėjas pats yra kurčias. Per kelerius JAV ir Kanadoje praleistus metus jis suprato, kad kurčiuosius galima visiškai integruoti į visuomenę pasitelkus šiuolaikines informacijos ir ryšių technologijas. Bulgarijoje Ašodas įsteigė fondą „Listen Up“, kuris siekia sukurti sąlygas kurtiems žmonėms naudotis informacija, komunikacija ir socialinėmis paslaugomis. Bulgarijoje juo norima nutiesti tiltą tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų.

Vienas pirmųjų šio fondo projektų – internetinės platformos ir mobiliosios programėlės išmaniesiems įtaisams diegimas. Šios priemonės padėtų kurtiesiems bendrauti su žmonėmis, kurie nemoka gestų kalbos. Platforma veikia per vaizdo sąsają su gestų vertėju, kuris realiuoju laiku išverčia kalbą į tekstą ir taip padeda bendrauti kurtiesiems ir girdintiesiems šios technologijos naudotojams. Ši internetinė gestų kalbos vertimo platforma pradėjo oficialiai veikti nuo 2016 m. gegužės 16 d.

Bet tai tik pradžia. „Listen Up“ fondas turi ir kitų sumanymų – įkurti Nacionalinį gestų ir teksto vertimo centrą, kuris internetu ir neprisijungus „tyliosios bendruomenės“ nariams teiktų vertimus, ypač tokiais atvejais, kuomet prireikia pasinaudoti savivaldybių ir valstybės institucijų, ligoninių, skubios pagalbos skyrių, mokyklų ir kt. paslaugomis. Siekiama ir kitų tikslų – įteisinti gestų kalbą kaip komunikacijos priemonę, pasiūlyti daugiau socialinių paslaugų žmonėms su klausos negalia, remti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir verslo iniciatyvas įgyvendinant projektus, skirtus kurtiesiems Bulgarijoje.

„Kurčiųjų ir girdinčiųjų komunikacija – visiškai kitaip“ – taip Ašodas Derandonjanas trumpai apibūdina puikų sumanymą, kuriuo siekiama net tik palengvinti kasdienį kurčių žmonių gyvenimą, bet ir pakeisti kurčiųjų ir girdinčiųjų bendravimo būdą ir jų bendravimo kultūrą.

Božidara Mitkova (Божидара Миткова) yra trečio kurso medicinos studentė. Ji neturi klausos sutrikimų. Išgirdusi apie „Listen Up“ fondo organizuojamus gestų kalbos kursus studentams, ji iš karto užsirašė į juos kartu su dar dešimčia bendramokslių.

„Pirmą kartą su kurčiųjų problema susidūriau 2013 m., kuomet Sofijoje buvo rengiamos kurčių sportininkų olimpinės žaidynės. Esu sertifikuota tinklinio teisėja ir teisėjavau keliose varžybose. Tada ir pamačiau, kas yra komunikacijos trūkumas, – nei žaidėjai aikštelėje suprato, ką sakau, nei aš supratau juos. Po šių rungtynių suvokiau, kad, jei norime padėti kitiems, turime užmegzti su jais ryšį, iš tiesų daryti ką nors. Supratau, kad tam turiu išmokti gestų kalbą. Tai dar svarbiau būsimoje mano profesijoje – kaip gydytoja, noriu būti tikra, kad, pas mane atėjus klausos negalią turinčiam asmeniui, turėsiu pakankamai kompetencijos jam padėti ir be gestų kalbos vertėjo. Bulgarijos ligoninėse, taip pat skubios pagalbos skyriuose nėra gestų kalbos vertėjų. Įsivaizduokite kurčią asmenį, kuriam reikia skubios medicininės pagalbos, – jis ar ji visiškai nepajėgia paaiškinti, kas nutiko; net paskambinę numeriu 112 jie negali pasakyti, kodėl skambina. Gydytojas jų taip pat nesupranta. Tokiomis aplinkybėmis visada prireikia vertėjo, tačiau gaištant laiką dėl šios priežasties tokie atvejai dažnai gali baigtis mirtimi. Sofijoje yra tik vienas gydytojas, mokantis gestų kalbą. Tad kartu su kitais bendramoksliais medicinos studentais užsirašiau į gestų kalbos kursus. Manau, tai svarbus žingsnis mano profesinėje karjeroje ir būdas pasitarnauti savo pacientams.“

Iš tiesų fondas „Listen Up“ Bulgarijoje siunčia žinią net tik kurtiesiems, bet ir girdintiesiems. Kurtieji skatinami ir įkvepiami rinktis socialinę įtrauktį, o ne socialinę pagalbą, ginti savo teisę turėti vienodas galimybes naudotis informacija, komunikacija ir socialinėmis paslaugomis, reikalauti geresnių darbo ir gyvenimo galimybių. Kita vertus, girdintieji raginami pakeisti požiūrį į klausos negalią turinčių žmonių bendruomenę ir priimti juos kaip lygius visuomenės narius.

 

Natalija Georgieva (Наталия Георгиева) turi filosofijos magistro laipsnį ir ypač domisi švietimu, vaikų raštingumu, vaikų ir jaunimo iš pažeidžiamų grupių socialine įtrauktimi ir integracija. Ji dirba mokslinių tyrimų ir tarpininkavimo projektuose, kuriais siekiama įgyvendinti pažangius švietimo ir mokymosi visą gyvenimą modelius.

 

Žymos:
Share on Facebook Share on Twitter Share on Google+ Share on LinkedIn