chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

Epale

Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

 
 

Tinklaraštis

„Anti-konferencija“: kaip maksimaliai pasinaudoti naujojo formato galimybėmis?

14/05/2019
by Julija MELNIKOVA
Kalba: LT

/epale/lt/file/unconference-post-it-graphic-3jpg-3unconference-post-it-graphic-3.jpg

Visiems mums, dirbantiems švietimo srityje, tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, tame tarpe konferencijose. Puikiai įsivaizduojame, kaip yra organizuojama klasikinė konferencija – dalyviai užsiregistruoja, užsideda dalyvio korteles (taip vadinamus „beidžius“), pasiklauso plenarinių pranešimų konferencijos tema, vėliau skirstosi į darbo sekcijas, kur skaito pranešimus ir diskutuoja aktualiais klausimais. Tenka pripažinti, jog labai dažnai smagiausia konferencijos dalimi tampa kavos pertrauka, kurios metu užmezgami tikrai svarbūs kontaktai, dalijamasi nuomonėmis,  vyksta gyvos ir aštrios diskusijos, kurių net nesinori nutraukti. Štai kodėl naujo formato „Anti-konferencija“ (angl. Unconference) kūrėjams kilo mintis pasiūlyti naują renginio „be rėmų“ koncepciją, kurio metu žmonės turėtų galimybę dalytis idėjomis ir įžvalgomis. Šiuo metu „anti-konferencijos“ įgauna vis daugiau populiarumo. Pabandykime išsiaiškinti, kuo jos skiriasi nuo tradicinių konferencijų, kokios jų organizavimo taisyklės bei principai.

Priešdėlis „anti“ reiškia, kad naujojo formato renginys bus maksimaliai nepanašus į tradicinį – jame nebus iš anksto sudėliotos programos, kviestinių pranešėjų, darbo grupių ir sekcijų, parengtų pranešimų, dalyvių kortelių... bet kas tokiu atveju bus? „Anti-konferencijos“ organizavimas atrodo taip: Organizatoriai pasiūlo renginio temą, pageidautina tokią, kuria norėtų aptarti ir reikšti nuomones tam tikra tikslinė grupė žmonių. Pvz. Klaipėdos universitetas organizuoja diskusiją „Nuotolinio mokymo(si) pliusai ir minusai“, kurios metu akademinė bendruomenė pasisakytų „už“ arba „prieš“ tokį modelį. Štai tokia diskusija nesunkiai galėtų virsti „anti-konferencija“.
Labai svarbu pritraukti žmonių, turinčių patirties paskelbta tema. Šie žmonės turėtų turėti unikalios (tiek sėkmingos, tiek gal nelabai) patirties ir norėti apie tai pasidalyti su kitais. Būtų gerai pakviesti tiek teoretikų – norinčių atskleisti teorinę klausimo pusę, bei praktikų – žinančių, kaip yra iš tikrųjų ir jau spėjusių patirti tai ant savo odos. Tai svarbu ir būsimiems dalyviams – vieni ieškos naujų žinių, kiti pageidaus pasisemti praktinės patirties.
„Anti-konferenciją“ reikėtų organizuoti didesnėje erdvėje, kurioje atskirti tam tikras „zonas“. Kiekvienoje „zonoje“ padėti lentą bei kėdes. „Zonose“ vyks diskusijos. Diskusijas gali provokuoti pristatymai, klausimai, aktualios problemos, smegenų šturmai ir pan.
Numatomos diskusijų temos bei laiko planavimas pateikiami bendroje lentoje, kad visi dalyviai žinotų kas ir kur vyksta konkrečiu momentu.
Erdvė organizuojama tokiu būdu, kad visi dalyviai galėtų laisvai judėti, jungtis prie tų diskusijų, kurios juos labiausiai sudomins.

Kaip gauti maksimalios naudos iš „anti-konferencijos“? Tiesiog vadovaukitės šiais principais: svarbiausi dalykai vyksta čia ir dabar. „Anti-konferencijose“ nėra įrašomi pristatymai ir pranešimai. Viskas vyksta čia ir dabar, todėl vargu ar pasikartos.
Taisyklė „balsuoju kojomis“. Jeigu Jūs pasirinkote diskusiją, kuri nėra jums įdomi, jūs nesužinote nieko naujo ir patys joje nedalyvaujate, negaiškite laiko. Tiesiog judėkite, junkitės prie kitų diskusijų, kurios bus jums labiau aktualios.
Pranešėju gali būti kiekvienas. Jei turite svarbios informacijos/patirties tam tikru klausimu – pasisakykite. Tapkite tuo svarbiausiu žmogumi, kurie kuria konferencijų prasmę.

Kaip pasirinkti klausimą diskusijai? Rinkitės tokį klausimą, kuris yra visų pirma aktualus Jums ir kuris neturi akivaizdaus atsakymo, bet provokuoja skirtingas nuomones. Klausimas turi būti „degantis“, iššaukiantis aštrias diskusijas , nuomonių pasiskirstymą ir pan.

Kokį vaidmenį atlikti „anti-konferencijoje“? Šio formato renginiuose nėra iš anksto suplanuotų pranešėjų, moderatorių, klausytojų. Kiekvienas pasirenka tokį vaidmenį, kuris yra labiau naudingas: vienoje diskusijoje galite tapti pranešėju, kitoje – moderuoti diskusiją, trečioje – galbūt tiesiog pasiklausyti.

Kodėl visgi „anti_konferencija“? Kam keisti senąjį formatą? Gal neverta eksperimentuoti su formatais ir organizuoti įprastą, tradicinę konferencija – pakviesti žymius, autoritetingus plenarinius pranešėjus, sekcijose padaryti pristatymus su aptarimais? Kam organizuoti renginį, kuris gali virti tiesiog stichišku ir nesuvaldomu -  kaip tornadas nunešti nežinoma linkme ir dalyvius ir organizatorius?

Štai keletas „anti-konferencijos“ privalumų:

  • Įdomus formatas. Klasikinės konferencijos visos vyksta  panašiai ir mažai skiriasi savo organizavimu. „Anti-konferencijos“  formatas gali pritraukti daugiau dalyvių, ir jie tikrai atsimins, kad joje dalyvavo.
  • Naujų įžvalgų tikimybė. Tradicinė konferencija apriboja informacijos lauką. „Anti-konferencija“ – suteikia laisvę temoms, diskusijoms plėtoti.
  • Nestandartiniai pranešėjai. Tradicinėje konferencijoje dalyvauja patyrę pranešėjai, ir visi žino, ko iš jų tikėtis. „Anti-konferencijoje“ pranešėju gali tapti kiekvienas. O tai reiškia, kad atsiranda daugiau šansų susipažinti, užmegzti kontaktus, bendrauti ir bendradarbiauti. Naujai „gimusius“ charizmatiškus pranešėjus galima įsidėmėti ir kviesti į kitus renginius.
  • Įtempta energetika. „Anti-konferencijos“ metu žmonės telkia dėmesį į labiausiai jiems rūpimus klausimus. Diskusijos vyksta energingai ir dažnai pasiekia piką – tai motyvuoja žmones dalyvauti jose.

„Anti konferencijų“ pradininkas, personalo vadybininkas ir mokymų vedėjas Bill‘as Borman‘as (JAV) sako: „Norite, kad Jūsų „anti-konferencija“ būtų sėkminga, atminkite 4 svarbius dalykus:

1. Jokių pristatymų. Dalykitės žiniomis ir patirtimi tiesiog čia ir dabar.

2. Jokio Power point‘o. Žiūrėkite vieni į kitus, bet ne į skaidres.

3. Jokių „beidžų“. Tiesiog susipažinkite su Jums įdomiu žmogumi.

4. Jokios reklamos. Diskutuokite aktualiais ir rūpimais klausimais“.

Daugiau apie „anti-konferencijos“ formatą galite pasiskaityti čia.

 

O mums įdomi Jūsų nuomonė! Ar organizavote, ar dalyvavote anti-konferencijoje? O gal dabar sumanėte tokią organizuoti?

Parengė dr. Julija Melnikova

Klaipėdos universiteto vyr. mokslo darbuotoja

Klaipėdos regiono „Epale“ ambasadorė

 

 

 

 

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • RASA POCEVIČIENĖ portretas
    Visada įdomu sužinoti ir patirti ką nors naujo. Kita vertus, labai šaunu, kai kitokia forma "atneša" ir kitokį turinį, sudaro galimybę gauti ir naują kokybę, kitaip sakant, šaunu, kai naujovės yra ne savitikslės, o įgalina pasiekti, padaryti geriau, daugiau ir pan. Atrodo, kad Julijos pristatytos "anti-konferencijos" kaip tik ir atitiktų šiuos kriterijus. Gal tik diskutuočiau dėl paties pavadinimo. Man pačiai labiau patinka pozityvas, todėl mieliau rinkčiausi eiti į Vilijos minėtą "Atviros erdvės“ (Open space) renginį, bet, matyt, pereinamuoju laikotarpiu tas "anti" yra pateisinamas, tiesiog kaip užuomina, kad bus kažkas kitaip. Nors pastaruoju metu man pačiai teko dalyvauti konferencijose, tiesa, ne Lietuvoje, kurios toli gražu nebuvo nuobodžios, o puikiai derino tradiciją su modernumu, iš anksto paruoštus pristatymus su čia pat vietoje spontaniškai kylančia diskusija. 
  • Renata Jankevičienė portretas
    Ačiū, įdomu buvo skaityti apie antikonferencijos organizavimą. Kol kas neteko dalyvauti tokiame renginyje. Mielos kolegės, jei organizuosite antikonferenciją, informuokite, labai norėčiau įgyti tokio renginio organizavimo patirties.
  • Vilija Lukošūnienė portretas

    Būtų įdomu išbandyti tokį konferencijos metodą, bet, kažkodėl atrodo, kad tam reikia nemažos drąsos arba polinkio rizikuoti. O jeigu niekas nenorės kalbėti? O jeigu, nematydami garsių ir garbių pranešėjų pavardžių (neslėpkime, dažnai tai būna pagrindinis dalyvių „priviliojimo“ įrankis), nesusirinks dalyviai? Ir dar daugiau „O jeigu...“ kyla galvoje, mąstant, kad norėtųsi pabandyti...Kita vertus, anti - konferencijos formatas man labai primena „Atviros erdvės“ (Open space) metodą, su kuriuo teko susipažinti bendradarbiavimo renginyje su kolegomis iš Baltarusijos. Ir su vienu, ir su kitu reikėtų išsamiau susipažinti ir išdrįsti pritaikyti, nes juk „kiekvienas sprendimas prasideda nuo sprendimo pabandyti“.
  • Aušrinė Česnulienė portretas
    Julija, dėkoju už naujo formato pristatymą - nebuvau apie tokį girdėjusi, nors diskusijos kavos pertraukėlių metu man nėra svetimos :)
    Pritariu kolegėms - tikrai neįprastas formatas, tačiau, kaip pastebėjo Laimutė, kaip suorganizuoti, kad "anti-konferencija" nevirstų chaosu? Patirtis rodo, kad diskusijos kyla išklausius pranešėjus, kai gautą informaciją palyginame su ankstesnėmis žiniomis, patirtimis. Kadangi netekę dalyvauti tokio formato susitikime, įdomu, kaip realiai tai atrodo? Ar būna aptariamos temos žinovas? Ar visada atsiranda lyderis, kuris moderuotų diskusiją? Ar platus diskusijos laukas visada yra privalumas? Daug klausimų sukasi galvoje, tačiau norint atsakymų, reikia tai patirti. Tikiuosi tokią galimybę turėsiu :)
  • Laima Lapiniene portretas
    Teko dalyvauti net keliose anti-konferencijose. Tikrai neįprastas ir labai laisvas formatas. Patiko tuo, kad nereikia jokio išankstinio pasiruošimo ir neturi jokių išankstinių įpareigojimų/įsipareigojimų. Manyčiau, kad šis formatas gali kai kuriais atvejais pakeisti tradicinį konferencijos formatą, tačiau organizuoti taip, kad viskas nevirstų tiesiog chaosu yra sudėtinga.  
  • Elena Trepule portretas
    Įdomus ir inovatyvus požiūris - be to, primena "world cafe" - "pasaulio kavinės" metodą, kai aplink stalą susirenka besidomintys nurodyta tema/temomis (pateiktu meniu) ir ribotą laiką diskutuoja, po to, kai idėjų/tyrimų rezultatų ar pan. turėtojai trumpai pristato savo idėjas. Tada skirtingų stalų "svečiai" keičiasi, rinkdamiesi "ragauti" kitų "meniu" arba temų. Tai taip pat labai įdomi konferencinio formato alternatyva. Ačiū Julijai Melnikovai už naujoves.