chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

Mažesnių galimybių žmonėms kvietimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą

04/06/2019
by Nijolė Vaičekauskė
Kalba: LT

/epale/lt/file/dalyviaijpg-1dalyviai.jpg

Kaip atpažinti savo, kaip bendruomenės nario, stereotipines nuostatas, kurios trukdo kurti bendruomeniškumą? Kokie kūrybiški metodai padeda dirbant su bendruomene? Kokią reikšmę sociokultūrinis bendruomenės ugdymas turi formuojant bendruomenės narių identitetą  Kaip įtraukti į mokymosi veiklas žmones su mažesnėmis galimybėmis ir  padaryti juos atsakingais už save ir savo gyvenimą?

Į šiuos klausimus kartu su Telšių rajono bendruomenių atstovais pabandėme rasti atsakymus vykdydami aštuoniolikos valandų kvalifikacijos tobulinimo programos „Bendruomeniškumo stiprinimas per socialinę integraciją“ veiklas. Mokymų programą sukūrėme remiantis  projekto „Atvira ir liberali bendruomenė: iššūkiai ir galimybės suaugusiųjų švietimui (OPLICO)  partnerių įžvalgomis, jų gerąja patirtimi. Norėčiau pasidalinti šių mokymų gerąja patirti.

Seminaras – kelionė autobusu

Šių laikų gyvenimas dinamiškas ir nuolat kintantis: keičiame gyvenimo vietą, šalį, darbą, draugus, nuolat mokomės ir dažnai tenka išeiti iš savo komforto zonos, tai  įtakojo seminaro metu  auditorijoje sukurti autobuso simuliaciją. Šia simuliacija taip pat siekėme, kad seminaro dalyviai įsijaustų į žmogaus, priversto palikti savo namus, emigranto, vaidmenį.  Be to  – netradicinė mokymo(si) erdvė yra patrauklesnė besimokančiajam, sukuria betarpišką ir aktyvesnį bendravimą ir bendradarbiavimą.

Taigi  pirmąją seminaro dieną, Telšių švietimo centro auditorija trumpam „virto“ autobusu, kurio „vairuotojais“ buvo  centro metodininkės Nijolė Vaičekauskė,  Aldona Kleivienė, Ramutė Ežerskytė ir VšĮ „Aukim!“ direktorė Inga Motuzaitė.  Seminaro dalyvius – Telšių rajono Degaičių, Nevarėnų, Ryškėnų, Žarėnų, Ubiškės seniūnijų ir Telšių miesto seniūnijos atstovus, „autobuso vairuotojos vežiojo“ po Europos šalis – Vokietiją, Norvegiją, Portugaliją, pristatė projekto veiklas, partnerių gerąją patirtį kuriant šiuolaikiškas bendruomenes. Visose šalyse yra gerų pavyzdžių, kai sėkminga integracija į svetimą kultūrą atneša didelės naudos pačiam žmogui ir tarnauja aplinkai.

Edukaciniai ženklai bendruomenės ugdymo(si) aplinkose

Lektorės  pakvietė seminaro dalyvius pakeliauti ir maršrutu „Edukaciniai ženklai bendruomenės ugdymo(si) aplinkose - jų vaidmuo auginant bendruomeninę tapatybę - sociokultūrinis bendruomenės ugdymas ir kultūros poveikis stiprinant socialinę integraciją“. Ši mokymų programos dalis  parengta pagal projekto partnerių iš Prancūzijos M. J. Ballouhey Schneider ir G. Schneider refleksijų straipsnį „Atvira, tolerantiška ir liberali visuomenė kiekvienam. Daugiakultūriškumas ir socialinė įtrauktis – XXI a. iššūkis“.

Mūsų aplinkoje yra pilna gerosios patirties ženklų, kurie  simbolizuoja mūsų bendruomenės atvirumą ir toleranciją. Pavyzdžiui Telšiuose, pradedant kukliomis poilsio stotelėmis ant Zakso kalvos prie Masčio ežero ir baigiant paminklu - skulptūra  „Žemaitijos legendos“.  Arba skulptūra simbolizuojanti  Žemaitijos motiną, ant savo nugaros nešančia ne tik meškiukus, bet ir žemaitukus, atkreipia  dėmesį į atvirumą ir toleranciją paminklo šone iškaltas lotyniškas užrašas „Patria una“  lietuviškai „Tėvynė viena“ leidžia visiems miesto gyventojams, nepriklausomai nuo socialinio statuso, lyties ar amžiaus, miesto svečiams pajausti savo tautinę tapatybę.  Istorinis statinys – paminklas, skirtas Durbės mūšiui  yra  nuoroda į daugiakultūriškumą, atspindi  Žemaitijoje gyvenusių įvairių kultūrų žmones, kartu kovojusius ir prisidėjusius prie šio regiono išsaugojimo Europos žemėlapyje. Paminklas kukliai primena herojinį istorinį įvykį, nulėmusį ne tik žemaičių, bet visos Rytų Baltijos šalių likimą. Paminklas nesukelia nacionalistinių jausmų. Kiekvienas čia gyvenantis gali atpažinti savo identitetą.  Dalyviai  taip pat pasidalijo savo bendruomenių aplinkos kūrimo patirtimi. Ypač akivaizdus bendruomenės stiprinimo pavyzdys yra Degaičių parkas. Bendros gėlių sodinimo akcijos, parko priežiūros darbai ir tradicinės šventės parko teritorijoje suartina bendruomenę, leidžia kiekvienam nariui pasijausti bendruomenės dalimi. Pastebėta, kad ir nedalyvaujantys kūrimo veikloje gyventojai identifikuoja save kaip pagražėjusios vietos gyventojais, auga jų pasididžiavimas  savąja aplinka.

Ar   vykdomos edukacinės veiklos atliepia  pasyvių bendruomenės narių poreikius?

Antrąją seminaro dieną dalyviai ,,keliavo autobusu“ po Telšių kaimo bendruomenes. Bet prieš pristatant  jų  vykdomas edukacines veiklas dalyviai užrašė ant lapelių  savo bendruomenėse gyvenančius pasyvius, mažai bendruomenės gyvenime dalyvaujančius asmenis. Klausydami kolegų namų darbų –  seminaro dalyviai galvojo apie tą asmenį, kurį buvo užrašę ant lapelio ir prie lentos prisegė simbolį – veiduką – besišypsantį, liūdną arba neutralios išraiškos, pagal tai, ar kolegos pristatyta veikla būtų šiam asmeniui įdomi, ar jis joje norėtų dalyvauti, ar ne. Po visų seminaro dalyvių veiklų pristatymo sukurtame vaizdinyje iš veidukų buvo galima matyti, kad daugumoje veiklų pasyvusis bendruomenės asmuo vangiai būtų dalyvavęs, nors pristatytos veiklos išties buvo įdomios ir nereikalaujančios iš gyventojų ypatingų gebėjimų. Diskusijoje seniūnijų ir bendruomenių atstovai pastebėjo, kad daugumai mūsų šalies bendruomenėms ypač sunku įtraukti net ir į paprastas veiklas žmones su mažesnėmis galimybėmis, padaryti juos atsakingais už save ir savo gyvenimą.

/epale/lt/file/veidukaijpeg-0veidukai.jpeg

Seminaro dalyviai labai gerai įvertino kolegų iniciatyvas bendruomenėse, gavo naujų idėjų apie savo miestelio grąžinimą ir tuo pačiu apie galimybes įtraukti kuo daugiau bendruomenės narių į veiklas. Refleksijos metu dalyviai taip pat išskyrė patirtį apie paprastų veiklų naudingumą pritraukiant asmenis su mažesnėmis galimybėmis. Pavyzdys  – Nevarėnų bendruomenės veikla statant miestelyje akmeninį tiltą.

Mokymų metu taip pat buvo pristatytas  projekto metu vykdytas tyrimas apie Telšių rajone gyvenančių asmenų, atvykusių iš kitų šalių, socialinio integravimosi galimybes rajone. Tyrimas parodė, kad atvykusieji nemato galimybių dalyvauti mūsų miesto ar kaimo bendruomenių veiklose. Nors emigrantų pas mus yra gana nedaug, tačiau pagrindinė problema išlieka – kalbos nemokėjimas. Seminaro dalyviams buvo pristatyta projekto partnerių iš Vokietijos patirtis, kai emigrantai įtraukiami į sportines veiklas padeda geriau pažinti vieni kitus, bet svarbiausia – gerėja kalbos žinios ir vyksta komunikacija.

Tęsiant antros seminaro dienos kelionę, pasukome maršrutu „Savęs pažinimas santykyje su kitu ir motyvavimas – komunikacija ir bendradarbiavimas organizacijoje – diskriminacija ir stereotipai, kaip kovoti su jais“. Šio maršruto vadovė – Inga Motuzaitė pakvietė seminaro dalyvius pasvarstyti apie toleranciją ir pagarbą kitaip mąstančiam, kitaip atrodančiam, apie stereotipus, kurių apstu mūsų aplinkoje ir kaip tai gali įtakoti bendruomenės gyvenimą. Dalyviai stabtelėjo stotelėse ir atliko savęs pažinimo santykyje su kitu žmogumi užduotis.

Žaidimo „Kas paslėpta dėžėje“ metu dalyviai turėjo atspėti daiktą, kuris simbolizuotų bendruomenės narių nuomonės, poreikių išreiškimo galimybes. Šiuo žaidimu lektorė inicijavo pokalbį apie tai, kaip bendruomenės nariai galėtų išreikšti savo nuomonę apie vykdomas veiklas arba pranešti apie savo norus. Dėžėje paslėptas inkilas simbolizavo visiems bendruomenės nariams prieinamą objektą – pašto dėžutę, kuri būtų atidaroma kartą mėnesyje tam tikrą valandą susirinkus mažiausiai 10 bendruomenės narių. Gal toks simboliškas tyrimas ugdytų bendruomenės narių aktyvumą ir atsakomybę už gyvenimo kokybę bendruomenėje.

Refleksijos metu užrašytos tokios seminaro dalyvių mintys, kaip „Bendruomenė, tai didi jėga. Žmogus daug geriau jaučiasi priklausydamas jį priimančiajai bendruomenėje", „Pasidalijimas padeda jaustis stipresniu“ parodo, kad einame teisingu keliu, vedančiu arčiau vienas kito, su didesne tolerancija ir pagarba.

Stiprindami bendruomenių lyderių kompetencijas galime tikėtis kokybinių pokyčių bendruomenėse, o drauge ir visuomenės gyvenime.

Mokymų dalyvių refleksija leidžia daryti išvadą, kad programa buvo aktuali. Manome, kad  tema apie socialinės įtraukties galimybes bendruomenėje, savos aplinkos edukacinių ženklų panaudojimas buriant bendruomenę yra aktualus daugeliui seniūnijų ir bendruomenių.

Todėl, jeigu pakviesite – mielai atvyksime.

Projektas „Atvira ir liberali bendruomenė: iššūkiai ir galimybės suaugusiųjų švietimui“ („Oplico“).“ Nr. 2017-1-LT01-KA204-035211 finansuojamas iš programos  „Erasmus+" KA204 strateginių partnerysčių programos lėšų. Projekto koordinatorius – Telšių švietimo centras, projekto partneriai: Tecklenburgo žemės profesinė kolegija, Ibbenbiurenas / Vokietija/, Contempla Trilhos - asociacija vystymuisi, formavimui ir socialinei įtraukčiai, Lisabona /Portugalija/, Stordo vidurinė mokykla, Stordas /Norvegija/,  Prancūzų - vokiečių kultūros draugija, Auvillaras / Prancūzija.

Nijolė Vaičekauskė – Telšių švietimo centro metodininkė, andragogė praktikė, vokiečių kalbos mokytoja metodininkė. Dirbti suaugusiųjų švietimo srityje pradėjo kaip vokiečių kalbos dėstytoja Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, taip pat dirbo Žemaitijos kolegijoje. Telšių švietimo centre vedė vokiečių kalbos kursus suaugusiesiems. Ilgametė Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos narė, taip pat keletą metų priklausė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijai. Įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Vokiečių kalbos ir kultūros draugų klubas“ Telšiuose, yra jos vadovė.

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Ramutė Ežerskytė portretas
    Pradėta Centro švietėjiška bendruomenių veikla tik įsibėgėja, pradžia nelengva, nes bendruomenės vangiai atsiliepia į kvietimą mokytis, bendradarbiauti, dalintis, bet, kaip sakoma, gera pradžia- pusė darbo. Jei į kvietimą atsiliepia nors keletas, tai jau ėjimas į priekį, o ne stovėjimas vietoje... Puikus projektas - gera galimybė judėti į priekį!