Navigation path

High level navigation

Page navigation

Dažnai užduodami klausimai apie „Natura 2000“

Kas yra „Natura 2000“?

1. Kas yra „Natura 2000“? Kuo „Natura 2000“ teritorija skiriasi nuo nacionalinio gamtos draustinio ar nacionalinio parko?

Nustatytų „Natura 2000“ teritorijų konkreti paskirtis yra saugoti kai kurioms į Buveinių ir Paukščių direktyvas įtrauktoms rūšims ar buveinių tipams svarbiausias vietoves; tos rūšys ir buveinės laikomos svarbiomis visai Europai, nes yra nykstančios, pažeidžiamos, retos, endeminės arba yra išskirtiniai vienam ar keliems iš devynių Europos biogeografinių regionų būdingų bruožų pavyzdžiai. Iš viso yra apie 2 000 rūšių ir 230 tipų buveinių, kurioms svarbiausias teritorijas reikia paskelbti „Natura 2000“ teritorijomis.

Kita vertus, gamtos draustiniai, nacionaliniai parkai ar kitos nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu saugomos teritorijos nustatomos tik nacionalinės ar regioninės teisės aktais, kurie įvairiose šalyse gali būti skirtingi. Saugomos teritorijos gali būti nustatytos įvairiais tikslais, jos gali būti skirtos ir kitoms rūšims ar buveinėms, o ne toms, kurių apsaugai skirtas tinklas „Natura 2000“.

Jos neturi to paties statuso kaip „Natura 2000“ teritorijos, tačiau kai kurios nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu saugomos teritorijos gali būti paskelbtos ir „Natura 2000“ teritorijomis, nes jos yra ir ES svarbos rūšims ir buveinėms svarbios vietovės. Tokiais atvejais taikomos ES direktyvų nuostatos, jei pagal nacionalinę teisę nėra nustatyta griežtesnių taisyklių.

Daugiau informacijos:

Tinklo „Natura 2000“ kūrimas
„Natura 2000“ EUNIS duomenų bazė

2. Kaip atrenkamos „Natura 2000“ teritorijos?

„Natura 2000“ teritorijos atrenkamos siekiant užtikrinti pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas saugomų rūšių ir buveinių ilgalaikį išlikimą. Teritorijų atranka grindžiama moksliniais kriterijais.

Pagal Paukščių direktyvą ES valstybės narės privalo nustatyti „tinkamiausias teritorijas“, tinkamą jų skaičių ir plotą, kad būtų saugomos šios direktyvos I priede išvardytos paukščių rūšys, taip pat migruojančios rūšys.

Laikydamosi Buveinių direktyvos, valstybės narės turi nustatyti reikiamas teritorijas, kad būtų užtikrinta, jog į šios direktyvos I priedą įtrauktų tipų natūralios buveinės ir į jos II priedą įtrauktoms rūšims svarbios buveinės būtų išsaugotos, arba, kai tinka, būtų atkurta gera jų apsaugos būklė natūralaus jų paplitimo areale.

Teritorijas atrenka ir pasiūlo valstybės narės. Tada Europos aplinkos agentūra (EAA) padeda Europos Komisijai išnagrinėti teritorijų pasiūlymus ir įvertinti, kiek tos siūlomos teritorijos būtų reikšmingos kiekvieno tipo buveinių ir rūšių apsaugos būklei to biogeografinio regiono lygmeniu. Kai manoma, kad pagal Buveinių direktyvą siūlomų teritorijų jau pakanka, Komisija patvirtina teritorijų sąrašus ir valstybės narės turi kuo greičiau (ne vėliau kaip per šešerius metus) jas paskelbti specialiomis saugomomis teritorijomis (SST).

Daugiau informacijos:

„Natura 2000“ teritorijų nustatymas
Tinklo „Natura 2000“ kūrimas

3. Kurių tipų ekosistemas apima „Natura 2000“ teritorijos?

„Natura 2000“ teritorijos apima įvairių tipų ekosistemas, tarp jų sausumos, gėlo vandens ir jūrų ekosistemas. Ekosistemose gali būti viena arba daug įvairių buveinių, paprastai jos apima įvairias augalų ir gyvūnų bendrijas.

Vis dėlto tinkle „Natura 2000“ kai kurių ekosistemų yra daugiau negu kitų. Pavyzdžiui, miško ekosistemos užima apie 50 proc. viso tinklo ploto, o agrarinės ekosistemos (ganyklos ir kitos žemės ūkio teritorijos) – apie 40 proc. tinklo ploto.

Šiuo metu (2016 m. duomenimis) į tinklą „Natura 2000“ įtraukta beveik 6 proc. viso ES jūrų ploto ir toliau dirbama baigiant nustatyti jūrų teritorijas, kad būtų užtikrinta, jog bus išsaugotos pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas jūrų ekosistemose saugomos nustatytų tipų buveinės ir rūšys.

4. Ar dėl teritorijų, skirtų įtraukti į tinklą „Natura 2000“, atrankos konsultuotasi su visuomene?

Direktyvose išsamiai nenustatyta, kaip turėtų vykti konsultavimosi procesas atrenkant teritorijas, todėl įvairiose valstybėse narėse taikytos gana skirtingos procedūros pagal jų administracines sistemas. Kai kuriais atvejais nustatant teritorijas išsamiai tartasi su jų žemės savininkais ir naudotojais, tačiau kitais atvejais su suinteresuotaisiais subjektais beveik arba visiškai nesikonsultuota.

Dėl to kai kuriose valstybėse narėse kilo prieštaravimų ir atsirado įvairių administracinių ir teisinių kliūčių, dėl kurių vėluota teikti pasiūlymus, tačiau Komisija šio etapo darbe nedalyvavo ir nebuvo įgaliota kištis į įvairias procedūras valstybėse narėse.

Bendrijos svarbos teritorijų (BST) nacionaliniai sąrašai buvo išnagrinėti ir jų atranka biogeografiniu lygmeniu atlikta skaidriai per mokslinius seminarus, kuriuos organizavo Komisija ir rėmė Europos aplinkos agentūra. Šiuose seminaruose turėjo galimybę dalyvauti valstybės narės ir ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems suinteresuotųjų subjektų (žemės savininkų ir naudotojų) interesams, taip pat aplinkos apsaugos NVO.

5. Kodėl atrenkant teritorijas, įtraukiamas į tinklą „Natura 2000“, neatsižvelgiama į socialines ir ekonomines aplinkybes?

Teritorijos, įtraukiamos į tinklą „Natura 2000“, nustatomos ir atrenkamos vien moksliniu pagrindu, pagal abiejose direktyvose nustatytus atrankos kriterijus. Moksliniu pagrindu atrenkant teritorijas, užtikrinama, kad:

  • tik tinkamiausios teritorijos (t. y. ne visos teritorijos, kuriose yra tam tikros rūšys ar buveinės) būtų siūlomos į tinklą „Natura 2000“,
  • ir į tinklą „Natura 2000“ būtų įtrauktas pakankamas teritorijų skaičius, kad būtų užtikrintas ilgalaikis kiekvienos iš sąrašuose esančių rūšių ir buveinių išsaugojimas visame ES esančiame jų natūralaus paplitimo areale.

Jei nebus įtrauktos vertingiausios teritorijos arba nepakaks teritorijų tam tikros rūšies ar buveinės tipo apsaugai, tinklas nebus ekologiškai vientisas ir nebus įmanoma pasiekti jo tikslų, nustatytų abiejose gamtos apsaugos direktyvose.

Todėl per teritorijų atrankos procesą į socialines ir ekonomines aplinkybes neatsižvelgiama, tačiau jos yra vienas svarbiausių dalykų sprendžiant, kaip „Natura 2000“ teritorija turėtų būti saugoma ir tvarkoma. Buveinių direktyvos 2 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad visomis priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi būti siekiama išsaugoti ES svarbos natūralias buveines ir rūšis ir atkurti gerą jų apsaugos būklę, kartu atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir regionines bei vietines ypatybes.

6. Kiek yra teritorijų ir kur jos yra?

Tinkle „Natura 2000“ šiuo metu (2016 m. duomenimis) yra daugiau kaip 27 000 teritorijų, kurių bendras plotas yra apie 1 150 000 km2; tai yra tiek sausumos, tiek jūrų teritorijos visose ES valstybėse narėse. Visas žemės plotas, kurį apima tinklas „Natura 2000“, sudaro apie 18 proc. viso ES sausumos ploto. Valstybėse „Natura 2000“ teritorijos užima nuo maždaug 9 proc. iki beveik 38 proc. nacionalinės teritorijos, priklausomai nuo šalies. Šis skirtumas iš dalies priklauso nuo to, kiek natūralių ir pusiau natūralių gamtos buveinių yra kiekvienoje šalyje. Pavyzdžiui, Viduržemio jūros, kontinentiniame ir Alpių regionuose pagal abi direktyvas saugomų buveinių tipų ir rūšių dalis yra kur kas didesnė negu Atlanto regione. Be to, kai kuriose šalyse istoriškai susiklostė intensyvesnis žemės naudojimas ir fragmentacija, todėl liko mažiau natūralių gamtos išteklių, saugotinų pagal abi direktyvas. Natūralios ir pusiau natūralios buveinės ir tokios rūšys, kaip dideli plėšrūnai, apskritai yra kur kas gausesnės ir labiau paplitusios Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse, įstojusiose į ES nuo 2004 m., negu kai kuriose iš senųjų valstybių narių. Taip yra ir dėl skirtingų metodų, pagal kuriuos valstybės narės nustatė tinklui „Natura 2000“ atrinktų teritorijų ribas. Kelios valstybės narės pasiūlė plačiai apibrėžtas, dideles „Natura 2000“ teritorijas, laikydamosi labiau holistinio požiūrio ir kartu įtraukdamos reikalavimų neatitinkančių buveinių plotus. Kitos valstybės narės savo teritorijų ribas nustatė tiksliau, kad jos apimtų tik reikalavimus atitinkančios buveinės plotą.

Naudojantis „Natura 2000“ barometru reguliariai atnaujinama informacija apie nustatytų teritorijų skaičių ir plotą kiekvienoje šalyje ir ES lygmeniu.

„Natura 2000“ žiūryklė yra internetinė priemonė, kuria naudojantis galima lengvai, keliais mygtukų paspaudimais, surasti ir tyrinėti bet kurioje ES vietoje esančias „Natura 2000“ teritorijas.

Daugiau informacijos:

Komisijos patvirtinti „Natura 2000“ teritorijų sąrašai kiekviename biogeografiniame regione.
„Natura 2000“ visose valstybėse narėse

7. Kuo skiriasi speciali saugoma teritorija (SST), Bendrijos svarbos teritorija (BST), speciali apsaugos teritorija (SAT) ir „Natura 2000“ teritorija?

SST, BST ir SAT visos kartu vadinamos „Natura 2000“ teritorijomis. SAT yra pagal Paukščių direktyvą nustatytos „Natura 2000“ teritorijos, o BST ir SST – pagal Buveinių direktyvą nustatytos teritorijos. BST ir SST – tai ta pati teritorija. Vienintelis skirtumas tarp šių dviejų teritorijų statusų yra jų apsaugos lygis.

BST yra Europos Komisijos oficialiai patvirtintos teritorijos, todėl joms taikomos apsaugos nuostatos arba Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. SST yra BST, kurios nustatytos valstybių narių teisės aktais ir kurioms taikomos būtinosios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti jose esančių ES svarbos rūšių ir buveinių tipų apsaugą.

Žr. Komisijos pranešimą dėl specialių saugomų teritorijų (SST) nustatymo.

8. Ar tinklas „Natura 2000“ jau baigtas kurti? Ar ateityje jis bus papildytas naujomis teritorijomis?

ES tinklas „Natura 2000“ apima daugiau kaip 27 000 teritorijų visose 28 ES valstybėse narėse (2016 m. duomenimis). Jos visos kartu užima didesnį kaip 1 mln. kvadratinių kilometrų plotą, kuris sudaro beveik penktadalį Europos sausumos teritorijos (18,36 proc.), taip pat nemažą aplinkinių jūrų dalį, todėl tai yra vienas didžiausių koordinuojamų gamtos apsaugos teritorijų tinklų visame pasaulyje.

Europos Komisija, padedama Europos biologinės įvairovės teminio centro, atsako už vertinimą ir nacionaliniu, ir biogeografiniu lygmeniu, ar tinkle esančių teritorijų pakanka kiekvienos rūšies ir buveinės tipo apsaugai. Ji padarė išvadą, kad „Natura 2000“ tinklas sausumoje jau beveik baigtas kurti, tačiau paprašė kai kurių valstybių narių pasiūlyti daugiau teritorijų, skirtų kai kurių rūšių ir buveinių apsaugai, kad tinklas jų nacionalinėse teritorijose būtų užbaigtas.

Kita vertus, nustatant „Natura 2000“ teritorijas jūrų aplinkoje, pažanga daroma kur kas lėčiau negu sausumoje. Iki šiol (2016 m. birželio mėn.) nustatyta daugiau kaip 3 000 jūrų „Natura 2000“ teritorijų, kurios sudaro beveik 6 proc. viso ES jūrų ploto (daugiau kaip 360 000 km²). Viena svarbiausių priežasčių, kodėl pažanga nustatant jūrų teritorijas yra tokia lėta, yra mokslinės informacijos apie ES saugomų jūrų buveinių ir rūšių paplitimą trūkumas – ypač trūksta pakankamai išsamių duomenų, kurie yra reikalingi, kad būtų galima nustatyti teritorijas ir tinkamai jas tvarkyti.

Europos Komisija ir valstybės narės neseniai ėmė dėti daugiau pastangų, kad nustatytų daugiau jūrų teritorijų, ypač atviros jūros jurisdikcijos zonose, už valstybių narių teritorinių vandenų ribų.

Daugiau informacijos:

„Natura 2000“
„Natura 2000“ jūrų aplinkoje

9. Ar teritorijas galima keisti ar išbraukti iš sąrašų ir pašalinti iš tinklo „Natura 2000“?

Teritoriją galima išbraukti iš sąrašo tik tada, kai dėl joje įvykusių natūralių pokyčių ji netenka savo apsauginės vertės ir jos neįmanoma atkurti tvarkymo priemonėmis. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad jeigu teritorijos būklė pablogėtų vien dėl, pavyzdžiui, netinkamo jos tvarkymo, tai būtų Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Tokios teritorijos negali netekti savo statuso vien todėl, kad jų būklei leista blogėti ir jos nebuvo tinkamai tvarkomos pagal abiejų gamtos apsaugos direktyvų reikalavimus. Iš sąrašo galima išbraukti tas teritorijas, kurios yra sunaikintos ir už tai tinkamai kompensuota taikant Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį. Teritorijas galima pakeisti arba išbraukti iš sąrašų ir tada, kai paaiškėja, kad jos arba jų ribos iš pradžių buvo nustatytos remiantis klaidinga moksline informacija. Bet kokį tokį valstybės narės siūlomą pakeitimą Komisija leis atlikti tik jeigu jis bus tinkamai moksliškai pagrįstas.

Daugiau informacijos: Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-301/12.

10. Kaip galima sužinoti apie „Natura 2000“ teritorijas, esančias valstybėse narėse? Kaip galiu sužinoti, ar mano žemė yra „Natura 2000“ teritorijoje, ar ne?

Europos Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros, internete sukūrė viešą geografinę informacinę (GIS) žemėlapių sistemą, vadinamą „Natura 2000“ žiūrykle, kurioje galima tiksliai sužinoti kiekvienos „Natura 2000“ teritorijos buvimo vietą ES tinkle. Šios sistemos naudotojas gali atlikti bet kurios, bet kur ES esančios teritorijos paiešką ir pateikti dėl jos užklausą. Žemėlapiai pateikiami stambiu masteliu, juose aiškiai matomos teritorijos ribos ir svarbiausi kraštovaizdžio bruožai.

Naudojantis „Natura 2000“ žiūrykle taip pat galima gauti standartinę duomenų formą (SDF), parengtą dėl kiekvienos teritorijos. SDF įrašomos ES svarbos rūšys ir buveinių tipai, kurių apsaugai nustatyta ta teritorija, taip pat įvertintas jų populiacijų dydis ir išsaugojimo lygis toje teritorijoje tuo metu, kai ji paskelbta „Natura 2000“ teritorija.

Išsamesnės informacijos apie „Natura 2000“ teritorijas galima gauti ir iš kompetentingų gamtos apsaugos institucijų kiekvienoje valstybėje narėje.

Daugiau informacijos:

„Natura 2000“ žiūryklė
„Natura 2000“ duomenų prieiga
„Natura 2000“ visose valstybėse narėse

11. Ar, teritoriją paskelbus „Natura 2000“ teritorija, joje reikia nutraukti visą ekonominę veiklą? Ar tai turi įtakos mano nuosavybei?

Gamtos apsauga žmonėms dažnai asocijuojasi su griežtai prižiūrimais gamtos rezervatais, kuriuose sistemingai draudžiama žmogaus veikla. „Natura 2000“ požiūris kitoks. Visiškai pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir kad geriausia yra tada, kai žmonės ir gamta darniai sugyvena.

Todėl „Natura 2000“ teritorijos nustatymas nereiškia, kad visa ekonominė veikla joje turi būti nutraukta. Kai kuriais atvejais iš tiesų gali reikėti kai ką pritaikyti arba pakeisti, siekiant apsaugoti tas rūšis ir buveines, kurių apsaugai nustatyta ta teritorija, arba padėti atkurti gerą jų apsaugos būklę. Tačiau daugeliu kitų atvejų ankstesnė veikla toliau tęsiama taip pat, kaip ir anksčiau.

Daugelyje teritorijų esančios rūšys ir buveinės iš tiesų gali būti visiškai priklausomos nuo to, kad tokia veikla būtų tęsiama, – nuo to priklauso ilgalaikis jų išlikimas, ir tokiais atvejais svarbu rasti būdų toliau remti tokią veiklą ir, kai tinka, intensyviau ją vykdyti, pvz., reguliariai pjauti žolę, ganyti gyvulius ar tvarkyti krūmynus.

Todėl to apibendrinti neįmanoma – daug kas priklauso nuo konkrečios aplinkos, taip pat nuo kiekvienos teritorijos socialinių ir ekonominių aplinkybių ir nuo konkrečių joje esančių rūšių ir buveinių tipų ekologinių poreikių. Tai galima įvertinti tik analizuojant kiekvieną atvejį atskirai.

12. Ar, teritoriją paskelbus „Natura 2000“ teritorija, joje bus nutraukta tradicinė veikla, pavyzdžiui, durpių kasimas ir medžių kirtimas?

Tradicinių rūšių veiklą bus galima tęsti taip pat, kaip iki tol, jeigu ja nebus daroma neigiamo poveikio toms rūšims ar tų tipų buveinėms, kurių apsaugai nustatyta ta teritorija. Tai irgi reikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju – tik taip paaiškės, ar iš tiesų daromas poveikis, ar ne. Jeigu yra neigiamas poveikis, tyrimais bus padėta nustatyti jo mastą ir geriausias priemones jam sumažinti arba pašalinti (pvz., perkelti veiklą į kitą teritorijos vietą arba priderinti įprastą praktiką ir darbų laiką), kad dėl to nebeblogėtų būklė ir nenyktų tos rūšys ir buveinės, kurių apsaugai nustatyta ta teritorija.

13. Ar „Natura 2000“ teritorijose leidžiama medžioti?

Medžioklė yra tipinis tokios veiklos, kurią gali būti leidžiama tęsti „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu ja nedaroma neigiamo poveikio toms rūšims ar tų tipų buveinėms, kurių apsaugai nustatyta ta teritorija, pavyzdys. Paukščių ir Buveinių direktyvose medžioklė pripažįstama teisėtu tausaus gamtos išteklių naudojimo būdu ir ši praktika „Natura 2000“ teritorijose nėra iš anksto uždrausta, tačiau direktyvose nustatyti medžioklės veiklos kontrolės principai, kad būtų pusiausvyra tarp medžioklės ir ilgalaikio intereso palaikyti sveikas ir gyvybingas medžiojamųjų rūšių populiacijas.

Daugiau informacijos: iniciatyvos dėl tvarios medžioklės

14. Ar „Natura 2000“ teritorijose vis dar leidžiama poilsio ir laisvalaikio (rekreacinė) veikla?

Žmonės ieško gamtos dėl labai įvairių priežasčių. Daugelis iš jų nori atsipalaiduoti, tyliai ir ramiai pabūti vaizdingoje aplinkoje, kai kuriems iš jų įdomu atrasti naujas vietoves, o kitus labiau domina galimybė gamtoje užsiimti tokia veikla kaip plaukimas, žygiai pėsčiomis, pasivažinėjimai dviračiu, žvejyba, medžioklė ir kt. Kad ir kokie būtų jų norai, „Natura 2000“ teikia žmonėms išskirtinę galimybę atrasti turtingą Europos gamtos paveldą ir juo džiaugtis.

Ši rekreacinė veikla yra suderinama su Buveinių ir Paukščių direktyvų nuostatomis, jeigu nekenkia gamtos buveinėms ir rūšims tose teritorijose. Dažnai svarbiausia yra apdairiai planuoti ir tausiai naudoti išteklius, kad būtų užtikrinta, jog nebus sunaikintas pats tų gėrybių šaltinis.

„Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslų nustatymas

15. Kam skirti apsaugos tikslai ir kaip jie nustatomi?

Apsaugos tikslai nustatomi siekiant kuo tiksliau apibrėžti pageidaujamą tam tikroje teritorijoje siektiną išsaugojimo būklę arba lygį. Tikslai turėtų būti nustatyti dėl kiekvienos iš atitinkamų tipų buveinių ir rūšių, esančių toje teritorijoje.

Dažnai jie pateikiami kaip kiekybiniai tikslai, pavyzdžiui, išlaikyti bent tam tikrą minimalų konkrečios rūšies populiacijos individų skaičių arba per 10 metų pagerinti tam tikro tipo buveinės išsaugojimo lygį nuo C iki B kategorijos.

Nustatyti aiškius „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslus yra labai svarbu užtikrinant, kad kiekviena tinklo teritorija kuo labiau prisidėtų siekiant bendrojo abiejų gamtos apsaugos direktyvų tikslo – pasiekti gerą visų pagal šias direktyvas saugomų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklę1 visame jų paplitimo ES areale.

Apsaugos tikslai konkrečiai nustatomi kiekvienai teritorijai ir turėtų būti grindžiami patikimomis žiniomis apie tą teritoriją ir joje esančias rūšis ir buveines, jų ekologinius poreikius, taip pat bet kokias grėsmes ir neigiamą poveikį tolesniam jų buvimui toje teritorijoje. To reikia todėl, kad kiekvienoje „Natura 2000“ teritorijoje yra unikalios tik jai būdingos biotinės (gyvosios gamtos), abiotinės (negyvosios gamtos) ir socialinės bei ekonominės sąlygos, kurios įvairiose teritorijose gali būti labai skirtingos, net jeigu jose yra tos pačios rūšys ir buveinės.

Taip pat rekomenduojama nustatyti platesnius apsaugos tikslus, skirtus visai teritorijų grupei arba tam tikroms rūšims ar buveinėms visame regione ar šalyje (nacionalinius arba regioninius apsaugos tikslus). Tai padės nustatyti ne tik kiekvienos teritorijos apsaugos tikslus, bet ir įvairioms teritorijoms bei jų grupėms skirtus strateginius apsaugos prioritetus. Taip galima teikti pirmenybę toms priemonėms, kuriomis įmanoma labiausiai pagerinti arba išlaikyti gerą tam tikros rūšies ar buveinės apsaugos būklę tame regione arba šalyje.

Komisija paskelbė aiškinamąjį pranešimą, kuriame pateikė rekomendacijas dėl „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslų nustatymo; jose pateikta daugiau paaiškinimų.

1 Paukščių direktyvos tikslas suformuluotas šiek tiek kitaip, tačiau siekis yra tas pats.

16. Kas yra atsakingas už apsaugos tikslų nustatymą? Ar konsultuojamasi su žemės savininkais ir (arba) valdytojais?

Už apsaugos tikslų nustatymą yra atsakingos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Gamtos apsaugos direktyvose nenustatyta, kaip reikėtų tai daryti, nes kiekviena valstybė narė pati sprendžia dėl šių direktyvų nuostatų įgyvendinimo tvarkos ir būdų. Tačiau gamtos apsaugos direktyvų tikslas yra pasiekti gerą Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos būklę ir šio tikslo siekti naudojantis tinklu „Natura 2000“.

Komisija vis dėlto rekomenduoja ne tik užtikrinti, kad apsaugos tikslai būtų grindžiami patikimomis žiniomis, bet ir įtraukti visas suinteresuotąsias šalis – žemės savininkus, žemės valdytojus ar gamtosaugos nevyriausybines organizacijas – į apsaugos tikslų nustatymo procesą. Tai padės nustatyti realius ir pasiekiamus apsaugos tikslus.

Svarbu ne tik atkreipti dėmesį į tai, kad žemės savininkai ir valdytojai paprastai labai gerai išmano teritorijos tvarkymą, dėl kurio gamtos apsauga joje buvo sėkminga arba nesėkminga praeityje, bet ir užtikrinti, kad galėtų vykti dvišalė institucijų ir svarbiausių suinteresuotųjų subjektų diskusija dėl to, kaip geriausia nustatyti konkrečios teritorijos apsaugos tikslus ir priemones. Diskutuojant ir aiškiai pranešant apie konkrečios teritorijos svarbą, vaidmenį ir apsaugos tikslus taip pat bus padedama didinti visų dalyvių informuotumą ir įsitraukimą.

17. Kur galima rasti daugiau informacijos apie konkrečios teritorijos apsaugos tikslus?

Kiekviena valstybė turi savo tvarką, pagal kurią skelbia savo teritorijų apsaugos tikslus. Jie gali būti nustatomi teisinę galią turinčiais „Natura 2000“ teritorijos nustatymo sprendimais ar aktais arba papildomais dokumentais. Jie gali būti paskelbti kompetentingos gamtos apsaugos institucijos interneto svetainėje. Be to, jie paprastai įtraukiami į „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus ar panašius dokumentus, jei jų yra, ir juose išsamiau paaiškinami. Komisija rekomendavo, kad valstybės narės teiktų lengvai prieinamą informaciją apie „Natura 2000“ apsaugos tikslus taip, kad ji būtų aktuali ir lengvai suprantama žemės savininkams ir valdytojams.

18. Kaip sužinoti, kuri veikla yra arba nėra suderinama su „Natura 2000“ tikslais, jei apsaugos tikslai nenustatyti?

Institucijos turėtų nustatyti visų „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslus, tačiau šis procesas gali užsitęsti ir apsaugos tikslai gali būti dar nenustatyti.

Šiuo atveju kompetentingos institucijos yra atsakingos už suinteresuotųjų subjektų informavimą apie tai, kokią reikšmę turi teritorijos paskelbimas „Natura 2000“ teritorija. Jos turėtų visų pirma pranešti, ar tam tikrą veiklą reikėtų pritaikyti arba galbūt nutraukti, kad būtų išvengta teritorijos būklės blogėjimo, arba kurią veiklą reikėtų skatinti, siekiant pagerinti tos teritorijos apsaugos sąlygas. Parengta standartinė duomenų forma (SDF) yra naudingas informacijos šaltinis siekiant suprasti priežastis, dėl kurių tam tikra teritorija yra paskelbta „Natura 2000“ teritorija. Priimant sprendimus dėl teritorijos tvarkymo (pvz., rengiant tvarkymo dokumentus arba planuojant naujas investicijas), visada reikėtų remtis šioje formoje pateikta informacija.

Mažų mažiausiai turėtų būti reikalaujama išvengti visų toje teritorijoje esančių reikšmingų buveinių ir rūšių (kaip nurodyta SDF) būklės blogėjimo. Kai trūksta mokslinės informacijos, reikėtų vadovautis atsargumo principu.

Išsamią informaciją apie reikalavimus tam tikroje teritorijoje galima rasti ir „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planuose, jei jie yra parengti, arba kituose susijusiuose dokumentuose (t. y. dokumentuose dėl apsaugos tikslų, „Natura 2000“ teritorijos nustatymo akte ar kt.).

Valstybės narės paprastai pateikia išsamią informaciją apie savo „Natura 2000“ teritorijas, įskaitant jų nustatymo priežastis, apsaugos tikslus, tvarkymo planus ir apsaugos priemones, ir ši informacija yra viešai skelbiama interneto svetainėse ir kitais būdais (pvz., per vietos administracijas). Kai kuriose šalyse taip pat teikiama konkreti ir išsami informacija kiekvienos „Natura 2000“ teritorijos žemės savininkams ir svarbiausiems žemės naudotojams (pvz., teikiami individualūs pranešimai, kaip antai Jungtinėje Karalystėje, arba sudaromos vietos grupės ar komitetai, per kuriuos svarbiausi suinteresuotieji subjektai nuo pat pradžių dalyvauja tvarkant tas teritorijas, kaip antai Prancūzijoje ir kitose ES valstybėse narėse). Norėdami daugiau sužinoti apie konkrečias „Natura 2000“ teritorijas, žemės savininkai ir naudotojai taip pat gali kreiptis į vietos gamtos apsaugos institucijas.

„Natura 2000“ teritorijų valdymas

19. Kas yra atsakingas už apsaugos priemonių nustatymą?

Už apsaugos priemonių nustatymą „Natura 2000“ teritorijose yra atsakingos kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Pagal Buveinių direktyvą (6 straipsnio 1 dalį) „Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus“.

Valstybės narės privalo nustatyti būtinas apsaugos priemones visose specialiose saugomose teritorijose (SST) ir ši bendra apsaugos tvarka taikoma visoms tose teritorijose esančioms į I priedą įtrauktų tipų natūralioms buveinėms ir į II priedą įtrauktoms rūšims, išskyrus tas, kurios „Natura 2000“ standartinėje duomenų formoje nurodytos kaip nereikšmingos.

Komisija pateikė „Natura 2000“ teritorijų apsaugos priemonių rengimo gaires ir paskelbė 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ir jų praktinio įgyvendinimo įvairiose valstybėse narėse apžvalgą.

Sudarytas svarbiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su Buveinių direktyvos 6 straipsniu, sąvadas, be kita ko, apima ir prievolę imtis būtinų apsaugos priemonių „Natura 2000“ teritorijose.

20. Kaip parenkamos ir nustatomos „Natura 2000“ teritorijos apsaugos priemonės? Iki kada jos turėtų būti pradėtos taikyti?

Apsaugos priemonės – tai praktiniai veiksmai, kuriuos reikia įvykdyti, kad būtų pasiekti teritorijos apsaugos tikslai. Jos turi atitikti toje teritorijoje esančių buveinių tipų ir rūšių ekologinius poreikius. Nustatant apsaugos priemones būtina atsižvelgti ir į ekonomines, socialines ir kultūrines aplinkybes, ir į regiono bei vietos savitumus. Šis principas yra įtvirtintas Buveinių direktyvoje (2 straipsnis).

Nustatant būtinas apsaugos priemones labai svarbu turėti patikimą pagrindinę informaciją apie toje teritorijoje esamas sąlygas, taip pat apie joje esančių rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklę, grėsmes, neigiamo poveikio veiksnius ir poreikius ir apie bendrąsias socialines ir ekonomines aplinkybes (esamus žemės naudojimo būdus ir nuosavybę, suinteresuotųjų subjektų interesus, vykdomą ekonominę veiklą ir kt.).

Apsaugos priemonės, kaip ir apsaugos tikslai, paprastai skiriamos konkrečiai teritorijai ir turi būti nustatomos kiekvienai teritorijai atskirai. To reikia todėl, kad kiekvienoje „Natura 2000“ teritorijoje yra unikalios, tik jai būdingos biotinės, abiotinės, socialinės ir ekonominės sąlygos, kurios įvairiose teritorijose gali būti labai skirtingos, net kai jose yra tos pačios rūšys ir buveinės.

Teritoriją patvirtinus Bendrijos svarbos teritorija (BST), valstybės narės turi ne vėliau kaip per šešerius metus nustatyti reikiamas apsaugos priemones ir paskelbti tą teritoriją specialia saugoma teritorija (SST). Per tuos šešerius metus turėtų būti ne tik renkama visa reikiama informacija apie tą teritoriją, bet ir informuojamos visos interesų grupės, su jomis diskutuojama ir deramasi dėl to, kokias priemones būtų geriausia įgyvendinti, kad nustatyti tos teritorijos apsaugos tikslai būtų pasiekti.

Gamtos apsaugos direktyvose nenustatyta, kaip reikėtų tai daryti, nes kiekviena valstybė narė pati sprendžia dėl šių direktyvų nuostatų įgyvendinimo tvarkos ir būdų.

Komisija pateikė „Natura 2000“ teritorijų apsaugos priemonių rengimo gaires.

21. Kokio pobūdžio apsaugos priemones galima taikyti?

Kaip jau minėta, reikia dėl to nuspręsti kiekvienu atveju atskirai, priklausomai nuo ekologinių sąlygų tose teritorijose, taip pat nuo socialinių ir ekonominių aplinkybių. Galima imtis įvairių apsaugos priemonių:

  • „nedaryti nieko“, kai nereikia jokių papildomų priemonių, pakanka toliau tvarkyti teritoriją taip, kaip ji buvo tvarkoma iki tol;
  • imtis „nesudėtingų“ priemonių, kaip antai stengtis netrikdyti gyvūnų veisimosi sezono metu arba toliau reguliariai pjauti žolę ar šienauti, arba didinti negyvos medienos kiekį miške;
  • arba vykdyti „didelio masto“ atkuriamąją veiklą, pavyzdžiui, visiškai išnaikinti nevietines rūšis arba atkurti šlapynės hidrologinę būklę.

Kai kuriais atvejais nesikišimas ir griežta apsauga taip pat gali būti laikoma apsaugos priemone, ypač tų buveinių ir rūšių, kurios yra labai pažeidžiamos dėl bet kokios žmogaus intervencijos ir todėl, siekiant užtikrinti tolesnį jų išlikimą, joms reikia griežtai saugomų prieglobsčio vietų.

Komisija paskelbė apsaugos priemonių nustatymo metodų įvairiose valstybėse narėse apžvalgą ir pateikė daugybę įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis visoje ES įgyvendintų įvairių apsaugos priemonių pavyzdžių.

„Natura 2000“ teritorijose gali reikėti imtis įvairių rūšių priemonių, įskaitant atkuriamąją veiklą, kurios darbai turi būti atliekami tam tikru nustatytu laiku, pavyzdžiui, darbai, kuriais atkuriama šlapynės hidrologinė būklė, atsodinamos kai kurios augalų rūšys, reintrodukuojamos ar sustiprinamos populiacijos, įrengiami reikiami įrenginiai ar infrastruktūra ir kt. Taip pat gali reikėti periodiškai toje teritorijoje atlikti reguliarius veiksmus siekiant palaikyti arba pagerinti kai kurių buveinių ar tam tikrų rūšių populiacijų apsaugos būklę. Šio pobūdžio veiksmai gali apimti, pavyzdžiui, pievų žolės pjovimą ar ganymą, reguliarų krūmynų iškirtimą, šlapynių hidrologinio režimo valdymą ir t. t. Siekiant užtikrinti pakankamą kai kurių teritorijų apsaugą taip pat gali reikėti imtis stebėjimo, atitvėrimo ir sergėjimo veiksmų.

Rengiamas reikiamas priemones reikia kruopščiai planuoti, reikia parengti išsamius planus ir technines specifikacijas, kad būtų užtikrintas tinkamas jų įgyvendinimas. Planuojamos apsaugos priemonės paprastai taip pat apima stebėseną, nes reikia sekti ir vertinti pasiektus rezultatus, kad būtų galima įvertinti priemonių veiksmingumą ir, kai reikia, atlikti būtinas pataisas.

Galiausiai reikia paminėti, kad apsaugos priemonės „Natura 2000“ teritorijose dažnai sėkmingiausiai įgyvendinamos tada, kai kartu teikiama reikiama informacija ir didinamas tos vietovės gyventojų informuotumas, ypač informuojant svarbiausius suinteresuotuosius subjektus ir interesų grupes, kuriems tie veiksmai daro įtaką arba kurie dalyvauja juos įgyvendinant. Didinti informuotumą taip pat ypač naudinga tada, kai į atviras teritorijas laisvai patenka ir jomis naudojasi trečiosios šalys, t. y. asmenys, kurie nėra tos žemės savininkai, nuomininkai ar valdžios institucijų pareigūnai. Šių teritorijų naudotojų informuotumo ir supratimo didinimas gali būti vienas svarbiausių valdymo būdų.

22. Kas yra „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planai ir ar privaloma juos rengti?

Siekiant padėti užtikrinti, kad teritorijų tvarkymas būtų aiškus ir skaidrus, Europos Komisija labai rekomenduoja valstybėms narėms, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos suinteresuotaisiais subjektais, parengti „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus. „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planų nustatymas yra kompetentingų „Natura 2000“ institucijų atsakomybės sritis. Tvarkymo planas – tvirtas ir veiksmingas apsaugos priemonių įgyvendinimo ir tolesnės priežiūros pagrindas.

Nors pagal Buveinių direktyvą jų rengti neprivaloma, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planai yra labai naudingos priemonės, nes:

  • juose išsamiai išdėstomi visi teritorijoje esančių buveinių ir rūšių apsaugos tikslai, ekologinė būklė ir poreikiai, kad visiems būtų aišku, kas ir kodėl yra saugoma;
  • juose išnagrinėjamos socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkybės toje vietovėje, taip pat įvairių žemės naudojimo būdų ir ten esančių rūšių ir buveinių sąveikos;
  • jie yra pagrindas, kuriuo remdamosi visos interesų grupės gali atvirai diskutuoti ir lengviau susitarti dėl ilgalaikio teritorijos tvarkymo, taip pat ugdoma bendra atsakomybė už galutinį rezultatą;
  • jie padeda rasti praktinių tvarkymo sprendimų, tvarių ir geriau susietų su kita žemės naudojimo praktika;
  • jais galima nustatyti atitinkamą įvairių socialinių ir ekonominių suinteresuotųjų subjektų, institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atsakomybę, susijusią su nustatytų reikiamų apsaugos priemonių įgyvendinimu.

„Natura 2000“ tvarkymo planus galima parengti konkrečiai teritorijai arba įtraukti į kitus plėtros planus, jeigu tuose planuose aiškiai nustatomi „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai.

23. Ar yra pagalbinių priemonių, kuriomis galima naudotis rengiant „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus?

Rekomendacijų, kaip rengti „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus, kurti apsaugos priemones ir atlikti „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planavimo procesą, pateikta Europos Komisijos interneto svetainėje2, taip pat jų yra pateikta daugelyje valstybių.

Be to, rengiant, atnaujinant ir įgyvendinant „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus gali būti suteikta finansinė parama iš ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo), iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir pagal programą LIFE.

Šių Europos fondų lėšomis praeityje nemažai naudotasi rengiant „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus, pavyzdžiui, EŽŪFKP – Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kai kuriose Vokietijos federalinėse žemėse; ERPF – Graikijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Italijoje; Sanglaudos fondo parama – Lietuvoje; programos LIFE finansavimu – Kipre, Vengrijoje, Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Šiomis lėšomis bus toliau naudojamasi ateityje peržiūrint ir atnaujinant „Natura 2000“ tvarkymo planus, priklausomai nuo nacionalinių įgyvendinimo programų.

24. Kaip nustatomi konkrečių tipų buveinių ir rūšių ekologiniai poreikiai? Ar tam tikros teritorijos tvarkymą reikia keisti vien todėl, kad joje yra ES svarbos rūšis arba tokio tipo buveinė?

Saugomų buveinių tipų ir rūšių ekologiniai poreikiai apima visas ekologines reikmes, įskaitant abiotinius ir biotinius veiksnius, kurie laikomi būtinais siekiant užtikrinti toje teritorijoje esančių buveinių tipų (t. y. ilgalaikiam buveinės palaikymui, jos tipinėms rūšims ir kt. būtinos specifinės jos struktūros ir funkcijų) ir rūšių apsaugą, įskaitant jų santykį su fizine aplinka (oru, vandeniu, dirvožemiu, augalija ir t. t.).

Tie poreikiai grindžiami mokslo žiniomis ir todėl turėtų būti nustatomi kiekvienu atveju atskirai – tai reiškia, kad gali būti skirtingi ne tik įvairių rūšių ar buveinių tipų ekologiniai poreikiai toje pačioje teritorijoje, bet ir tos pačios rūšies ar buveinės tipo poreikiai įvairiose teritorijose. Jie nepriklauso nuo jokių socialinių ar ekonominių aplinkybių.

Iš esamų nacionalinių ir regioninių šaltinių galima surinkti aktualią ir išsamią informaciją apie ES svarbos buveinių tipų ir rūšių ekologinius poreikius, siekiant palengvinti jų tvarkymą. Komisija taip pat paskelbė tvarkymo gaires dėl kai kurių buveinių ir rūšių, kuriose pateikta aktualios su tuo susijusios informacijos.

25. „Natura 2000“ teritorijose dažnai yra rūšių ir buveinių, kurioms netaikomos Paukščių ir Buveinių direktyvos. Ar šioms rūšims ir buveinėms taip pat reikėtų nustatyti konkrečias apsaugos priemones?

Paprastai – ne. Laikantis Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatų, apsaugos priemones reikia nustatyti tik dėl tų „Natura 2000“ teritorijoje esančių rūšių ir tų tipų buveinių, kurios yra saugomos pagal abi direktyvas. Tačiau gali reikėti skirti dėmesio ir toms rūšims, kurios nėra saugomos pagal Buveinių direktyvą, tačiau yra būdingos į I priedą įtraukto tipo buveinei arba reikalingos siekiant išsaugoti Bendrijos svarbos rūšį (pvz., skruzdėlynai saugomi dėl paukščių). Kompetentingos institucijos turėtų būti pasirengusios suteikti su tuo susijusią informaciją.

Be to, tvarkant teritorijas, galima atsižvelgti ir į kitas rūšis ir buveines, nesaugomas pagal ES gamtos apsaugos direktyvas. Valstybės narės ir, žinoma, pavieniai žemės savininkai ir valdytojai gali visiškai savo nuožiūra nustatyti apsaugos tikslus ir (arba) priemones ir dėl tų rūšių ir buveinių, kurioms netaikomos abi direktyvos, kaip antai dėl nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu saugomų arba gresiančių išnykti buveinių ir rūšių.

26. Ar „Natura 2000“ teritorijose privaloma taikyti apsaugos priemones?

Reikiamų apsaugos priemonių nustatymas kiekvienai „Natura 2000“ teritorijai nėra pasirinktinis dalykas – tai privaloma visoms valstybėms narėms. Tai reiškia, kad kiekvienoje „Natura 2000“ teritorijoje turi būti nustatytos ir įgyvendintos tokios apsaugos priemonės, kokios laikomos reikalingomis (Teisingumo Teismo byla C-508/04).

Tačiau priemones, kurios laikomos reikalingomis toje teritorijoje esančioms rūšims ir buveinių tipams išsaugoti ir atkurti, yra pravartu skirti nuo tokių priemonių, kurios laikomos pageidautinomis ir kurias būtų naudinga įgyvendinti, jei būtų reikiamų išteklių ir galimybių tai padaryti. Pastarąsias priemones geriausia taip ir nurodyti „Natura 2000“ teritorijos tvarkymo plane, laikant jas priemonėmis pagal geriausią patirtį, kuriomis siekiama didinti bendrą biologinę įvairovę toje teritorijoje, viršijant privalomus dėl tos teritorijos nustatytus reikalavimus.

Įgyvendinamos apsaugos priemonės ne visada turi būti aktyvaus tvarkymo ar atkūrimo priemonės, tokios kaip invazinių svetimų rūšių išnaikinimas ar miško medynų amžiaus struktūros įvairinimas. Tai gali būti ir apsaugos priemonės, kuriomis, pavyzdžiui, padedama netrikdyti tam tikros rūšies gyvūnų jų veisimosi sezono metu.

Sudarytas svarbiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su Buveinių direktyvos 6 straipsniu, sąvadas, be kita ko, apima ir prievolę imtis būtinų apsaugos priemonių „Natura 2000“ teritorijose.

27. Kaip rengiamos apsaugos priemonės?

Apsaugos priemones reikėtų apibūdinti pakankamai išsamiai, kad būtų užtikrintas sėkmingas jų įgyvendinimas. Turėtų būti nurodyta jų taikymo vieta ir aprašyti ištekliai bei priemonės, reikalingi joms įgyvendinti, taip pat reikėtų pateikti informaciją apie įvairių dalyvių vaidmenis ir atsakomybę. Apsaugos priemonės turėtų būti aprašomos aiškiai ir paprastais žodžiais, kad būtų visiems suprantamos.

Apsaugos priemones reikėtų peržiūrėti ir pritaikyti, kai to reikia, pavyzdžiui, remiantis realiais jau įgyvendintų priemonių rezultatais. Taip pat svarbu nurodyti apskaičiuotas sąnaudas ir galimą finansavimą ir nustatyti patvirtintų apsaugos priemonių peržiūros tvarkaraštį, numatant vertinti realų jų įgyvendinimą ir jų tinkamumą siekiant apsaugos tikslų.

28. Kas nusprendžia, kokių apsaugos priemonių reikia? Ar konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais?

Nuspręsti, kokių apsaugos priemonių reikia, – kiekvienos šalies kompetentingų institucijų atsakomybė. Gamtos apsaugos direktyvose nėra nustatyta, kokios apsaugos priemonės turėtų būti įgyvendinamos, – jose tik reikalaujama, kad tos priemonės atitiktų tam tikroje teritorijoje esančių rūšių ir buveinių tipų ekologinius poreikius. Kiekvienai valstybei narei palikta laisvė savo nuožiūra kurti ir įgyvendinti tokias priemones, kokios, jos manymu, yra tinkamiausios ir veiksmingiausios jos „Natura 2000“ teritorijoms.

Komisija vis vien labai rekomenduoja ne tik užtikrinti, kad apsaugos priemonės būtų grindžiamos patikimomis žiniomis, bet ir kad žemės valdytojai arba savininkai, taip pat kitos susijusios suinteresuotosios šalys (vietos bendruomenių arba gamtos apsaugos nevyriausybinių organizacijų atstovai) aktyviai įsitrauktų į reikiamų apsaugos priemonių nustatymo procesą ir dalyvautų rengiant „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus.

Ypač žemės savininkai ir valdytojai turėtų jau ankstyvame etape dalyvauti kuriant konkrečios teritorijos apsaugos priemones. Jiems dalyvaujant „Natura 2000“ teritorijos apsaugos priemonių planavimo ir rengimo darbe, galima pasinaudoti jų, kaip ekspertų, žiniomis, tai taip pat puiki proga juos įtraukti aktyviai dalyvauti įgyvendinant tas apsaugos priemones. Remiantis šiuo metu turima gerąja patirtimi, reikėtų užtikrinti, kad aktyviai prisidėtų visi susiję suinteresuotieji subjektai (pavyzdžiui, sudarant iniciatyvines grupes arba komitetus).

Nuo pat pradžių gerai palaikant ryšius, taip pat bus lengviau rasti kompromisų ir naudingų sąveikų tarp to, kas jau nuveikta, ir to, ką galima pagerinti. Be to, pats procesas tikriausiai bus ekonomiškai efektyvesnis ir užtruks mažiau laiko. Tai taip pat labai padidins sėkmės tikimybę, nes įvairūs suinteresuotieji subjektai bus skatinami ir įgis galimybių aktyviau įsitraukti į savo „Natura 2000“ teritorijos tvarkymą ir atsakingiau prie to prisidėti.

Apie nustatytas apsaugos priemones taip pat reikėtų pranešti plačiajai visuomenei (pvz., interneto svetainėse, vietos spaudoje, vietos institucijų oficialiuose registruose).

29. Kaip nuspręsti, kurią apsaugos priemonę pasirinkti tais atvejais, kai priemonės gali turėti teigiamą poveikį tam tikrai buveinei ar rūšiai, tačiau kartu galbūt paspartinti kito tipo buveinės ar kitos rūšies būklės blogėjimą?

Gali būti taip, kad tam tikra apsaugos priemonė bus naudinga vienai rūšiai ar buveinei, bet gali neigiamai paveikti kitas rūšis ar buveines. Pavyzdžiui, nusprendus išnaikinti invazinę rūšį, kartu gali būti sunaikinta ir kai kurių paukščių buveinė. Dažnai reikia rasti tam tikrų kompromisų, tačiau gerai apgalvoti apsaugos tikslai padės priimti teisingus sprendimus. Svarbu remtis tais tikslais ir išsiaiškinti, kokie prioritetai dėl apsaugos priemonių yra nustatyti toje konkrečioje teritorijoje, o tada įvertinti galimą teigiamą ir neigiamą numatomų priemonių poveikį tiems prioritetams.

Dažnai kompromisų galima išvengti arba pasiekti, kad jų būtų mažiau, pasirenkant tinkamą priemonių taikymo laiką ir taikant jas tik tam tikrose teritorijos dalyse arba net kompensuojant vienai teritorijos daliai daromą poveikį kitoje teritorijos dalyje įgyvendinamomis tai pačiai buveinei arba rūšiai skirtomis apsaugos priemonėmis.

30. Ar skirtingose „Natura 2000“ teritorijose gali būti taikomos panašios apsaugos priemonės?

Apsaugos priemonės turi atitikti nustatytus kiekvienos teritorijos apsaugos tikslus ir paprastai yra rengiamos konkrečioms teritorijoms. Tačiau įvairiose „Natura 2000“ teritorijose, kurių ypatybės ir tikslai yra panašūs, gali reikėti panašių priemonių. Tokiais atvejais apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos bendrai (pvz., „Natura 2000“ tvarkymo planas gali apimti kelias teritorijas, kurioms reikia panašių priemonių).

31. Kaip turi būti įgyvendinamos reikiamos apsaugos priemonės?

Kompetentingos institucijos turi nuspręsti, kaip geriausia įgyvendinti nustatytas reikiamas apsaugos priemones savo „Natura 2000“ teritorijose. Direktyvoje nustatyta tik tiek, kad tai gali būti tinkamos įstatymu nustatytos, administracinės arba sutartinės priemonės. Teisė nuspręsti, kurias iš šių priemonių pasirinkti, palikta valstybėms narėms laikantis subsidiarumo principo.

Tačiau valstybės narės turi pasirinkti bent vienos iš šių trijų kategorijų priemones ir užtikrinti, kad šiomis priemonėmis galėtų būti pasiekti apsaugos tikslai:

  • įstatymu nustatytos priemonės paprastai nustatomos remiantis proceso teise, jomis gali būti nustatomi konkretūs reikalavimai dėl veiklos, kuri gali būti leidžiama, ribojama arba draudžiama toje teritorijoje;
  • administracinėmis priemonėmis gali būti nustatomos atitinkamos nuostatos dėl apsaugos priemonių įgyvendinimo arba leidimo vykdyti kitokią veiklą toje teritorijoje;
  • sutartinės priemonės taikomos sudarant sutartis arba susitarimus, paprastai tarp valdymo institucijų ir žemės savininkų arba naudotojų toje teritorijoje.

Tarp šių trijų kategorijų nėra hierarchijos, taigi valstybės narės gali rinktis „Natura 2000“ teritorijoje taikyti tik vienos kategorijos priemones (pvz., tik sutartines priemones) arba derinti įvairias priemones (pvz., įstatymu nustatytas ir sutartines priemones). Privalomos tik tokios sąlygos, kad tos priemonės būtų tinkamos siekiant išvengti bet kokio buveinių būklės blogėjimo ar didelio rūšių trikdymo toje teritorijoje, kuri nustatyta jų apsaugai (pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį), ir kad jos atitiktų toje teritorijoje esančių buveinių ir rūšių ekologinius poreikius (pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalį). Tokių ekologinių poreikių gali būti įvairių – nuo paprastos apsaugos, kad būklė neblogėtų, iki aktyvaus tinkamų ekosistemų struktūrų ir funkcijų atkūrimo, priklausomai nuo realaus tų rūšių ir buveinių išsaugojimo lygio.

Aktyvaus išsaugojimo arba atkūrimo priemonės gali būti įgyvendinamos pagal sutartinius susitarimus su žemės savininkais ir valdytojais, įskaitant susitarimus dėl to, kaip turėtų būti dengiamos teisines prievoles viršijančių priemonių sąnaudos. Kiek įmanoma, papildomas sąnaudas reikėtų padėti padengti tinkamomis lėšomis, o dėl nustatytų naudojimosi teritorija apribojimų prarastos pajamos turėtų būti atlyginamos. Kompensacijos dydis priklausys nuo nustatomų apribojimų pobūdžio ir faktinių nuostolių, taip pat nuo vietos aplinkybių.

„Natura 2000“ išmokos, kaip ir agrarinės bei miškų aplinkosaugos priemonės pagal kaimo plėtros politiką, yra geras pavyzdys, kaip turėtų būti sudaromos sutartys ir susitarimai su žemės savininkais dėl žemės tvarkymo, kad būtų užtikrinta buveinių ir rūšių apsauga. Pagal „Natura 2000“ priemones gali būti dengiamos papildomos sąnaudos ir vykdant su „Natura 2000“ teritorijomis susijusias prievoles negautos pajamos, o pagal agrarinės ir miškų aplinkosaugos priemones gali būti skiriamos išmokos už papildomus, tas pagrindines sąlygas viršijančius įsipareigojimus.

32. Kaip gali dalyvauti arba prisidėti žemės savininkai ir valdytojai?

Žemės savininkai ir vietos žemės valdytojai atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant „Natura 2000“ priemones. Jie pažįsta savo žemę ir yra įgiję daug patirties įgyvendindami praktines priemones vietoje, todėl yra būtini partneriai kuriant ir sėkmingai įgyvendinant „Natura 2000“ priemones.

Tinkle „Natura 2000“ pripažįstama, kad žmonės yra neatsiejama gamtos dalis ir kad siekiant apsaugos tikslų labai svarbu palaikyti partnerystės ryšius. Prie „Natura 2000“ sėkmės prisideda visi – valdžios institucijos, privatūs žemės savininkai ir naudotojai, plėtros planuotojai, gamtos apsaugos nevyriausybinės organizacijos, mokslo srities specialistai, vietos bendruomenės ir apskritai piliečiai.

Palaikyti partnerystės ryšius ir telkti žmones yra ir praktiškai naudinga. Daugelio „Natura 2000“ teritorijų žemė yra jau ilgą laiką kaip nors aktyviai naudojama ir tos teritorijos yra neatsiejama platesnio kraštovaizdžio dalis. Daug teritorijų yra vertingos gamtos apsaugai būtent dėl to, kaip jos iki šiol tvarkomos, ir svarbu užtikrinti, kad ir ateityje ta veikla būtų tęsiama.

Taip pagal Buveinių direktyvą remiamas darnaus vystymosi ir integruoto valdymo principas. Ja nesiekiama „Natura 2000“ teritorijose uždrausti socialinės ir ekonominės veiklos, o siekiama užtikrinti, kad ta veikla būtų vykdoma saugant ir išlaikant esamas vertingas rūšis ir buveines ir palaikant gerą bendrą natūralių ekosistemų būklę.

Tačiau taip pat pažymėtina, kad kai kurie į tinklą „Natura 2000“ įtraukti miškai susiformavo vykstant natūraliems procesams, jie yra labai mažai paveikti arba visai nepaveikti žmogaus veiklos ir juos tvarkant turėtų būti siekiama išsaugoti didelį jų natūralumą.

Buveinių direktyvoje yra nustatyta veiksmų programa ir bendrieji tikslai, kuriuos reikia pasiekti, tačiau kiekvienai valstybei narei palikta teisė spręsti, konsultuojantis su vietos suinteresuotaisiais subjektais, kaip geriausia tvarkyti pavienes „Natura 2000“ teritorijas. Ypač pabrėžiama, kad vietos valdymo klausimus svarbu spręsti vietos priemonėmis, kartu siekiant visuotinio bendrojo tikslo – išlaikyti arba atkurti gerą Bendrijos svarbos buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklę.

33. Ar yra priemonių, kuriomis būtų galima padėti įgyvendinti apsaugos priemones, didinti informuotumą arba stiprinti suinteresuotųjų subjektų gebėjimus?

„Natura 2000“ įgyvendinimas turėtų apimti procesus, kuriais stiprinami vietos gebėjimai tvarkyti „Natura 2000“ teritorijas. Labai rekomenduojama, kad kompetentingos nacionalinės arba regionų institucijos teiktų konsultavimo paslaugas, kuriomis galėtų naudotis visi subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus arba apsaugos priemones. Kai kuriose valstybėse narėse šios paslaugos jau teikiamos.

Kai planavimas grindžiamas įtraukiu dalyvavimu, reikia teikti aktualią informaciją suinteresuotosioms šalims ir suteikti galimybių vykdyti daugiasričius, techniniu požiūriu gerai pagrįstus veiksmus. Supratimą lemia turimos informacijos kiekis ir kokybė, todėl reikia nustatyti tikslines grupes ir planuoti teikti informaciją pagal poreikius, naudojant įvairias kiekvienai grupei tinkamas priemones ir medžiagą. Svarbu įvertinti jų supratimą apie „Natura 2000“ apsaugos tikslus ir priemones ir pataisyti, jei kurie nors dalykai būtų suprantami klaidingai.

Pradėtas „Natura 2000“ biogeografinis procesas, kad būtų lengviau dalytis su „Natura 2000“ teritorijų tvarkymu susijusia informacija ir geriausia patirtimi, taip pat valstybėse narėse ir regionuose plėtoti bendradarbiavimo ryšius. Siekiant sustiprinti gebėjimus įgyvendinti tinkamas apsaugos priemones, į veiklą įtraukiant pagrindinius vietos suinteresuotuosius subjektus, kaip antai ūkininkus ir miškų savininkus, gali būti naudojami ES fondų finansiniai ištekliai, visų pirma iš EŽŪFKP, taip pat pagal programą LIFE ir kitas finansavimo programas.

Užtikrinimas, kad neblogėtų „Natura 2000“ teritorijos būklė

34. Ką praktiškai reiškia tai, kad turėtų būti išvengta teritorijos būklės blogėjimo?

Buveinių direktyvoje (6 straipsnio 2 dalis) valstybės narės įpareigotos imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta natūralių buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių trikdymo toje „Natura 2000“ teritorijoje, kuri nustatyta jų apsaugai. Paukščių direktyvoje (4 straipsnio 4 dalis) reikalaujama apskritai išvengti įvairių rūšių paukščių buveinių būklės blogėjimo.

Šiomis aplinkybėmis tinkamų priemonių ėmimasis reiškia, kad valstybė narė turi patvirtinti reikiamas teisines ir (arba) sutartines priemones, kad būtų užtikrinta, jog bus išvengta natūralių buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių trikdymo toje „Natura 2000“ teritorijoje, kuri nustatyta jų apsaugai.

Žemės savininkai, valdytojai ir (arba) naudotojai, žinoma, privalo laikytis visų su tuo susijusių teisiškai privalomų nuostatų, patvirtintų nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu (pvz., leidimų suteikimo procedūrų). Jeigu valstybė narė imasi tik sutartinių priemonių, jos pareiga yra užtikrinti ne tik kad tos priemonės būtų „tinkamos“ pagal 6 straipsnio 2 dalį, bet ir kad jos būtų iš tiesų įgyvendinamos taip, kad būtų išvengta bet kokio natūralių buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių trikdymo.

  • „Atitinkamos priemonės“, kurių turi imtis valstybės narės, nėra tik apgalvoti veiksmai – jų turėtų būti imamasi ir reaguojant į bet kokį galimą atsitiktinį įvykį (gaisrą, potvynį ar kt.), jei tas įvykis yra nuspėjamas ir jei galima imtis atsargumo priemonių, kad rizika toje teritorijoje būtų kuo labiau sumažinta. Neprognozuojami natūralūs trikdžiai, kurie yra natūralios ekosistemų kaitos dalis (tokie kaip audros, gaisrai, potvyniai ir kt.), neturėtų būti laikomi būklės blogėjimu.
  • Reikalavimas, kad valstybės narės imtųsi „atitinkamų priemonių“, taikomas ne vien dėl žmogaus veiklos, bet ir dėl kai kurių natūralių pokyčių, dėl kurių gali pablogėti saugomų rūšių ir buveinių apsaugos būklė toje teritorijoje. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai pusiau natūralių tipų buveinėse vyksta natūrali kaita, reikėtų imtis priemonių šiam procesui sustabdyti, jei tai gali pakenkti toms rūšims ar tų tipų buveinėms, kurių apsaugai nustatyta ta teritorija (Teisingumo Teismo sprendimas C-06/04). Ši nuostata netaikoma, kai tokio proceso neįmanoma paveikti aktyviu tvarkymu (pvz., jei būklė blogėja dėl klimato kaitos).
  • Šis reikalavimas taikomas ir tai veiklai, kuri toje teritorijoje jau buvo vykdoma iki jos įtraukimo į tinklą „Natura 2000“. Tai reiškia, kad gali reikėti uždrausti arba pakeisti vykdomą veiklą, jeigu ja daromas neigiamas poveikis tai teritorijai (Teisingumo Teismo sprendimas C-404/09).
  • Jei reikia, valstybės narės turi užtikrinti, kad tinkamos priemonės, siekiant, kad būklė neblogėtų, būtų įgyvendinamos ir už tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, jeigu yra rizika, kad gali būti padarytas neigiamas poveikis tose teritorijose esančioms buveinėms ar rūšims.
  • Priemonės, kurių reikia imtis siekiant išvengti teritorijos būklės blogėjimo, turėtų būti įgyvendintos prieš atsirandant aiškių būklės blogėjimo požymių (Teisingumo Teismo sprendimai C-355/90 ir C-117/00).

Praktiškai tai reiškia, kad „Natura 2000“ teritorijų žemės savininkai, valdytojai ir (arba) naudotojai turi vengti bet kokių veiksmų, kuriais būtų daromas neigiamas poveikis saugomų buveinių ekologinei struktūrai ir funkcijoms arba buveinių tinkamumui (pvz., kaip maitinimosi, poilsio arba veisimosi vietų) saugomoms rūšims. Tai taip pat reiškia, kad reikia vengti bet kokių veiksmų, kuriais gali būti labai trikdomi saugomų rūšių gyvūnai, ypač veisimosi, poilsio ar maitinimosi metu.

Tai, ar teritorijos būklė iš tiesų ims blogėti dėl joje vykdomos veiklos, taip pat priklausys nuo bendrų ekologinių sąlygų toje teritorijoje ir nuo joje esančių rūšių ir buveinių tipų išsaugojimo lygio. Jei tikėtina, kad joms gali būti padarytas neigiamas poveikis, būtina imtis prevencinių priemonių. Kai abejojama dėl konkrečios priemonės poveikio, reikėtų vadovautis atsargumo principu.

Todėl visada rekomenduojama kiekvienu atskiru atveju atlikti analizę. Kad būtų užtikrinta, jog vykdant kai kurią tolesnę veiklą nebus niekaip trikdomos ES svarbos rūšys ir neblogės ES svarbos buveinių būklė, reikiamas priemones, taisykles arba sąlygas galima įtraukti, pavyzdžiui, į rengiamus tvarkymo planus.

Būtina atsižvelgti ir į netiesioginį poveikį. Kai kurių prevencinių priemonių gali reikėti imtis siekiant išvengti būklės blogėjimo dėl išorinių veiksnių ar rizikos, pavyzdžiui, miškų gaisrų, vandens taršos iš aukščiau prieš srovę esančių taršos šaltinių ar kt., kurie gali būti ne „Natura 2000“ teritorijoje, tačiau gali daryti jai poveikį.

Sudarytas svarbiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su Buveinių direktyvos 6 straipsniu, sąvadas, be kita ko, apima ir prievolę imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta natūralių buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių trikdymo toje „Natura 2000“ teritorijoje, kuri nustatyta jų apsaugai.

35. Ar esamos tvarkymo priemonės turi atitikti „Natura 2000“ teritorijos apsaugos tikslus?

Taip. Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį turi būti išvengta bet kokio buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių trikdymo toje „Natura 2000“ teritorijoje, kuri skirta jų apsaugai. Šis reikalavimas taikomas ir veiklai, kuri jau vykdyta tuo metu, kai teritorija įtraukta į tinklą „Natura 2000“. Jei dėl tokios „Natura 2000“ teritorijoje iki tol vykdytos veiklos blogėja natūralių buveinių būklė arba trikdomos rūšys, kurių apsaugai nustatyta ta teritorija, būtina dėl tos veiklos imtis tinkamų priemonių, kad būklės blogėjimas būtų sustabdytas, pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį arba aktyvios apsaugos priemonių pagal 6 straipsnio 1 dalį. Dėl to gali reikėti, kai tinka, sustabdyti neigiamą poveikį nutraukiant tą veiklą arba imantis poveikio mažinimo priemonių. Kai tokios privalomos miškų savininkų pastangos yra daugiau negu įprasta tvarios miškotvarkos praktika, galima numatyti teikti ekonomines paskatas ar kompensacijas.

Pavyzdžiui, gali būti taip, kad dėl kai kurių rūšių paukščių, sukančių lizdus toje teritorijoje, būtina priderinti darbų grafiką ar apriboti tam tikrą veiklą, stengiantis netrikdyti tų rūšių tais laikotarpiais, kai jos ypač pažeidžiamos, ar vengti trikdymo ypač pažeidžiamose vietose, kad neblogėtų konkrečių buveinių ar gamtos objektų būklė toje teritorijoje.

Kita vertus, kai iki tol vykdytos veiklos poveikis yra teigiamas, reikėtų ją skatinti arba gerinti, kad ja galėtų būtų kuo labiau padedama toliau tvarkyti tą teritoriją taip, kad būtų pasiekti jos apsaugos tikslai.

36. Kas atsakingas už šios prievolės, kad būtų išvengta būklės blogėjimo, vykdymą ir tikrinimą?

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant išvengti „Natura 2000“ teritorijose saugomų tipų buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių trikdymo. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo neseniai priimtus sprendimus valstybės narės turi nustatyti konkrečią, nuoseklią ir išsamią teisinę tvarką, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą tų teritorijų apsaugą, todėl tam gali nepakakti vien administracinių ar savanoriškų priemonių.

Nacionalinės ar regioninės kompetentingos institucijos taip pat yra atsakingos už tikrinimą, ar tinkamai įgyvendinamos priemonės, kurių imamasi siekiant išvengti būklės blogėjimo ir didelio trikdymo. Atskaitos taškas vertinant būklės blogėjimą arba trikdymą yra buveinių ir rūšių išsaugojimo lygis, buvęs tuo metu, kai tą teritoriją pasiūlyta paskelbti Bendrijos svarbos teritorija. Tai turi būti vertinama lyginant su „Natura 2000“ teritorijos standartinėje duomenų formoje aprašytomis pradinėmis sąlygomis. Prireikus valstybės narės gali informuoti Europos Komisiją apie būtinybę dėl tam tikrų priežasčių (pvz., dėl geresnių mokslinių žinių arba natūralių pokyčių) atnaujinti teritorijos standartinę duomenų formą. Komisijai pritarus, atnaujintoje standartinėje duomenų formoje aprašyta padėtis tampa naujuoju atskaitos tašku vertinant bet kokį galimą būklės blogėjimą ar trikdymą. Būklei blogėjant, būtina ją atkurti.

Sudarytas svarbiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su Buveinių direktyvos 6 straipsniu, sąvadas, be kita ko, apima ir prievolę tinkamomis priemonėmis išvengti natūralių buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių trikdymo toje „Natura 2000“ teritorijoje, kuri skirta jų apsaugai.

Nauja veikla „Natura 2000“ teritorijose

37. Kokiai veiklai būtina taikyti 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą? Kas pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas yra laikoma planu arba projektu?

Buveinių direktyvoje terminai „planas“ ir „projektas“ nėra apibrėžti, tačiau iš jurisprudencijos žinoma, kad tai turi būti plačiai aiškinamos sąvokos, nes vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies taikymas , yra tai, ar planas arba projektas gali padaryti reikšmingą poveikį teritorijai. „Projekto“ sąvokos apibrėžtis Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje dabar vartojama ir pagal Buveinių direktyvą: pagal ją projektas – tai statybos darbų arba kitokių įrengimo darbų ar programų vykdymas ir visi kiti veiksmai, kuriais kišamasi į natūralią aplinką ir kraštovaizdį.

Waddensea bylos (C-127/02) sprendime smulkiau išaiškinta, kad veikla, kuri teritorijoje periodiškai vykdoma kelerius metus, tačiau kuriai leidimas išduodamas kiekvienais metais ribotam laikotarpiui (ir išduodant kiekvieną leidimą turi būti iš naujo įvertinama galimybė toliau vykdyti tą veiklą ir įvertinama pati teritorija, kurioje ta veikla gali būti vykdoma), kiekvieną kartą vertinant paraišką turėtų būti laikoma atskiru planu arba projektu pagal Buveinių direktyvą.

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad projektai apima:

  • periodiškai vykdomą ir nedidelio masto veiklą (C-127/02, C-226/08);
  • veiklos intensyvinimą (C-127/02);
  • veiklos pakeitimus (C-72/95);
  • veiklą, vykdomą už teritorijos ribų, bet galinčią padaryti reikšmingą poveikį tai teritorijai (C-98/03, C-418/04).

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad:

  • galimybė tam tikrai veiklai taikyti lengvatas yra nesuderinama su 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis (C-256/98, C-6/04, C-241/08, C-418/04, C-538/09);
  • projekto dydis nėra aktualus, nes vien dėl jo negalima atmesti tikimybės, kad tas projektas gali padaryti reikšmingą poveikį saugomai teritorijai (C-98/03, C-418/04).

„Plano“ sąvoka taip pat gali turėti labai plačią reikšmę taikant 6 straipsnio 3 dalį. Pagal analogiją remiantis Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) direktyva 2001/42/EB, jos 2 straipsnio a punkte planai ir programos apibrėžti kaip:

„planai ir programos, įskaitant tuos, prie kurių finansavimo prisideda Europos bendrija, taip pat visi jų daliniai pakeitimai:

  • kuriuos turi parengti ir (arba) priimti valdžios institucija nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu lygiu arba kuriuos parengia valdžios institucija ir kuriuos vėliau priima Parlamentas arba Vyriausybė laikantis įstatymų leidimo procedūros, ir
  • kurių reikia pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas“.

Taigi, ar reikia atlikti plano tinkamą vertinimą, turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į to plano pobūdį, tikslą ir turinį, o ne tik į tai, ar jis vadinamas „planu“. Planų, galinčių padaryti reikšmingą poveikį teritorijai, pavyzdžiai yra žemės naudojimo planai ir miškotvarkos planai, apimantys „Natura 2000“ teritorijas, ir kt.

Patartina tokiuose planuose numatyti ir į juos visiškai įtraukti „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslus, kad būtų išvengta bet kokio galimo reikšmingo poveikio toms teritorijoms. Bet kokiu atveju, išvada, kad reikšmingas neigiamas poveikis nėra tikėtinas, turi būti pagrįsta objektyviais argumentais (plano patikra) ir tinkamai patvirtinta dokumentais. Jei ši sąlyga tenkinama, nereikia atlikti plano išsamaus tinkamo vertinimo pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį.

Vertėtų prisiminti, kad leidimo procedūros pagal Buveinių direktyvą atlikti nereikia tada, kai planai arba projektai yra tiesiogiai susiję su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu jos išsaugojimo tikslu arba yra tam reikalingi (t. y. „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planai). Paprastai laikoma, kad į šių priemonių poveikį „Natura 2000“ teritorijai visapusiškai atsižvelgta vykstant „Natura 2000“ teritorijos tvarkymo planavimo procesui ir todėl šio vertinimo pakartotinai atlikti nereikia. Vis dėlto, jei tam tikra tokio plano ar projekto dalis yra nesusijusi su apsauga ir jei negalima atmesti tikimybės, kad gali būti padarytas reikšmingas poveikis tai teritorijai, gali reikėti atlikti tinkamą vertinimą (C-241/08).

Sudarytas svarbiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su Buveinių direktyvos 6 straipsniu, sąvadas, be kita ko, apima ir 6 straipsnio 3 dalies procedūros laikymąsi.

3 Žr. gaires dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nuostatų: https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/art6/natura_2000_assess_en.pdf.

38. Ar planas arba projektas, galintis padaryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, yra automatiškai atmetamas? Jei ne, kokia procedūra turi būti taikoma? Kaip taikoma leidimų suteikimo naujiems planams ir projektams procedūra?

Planai arba projektai, galintys padaryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, nėra automatiškai atmetami, tačiau būtina atlikti kelių etapų vertinimą, koks bus jų poveikis tai teritorijai, atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus.

Vertinimo etapai yra tokie:

  • pirmas etapas – patikra: šiuo pradiniu etapu nustatoma, ar reikia atlikti plano arba projekto tinkamą vertinimą (TV), ar ne. Jeigu jis gali reikšmingai neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritoriją arba jei negalima atmesti tikimybės, kad gali būti padarytas reikšmingas poveikis, būtina atlikti tinkamą vertinimą. Patartina pagrindinius patikros etapo aspektus įforminti dokumentu, kad vėliau prireikus būtų galima juo remtis;
  • antras etapas – tinkamas vertinimas: nusprendus, kad reikia atlikti TV, būtina atlikti išsamią plano arba projekto galimo poveikio (atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais) „Natura 2000“ teritorijos (-ų) vientisumui analizę, atsižvelgiant į tos teritorijos ar teritorijų apsaugos tikslus;
  • trečias etapas – sprendimo priėmimas: jei atlikus tinkamą vertinimą prieinama prie išvados, kad daromas neigiamas poveikis teritorijos vientisumui, būtina išnagrinėti, ar tą poveikį būtų galima pašalinti prevencinėmis arba poveikio mažinimo priemonėmis.

Šios poveikio mažinimo priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su galimu poveikiu, nustatytu atliekant tinkamą vertinimą (TV), ir jas galima nustatyti tik visapusiškai įvertinus tą poveikį ir jį aprašius TV išvadose. Nustatant poveikio mažinimo priemones, kaip ir atliekant patį poveikio vertinimą, turi būti remiamasi patikimomis žiniomis apie atitinkamas rūšis ir buveines. Poveikio mažinimo priemonės gali būti, pavyzdžiui, kai kurios veiklos vykdymo datų ir tvarkaraščio keitimai (pvz., vengiant atlikti kai kuriuos darbus tam tikros rūšies veisimosi sezono metu). Jei šiomis poveikio mažinimo priemonėmis įmanoma sėkmingai pašalinti nustatytą neigiamą poveikį arba neleisti jam pasireikšti, projektą galima patvirtinti. Jei ne, jį reikia atmesti.

  • 4 etapas – nukrypti leidžiančios nuostatos. 6 straipsnio 4 dalyje pateiktos tam tikros nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šios bendros taisyklės. Taigi, jei padaroma išvada, kad planas arba projektas reikšmingai neigiamai paveiks „Natura 2000“ teritoriją, išimtinėmis aplinkybėmis jį vis vien galima patvirtinti, jeigu nėra jokių alternatyvų ir jeigu tas planas arba projektas yra laikomas reikalingu dėl įpareigojančių viršesnio viešojo intereso priežasčių ir jeigu imamasi reikiamų kompensacinių priemonių, kad būtų išsaugotas tinklo „Natura 2000“ vientisumas. Tokiais atvejais apie tai turi būti informuota ir Europos Komisija, o jei toje teritorijoje daromas poveikis prioritetinėms rūšims ar buveinių tipams, Komisija turi pateikti savo nuomonę dėl to.

Žr. schemą, kurioje parodyta 6 straipsnio 3 dalies procedūra.

39. Koks yra 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo išvengti būklės blogėjimo ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros ryšys?

Iš esmės šios dvi nuostatos yra tarsi dvi monetos pusės. Tiek 6 straipsnio 2 dalimi, tiek jo 3 dalimi siekiama užkirsti kelią bet kokiam reikšmingam neigiamam poveikiui „Natura 2000“ teritorijoms. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta būklės blogėjimo arba didelio trikdymo. Šio straipsnio 3 dalyje konkrečiau minimi nauji planai arba projektai, kurie galėtų neigiamai paveikti teritorijos vientisumą. Priešingai nei 6 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią negali būti jokių išimčių, 6 straipsnio 4 dalyje yra nukrypti leidžiančių nuostatų, kad planus ir projektus, kuriais daromas neigiamas poveikis, būtų galima įgyvendinti griežtai apibrėžtomis sąlygomis (kai nėra alternatyvių sprendimų, yra įpareigojančių viršesnio viešojo intereso priežasčių, taikomos kompensacinės priemonės ir kt.). Taigi apskritai 6 straipsnio 2 ir 3 dalių tikslai yra panašūs.

Todėl jei planą arba projektą leidžiama įgyvendinti nesilaikant 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat gali būti nustatytas 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Taip yra tuo atveju, kai nustatoma, kad blogėja buveinės būklė arba trikdoma rūšis, kurios apsaugai nustatyta ta teritorija (bylos C-304/05, C-388/05 ir C-404/09). Visi planai ir projektai, kuriuos leidžiama įgyvendinti pagal 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, atitinka ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Sudarytas svarbiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su Buveinių direktyvos 6 straipsniu, sąvadas, be kita ko, apima ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų laikymąsi.

40. Kaip suprantamas terminas „įpareigojančios viršesnio viešojo intereso priežastys“?

Terminas „įpareigojančios viršesnio viešojo intereso priežastys“ vartojamas tais atvejais, kai įrodoma, kad numatomas planas arba projektas yra būtinas. Sąvoka „įpareigojančios“ reiškia, kad tas planas arba projektas nėra tik pageidautinas – jis yra būtinas. Ja taip pat išreiškiamas neatidėliotinumas, t. y. kad dėl visuomenės interesų tą planą arba projektą būtina įgyvendinti kuo greičiau.

Dėl sąvokos „viršesnis viešasis interesas“ paminėtina, kad tik viešieji interesai, nepriklausomai nuo to, ar juos remia viešieji, ar privatūs subjektai, gali būti prilyginami gamtos apsaugos tikslams pagal Buveinių direktyvą. Viešasis interesas taip pat turi būti viršesnis: tai reiškia, kad tas planas arba projektas turi būti pakankamai svarbus, kad jį būtų galima laikyti svarbesniu už Buveinių ir Paukščių direktyvų bendrąjį apsaugos tikslą.

Tuo atveju, jeigu planas arba projektas neigiamai veikia „Natura 2000“ teritorijos, kurioje yra vadinamųjų „prioritetinių“ tipų buveinių ir (arba) ES svarbos rūšių, vientisumą, viršesnio viešojo intereso sąlygos yra griežtesnės. Jį galima pateisinti tik jeigu tos įpareigojančios viršesnio viešojo intereso priežastys yra žmonių sveikata ir visuomenės saugumas arba svarbesnis naudingas poveikis aplinkai, arba tai daroma dėl kitų įpareigojančių priežasčių, kai Komisija prieš tokio plano arba projekto patvirtinimą yra dėl jo pareiškusi teigiamą nuomonę.

41. Ar planams arba projektams, kurie įgyvendinami ne „Natura 2000“ teritorijose, taip pat būtina taikyti 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą?

Pagal 6 straipsnio 3 dalies nuostatas tinkamą vertinimą privaloma atlikti ne tik dėl veiklos pačioje „Natura 2000“ teritorijoje – tai taikoma ir „[b]et kokiems planams ir projektams <…> galintiems ją reikšmingai paveikti“.

Taigi, 6 straipsnio 3 dalies procedūra taikoma visiems planams arba projektams nepriklausomai nuo to, ar jie įgyvendinami „Natura 2000“ teritorijoje, ar už jos ribų (pvz., drenavimas aukštupyje).

42. Kuo skiriasi tinkamas vertinimas (TV) ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)?

Tarp tinkamo vertinimo, atliekamo pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, ir kitų poveikio aplinkai vertinimų, atliekamų pagal PAV ir SPAV direktyvas, yra keli panašumai. Abiejų rūšių vertinimai taip pat dažnai atliekami kartu pagal suderintą procedūrą ir apima panašius etapus (patikrą, vertinimą, viešas konsultacijas, sprendimo priėmimą). Tačiau yra ir keli svarbūs skirtumai.

Kiekvieno iš šių vertinimų paskirtis yra kitokia ir vertinamas poveikis iš kitos perspektyvos. Atliekant PAV (SPAV) vertinamas poveikis gyvūnijai ir augalijai apskritai, o atliekant TV konkrečiai skiriamas dėmesys ES svarbos saugomoms rūšims ir buveinių tipams tinkle „Natura 2000“. Todėl tinkamo vertinimo pagal Buveinių direktyvą negalima pakeisti SPAV ar PAV ir jie negali atstoti šio vertinimo, ir nė viena procedūra nėra viršesnė už kitą.

Kiekvienos iš šių vertinimo procedūrų rezultatas taip pat yra skirtingas. PAV arba SPAV atveju valdžios institucijos ir plano arba projekto iniciatoriai turi paprasčiausiai atsižvelgti į nustatytą poveikį, tačiau TV atveju vertinimo rezultatas turi teisiškai privalomą galią kompetentingai institucijai. Taigi, jeigu atlikus TV įsitikinama, kad bus padarytas neigiamas poveikis, arba jeigu neįmanoma atmesti tikimybės, kad gali būti toks poveikis „Natura 2000“ teritorijos vientisumui, kompetentinga institucija negali patvirtinti tokio plano arba projekto, koks jis tuo metu yra.

„Natura 2000“ leidimų suteikimo procedūra taip pat taikoma ne vien tam tikrų tipų planams ar projektams. Ji taikytina bet kuriam planui arba projektui, galinčiam padaryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai.

„Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir tvarkymo finansavimas

43. Ar įgyvendinant „Natura 2000“ apsaugos priemones visada tenka patirti išlaidų?

Ne visada. Tai labai priklauso nuo priemonių rūšies ir konkrečios vietos, kurioje jos įgyvendinamos. Yra tam tikrų apsaugos priemonių, kurioms įgyvendinti nebūtinos išlaidos ir neprarandama pajamų arba kurias galima iškart įtraukti į kasdienę tvarkymo veiklą nepatiriant papildomų išlaidų ar neprarandant pajamų (pvz., miško medynų rūšinės sudėties keitimas, jei esama sudėtis yra ekonominiu ir ekologiniu požiūriais netvari, įveisiant našių rūšių medžių, atitinkančių natūralią augmeniją, arba paprasčiausiai užtikrinant, kad būtų tęsiama esama miškotvarkos praktika, jeigu įrodyta, kad ji yra naudinga užtikrinant arba išlaikant gerą toje teritorijoje esančių rūšių ir buveinių tipų išsaugojimo lygį).

Kai kuriomis apsaugos priemonėmis galima net gauti tam tikros trumpalaikės ar ilgalaikės ekonominės naudos (pvz., sudarant geresnes medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės sąlygas, mažinant medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą, suteikiant daugiau žūklės galimybių dėl upėms palankesnės miškininkystės, didinant turistų domėjimąsi teritorija, taikant gamtai palankesnius ir pigesnius miškininkystės metodus, gerinant dirvožemio būklę ir kt.).

Tačiau neišvengiamai yra tokių apsaugos priemonių, dėl kurių patiriama išlaidų, nes joms įgyvendinti reikia daugiau darbo jėgos, reikia naujų investicijų į naują infrastruktūrą ar įrangą arba jas taikant mažėja komercinių galimybių žemės savininkui. Dėl šių priemonių turėtų būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Komisija labai rekomenduoja „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planuose taip pat pateikti kiekvienos apsaugos priemonės, nustatytos tai teritorijai, įgyvendinimo išlaidų sąmatą ir ištirti visus galimus viešuosius ir privačiuosius finansavimo šaltinius vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Taip pat reikėtų ištirti galimybę naudotis novatoriškais savo veiklos finansavimo modeliais (pvz., parduodant „Natura 2000“ produktus, užsiimant ekologiniu turizmu, gaunant išmokas už vandens kokybės išsaugojimą ir kt.; žr. atsakyme į 45 klausimą pateiktus pavyzdžius).

44. Kiek iš viso kainuoja tinklo „Natura 2000“ valdymas?

Efektyviam tinklo „Natura 2000“ valdymui ir jo teritorijų atkūrimui visose 28 ES valstybėse narėse reikia nemažų finansinių investicijų. 2007 m. Komisija įvertino, kad tinklo teritorijoms tvarkyti ir atkurti 27 ES valstybėse narėse reikės apie 5,8 mlrd. EUR per metus. Tačiau įvairiomis ES finansavimo priemonėmis iki šiol naudotasi kur kas mažiau negu reikėtų pagal „Natura 2000“ finansinius poreikius, kuriuos nustatė valstybės narės, – jomis padengiama tik 20 proc. su tais poreikiais susijusių išlaidų .

Tačiau už tas išlaidas yra kur kas didesnė įvairi socialinė ir ekonominė nauda, kurią teikia tinklo teritorijos. „Natura 2000“ teritorijos yra labai svarbios Europos biologinės įvairovės apsaugai, be to, jos teikia labai įvairios kitokios su ekosistemomis susijusios naudos ir paslaugų visuomenei. Remiantis naujausiais Komisijos tyrimais, nustatytų „Natura 2000“ teritorijų teikiama nauda vertinama maždaug 200–300 mlrd. EUR per metus.

Nors šie skaičiai yra dar tik pirmieji įverčiai, iš preliminarių rezultatų jau aišku, kad tinklo „Natura 2000“ ekonominė nauda visuomenei yra labai didelė, palyginti su išlaidomis, patiriamomis valdant ir saugant šiuos svarbius išteklius, kurios sudaro labai nedidelę dalį, palyginti su jų galima nauda.

Tikslus sąnaudų ir naudos santykis, žinoma, priklausys nuo įvairių veiksnių, įskaitant tai, kur yra „Natura 2000“ teritorijos, ir žemės naudojimą jose, tačiau visi iki šiol surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad gerai valdomas „Natura 2000“ tinklas su kaupu atlygins jo priežiūrai skirtas išlaidas.

„Natura 2000“ ekonominės naudos pavyzdžiai

TURIZMAS

Jau akivaizdu, kad tinklas „Natura 2000“ yra svarbi daugelio šalių vietos ekonomikos varomoji jėga, – jis pritraukia turistų, o jų išlaidomis remiama vietos ekonomika. Apytikriu vertinimu, „Natura 2000“ teritorijų lankytojų lėšomis finansuojamų išlaidų suma yra apie 50–85 mlrd. EUR per metus (2006 m. duomenimis). Atsižvelgiant tik į tų lankytojų, kurie renkasi paskelbtas „Natura 2000“ teritorijas (o ne visas gamtos teritorijas apskritai), išlaidas, jos 2006 m. sudarė 9–20 mlrd. EUR ir buvo patirtos per maždaug 350 mln. lankymosi dienų.

Visomis turizmo ir rekreacinės veiklos išlaidomis finansuojama 4,5–8 mln. visos darbo dienos (VDD) darbo vietų. Lėšomis, gaunamomis iš tų lankytojų, kurie konkrečiai renkasi „Natura 2000“ teritorijas, galima finansuoti nuo 800 000 iki 2 mln. VDD darbo vietų; tai galima palyginti su bendru turizmo sektoriaus VDD darbo vietų skaičiumi ES 27 šalyse – maždaug 13 mln. VDD (2008 m.). Be to, saugomos teritorijos gali teikti papildomos naudos vietos ir regiono ekonomikai, pritraukdamos investicijų iš išorės ir gerindamos vietos įvaizdį bei gyvenimo kokybę.

VANDENS IŠTEKLIAI

Pinigų galima sutaupyti dirbant su gamtiniu kapitalu, mažinant vandens gryninimo ir tiekimo sąnaudas. Vandens gryninimas ir tiekimas yra svarbios ekosisteminės paslaugos, teikiamos natūralių ekosistemų, be kita ko, saugomose teritorijose, tokiose kaip „Natura 2000“. Kai kuriuose didžiuosiuose Europos miestuose, tarp jų Miunchene, Berlyne, Vienoje, Osle, Madride, Sofijoje, Romoje ir Barselonoje, naudojamasi natūraliu vandens filtravimu įvairiais būdais. Šių miestų savivaldybės sutaupo lėšų, kurias kitaip skirtų vandens valymui, nes jis natūraliai valomas ekosistemose. Taip sutaupytas lėšas galima perduoti vartotojams, todėl ES gyventojai moka mažesnius komunalinius mokesčius.

Iš keturių Europos miestų – Berlyno, Vienos, Oslo ir Miuncheno – gauta informacija parodo, kokią su vandens gryninimu ir tiekimu susijusią naudą teikia saugomos teritorijos. Skaičiuojant perduodamą naudą, galima įvertinti, kad kiekvieno miesto kasmet gaunama ekonominė nauda dėl vandens gryninimo yra 7–16 mln. EUR, o dėl vandens tiekimo – 12–91 mln. EUR. Šiuose keturiuose tirtuose Europos miestuose gaunama vidutinė nauda vienam gyventojui, susijusi su vandens gryninimu ir tiekimu, bendrai siekia 15–45 EUR per metus. Šią sumą galima palyginti su vidutine sąskaita už namų ūkio reikmėms suvartojamą vandenį Vokietijoje – 200 EUR per metus.

45. Kas atsakingas už tinklo finansavimo užtikrinimą? Ar yra ES fondų, kurių lėšomis būtų galima remti „Natura 2000“ teritorijų tvarkymą jų apsaugos tikslu?

Visos ES tinklas „Natura 2000“ yra sukurtas remiantis valstybių narių solidarumo principu. Jame saugomi svarbūs bendri ištekliai, galintys duoti daug įvairios naudos visuomenei ir Europos ekonomikai, tačiau dėl jo taip pat prisiimama bendra atsakomybė ir reikia pakankamai finansinių investicijų, kad jis būtų visiškai veiksmingas.

Nors pagrindinė atsakomybė už „Natura 2000“ finansavimą tenka valstybėms narėms, Buveinių direktyvos 8 straipsnyje pripažįstama, kad reikia ES lygmeniu remti „Natura 2000“ valdymą, ir reikiamų apsaugos priemonių įgyvendinimas aiškiai siejamas su ES bendru finansavimu.

„Natura 2000“ valdymo poreikiai įtraukti į įvairaus ES finansavimo srautus, pavyzdžiui, struktūrinių fondų (ERPF), kaimo plėtros fondo (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), programos LIFE ir kt.

Šis integravimo metodas pasirinktas dėl keleto priežasčių:

  • taip užtikrinama, kad „Natura 2000“ teritorijų tvarkymas būtų platesnės ES žemėtvarkos politikos dalis;
  • valstybės narės taip gali nustatyti prioritetus ir kurti politiką bei priemones, atitinkančias jų nacionalinius ir regionų ypatumus;
  • taip išvengiama įvairių ES finansavimo priemonių dubliavimo ir sutapimo ir dėl tokio dubliavimo kylančios administracinės painiavos.

2014–2020 m. laikotarpiu yra kelios galimybės gauti finansavimą iš naujųjų ES fondų, tačiau ar šiomis galimybėmis galima naudotis konkrečioje šalyje ar regione, ir kaip jomis naudojamasi, priklauso nuo valstybių narių institucijų.

Kad esamų ES fondų lėšos būtų naudojamos kuo geriau, Komisija ragina valstybes nares taikyti labiau strateginį daugiamečiu planavimu grindžiamą požiūrį į „Natura 2000“ teritorijų finansavimą. Tai įgyvendinama per prioritetinių veiksmų programas (PVP) – jose apibrėžti 2014–2020 m. finansavimo poreikiai ir strateginiai su tinklu „Natura 2000“ susiję nacionalinio arba regioninio lygmens prioritetai. Šios PVP rengiamos tam, kad būtų galima lengviau įtraukti tinkamas apsaugos priemones, įskaitant miškams skirtas priemones, į naujas veiksmų programas pagal įvairias ES finansavimo priemones (SEC(2011) 1573 galutinis).

46. Ar yra konkrečių priemonių pagal ES Kaimo plėtros reglamentą, kuriomis būtų galima remti tinklą „Natura 2000“?

Taip, yra konkreti priemonė, susijusi su išmokomis pagal priemonę „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyvą. Pagal naująjį EŽŪFKP reglamentą (1305/2013) „Natura 2000“ išmokos skiriamos kasmet už žemės hektarą, siekiant kompensuoti paramos gavėjų dėl sunkumų, tose vietovėse susijusių su Buveinių ir Paukščių direktyvų įgyvendinimu, patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Parama teikiama ūkininkams ir privačių miškų savininkams bei privačių miškų savininkų asociacijoms. Tinkamai pagrįstais atvejais ji gali būti teikiama ir kitiems žemės valdytojams (30 straipsnis).

„Natura 2000“ išmokos gali būti skiriamos už veiksmus, susijusius su nepalankią padėtį lemiančiais veiksniais ir apribojimais, nustatytais paskelbtose „Natura 2000“ teritorijose ir apibrėžtais tvarkymo planuose ar kituose lygiaverčiuose dokumentuose. Tokie apribojimai turi būti privalomojo pobūdžio, t. y. tose teritorijose jų turi laikytis visi žemės valdytojai ir jie turi būti susiję su nuostatomis dėl buveinių ir rūšių išlaikymo ar atkūrimo ir dėl pastangų, kad būtų išvengta jų būklės blogėjimo ir trikdymo.

Šia priemone galėtų naudotis ir miškų savininkai, jeigu ji bus valstybių narių įtraukta į savo kaimo plėtros programas.

47. Ar yra kitų ES kaimo plėtros priemonių, kuriomis taip pat būtų galima prisidėti prie tinklo „Natura 2000“ finansavimo? Kas gali gauti šį finansavimą?

Taip, pagal naująjį EŽŪFKP reglamentą yra ir kitų priemonių, kuriomis taip pat būtų galima prisidėti prie tinklo „Natura 2000“ finansavimo. Iš jų aktualiausios yra šios:

21 straipsnis. Investicijos į miškų teritorijos plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą, įskaitant:

  • investicijas į miško įveisimą ir miškingų plotų kūrimą (22 straipsnis);
  • investicijas į agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą (23 straipsnis);
  • investicijas miško gaisrų, stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius, katastrofinių įvykių ir klimato sąlygų daromos žalos miškams prevencijai ir atlyginimui (24 straipsnis);
  • investicijas, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas (25 straipsnis);
  • investicijas į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą (26 straipsnis);

34 straipsnis. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas;

35 straipsnis. Bendradarbiavimas.

Pagal naująjį reglamentą reikalaujama, kad bent 30 proc. viso EŽŪFKP įnašo į kaimo plėtros programą būtų atidedama veiksmams, susijusiems su aplinka, taip pat klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos remiant su aplinka ir klimatu susijusias investicijas, investicijas į miškus (21 ir 34 straipsniai), agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, ekologinį ūkininkavimą, vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių kliūčių, ir išmokas „Natura 2000“ teritorijose.

48. Ar patirtas papildomas sąnaudas arba prarastas pajamas turėtų finansuoti tik žemės savininkai ir (arba) valdytojai??

Kadangi nauda, gaunama įgyvendinant konkrečią apsaugos priemonę, yra skirta visai visuomenei, būtų neteisinga, jei šių priemonių įgyvendinimo sąnaudas (tiesiogines sąnaudas arba prarastas teisėtas pajamas) turėtų padengti miško savininkai ir (arba) valdytojai.

Valstybės narės gali nustatyti savo taisykles, kaip spręsti šį klausimą, ir daugeliu atveju jos remia žemės savininkus ir valdytojus, jei nori propaguoti tam tikrą tvarkymo metodą, kurį taikant yra patiriama papildomų sąnaudų arba prarandama pajamų. Šios sąnaudos gali būti kompensuojamos esamų finansinių išteklių, pavyzdžiui, ES fondų, ypač EŽŪFKP, lėšomis.

49. Ar už tinklo „Natura 2000“ tvarkymo priemonių įgyvendinimo sąnaudas visada turėtų būti skiriama finansinė kompensacija?

Reikia išsiaiškinti, ar gali būti skiriama finansinė kompensacija už kai kurių apsaugos priemonių taikymą, ypač tų priemonių, dėl kurių žemės savininkas negali gauti pajamų, kurių būtų galėjęs tikėtis vykdydamas tvarią miškotvarką, arba dėl kurių būtinos papildomos investicijos be pelningos grąžos. Savininkams už prarastas pajamas, visuomenei suteiktas paslaugas ir, tinkamais atvejais, už turto nuvertėjimą gali būti kompensuojama skiriant subsidijas, pasirašant sutartinius susitarimus, taikant mokesčių lengvatas, teikiant techninę pagalbą ir kitais būdais.

Pagal Buveinių direktyvą yra teisiškai privaloma vengti būklės blogėjimo, todėl už tai kompensuoti iš esmės nebūtina, tačiau nuspręsti dėl ekonominių paskatų teikimo ar kompensacinių išmokų reikia valstybės narės lygmeniu, priklausomai nuo nacionalinių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei tam tikroje teritorijoje, kurioje yra laikomasi tradicinės tvarkymo praktikos, yra nustatoma apribojimų ar prievolių, dėl kurių netenkama pajamų arba patiriama papildomų sąnaudų, gali būti tikslinga tiems žemės savininkams skirti tinkamą kompensaciją. Tai gali būti aktualu ir tuo atveju, kai vykdant prievolę išvengti būklės blogėjimo, būtina ne tik kasdien budriai stebėti teritorijos būklę, kad ji neblogėtų, bet ir aktyviai imtis svarbių tvarkymo priemonių (pvz., išnaikinti teritorijoje išplitusią invazinę rūšį).

50. Kokiomis priemonėmis pagal ES priemonę LIFE būtų galima finansuoti apsaugos priemones „Natura 2000“ teritorijose?

Pagal programą LIFE anksčiau finansuota daug gamtos apsaugos projektų ir bus toliau finansuojamos gamtos apsaugos priemonės „Natura 2000“ teritorijose, iš esmės pagal LIFE gamtos ir biologinės įvairovės projektus.

Kiekvienais metais skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus ir galima gauti apie 100 mln. EUR lėšų projektams, kuriais apskritai remiama gamtos ir biologinės įvairovės apsauga. Pagal programą LIFE bendrai finansuojama iki 60 proc. išrinktų programos LIFE gamtos ir biologinės įvairovės projektų sąnaudų.

Be to, gamtos apsaugos priemonės gali būti taikomos įgyvendinant projektus, kurie iš esmės apima ryšių palaikymą, – šiuo atveju pareiškėjai turėtų naudotis projektų, susijusių su programos LIFE prioritetu „Aplinkos valdymas ir informavimas“, paraiškos dokumentų rinkiniu.

Galiausiai „Natura 2000“ teritorijų apsauga gali būti užtikrinama ir įgyvendinant daug didesnės apimties projektą, skirtą visam tinklui „Natura 2000“ regiono arba nacionaliniu lygmeniu. Išsamesnė informacija pareiškėjams (paprastai tai yra nacionalinės ir (arba) regionų administravimo įstaigos) pateikiama programos LIFE integruotų projektų paraiškos dokumentų rinkinyje.

51. Ar yra kitų „Natura 2000“ finansavimo galimybių ir paskatų nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu?

Taip, yra taip pat daug galimybių prie gamtos apsaugos veiklos prisidėti įgyvendinant nacionalines ir regionines programas, nes pagrindinė atsakomybė už „Natura 2000“ teritorijų finansavimą tenka kiekvienai valstybei narei. Kai kuriose valstybėse narėse sudaromi savanoriški susitarimai „Natura 2000“ teritorijas tvarkyti taip, kad būtų prisidedama prie tam tikros teritorijos išsaugojimo, ir (arba) pasirašomos tvarkymo sutartys dėl rūšių ir buveinių apsaugos – jos finansuojamos nacionalinėmis lėšomis.

Kai kuriose šalyse žemės savininkams taip pat gali būti teikiama tokių paskatų kaip atleidimas nuo turto mokesčio ir kitokios mokestinės lengvatos (pvz., Belgijoje).

Be to, kai kuriose valstybėse narėse žemės savininkai turi teisę gauti kompensaciją už visas su „Natura 2000“ teritorijomis susijusias papildomas sąnaudas arba prarastas pajamas, pvz., kai dėl miško buveinių paskelbimo „Natura 2000“ teritorijomis yra taikomi tam tikri medienos gamybos apribojimai (Švedijoje).

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

52. Kaip galima sužinoti, ar pagerėjo buveinių arba rūšių apsaugos būklė visame ES esančiame jų natūralaus paplitimo areale?

Pagal Buveinių direktyvos 11 straipsnį valstybės narės privalo stebėti Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę. Visų ES svarbos rūšių ir buveinių apsaugos būklė yra reguliariai vertinama remiantis 6 metų pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia Komisijai pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį ir Paukščių direktyvos 12 straipsnį. Taip siekiama nustatyti kiekvienos rūšies ar buveinės tipo apsaugos būklę visame ES esančiame jų natūralaus paplitimo areale. Yra patvirtintos keturios apsaugos būklės kategorijos: palanki (FV), nepalanki-netinkama (U1), nepalanki-bloga (U2) ir nežinoma (XX).

Kai kuriose valstybėse narėse (pvz., Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje) parengta sistemingos stebėsenos programa siekiant stebėti apsaugos lygį įvairiose teritorijose.

Galutinis tikslas, žinoma, yra gera visų tipų buveinių ir visų rūšių apsaugos būklė, kaip apibrėžta Buveinių direktyvoje. Tačiau tam pasiekti prireiks nemažai laiko. Tų tipų buveinės ir rūšys buvo pasirinktos saugoti todėl, kad joms kilo išnykimo grėsmė arba jos yra retos, taigi daugumos jų apsaugos būklė jau nuo pat pradžių buvo bloga. Todėl turės praeiti šiek tiek laiko, iki apsaugos priemonės, kurios įgyvendintos, duos rezultatų, t. y. pagerės bendra tam tikros rūšies ar buveinės apsaugos būklė visoje ES.

Visomis išgalėmis stengiamasi pasiekti šį tikslą, o naujausi apsaugos būklės vertinimai paskelbti 2015 m.

53. Kokios yra stebėsenos pareigos konkrečiose „Natura 2000“ teritorijose? Kas atsakingas už jų vykdymą? Kaip sužinoti, kokia šiuo metu yra mano teritorijoje esančios konkrečios rūšies arba buveinės tipo apsaugos būklė?

Kiekviena valstybė narė pati sprendžia, kaip geriausiai stebėti ES svarbos buveinių tipų ir rūšių būklę kiekvienoje savo „Natura 2000“ teritorijoje. Ši atsakomybė tenka kiekvienos šalies kompetentingoms institucijoms. Naujausi nacionalinio ar regioninio lygmens stebėsenos rezultatai turėtų būti skelbiami visuomenei, pavyzdžiui, atsakingų institucijų interneto svetainėje.

Tačiau privatūs žemės savininkai arba valdytojai nėra įpareigoti stebėti savo žemėje esančių rūšių ir saugomų tipų buveinių būklės. Žinoma, būtų labai gerai, jeigu jie tai darytų, nes ši informacija visada yra labai vertinga – pavyzdžiui, taip galima pastebėti pavojaus ženklus, iš kurių sužinoma apie galimą būklės blogėjimą.

Konkrečios „Natura 2000“ teritorijoje esančios rūšies ar buveinės tipo išsaugojimo lygis yra nurodomas viešai skelbiamoje kiekvienos „Natura 2000“ teritorijos standartinėje duomenų formoje ir ši informacija nuolat atnaujinama. Kompetentingos institucijos ir teritorijų valdytojai taip pat gali būti pajėgūs suteikti išsamią informaciją apie tai.

54. Kokių esama pareigų stebėti apsaugos priemonių įgyvendinimą „Natura 2000“ teritorijose?

Buveinių direktyvos 11 straipsniu valstybės narės įpareigotos stebėti Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę. 17 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų informaciją apie apsaugos priemones, kurių imtasi „Natura 2000“ teritorijose, ir tų priemonių poveikio vertinimą.

Pagal naująją 17 straipsnyje nustatytą ataskaitų teikimo tvarką (taikomą teikiant 2007–2012 m. laikotarpio ataskaitas) reikalaujama pateikti informaciją, kad būtų galima įvertinti, kaip tinklas „Natura 2000“ prisidėjo prie saugomų buveinių ir rūšių apsaugos būklės, ir apskritai įvertinti šio tinklo veiksmingumą.

Pagal šią naują ataskaitų teikimo tvarką reikalaujama ataskaitose pateikti informaciją apie tvarkymo planų ar kitų valstybių narių taikomų šio tinklo teritorijų tvarkymo priemonių įgyvendinimą, apie teritorijas, kurias paveikė projektų arba planų, dėl kurių reikėjo taikyti kompensacines priemones, įgyvendinimas, ir apie pagrindines priemones, kurių imtasi užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą pagal 10 straipsnį.

Atsižvelgiant į valstybių narių prievolę ataskaitose pranešti apie apsaugos priemonių įgyvendinimą ir tų priemonių poveikį apsaugos būklei, rekomenduojama nustatyti apsaugos priemonių konkrečioje teritorijoje stebėsenos tvarką. Pagal tokią tvarką turėtų būti taikomi išmatuojami ir aiškiai patikrinami kriterijai ir rodikliai, kad būtų lengviau imtis tolesnių veiksmų ir vertinti rezultatus.

Už stebėseną „Natura 2000“ teritorijose paprastai yra atsakingos kompetentingos institucijos. Patartina, kad gamtos apsaugos institucijos glaudžiai bendradarbiautų su žemės savininkais ir valdytojais.

Stebėti ir vertinti rezultatus yra labai svarbu, kad būtų galima derinti apsaugos tikslus ir priemones prie bet kokių svarbių natūralių ar kitokių pokyčių, galinčių paveikti Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugą toje teritorijoje.

ES svarbos rūšių ir buveinių apsauga visame jų paplitimo areale į tinklą „Natura 2000“ neįtrauktose teritorijose

55. Ar į tinklą „Natura 2000“ neįtraukti žemės plotai turi kokią nors reikšmę ES svarbos rūšių ir buveinių apsaugai?

Taip, į tinklą „Natura 2000“ neįtraukti žemės plotai gali būti svarbūs saugant ES svarbos buveines ir rūšis, ypač tas, kurios yra pažeidžiamos, nes gali būti išskaidytos arba atskirtos nuo kitų. Tokie žemės plotai gali padėti labai padidinti tinklo ekologinį vientisumą ir „Natura 2000“ teritorijų funkcinį susietumą.

Be to į tinklą „Natura 2000“ neįtrauktos teritorijos gali teikti papildomą prieglobstį saugomoms rūšims ir buveinių tipams už jų apsaugai nustatytų teritorijų ribų. Tai ypač vertinga tada, kai rūšys ir buveinės turi platų arealą (pvz., lokiai ir lūšys) arba yra plačiai paplitusios (pvz., pakrantės miškai), nes į tinklą „Natura 2000“ yra įtraukta tik dalis visų jų išteklių (kartais mažiau nei 50 proc.). Tos į tinklą „Natura 2000“ neįtrauktos teritorijos yra būtinos tam, kad būtų galima pasiekti gerą apsaugos būklę.

Buveinių direktyvos 10 straipsnyje valstybės narės raginamos tvarkyti laukinių gyvūnijos ir augalijos rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams svarbius kraštovaizdžio elementus. Šios priemonės gali būti taikomos ir žemės plotuose, kurie nepaskelbti „Natura 2000“ teritorijomis. 10 straipsnis turi praktinį poveikį žemės savininkams ir valdytojams tik tuo atveju, jei valstybės narės imasi konkrečių priemonių tuo klausimu. Kai kurios šalys sprendžia šį klausimą pagal nacionalines arba regionines strategijas (pvz., National Nature Nework Nyderlanduose, Ecoforests Latvijoje, Schémas Régionaux de Cohérence Ecologique Prancūzijoje, ekologinio susietumo strategija Ispanijoje). Valstybės narės taip pat bus raginamos imtis tokių priemonių pagal Europos Komisijos žaliosios infrastruktūros iniciatyvą.

Tai, kad į tinklą „Natura 2000“ neįtrauktos teritorijos yra svarbios paukščiams, matyti iš Paukščių direktyvos 3 straipsnio b punkto ir 4 straipsnio nuostatų, – jomis reikalaujama, kad valstybės narės stengtųsi pagal ekologinius poreikius prižiūrėti ir tvarkyti paukščių buveines saugomose teritorijose ir už jų ribų. taip pat išvengti buveinių taršos ar jų būklės blogėjimo.

56. Ar nykstančios rūšys saugomos ir už „Natura 2000“ teritorijų ribų?

Abiejose ES gamtos apsaugos direktyvose taip pat reikalaujama saugoti kai kurias rūšis visoje ES – tiek „Natura 2000“ teritorijose, tiek už jų ribų, kad būtų užtikrinta tų rūšių apsauga visame ES esančiame jų natūralaus paplitimo areale; tai yra visos ES natūraliai paplitusios laukinių paukščių rūšys ir kitos Buveinių direktyvos IV ir V prieduose išvardytos rūšys.

Be to, reikalaujama, kad valstybės narės išsaugotų, palaikytų arba atkurtų pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visų rūšių laukiniams paukščiams Europos teritorijoje (Paukščių direktyvos 3 straipsnis). Vykdant šį reikalavimą gali reikėti imtis buveinių apsaugos priemonių ne tik „Natura 2000“ tinkle.

Pagal abiejų direktyvų nuostatas dėl rūšių apsaugos visame jų paplitimo areale valstybės narės privalo uždrausti:

  • bet kokiais būdais tyčia žudyti arba gaudyti saugomų rūšių individus;
  • tyčia naikinti arba rinkti jų lizdus ar kiaušinius arba tyčia skinti, rinkti, pjauti, rauti ar naikinti saugomus augalus;
  • pažeisti arba naikinti perėjimo ar poilsio vietas;
  • juos tyčia trikdyti, ypač perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;
  • laikyti, parduoti ir vežti iš gamtos paimtus egzempliorius.

Šių draudimų, perkeltų į nacionalinės teisės aktus, privalo laikytis ir visi žemės savininkai, naudotojai bei valdytojai.

Yra pateikta daugiau gairių dėl rūšių apsaugos nuostatų pagal Buveinių direktyvą.

57. Ar nuo rūšių apsaugos nuostatų leidžiama nukrypti ir, jei taip, kokiomis aplinkybėmis galima tai daryti?

Tam tikromis aplinkybėmis leidžiama nukrypti nuo šių nuostatų dėl rūšių apsaugos visame jų paplitimo areale (žr. 46 klausimą), pavyzdžiui, siekiant išvengti didelės žalos kultūriniams augalams, gyvuliams, miškams, žuvininkystės ištekliams ir vandeniui, jei kito tinkamo sprendimo nėra ir jei nukrypimo nuo šių nuostatų padariniai yra suderinami su bendrais abiejų direktyvų tikslais.

Sąlygos, kuriomis leidžiama nukrypti, yra nustatytos Paukščių direktyvos 9 straipsnyje ir Buveinių direktyvos 16 straipsnyje.

Yra pateikta daugiau gairių dėl rūšių apsaugos nuostatų pagal Buveinių direktyvą.

Suinteresuotųjų subjektų ryšių palaikymas, bendradarbiavimas ir aktyvus dalyvavimas

58. Koks gali būti žemės savininkų ir valdytojų vaidmuo įgyvendinant „Natura 2000“ priemones?

Už „Natura 2000“ priemonių įgyvendinimą yra atsakingos valstybės narės, tačiau tai turi labai didelę reikšmę žemės savininkams ir valdytojams ir jų dalyvavimas yra labai svarbus. Būtina, kad žemės savininkai ir valdytojai dalyvautų nuo pat ankstyvojo etapo, ir jų dalyvavimas yra labai naudingas. Žemės savininkai išmano savo nuosavybės reikalus, turi savų tvarkymo tikslų ir turi atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant ir įgyvendinant tvarkymo priemones jų žemėje, taigi jie yra svarbiausi partneriai kuriant ir sėkmingai įgyvendinant „Natura 2000“ priemones.

Labai rekomenduojama rengti ir įgyvendinti tvarkymo planus, apimančius konkrečioms teritorijoms skirtus apsaugos tikslus ir „Natura 2000“ teritorijose taikomas apsaugos priemones. Svarbu į veiklą įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kad būtų galima kuo geriau išnagrinėti įvairias pasirinkimo galimybes, atitinkančias įvairius lūkesčius, išspręsti galimus konfliktus ir jų išvengti, taip pat rasti būdų atlyginti ekonominius nuostolius (papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas), kurių gali būti patirta įgyvendinant tam tikras apsaugos priemones, viršijančias įprastą tvarios žemėtvarkos principais pagrįstą praktiką.

59. Kodėl svarbu, kad nustatant gamtos apsaugos tikslus ir rengiant „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planus dalyvautų įvairių grupių suinteresuotieji subjektai?

Kadangi tinklo „Natura 2000“ tikslas – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, kartu atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir kultūrinius poreikius, labai rekomenduojama iš anksto nustatyti visus suinteresuotuosius subjektus ir juos įtraukti, kad jie dalyvautų rengiant ir kuriant priemones, kuriomis bus saugomos buveinės ir rūšys „Natura 2000“ teritorijose.

„Natura 2000“ teritorijų tvarkymu gali būti daugiau ar mažiau tiesiogiai suinteresuoti įvairių grupių suinteresuotieji subjektai. Vykstant sprendimų priėmimo procesams, svarbiausias yra valdžios institucijų, žemės savininkų ir valdytojų dalyvavimas, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į kitų suinteresuotųjų subjektų, ypač vietos bendruomenių ir kitų žemės naudotojų, nevyriausybinių organizacijų, medžiotojų, žvejų ir kitų, kurie galėtų savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie šio proceso, nuomonę.

Suteikiant galimybę visuomenei dalyvauti planuojant ir rengiant konkrečios teritorijos apsaugos tikslus ir apsaugos priemones „Natura 2000“ teritorijoje, galima atsižvelgti į toje teritorijoje gyvenančių ir dirbančių arba ja besinaudojančių asmenų nuomonę. Tai puiki proga sukurti aplinkos apsaugai palankesnę socialinę aplinką. Jeigu įvairūs suinteresuotieji subjektai bus informuojami, su jais bus konsultuojamasi dėl teritorijos tvarkymo ir, kai įmanoma, jie prie to prisidės, sėkmės tikimybė bus kur kas didesnė. Tai gali būti ir proga formuoti įvairias dalykines sritis apimantį, profesionalų požiūrį, ir bendradarbiauti bei atrasti galimų sąveikų tarp įvairių dalyvaujančių subjektų.

Įtraukiant visus susijusius subjektus galima išvengti potencialių konfliktų arba juos išspręsti ir naudotis kitų subjektų žiniomis ir patirtimi. Atsižvelgiant į tai, kad saugomų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklei dažnai įtakos turi įvairių suinteresuotųjų subjektų (ūkininkų, miškininkų, medžiotojų, turizmo sektoriaus subjektų ir kt.) vykdoma veikla, labai svarbu palaikyti ryšius su šiais suinteresuotaisiais subjektais, o jiems – palaikyti tarpusavio ryšius, kad būtų galima pasiekti darnų valdymą ir nuosekliai siekti apsaugos ir kitų tikslų.

60. Kokie turėtų būti dalyvaujamojo proceso etapai?

Dalyvaujamieji procesai gali būti įgyvendinami keliais būdais. „Natura 2000“ miškų teritorijų tvarkymo dalyvaujamo proceso pagrindiniai etapai galėtų būti tokie:

  • visų susijusių suinteresuotųjų subjektų nustatymas;
  • daugiašalės suinteresuotųjų subjektų darbo grupės arba, kai tinka, iniciatyvinio komiteto sudarymas;
  • vertybių, teisių, išteklių, žemės plotų ir teritorijų nustatymas bei poveikio vertinimas;
  • dalyvaujamasis poveikio vertinimas – teigiamo ir neigiamo poveikio nustatymas;
  • išsamios informacijos apie apsaugos tikslus teikimas visuomenei ir planuojamų priemonių aptarimas; tikslinės informacijos teikimas visiems tiesiogiai susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;
  • geriausių priemonių ir mechanizmų, skirtų reikiamoms priemonėms įgyvendinti, aptarimas ir nustatymas atsižvelgiant į finansinius išteklius, kompensavimo ir naudos pasidalijimo būdus;
  • pagalbos teikimas tuo atveju, kai yra prieštaringų prašymų, taikant tinkamas konfliktų sprendimo procedūras;
  • dalyvaujamosios stebėsenos modelio sukūrimas, nuo pat pradžių įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, nustatant, ką, kaip, kada, kur ir kas turi stebėti;
  • konsultavimo paslaugų teikimas.

61. Kokia informacija turėtų būti skelbiamai viešai?

Nepaprastai svarbu užtikrinti galimybę visuomenei laisvai susipažinti su informacija, ypač su informacija apie vietos ir nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu taikomus apsaugos tikslus ir priemones, prievoles, rekomendacijas ir susitarimus. Su žemės savininkais ir valdytojais ne tik būtina konsultuotis – juos taip pat reikėtų tinkamai informuoti apie priežastis, kodėl nustatyti konkrečių „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai ir priemonės, ir apie jų svarbą. Todėl patartina viešai skelbti išsamų apsaugos tikslų ir priemonių aprašą, taip pat tinkamą informaciją apie pagrindinių gamtos objektų vietas ir atitinkamas apsaugos priemones. Priešingai nei kai kurie kiti planai, į kuriuos gali būti įtraukta privati ir neskelbtina informacija, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymo planai paprastai yra viešai skelbiami dokumentai (taip pat žr. 23 klausimą).

Siekiant didinti tarpusavio supratimą ir skatinti dialogą tarp suinteresuotųjų subjektų yra itin svarbu pranešti aktualią ir suprantamą informaciją. Tai taip pat yra viena iš būtinųjų sąlygų, kad galėtų vykti vaisingos diskusijos dėl apsaugos tikslų ir apsaugos priemonių. Kad būtų galima parengti gerą komunikacijos planą, būtina nustatyti tinkamas komunikacijos ir informavimo strategijas dėl bendrųjų „Natura 2000“ tikslų, teritorijų apsaugos tikslų ir priemonių ir kt. Jeigu įmanoma, gali būti sudaryta daugiašalė suinteresuotųjų subjektų darbo grupė arba komitetas ir nustatytas skaidrus posėdžiavimo ir konsultavimosi procesas (apskritojo stalo diskusijos, informaciniai biuleteniai ir kt.). Svarbu suinteresuotuosius subjektus tinkamai informuoti ne tik apie suvaržymus, bet ir apie tinklo „Natura 2000“ teikiamas galimybes.

62. Žemės savininkams dažnai sunku suprasti, kas yra „Natura 2000“. Kaip pagerinti šią padėtį?

Nors Buveinių direktyvoje nėra nustatyta konkrečių prievolių dėl informacijos teikimo, Komisija pabrėžė, kad tvarkant teritorijas yra svarbu ir būtina informuoti plačiąją visuomenę, ypač su teritorijomis tiesiogiai susijusius suinteresuotuosius subjektus, apie tinklo „Natura 2000“ tikslus ir juos paaiškinti. Komisija yra parengusi naudingas Paukščių ir Buveinių direktyvų bendrųjų nuostatų taikymo gaires ir konkretesnes tam tikriems ekonomikos sektoriams skirtas gaires (žr. skyrelį „Article 6 - Sector Specific Guidance“).

Yra keletas priemonių, kuriomis galima didinti informuotumą, teikti rekomendacijas ir stiprinti vietos gebėjimus tvarkyti „Natura 2000“ teritoriją, taip pat pradėti dalyvaujamąjį procesą (taip pat žr. 34 klausimą).

Tinklas „Natura 2000“ platesniame darnaus vystymosi kontekste

63. Kaip į tinklo „Natura 2000“ apsaugos reikalavimus atsižvelgiama rengiant bendruosius teritorijų planus, plėtros planus ir politiką?

Į „Natura 2000“ apsaugos reikalavimus būtina atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant bendruosius teritorijų planus, plėtros planus ir politiką. Paprastai tai daroma rengiant tokius planus, konsultuojantis su atitinkamomis institucijomis, kurios gali suteikti naudingos informacijos, kad būtų galima numatyti bet kokį galimą poveikį tiems apsaugos poreikiams ir jo išvengti. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, tinkamai parenkant planuojamos veiklos vietą, pvz., vengiant labiausiai pažeidžiamų zonų, ir kt.

Turi būti atliktas bet kokio plano, galinčio turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, tinkamas vertinimas, kad būtų nustatytas galimas jo poveikis tos teritorijos vientisumui, atsižvelgiant į jos apsaugos tikslus.

Strateginis poveikio aplinkai vertinimas yra priemonė, kurią naudojant galima vertinti bet kokį galimą poveikį „Natura 2000“ teritorijų apsaugos poreikiams, to poveikio išvengti ir jį mažinti, kai atliekant šį vertinimą tinkamai atsižvelgiama į galimą poveikį toms teritorijoms ir į Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl tinkamo vertinimo (taip pat žr. 39 ir 43 klausimus).

64. Kaip Buveinių ir Paukščių direktyvos siejasi su kitais ES aplinkos apsaugos teisės aktais (VPD, PAV direktyva, SPAV direktyva, JSPD)?

Paukščių ir Buveinių direktyvos siejasi su kitais ES aplinkos apsaugos teisės aktais, kuriais taip pat siekiama geros gėlo vandens ir jūrų ekosistemų ekologinės būklės: tai tokie teisės aktai kaip Vandens pagrindų direktyva (VPD) ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva (JSPD).

Ir gamtos apsaugos direktyvomis, ir VPD siekiama užtikrinti gerą vandens ekosistemų būklę, kartu užtikrinant, kad būtų pusiausvyra tarp vandens ir gamtos apsaugos ir tausaus gamtos išteklių naudojimo. Yra daug tarpusavio sąveikų, nes pagal VPD įgyvendinamomis priemonėmis paprastai padedama siekti ir gamtos apsaugos direktyvų tikslų. Siekiant palengvinti ir suderinti Paukščių ir Buveinių direktyvų ir VPD įgyvendinimą visoje Europos Sąjungoje, parengti keli rekomendaciniai dokumentai. Pateiktas svarbiausių klausimų apie ES vandens ir ES gamtos apsaugos teisės aktų ryšius sąvadas.

Gamtos apsaugos direktyvos taip pat yra akivaizdžiai susijusios su JSPD – visi šie teisės aktai apima biologinės įvairovės apsaugos jūrų aplinkoje aspektus, be kita ko, kiekvienoje iš šių direktyvų reikalaujama pasiekti gerą tam tikrų biologinės įvairovės elementų būklę. Nors sąvokos „gera aplinkos būklė“ (Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje) ir „gera apsaugos būklė“ (Buveinių direktyvoje) arba „populiacijos būklė“ (Paukščių direktyvoje) nebūtinai yra lygiavertės, jos gali viena kitą papildyti. Pagal gamtos apsaugos direktyvas įgyvendinamomis priemonėmis galima labai padėti pasiekti platesnius JSPD tikslus, ir atvirkščiai. Yra parengti atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos ir gamtos apsaugos direktyvų sąsajas.

Vertinant planų ir projektų poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, yra panašumų ir sąveikų tarp tinkamo vertinimo (TV), atliekamo pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, ir vertinimų, kurie atliekami pagal Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą arba Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvą. Šie vertinimai dažnai atliekami kartu kaip integruotos procedūros dalis.

Tačiau atliekant TV turi būti konkrečiai skiriamas dėmesys „Natura 2000“ teritorijose saugomoms ES svarbos rūšims ir buveinių tipams. Kai projektai arba planai vertinami pagal PAV arba SPAV direktyvą, vertinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnį gali būti šių vertinimų dalis, nors jis turėtų būti aiškiai išskirtas ir įvardytas poveikio aplinkai ataskaitoje arba reikėtų dėl jo pateikti atskirą ataskaitą (taip pat žr. 43 klausimą).

Daugiau informacijos:

VPD, JSPD ir gamtos apsaugos direktyvų sąveikos: atvejų tyrimai ir įvadinis vadovas.

65. Kaip Buveinių ir Paukščių direktyvos siejasi su kita ES politika (regionine, BŽŪP, bendra žuvininkystės politika, transporto, energetikos ir kitų sričių politika)?

Gamtos apsaugos direktyvos įvairiai siejasi su kitomis ES politikos sritimis. Tų sričių politikoje atsižvelgiama į gamtos apsaugos nuostatas, kurios taikomos Europos Sąjungoje, ir padedama jas įgyvendinti.

Visų pirma, pagrindinių ES fondų, kurių lėšomis remiama svarbiausia ES politika (regioninės plėtros, sanglaudos, socialinė, žemės ūkio ir kaimo plėtros, jūrų ir žuvininkystės politika), programos apima susijusius tikslus ir priemones, kuriomis padedama įgyvendinti ir plėtoti Paukščių ir Buveinių direktyvų nuostatas ir tinklą „Natura 2000“.

Pagal dabartinę finansinę programą Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšomis remiamas įvairių teminių tikslų siekimas, įskaitant aplinkos apsaugą ir skatinimą efektyviai naudoti išteklius. Pagal šiuos teminius tikslus nustatomi konkretūs kiekvieno ESI fondo prioritetai.

Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) investavimo prioritetai, be kita ko, apima biologinės įvairovės ir dirvožemio apsaugą ir atkūrimą, taip pat ekosisteminių paslaugų gerinimą (be kita ko, ir „Natura 2000“ tinkle) ir žaliąją infrastruktūrą.

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas remia vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą, keliomis jo priemonėmis siekiama padėti išsaugoti pagal gamtos apsaugos direktyvas saugomas rūšis ir buveines ir tvarkyti, atkurti bei stebėti „Natura 2000“ teritorijas.

Tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) prioritetų yra su žemės ūkiu ir miškų ūkiu susijusių ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir gerinimas, ypač stengiantis atkurti, išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę, be kita ko, ir „Natura 2000“ teritorijose.

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) apima kai kurias nuostatas dėl biologinės įvairovės ir natūralių ekosistemų apsaugos ir gerinimo – vadinamojo žalinimo, įskaitant daugiamečių žolynų ir ekologiškai naudingų elementų išsaugojimą „ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse“ kartu su kitomis svarbiomis priemonėmis.

Bendra žuvininkystės politika (BŽP) taip pat apima tam tikras jūrų ekosistemų apsaugai skirtas priemones, įskaitant konkrečias nuostatas, kuriomis nustatytos žuvininkystės valdymo priemonės „Natura 2000“ teritorijose ir kitose saugomose jūrų teritorijose.

Transporto ir energetikos politikoje į gamtos apsaugos nuostatas atsižvelgiama planavimo lygmeniu ir ypač atliekant planų ir programų poveikio aplinkai vertinimus. Komisija taip pat paskelbė konkrečias gaires dėl vidaus vandenų transporto ir „Natura 2000“ ir dėl vėjo energetikos plėtros ir „Natura 2000“.

Taip pat yra parengta gairių dėl ūkininkavimo, miškininkystės ir akvakultūros veiklos „Natura 2000“ teritorijose ir dėl energijos perdavimo infrastruktūros poveikio „Natura 2000“ (žr. https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm, skyrelį „Article 6 - Sector Specific Guidance“).

66. Kokias ekosistemines paslaugas „Natura 2000“ teritorijos teikia visuomenei?

Tinklas „Natura 2000“ yra naudingas visuomenei ir ekonomikai dėl įvairių jame teikiamų ekosisteminių paslaugų, įskaitant aprūpinimą materialiais ištekliais, tokiais kaip vanduo ir tausiai auginamos žemės ūkio kultūros bei mediena (aprūpinimo paslaugos) ir tokius procesus kaip vandens ir oro kokybės reguliavimas, apsauga nuo gamtinių pavojų, tokių kaip potvyniai ir dirvožemio erozija, ir klimato kaitos švelninimas kaupiant ir atskiriant anglies dioksidą (reguliavimo paslaugos). „Natura 2000“ teritorijose teikiama ir kultūrinių paslaugų, pavyzdžiui, remiama rekreacinė veikla ir turizmas, ir padedama išlaikyti kultūrinį tapatumą ir vietos savitumą. Įvertinta, kad lankymasis „Natura 2000“ tinklo teritorijose kiekvienais metais sudaro 1,2–2,2 mlrd. lankymosi dienų, o šių teritorijų teikiamos rekreacinės naudos vertė – 5–9 mlrd. EUR per metus.

Neseniai atlikus tyrimus, kuriuos rėmė Europos Komisija, įvertinta ir apskaičiuota bendra „Natura 2000“ teikiama ekonominė nauda. Įvertinus „Natura 2000“ (sausumos) tinklo teikiamą naudą, remiantis atliktų konkrečių teritorijų tyrimų duomenų ekstrapoliavimu ir įvairių buveinių teikiamų paslaugų verte, atrodo, kad šiuo metu ši vertė gali būti 200–300 mlrd. EUR per metus (t. y. 2–3 proc. ES BVP). Šią vertę reikėtų laikyti pradiniu pavyzdiniu įverčiu, koks gali būti per metus gaunamos naudos dydis, o ne patikimu tiksliu rezultatu.

Apie 4,4 mln. darbo vietų ir 405 mlrd. EUR metinės apyvartos Europoje tiesiogiai priklauso nuo geros jos ekosistemų būklės palaikymo, ir didelė šių ekosistemų dalis yra tinkle „Natura 2000“. Nors šie skaičiai tėra tik pirmi įverčiai, jau yra preliminarių rezultatų, kad tinklo „Natura 2000“ ekonominė nauda yra labai didelė, palyginti su sąnaudomis, susijusiomis su šių labai svarbių išteklių valdymu ir apsauga. Vertinama, kad šios sąnaudos yra apie 5,8 mlrd. EUR per metus, taigi labai nedidelės, palyginti su potencialia šio tinklo verte visuomenei.

Saugant „Natura 2000“ teritorijas ir reikalaujant imtis jų apsaugos veiksmų, gerinamas šio tinklo ekosistemų veikimas, o tai yra naudinga ir visuomenei, ir ekonomikai.

Daugiau informacijos:

„Natura 2000“ sąnaudos ir nauda
Tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų socialinė ir ekonominė nauda

Right navigation