chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Mūsų lyderiai. Interviu su Laima Lapiniene – bibliotekos padeda laimingiau ir prasmingiau gyventi

11/07/2019
by Inga Jagelavičiūtė
Kalba: LT

Bibliotekos šiandiena yra erdvė, kurioje susitinka įvairaus amžiaus bendruomenės nariai. Tai vieta, kur galima turiningai leisti laisvalaikį ir mokytis visą gyvenimą. Čia įgyvendinami projektai, vyksta mokymai, kultūriniai renginiai. Todėl šį mėnesį kalbinu Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos Informacijos išteklių ir inovacijų diegimo skyriaus vedėją, „Epale“ ekspertę, vertingą projektinės veiklos patirtį turinčią Laimą Lapinienę.

Įdomu, nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis pradėjote dirbti bibliotekoje?

Į Uteną grįžau po studijų, nes taip buvo patogiau. Gimė sūnus, turėjome kur gyventi. Biblioteka mano pirmoji darbo vieta, joje dirbu iki dabar. Nelaikau to nei dideliu privalumu, nei trūkumu. Nors mėgstu pokyčius, bet laikai buvo kiti, o pagal juos ir mados. Nebuvo populiaru dažnai keisti darbus, keliauti, ilgai ieškoti savo vietos gyvenime. Dabar kitos galimybės ir kitas suvokimas. Tikriausiai nebebūčiau tokia sėsli.

Akivaizdu, kad bibliotekų vaidmuo suaugusiųjų švietime pastaruoju laikotarpiu yra  tapęs reikšmingu. Kaip sekasi privilioti suaugusiuosius į Utenos A. ir M. Miškinių biblioteką?

Bibliotekų vaidmuo ir veiklų turinys keičiasi, nes keičiasi jos vartotojų poreikiai. Jau praėjo laikai, kai bibliotekų vertė buvo matuojama vien statistiniais rodikliais – aptarnaujamų skaitytojų skaičiumi, fondų dydžiu, leidinių išdavimu. Šiandiena šie rodikliai bibliotekų kuriamos vertės jau nebenusako. Ji matuojama vartotojų gebėjimų, kompetencijos, elgsenos pokyčiais, kurie atsiranda dalyvaujant bibliotekų veiklose ir naudojantis jų paslaugomis. Biblioteka tapo bendruomenės gyvenimo ašimi, centru, kur susitinka jos nariai, kur žmonės tenkina savo socialinius, kultūrinius, mokymosi poreikius. Čia kuriama vieša erdvė bendravimui, laisvalaikiui, saviraiškai. Anksčiau bibliotekos buvo siejamos tik su skaitymu, dabar jos padeda laimingiau ir prasmingiau gyventi – suteikia galimybę atnaujinti žinias, mėgautis literatūra, domėtis mokslo naujovėmis, skatina siekti karjeros, dalyvauti visuomenės gyvenime, integruotis bendruomenėje. 

Vykdydami savo misiją Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje imamės vis naujų veiklų, siekiame jų įvairovės. Visos veiklos skirtos gyventojų edukacijai – kultūriniam pažinimui, pilietiškumui, kūrybingumui ugdyti, kalbų ir technologijų įgūdžiams bei kitoms kompetencijoms  stiprinti.  Pažymėtina, kad bibliotekose žinių semiasi visi, o ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems, tiems, kam amžius, sveikata, materialinė padėtis ar gyvenimo vieta riboja kitokias galimybes.

Bibliotekoje nuolat vyksta renginiai, pilietinės diskusijos, įvairiausi mokymai skaitmeniniams gyventojų gebėjimams stiprinti, kviečiame žiūrėti kiną, daug dėmesio skiriame profesionalaus meno sklaidai. Praėjusiais metais bibliotekoje įkūrėme šeimos skaitmeninių veiklų centrą, kur įdiegtos naujausios interaktyvios, virtualios realybės, robotų ir kitos technologijos. Kad žmonės ateitų į biblioteką, reikia sekti visuomenės gyvenimo tendencijas, pasiūlyti tai, kas šiandiena daug kam aktualu ir įdomu.

Kaip atradote projektinę veiklą?

Man įdomu tai, kas nauja. Nenorėjau kasdien dirbti to paties monotoniško darbo. Visi supranta, kad žinoti yra viena, o padaryti visai kas kita. Tam, kad įgyvendintume, pasiektume ryškesnį rezultatą, dažniausiai reikia ir papildomų pinigų. Kartu su technologijomis atsirado ir dar viena galimybė – ieškoti ir gauti papildomą finansavimą. Tuo ir užsiėmiau. Pradėjau labai seniai, prieš dvidešimt metų. Tuomet daug galimybių davė Atviros Lietuvos fondas. Su jo parama įgyvendinome pirmą didelį tarptautinį projektą, sukūrėme net dvylikos Rytų ir Vidurio Europos bibliotekų tinklą, keitėmės patirtimi, siekėme gauti modelinės bibliotekos vardą ir jį gavome. Vėliau pasitaikė neįtikėtinai svarbi galimybė dirbti nacionalinėje komandoje, kuri parengė paraišką o vėliau įgyvendino didžiulį Bilo ir Melindos Geitsų fondo remtą projektą „Bibliotekos pažangai“. Šešetą metų šiame projekte koordinavau visų Lietuvos bibliotekininkų ir gyventojų mokymo veiklas. Porą metų buvau mokymo darbo grupės prie fondo bibliotekų programos narė. Ne kartą lankiausi Sietle, Bilo ir Melindos Geitsų fonde. Susitikau ir bendravau su žmonėmis iš daugelio pasaulio šalių, kartu kūrėme bibliotekininkų mokymo standartus, metodikas. Man tai buvo neįkainojama patirtis davusi tvirtą pagrindą tolimesnėms veikloms.

/epale/lt/file/llapinienekinijosirrytubeicentrineseuroposbibliotekusajungosforume2018jpgl._lapiniene_kinijos_ir_rytu_bei_centrines_europos_biblioteku_sajungos_forume_2018.jpg

L. Lapinienė Kinijos ir Rytų bei Centrinės Europos bibliotekų sąjungos forume

Nuotraukoje Laima Lapininenė ketvirta iš kairės.

Kodėl projektinė veikla svarbi bibliotekoms?

Projektinė veikla duoda bibliotekoms daugiau pinigų, o tai reiškia didesnes galimybes tobulėti personalui, kurti naujas paslaugas, įsigyti modernios įrangos ir šiuolaikinių priemonių. Visuomet geriau gyvena tie, kas papildomai dirba ir daugiau uždirba, užuot laukę, kol jiems bus duota. Taip ir su bibliotekomis. Be abejo, tuo pačiu įgyjama ir kita vertė – patirtis, ryšiai, geresnis užsienio kalbų mokėjimas, pasitikėjimas savo jėgomis, geresnis kitų vertinimas. Tas irgi labai svarbu.

Kur ir kaip gimsta idėjos projektams? Kas yra Jūsų įkvėpimas?

Aš buvau liudininke to bibliotekų virsmo, kurį lėmė technologijų atsiradimas. Tai buvo proga realizuoti save, nes tuometinis darbas man buvo nuobodus. Kartu ir įkvėpimas. Gerai prisimenu dieną, kai bibliotekoje atsirado pirmasis kompiuteris. Tada aš ir pamačiau, kokioje srityje noriu dirbti. Man tai įdomu. Tuomet dar buvo įmanoma viską sekti, išmokti, suprasti. Dabar technologijų šuoliai tokie dideli, kad galima sekti tik tendencijas. Toliau dirbu su technologijomis, tačiau jau kitaip. Dabar svarbu suvokti, kas vyksta, o idėjų randame bendradarbiaudami su partneriais iš technologijų, kūrybinių industrijų ir kitų sferų, stebėdami užsienio bibliotekų patirtį.  

Kur dažniausiai ieškote finansavimo šaltinių projektams įgyvendinti?

Tai priklauso nuo to, ką planuojame daryti. Lietuvos kultūros taryba visuomet remia gerus projektus, tačiau tie pinigai dažniausiai skiriami veikloms, naujoms paslaugoms. Didesnių įrangos pirkimų jie neremia. Tam yra kiti, dažniausiai Europos Sąjungos fondai. Sekame informaciją, nuolat tuo domimės. Dalyvaujame visur, kur tik atrandame galimybių. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais sėkmė lydėjo „NordPlus“ ir „Erasmus +“ programose. Išvykome tobulintis į užsienį, užmezgėme daug naujų ryšių ir pažinčių, kurios tikrai pravers planuojant naujus projektus.

/epale/lt/file/suerasmusmobilumomokymositikslaisdalyviaisbarselona2019jpgsu_erasmus_mobilumo_mokymosi_tikslais_dalyviais_barselona_2019.jpg

Su Erasmus + mobilumo mokymosi tikslais dalyviais Barselonoje

Nuotraukoje Laima Laipnienė antra iš kairės.

Kuris iš įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų yra įdomiausias ir mieliausias Jums?

Esu įgyvendinusi daugiau nei keturiasdešimt projektų. Sunku išrinkti, nebent pagal principą jauniausias – mylimiausias. Ką tik baigėme įgyvendinti 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos remiamą projektą „Švietimui ir gerovei skirtų šeimos skaitmeninių veiklų centrų sukūrimas Rytų Aukštaitijoje ir Pietų Latgaloje“. Jo metu skaitmeninių veiklų centrus sukūrėme Utenos, Zarasų, Daugpilio ir Preilių bibliotekose. Jose atsirado robotai, 3D, virtualios realybės pažinimo ir kitos galimybės. Deriname kompiuterį su sveiku judėjimu – sukurti virtualūs turai, interaktyvios kelionės dviračiu, edukacijai pasitelkiame Kinect viktorinas. Įdiegtos ibeacon technologijos, kurių sensoriai nustato vartotojo buvimo vietą bibliotekoje ir į jo mobilųjį telefoną siunčia jam aktualią informaciją. Pažinti naujausias technologijas svarbu visiems. Jaunimas turi daug galimybių, vyresni mažiau. Siekėme, kad bibliotekose visi turėtų lygias galimybes stebėti pažangą, apie ją sužinoti ir išbandyti. Man tai buvo nelengva, buvau šio projekto vadovė, prireikė daug pastangų ir žinių. Džiaugiuosi, kad pavyko išvengti didesnių klaidų  ir projektą įgyvendinti sėkmingai.

/epale/lt/file/latvijos-lietuvosbendradarbiavimopersienakomandapnglatvijos-lietuvos_bendradarbiavimo_per_siena_komanda.png

Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną projekto komanda

Nuotraukoje Laima Lapinienė ketvirta iš kairės

Jūsų projektinė veikla įvertinta aukščiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk". Ką Jums reiškia šis apdovanojimas?

Banalu sakyti, kad nesitikėjau, bet taip ir yra. Ne todėl, kad jausčiausi neverta, o todėl, kad kažkodėl maniau, jog šis apdovanojimas skiriamas tik už tiesiogines kultūrines veiklas. Kasdieninis mano darbas nedaug tesisieja su kultūra – daugiau skaičių, ataskaitų, pirkimų, dokumentų. Malonu, kad buvo pažvelgta plačiau. Kaip ir kiekvienas žmogus džiaugiuosi, kad mano darbas buvo įvertintas.   

Manau, kad esate iš tų žmonių, kurie išties mėgaujasi savo veikla. Kas Jums kasdieniniame darbe įdomiausia?

Įdomiausia išbandyti save. Pažiūrėti, ar gebėsiu. Džiaugiuosi, kai pasiseka. Pavyko įgyvendinti nemažai idėjų, nuvykti į daugelį šalių, pažinti daug žmonių iš įvairių pasaulio kraštų. Tą labai vertinu.

Rašyti ir įgyvendinti projektus yra sunkus darbas ir ne visuomet pasiseka. Rašančiųjų projektus daug, konkurencija auga. Nesėkmės nuvilia, o pasisekus vėl kyla azartas. Taip ir užsisuka tas ratas, kuomet sunku kažką pakeisti ar sustoti. Kiekvienas projektas turi savo ciklą. Jo parašymas ar finansavimo gavimas dar nėra idėjos įgyvendinimas. Kaip pasiseks priklauso ir nuo aplinkinių žmonių, kurie dirba kartu. Parengti projektą gali vienas žmogus, tačiau įgyvendinti ne. Tikroji sėkmė priklauso nuo daugelio žmonių noro, pastangų ir darbo.

Straipsnio autorė - Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorė, suaugusiųjų švietime dirba nuo 2002 metų. Įgijusi istorijos bei anglų filologijos bakalauro ir edukologijos magistro laipsnius. Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacijos (LSMCVA) valdybos narė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) prezidentė. „Epale“ ekspertė Vilniaus apskrityje.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn