Kalbų mokymasis

Barselonos Europos Vadovų Taryba paragino imtis veiksmų „siekiant gerinti pagrindinius įgūdžius, visų pirma nuo mažens mokyti vaikus bent dviejų užsienio kalbų“ ir „sukurti kalbinės kompetencijos rodiklį“. Nuo tada Komisija plėtoja kalbų mokymosi politiką ir rengia rezultatų rodiklius.

Bendroji informacija

Barselonos Europos Vadovų Taryba paragino imtis veiksmų „siekiant gerinti pagrindinius įgūdžius, visų pirma nuo mažens mokyti vaikus bent dviejų užsienio kalbų“ ir „sukurti kalbinės kompetencijos rodiklį“. Nuo tada Komisija plėtoja kalbų mokymosi politiką ir rengia rezultatų rodiklius.

2011–2012 m. ES kalbų tyrimo (vykdyto14 ES šalių) duomenimis:

  • 42 proc. tirtų penkiolikmečių yra pasiekę pirmosios užsienio kalbos pažengusio vartotojo lygį (Bendroje Europos kalbų mokėjimo orientacinėje sistemoje – B1/B2 lygis);
  • 25 proc. yra pasiekę antrosios užsienio kalbos pažengusio vartotojo lygį;
  • 14 proc. moksleivių išvis nemoka jokios užsienio kalbos.

2014 m. Tarybos išvadose dėl daugiakalbystės ir kalbinių kompetencijų tobulinimo ES šalys įsipareigojo užsienio kalbų mokyklose mokyti veiksmingiau.

2018 m. Tarybos rekomendacijoje dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi išdėstomos esamos problemos ir siūlomas veiksmų planas:

  • sustiprinti kalbų mokymą sutelkiant dėmesį į tai, kad privalomojo švietimo programą baigę mokiniai būtų pasiekę konkrečius kompetencijos lygius, grindžiamus Europos Tarybos Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema;
  • švietimo ir mokymo srityje pradėti vartoti kalbinio sąmoningumo sąvoką, siekiant sukurti įtraukią kalbų mokymosi sistemą atsižvelgiant į besimokančiųjų kalbinės kompetencijos įvairovę;
  • užtikrinti, kad daugiau kalbų mokytojų galėtų mokytis ir studijuoti užsienyje;
  • nustatyti ir skatinti naujoviškus, įtraukius ir daugiakalbius pedagogikos metodus, naudojant Europos priemones ir platformas, pavyzdžiui, School Education Gateway ir eTwinning.

Kas jau padaryta?

2011–2013 m. kalbų mokymą švietimo ir mokymo sistemose nagrinėjanti darbo grupė analizavo, kaip būtų galima pasiekti geresnių užsienio kalbos mokymosi rezultatų. Ji atliko palyginamąją analizę ir parengė novatoriškų, moksliškai pagrįstų spartesnio kalbų mokymosi metodų ataskaitą. Ataskaitoje nagrinėjamos dvi pagrindinės temos:

  • integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (angl. CLIL);
  • kompiuterinis kalbų mokymasis.

Į ataskaitą įtrauktos ir projekto IRT-Rev, kuriuo tirta novatoriška kalbų mokymosi metodika, išvados.

Kalbų mokymo tobulinimo pastangas būtina derinti su modernių vertinimo metodų plėtote. Daugelyje švietimo sistemų tokių metodų trūksta. Iniciatyva RELANG daug dėmesio skiria tam, kad švietimo institucijoms padėtų susieti kalbų egzaminus su kalbų mokėjimo lygiu, apibrėžtu pagal Bendrą Europos kalbų mokėjimo orientacinę sistemą (CEFR).

Gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis – vienas iš reikalingiausių darbo rinkoje. Dėl kalbų žinių, kaip ir dėl kitų perkeliamų gebėjimų, tiek pavieniai asmenys, tiek ekonomika tampa konkurencingesni. Remdamiesi Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos patirtimi, kalbų mokymo ekspertai nuo 2014 m. rugsėjo mėn. dalyvauja programos „ET 2020“ darbo grupėje ir padės rengti skaitmeninių ir verslumo įgūdžių sistemas.

Pagal programą „Erasmus+“ teikiama naujų galimybių plėtoti naujas kalbų mokymo(si) daugiakalbėse klasėse strategijas, pavyzdžiui, įgyvendinant bandomuosius projektus ir didelio masto partnerystę.