Apie mokyklų politiką

Komisija bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis, kad padėtų plėtoti mokyklinio ugdymo sistemas. Nors už savo švietimo ir mokymo sistemų organizavimą ir mokymo programas atsako pačios valstybės narės, kai kuriuos visiems aktualius klausimus parankiau spręsti drauge ES lygmeniu

.

ES remia mokyklų politiką

Komisija valstybių narių pastangas remia dviem pagrindiniais būdais:

  • ji glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinės politikos formuotojais, kad padėtų jiems plėtoti mokyklinio ugdymo politiką ir sistemas, be kita ko, per Europos semestrą stebėdama siekiant tikslų padarytą pažangą. Ji renka informaciją ir atlieka analizę, jomis dalijasi ir skatina dalytis politikos raidos ir metodų patirtimi. Vienas iš būdų – „ET 2020“ darbo grupės. Nuo 2016 m. Mokyklų politikos darbo grupei suteikti platūs darbo įgaliojimai tobulinti mokyklinio ugdymo sistemų valdymą, kad būtų skatinama gerinti kokybę puoselėjant tvarias inovacijas ir didinant įtrauktį;
  • įgyvendindama programą „Erasmus+“, Komisija labai prisideda prie Europos bendradarbiavimo projektų, kuriais skatinamas mokytojų ir mokinių judumas.

Prioritetinės sritys

ES valstybių narių švietimo ministrai nustatė toliau išvardytus prioritetus.

  • Visi mokiniai turėtų įgyti bendruosius visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimus. Prie to galima prisidėti pertvarkant mokymo programas ir vertinimą, mokant mokyklų darbuotojus ir didinant kokybiškų mokymosi priemonių ir išteklių prieinamumą ir naudojimą;
  • kiekvienam mokiniui turėtų būti užtikrinta kokybiška mokymosi patirtis, o ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra turėtų būti labiau prieinami;
  • mokyklų lygmeniu turi būti padidinta parama specialiųjų mokymosi poreikių turintiems mokiniams, įskaitant į ES atvykusius migrantus, ir mažinamas mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius.
  • mokytojai, mokyklų vadovai ir mokytojų rengėjai turi būti geriau remiami, be kita ko, turėti nuolatinių profesinio tobulėjimo ir lanksčių, patrauklių karjeros galimybių;
  • turėtų būti puoselėjamas kokybės užtikrinimas, kad mokyklinio ugdymo sistemų valdymas būtų veiksmingesnis ir teisingesnis ir kad būtų palengvintas besimokančių asmenų judumas.

Komisija nustatė Europos bendradarbiavimo švietimo politikos srityje programą („ET 2020“), kuria skatinamas bendradarbiavimas siekiant sukaupti gerąją švietimo ir mokymo sričių praktiką. Ji taip pat atlieka reguliarius padėties visoje Europoje tyrimus, kad būtų stebima pažanga plėtojant ir reformuojant švietimo ir mokymo sistemas.

Mokyklų politikos ateitis ES

Komisijos komunikate dėl mokyklų raidos ir kvalifikuoto mokymo gerai gyvenimo pradžiai pateikiama faktų ir siūloma veiksmų, kaip pagerinti mokyklinio ugdymo kokybę ir įtraukumą, mokytojų ir mokyklų vadovų kompetenciją ir mokyklos valdymą. Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama faktų, pagrindžiančių Komunikate pateiktus pasiūlymus.

Komunikate Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą Komisija pasiūlė antrą rinkinį iniciatyvų, kuriomis pabrėžiamas labai svarbus švietimo, jaunimo ir kultūros vaidmuo kuriant Europos ateitį.

Be to, Komunikate dėl Europinės tapatybės stiprinimo per švietimą ir kultūrą pateikiama Europos švietimo erdvės vizija. Jame kaip pagrindiniai ES bendradarbiavimo mokyklinio ugdymo srityje klausimai nurodyti judumas, abipusis diplomų ir studijų laikotarpių užsienyje pripažinimas, kalbų mokymasis, ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, mokytojo profesija, inovacijos ir skaitmeninės technologijos.