chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Nuomonė: suaugusiųjų švietimas yra moteriškas sektorius, tad ar gali būti, kad būtent dėl šios priežasties neturime pakankamai pinigų?

05/04/2016
by Jurgita MELAIKIENE
Kalba: LT
Document available also in: EN ET FR DE IT PL ES HU LV CS BG

/epale/lt/file/feminine-sectorFeminine sector

Feminine sector

Bendrasis (liberalusis) neformalusis suaugusiųjų švietimas – tai sektorius, kuriame dominuoja moterys. Pavyzdžiui, paimkime Vokietijoje ir Austrijoje veikiančius suaugusiųjų švietimo centrus (Volkshochschulen), kuriuose 75 % dalyvių yra moterys. Panašų modelį pastebėsime ir tarp liberalių švietėjų. Yra ir kitų sektorių, kuriuose dominuoja moterys (tiek kaip dalyvės, tiek kaip instruktorės), pavyzdžiui, užsienio kalbos arba sveikatos priežiūra. Tad iššūkis, su kuriuo susiduriame suaugusiųjų švietimo srityje Europoje, yra susijęs ne tiek su moterų įtraukimu į mokymosi procesą, kiek su vyrų įtraukimu į šį procesą, ypač tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra.

Vertinant abstraktesniu lygiu, formalieji sektoriai, ypač aukštojo išsilavinimo, atitinka organizuotų, teorinių ir akademinių mokslinių tyrimų, kurių mokymas yra laikomas svarbiu, aprašymą – galite jį vadinti vyrišku. Jeigu apsilankysite mano senojo universiteto (Vienoje) kiemelyje, pamatysite daug vyrų galvų ant pjedestalų.

Suaugusiųjų švietimas ‒ sektorius, kuriame dominuoja moterys

Neseniai vykusiame Mokymosi visą gyvenimą interesų grupės susirinkime mes pasirinkome švietimo asmeniniam tobulėjimui ir gerovei temą, kurią gana sunku pristatyti politikos lygmeniu. Visi sutarėme, kad viena iš priežasčių, kodėl sunku tai padaryti, yra ta, kad dažniausiai apie asmeninį tobulėjimą ir gerovę susimąsto vidutinio amžiaus moterys. Manoma, kad tai būdinga moterims, o ne vyrams.

Be to, kuo mokymo ir mokymosi lygis yra paprastesnis, tuo labiau jis laikomas būdingu moterims. Įdomu, kad tokia situacija yra ankstyvosios vaikystės sektoriuje, kuriame visą personalą beveik išskirtinai sudaro moterys. Darbo užmokesčio lygis šiame sektoriuje taip pat yra labai žemas. Egzistuoja pagrindinė prielaida, kad rūpintis vaikais yra labai lengva arba kad moterys vis tiek tai daro, tad tam nereikia tinkamo mokymo ir atlyginimo. Tokia pati situacija yra ir suaugusiesiems skirto pagrindinių įgūdžių mokymo srityje – tai turi būti lengva, tai daugiausia atlieka moterys, argi ne taip?

Neformalusis suaugusiųjų švietimas yra suskaidytas ir skirtas ugdyti įgūdžiams ‒ jie yra elementarūs, konkretūs ir veiksmingi. Dėl to bendrasis (suaugusiųjų) švietimas tampa moterų dominuojamu sektoriumi, lyginant su monolitiniu, abstrakčiu vyriškuoju aukštojo išsilavinimo sektoriumi. (Mokyklos ir profesinio švietimo ir mokymo įstaigos pasiskirsto tarp šių dviejų polių, atsižvelgiant į aplinkybes.)

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio sektoriuje

O dabar pakalbėkime apie pinigus, išteklius ir pripažinimą. Jau keletą dešimtmečių feministės ir feminizmo idėjas palaikantys asmenys pasisako prieš lyčių segregaciją sektoriuose ir atitinkamą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Praktikoje tai reiškia, pavyzdžiui, perėjimą iš „vienodo atlygio už vienodą darbą“ (kurį iškovoti ir taip jau buvo sunku) prie „vienodo atlygio už vienodos vertės darbą“ (dėl to kova vis dar vyksta). Mokymosi visą gyvenimą sektoriuje taip pat patyrėme daug pokyčių: mes vis dar labai vertiname akademinius ir techninius įgūdžius bei kompetencijas, tačiau jau buvo daug bandymų suteikti vienodą vertę kitoms mokymosi formoms. UNESCO keturios mokymosi kolonos vis dar išlieka pagrindiniu įvykiu, nes jos yra susijusios su mokymusi būti, mokymusi veikti, mokymusi žinoti ir mokymusi kartu gyventi.

Vis dėlto išlieka tokia tendencija: kuo labiau sektorius yra laikomas teoriniu ir vyrišku, tuo daugiau pinigų jam skiriama. Ir kaip suaugusiųjų ir pagrindinių įgūdžių ugdytojos moterų dominuojamame sektoriuje, mes gauname per mažai pinigų. Ar tai, kad šalys, pasiekusios didžiausią pažangą lyčių lygybės srityje, pasižymi moderniausiomis suaugusiųjų švietimo sistemomis, yra sutapimas? Aš taip nemanau.

Atotrūkio panaikinimas

Taigi pateiksiu savo kuklius pasiūlymus.

  • Organizuokime plačios apimties debatus apie XXI-ajame amžiuje reikalingus įgūdžius, kompetencijas ir žinias. Ar mokslas yra reikalingas? Tikrai taip, aš net siūlau, kad mums reikėtų imtis iniciatyvos, kuri pasitelktų mokslinę literatūrą nagrinėjant nesąmones, kuriomis žmonės tiki, apie skiepus ir t. t. Tačiau mums taip pat reikia susikoncentruoti į vyrams skirtą asmeninį tobulėjimą, (psichinę) sveikatą. Ir jeigu pažiūrėtume į liepsnojančius prieglobsčio prašančių asmenų centrus, mums reikia dar daug ko išmokti ir apie gyvenimą kartu.

  • Taip pat aptarkime, kiek yra vertas toks mokymas ir profesinis mokymas. Ar mes norime kokybės? Ar norime užtikrinti, kad žmonės (moterys!), dirbantys šį darbą, galėtų padoriai gyventi? Ar vyras, kuris dėsto chemiją, tikrai yra vertas daugiau nei moteris, mokanti suaugusiuosius rašyti?

    Ir galbūt turėtume užduoti sau pagrindinį klausimą: kaip atsitiko, kad moterys tiek daug duoda visuomenei (visas darbas ir rūpinimasis šeima, savanorystė, darbas mažai mokamuose sektoriuose, mažesnių pensijų gavimas, mokėjimas daugiau už moterims skirtus produktus ir t. t.), o visa nauda atitenka turtingiems vyrams? Taigi paimkime tik vieną labai akivaizdų ir naują pavyzdį, kai vyrai duoda vieni kitiems daugybę pinigų be jokios pateisinamos priežasties – skirkime dalį Tarptautinei futbolo federacijai (FIFA) atitenkančių pinigų suaugusiųjų švietimui, tada ir pamatysime pokyčius.

    Gina Ebner yra Europos suaugusiųjų švietimo asociacijos (angl. EAEA) generalinė sekretorė.

Interested in how adult learning can contribute to gender equality? Take part in our discussion here
Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Kkristīne Jukna portretas
    Ļoti stereotipisks raksts ,visādi pieņēmumi. Un šis teikums :''Un varbūt mums beidzot vajadzētu uzdot galveno jautājumu: kā tas var būt, ka sievietes sniedz sabiedrībai tik daudz (pienākumi ģimenē un rūpes par citiem, brīvprātīgo darbs, darbs zemu atalgotās nozarēs, mazākas pensijas, lielāki izdevumi par „sieviešu precēm” utt.)'' Nepiekrītu, arī vīriešiem ir pienākumi ģimenē, arī vīrieši dara brīvprātīgo darbu, un arī vīriešiem dažās nozarēs ir zems atalgojums. Bet piekrītu, ka jārīkojas ,lai pasaulē nebūtu tādas diskriminācijas. Arī sievietes grib un būtu pelnījušas pelnīt vairāk. 
  • Jausma Rozenšteine portretas
    Piekrītu, ka zglītība ir sieviešu joma.
     Vidēji atalgojums ir ļoti zems un nav konkurēt spējīgs.  
  • Agata Koban portretas

    Bardzo ciekawy artykuł, stawiający śmiałe tezy.

    Jako studentka Uniwersytetu obserwując jego struktury i funkcjonowanie, nie do końca zgadzam się z twierdzeniem, że jest to sektor zdominowany przez kobiety, w mojej opinii udział obu płci jest tu zrównoważony. Zgadzam się z opinią, że nauczanie "podstawowe"/ początkowe jest zdominowane przez nauczycieli płci żeńskiej. Za słuszną uważam też zależność między płacami na niekorzyść kobiet oraz z tym, że najwięcej pieniędzy zyskują sektory teoretyczne i męskie.

  • Dagmara Buller portretas

    Wydaje mi się, że co do feminizacji tego obszaru ma Pani rację. Już na uczelniach wyższych zauważa się znacznie przewyższający odsetek studentów płci pięknej w stosuku do mężczyzn. Z czego to może wynikać? Być może z faktu, iż edukacja dorosłych łączy się jeszcze mocno z pedagogiką i odrębnego nauczania andragogiki w Polsce jest niewiele. A sam ten fakt w dużej mierze powodować może zniechęcenie do szkolenia się w tytule andragoga. Co do płac, nie jestem w stanie się wypowiedzieć, gdyż nie mam w tym absolutnego doświadczenia.

  • Aleksander Kobylarek portretas

    Bardzo ciekawe i prowokujące tezy. Wydaje mi się jednak, że na edukację dorosłych i jej finansowanie należałoby patrzeć nieco szerzej niz poprzez sfeminizowanie i niedoinwestwoanie, gdyż takie ujęcie sprawy może łatwo zwieść nas na manowce. Przede wszytkim sektor edukacji dorosłych jest bardzo zróznicowny i nie da się tak łatwo przeciwstawić np szkolnictwu wyższemu (nawiasem mówiąc uniwersytety też są sfeminizowane). W ramach edukacji dorosłych odbywają się przecież szkolenia kadry menedżerskiej i bardzo prestiżowe szkolenia wewnętrzne, wysoko opłacane i wymagające bardzo specyficznych specjalistycznych umiejętności od trenerów/ trenerek. To, że są niewidoczne z perspektywy systemu szkoleń zapewnianych przez państwo lub organizacje pozarządowe, które je finansują z projektów edukacyjnych, powoduje, że często o nich zapominamy. Nie znam badań, ktore by pokazywały, czy te szkolenia są sfeminizowane, ale podejrzewam, że o zatrudnieniu w charakterze trenera/trenerki, coacha, czy mentora/ metnorki, najczęściej decyduje profesjonalizm, przygotowanie i doświadczenie a nie płeć. W firmach szkoleniowych, które znam najczęściej pracują i kobiety i mężczyźni.

    Faktem jest niedoinwestowanie sektora edukacji dorosłych- przynajmniej w Polsce, ale nie upatrywałbym tu źródła problemu w feminizacji, lecz w niskim priorytecie jaki nadają edukacji dorosłych różnego rodzaju decydenci. Czasem odnoszę wrażenie, że istnieje powszechne przekonanie zwłaszcza u decydentów), iż edukację dorosłych powinni sobie finansowac przede wszytkim beneficjenci, bo to ich interes. Tymczasem uczące się społeczeństwo jest wartością samą w sobie i warto inwestować zarówno w podwyższanie kwalifikacji instruktorów/ instruktorek, jak i kompetencje kluczowe uczących się dorosłych. 

  • vicky Duckworth portretas

    Interesting blog which for me illuminates how transferrable  caring and domestic capitals, which  gendered are so powerful and yet often 'othered'  and not valued in the public domain of work