chevron-down chevron-left chevron-right chevron-up home circle comment double-caret-left double-caret-right like like2 twitter epale-arrow-up text-bubble cloud stop caret-down caret-up caret-left caret-right file-text

EPALE

Internetplatform for voksenuddannelsesområdet i Europa

 
 

Blog

„Apversto mokymo(si)“ technologija - ar pritariate jai?

17/04/2019
by Julija MELNIKOVA
Sprog: LT

/epale/da/file/flipped-classroom1jpgflipped-classroom1.jpg

Mokymo(si) technologija Flipped Classroom („apversta klasė“) buvo sugalvota ir pasiūlyta 2000 m.  Chemijos aukštosios mokyklos tyrėjų ir dėstytojų J. Bergmann’o ir A. Sams’o (JAV). Pirmasis autorių sumanymas buvo padėti dėl pateisinamų priežasčių užsiėmimus praleidžiantiems studentams. Dėstytojai kurdavo savo paskaitų pristatymu Power point formatu ir įrašydavo įgarsinimą. Vėliau, besivystant technologijoms, skaidrių pateiktis pakeitė autoriniai vaizdo įrašai. Tuomet dėstytojams jau buvo aišku, kaip efektyviai organizuoti virtualų mokymą(si), kaip pateikti medžiagą ir pan. Be to, „atlaisvintas“ akademines valandas jie naudodavo naujos medžiagos parengimui ir metodikos tobulinimui.  

Šiandien jau galima kalbėti apie šiuolaikinę mokymo(si) technologiją – „apversto mokymo(si)“ modelį (angl. Flipped Classroom model).

Pabandysime atskleisti jo esmę ir palyginti su tradiciniu ugdymo(si) proceso organizavimo modeliu.

/epale/da/file/flippedmodeldesignv5agifflipped_model_design_v5a.gif

Tradicinis modelis

Darbas užsiėmimo metu:

Teorinės medžiagos dėstymas

Teorinės medžiagos suvokimas

Praktinės užduotys teorinei medžiagai įsisavinti

Darbas namuose (namų užduotys):

Praktinės užduotys naujai išmoktos medžiagos įtvirtinimui

„Apversto mokymo(si)“ modelis

Darbas namuose:

Teorinės medžiagos studijavimas

Užduočių atlikimas

Darbas užsiėmimo metu:

Žinių aktualizavimas

Užduočių atlikimas

Detaliau susipažinti su „apversto mokymo(si)“ modeliu galima peržiūrėjus šitą vaizdo įrašą.

„Apversto mokymo(si)“ technologija greitai paplito JAV aukštosiose mokyklose. Ją sėkmingai taiko įvairios kryptys ir disciplinos:

  • Inžineriniai mokslai – 10 %
  • Gamtos mokslai – 14%
  • Humanitariniai mokslai – 18%
  • Socialiniai mokslai – 19%
  • Ekonomikos mokslai – 26%

Ugdymo metodika pabrėžia tokius naujos technologijos privalumus:

- Mokymo(si) technologija apima visus mokymo(si) būdus - tradicinį (vaizdinį, klausymosi), problemų sprendimo, kritinio mąstymo ir pan.

- Remiasi ne tradiciniais mokymo(si) organizavimo būdais, bet skatina naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

- Itin tinka besimokantiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali lankyti ugdymo įstaigos.

- Remiasi "į besimokantį orientutų" ugdymo(si) modeliu, kai ugdytojas turi mokymo(si) pagalbininko, skatintojo funkciją. 

- Skatina besimokančiųjų savarankišką darbą ir atsakomybę už studijų pasiekimu.

- Skatina komunikaciją tarp ugdytojo ir besimokančiųjų , o taip pat ir tarp pačių besimokančiųjų.

Nors iš pirmo žvilgsnio ši technologija atrodo nesudėtinga, jos praktiniame taikyme neretai pasitaiko daug klaidų.

Žemiau pateiksime 10 rekomendacijų, kaip metodiškai integruoti „apversto mokymo(si)“ technologiją ugdymo(si) procese (http://elatypova.tumblr.com/post/40525028778).

Ką reikia daryti:

1. Parenkite savo besimokantiesiems autorinę mokymo(si) medžiagą vaizdo pristatymų pavidalu, kurią jie galėtų panaudoti namų sąlygomis. Be abejo, ši medžiaga galėtų būti paremta mokymo(si) programos bazinėmis žiniomis, bet, turėkite omenyje, kad besimokantieji itin gerbia ir vertina ugdytojo asmeninį indėlį.

2. Pasirinkite nuotolinio mokymosi sistemą (platformą) ir ją nuosekliai taikykite (pvz. „Epale“, „Moodle“, „Edmodo“ ir kt.). Atkreipkite dėmesį, kad besimokantieji itin vertina platformas, kurios tiesiogiai susietos su atviraisiais edukaciniais ištekliais (įvairia medžiaga, bibliotekų ištekliais ir pan.).

3. Sudarykite labai aiškų ir konkretų mokymosi planą (kas ir iki kada turi būti atlikta ir pan.).  Šioje metodikoje negalima pasiduoti besimokančiųjų norui „tempti laiką“, visi „deadline‘ai“ turi būti labai aiškiai nustatyti.

4. Apgalvokite situacijas, kai besimokantieji neturi galimybės jungtis prie interneto namų sąlygomis. Vienas iš variantų galėtų būti – naudoti išorines duomenų laikmenas. Bet kokiu atveju, besimokantieji turės mokytis savarankiškai namų sąlygomis.

5. Būtinai paaiškinkite, kad taikote naują metodiką. Kitu atveju, besimokantieji gali skirtingai interpretuoti Jūsų metodus (kad Jūs nenorite aiškinti naujos medžiagos, kad užduodate per daug namų darbų ir pan.)

Ko daryti nereikėtų:

1. Nesitikėkite, kad visi besimokantieji tikrai studijuos Jūsų sudarytą medžiagą savarankiškai, kaip Jūs jiems paskyrėte. Todėl svarbu sudominti besimokančiuosius, nurodyti jiems galimybių spektrą naujai medžiagai analizuoti. Taip pat svarbu paskirti praktines užduotis, kurios parodytų besimokančiųjų pažangą.

2. Nemanykite, kad studijuodami medžiagą savarankiškai, visi besimokantieji gebės efektyviai spręsti užduotis užsiėmimo metu. Norint taikyti šią metodiką labai svarbus tampa žinių diferencijavimas pagal lygius: vieni besimokantieji gebės įsisavinti daugiau informacijos, kiti mažiau.

3. Nesitikėkite pritarimo naujai metodikai ir palaikymo iš kolegų ir bendradarbių. Be to, apgalvokite (į)vertinimo sistemą, kuri atitiktų Jūsų ugdymo įstaigos/sistemos reikalavimus. Problema ta, jog taikant „apversto mokymo(si) technologiją, besimokančiųjų pasiekimai dažniausiai išeina iš standartinių akademinių pasiekimų vertinimo rėmų.

4. Nepamirškite, kad naujas formatas nekeičia reikalavimus ugdytojams ir jų veiklai. Jūs turite pristatyti naują metodiką, jos ypatumus, pristatyti mokymo(si) būdus ir pan. Be to, faktas, kad ugdytojo vaidmuo mokymo(si) procese tarsi „sumažėja“, gali provokuoti diskusijas apie ugdytojų kvalifikaciją, vaidmenį ir pan.

5. Negalvokite, kad Jūsų parengta autorinė medžiaga bus aktuali kelis metus. Nauja technologija bus efektyvi tol, kol bus nuolat atnaujinama medžiaga atitinkant aplinkos, konteksto, besimokančiųjų poreikius ir kt. veiksnius.

Kalbant apie „apversto mokymo(si)“ technologijos pritaikymą suaugusiųjų švietimo procese, kyla daug diskusinių klausimų:

  • Kiek tikslinga taikyti šią technologiją dirbant su suaugusiaisiais?
  • Ar visose mokymo/si srityse galima ją taikyti?
  • Kiek efektyvus yra mokymas(is) šios technologijos pagalba?
  • Kokia būtų šios technologijos specifika taikant ją mūsų šalyje?
  • Kiek ugdytojai ir besimokantieji yra pasiruošę tokiai technologijai? 

Mums įdomi Jūsų nuomonė!

Share on Facebook Share on Twitter Epale SoundCloud Share on LinkedIn
  • Vardenis Pavardeniss billede
    Sutinku su išsakytomis nuomonėmis, kad tai tikrai puikus ir vertingas mokymosi būdas. Iš tiesų, gal kartais
    reikalaujantis didesnio andragogo pasiruošimo. Tačiau puikus tiems besimokantiesiems, kuriems reikalingas
    savas mokymosi tempas, galimybė sugrįžti prie aktualiausios, sunkiau įsimenamos informacijos, taip pat
    tiems, kurie dėl užimtumo, darbo ar šeiminių aplinkybių praleido dalį užsiėmimų. Kita vertus,
    besimokantysis turi būti pakankamai motyvuotas arba susidomėjęs, kad pats savarankiškai susipažintų su
    teorine informacija. Jeigu metodas veikia, besimokantieji pasiruošia, tuomet darbas auditorijoje, susitikus,
    vyksta visai kitaip, galima kokybiškai leisti mokymosi laiką diskutuojant, atliekant užduotis, praktiškai taikant
    įgytas žinias. Tuomet andragogas tampa ne tik žinių šaltiniu, bet gali organizuoti įdomesnę veiklą užsiėmimų
    metu.
  • Vardenis Pavardeniss billede
    Sutinku su išsakytomis nuomonėmis, kad tai tikrai puikus ir vertingas mokymosi būdas. Iš tiesų, gal kartais reikalaujantis didesnio andragogo pasiruošimo. Tačiau puikus tiems besimokantiesiems, kuriems reikalingas savas mokymosi tempas, galimybė sugrįžti prie aktualiausios, sunkiau įsimenamos informacijos, taip pat tiems, kurie dėl užimtumo, darbo ar šeiminių aplinkybių praleido dalį užsiėmimų. Kita vertus, besimokantysis turi būti pakankamai motyvuotas arba susidomėjęs, kad pats savarankiškai susipažintų su teorine informacija. Jeigu metodas veikia, besimokantieji pasiruošia, tuomet darbas auditorijoje, susitikus, vyksta visai kitaip, galima kokybiškai leisti mokymosi laiką diskutuojant, atliekant užduotis, praktiškai taikant įgytas žinias. Tuomet andragogas tampa ne tik žinių šaltiniu, bet gali organizuoti įdomesnę veiklą užsiėmimų metu.
  • Inga Jagelavičiūtės billede
    Sutinku su išsakytomis nuomonėmis, kad tai tikrai puikus ir vertingas mokymosi būdas. Iš tiesų, gal kartais reikalaujantis didesnio andragogo pasiruošimo. Tačiau puikus tiems besimokantiesiems, kuriems reikalingas savas mokymosi tempas, galimybė sugrįžti prie aktualiausios, sunkiau įsimenamos informacijos, taip pat tiems, kurie dėl užimtumo, darbo ar šeiminių aplinkybių praleido dalį užsiėmimų. Kita vertus, besimokantysis turi būti pakankamai motyvuotas arba susidomėjęs, kad pats savarankiškai susipažintų su teorine informacija. Jeigu metodas veikia, besimokantieji pasiruošia, tuomet darbas auditorijoje, susitikus, vyksta visai kitaip, galima kokybiškai leisti mokymosi laiką diskutuojant, atliekant užduotis, praktiškai taikant įgytas žinias. Tuomet andragogas tampa ne tik žinių šaltiniu, bet gali organizuoti įdomesnę veiklą užsiėmimų metu.
  • Rolanda Rimkevičienės billede
    Tikrai pasiteisinęs metodas. Žinoma iš vienos pusės gal šiek tiek daugiau ruoštis, paruošti ar ieškoti teorinės medžiagos, pasitaiko visokių trukdžių, bet jie nėra esminiai. 
    Dažnai taikau tokią sistemą aiškinant gramatiką. Esu padariusi daug gramatinių video (jei kartais kam prireiktų mokant anglų kalbos - https://www.youtube.com/channel/UCT7SdPJ-R0im93CUi5rcyYA) tai su teorine dalimi duodu susipažinti iš anksto, paskui kai dar kartą pasiaiškiname kartu, būna daug paprasčiau ir aiškiau. 
  • Elena Trepules billede
    Tai yra tikrai puikus metodas, gal net sakyčiau - naujas darbo režimas. Mat dėstytojas/mokytojas turi išties 'apversti' savo ugdymo turinį, pamokų/paskaitų planus. Tačiau apvertus, galima susitikimą naudoti išties aukštesnėms kognityvinėms veikloms - diskusijoms, refleksijoms, aiškinimuisi, gilinimui. Be to, labai tinka nuotoliniam mokymosi režimui, kai su mokytoju/dėstytoju susijungiama konferenciniam susitikimui.
  • Ajida Stančienės billede
    Pritariu įvairiems mokymosi metodais, kurie padeda žmogui tobulėti ir šviestis. Manau, kad „Apversto mokymo(si)“ modelis, tikrai pasiteisintų vyresniems žmonėms, kurie galbūt negali išeiti iš namų, tai puikus būdas studjuoti namuose pasirinktu laiku.
  • Rolanda Rimkevičienės billede
    Ypač pritariu dėl vyresnių žmonių. Jei pateikiama video medžiaga, ar aprašymai, jiems patinka viską išsinagrinėti savo tempu, gal peržiūrėti kelis kartus, įsigilinti, tada pamokos metu jie jaučiasi daug saugiau ir drąsiau. Jei aiškinimas vyksta tik pamokoje, kartais vyresni besimokantieji kompleksuoja, nes ne viską taip greitai supranta, o klausti ir gilintis dažnai kuklinasi.
  • Renata Jankevičienės billede
    „Apversto mokymo(si)“ modelį (Flipped Classroom model) prieš dvejus metus išbandžiau aštuoniolikmečiams dėstydama literatūrą. Metodas pasiteisino, manau, todėl, kad didžioji besimokančiųjų dalis turėjo motyvaciją. Savo parengtą medžiagą skelbdavau naudodama nemokamą internetinį įrankį „Padlet“, kuris  suteikia internetinę erdvę turinio mainams bei publikavimui. Naudodamiesi šiuo įrankiu besimokantieji gali komentuoti dėstytojo parengtą medžiagą, iškelti probleminius klausimus. Būtent šių klausimų aptarimu galima pradėti susitikimą su besimokančiaisiais. Kadangi kokybiškai kūrinio analizei reikalingas ne tik literatūros kūrinio perskaitymas, bet ir tam tikros analizės krypties numatymas, „apversto mokymo(si)“metodas pasiteisino.