Kalbų reikšmė siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo

Siekdama padėti ugdyti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, Komisija bendradarbiauja ir su švietimo srities, ir su darbo rinkos suinteresuotaisiais subjektais.

Sėkmės perspektyvos žmonėms ir įmonėms

Geras užsienio kalbos mokėjimas ir gebėjimas bendrauti yra gyvybiškai svarbūs tiek pavienių žmonių, tiek įmonių sėkmei.

ES įmonės dažnai praranda galimybes sudaryti verslo sutartis, nes nemoka užsienio kalbos ar nepakankamai pažįsta kitą kultūrą. Akivaizdu, kad į daugiakalbę komunikaciją reikia žvelgti strategiškai.

Užsienio kalbų mokantis jaunimas gali vykti studijuoti ar stažuotis į kitas šalis. Taip jis ne tik įgyja specialybės žinių, bet ir geriau išmoksta užsienio kalbą ir susipažįsta su kitomis kultūromis, o tai aiškūs privalumai ieškant darbo.

ES studentų mainų programos „Erasmus“ poveikio tyrime aiškiai parodoma, kaip tarptautinės patirties turintiems absolventams tarptautiškėjančioje darbo rinkoje sekasi kur kas geriau.

Ką ES daro, kad užsienio kalbų įgūdžiai taptų geresni?

Tam, kad ES piliečiams ir įmonėms padėtų ugdyti dabartinėje darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, Europos Komisija bendradarbiauja tiek su švietimo, tiek su darbo rinkos sektorių suinteresuotaisiais subjektais. Naudodamosi Komisijos parengta Įgūdžių panorama (ES platforma, kurioje pateikiami aiškūs, patikimi ir naujausi darbo rinkos duomenys) ES šalių valdžios institucijos, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos gali prognozuoti gebėjimų, įskaitant užsienio kalbų, trūkumus įvairiuose sektoriuose.

  • Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO), kuris yra strategijos „Europa 2020“ dalis, darbdaviams ir pavieniams žmonėms padeda suprasti, nustatyti ir klasifikuoti profesinę veiklą, įgūdžius ir kvalifikaciją, kurie aktualūs ES darbo rinkai bei švietimo ir mokymo sektoriams. Šį projektą remia Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP).
  • Siekdama patenkinti vis didėjantį asmenų, turinčių specialių kalbinių įgūdžių, poreikį, Komisija taip pat renka ES atliktų tyrimų, kuriuose nagrinėjamos užsienio kalbų žinių, konkurencingumo ir užimtumo sąsajos, duomenis. Be to, Komisija siekia stiprinti universitetų ir kalbinių paslaugų gavėjų ryšius, pavyzdžiui, per forumą „Translating Europe“.
  • Komisija pastaruoju metu užsiėmė verslo platformos, paskatinusios plėtoti kalbų strategijų, skirtų konkurencingumui ir darbo galimybėms didinti, skatinimo tinklą (CELAN), koordinavimu. Jos tikslas – nustatyti ES įmonių ir darbuotojų kalbų reikmes ir suteikti priemonių joms patenkinti.
  • Darbo grupė „Kalbos ir užimtumas“ taip pat paskelbė daugiakalbės komunikacijos įgūdžių darbo rinkoje ataskaitą.
  • Dviejų naujausių visapusiškų ES ataskaitų, susijusių su kalbomis ir įsidarbinamumu, – „Užsienio kalbų mokėjimo lygis ir įsidarbinamumas“ ir „Kalbos ir įsidarbinamumas“ – rezultatai rodo, kad esama tiesioginio kalbos įgūdžių ir įsidarbinamumo ryšio. Pripažinta, kad užsienio kalbų įgūdžiai yra svarbus ES piliečių profesinį tobulėjimą formuojantis veiksnys. Ataskaitose taip pat analizuojama užsienio kalbų įgūdžių paklausa darbo rinkoje ir pateikiamos rekomendacijos, kaip šiuo klausimu padėti darbdaviams ir darbuotojams.
  • Programa „Erasmus+“ – dar viena Komisijos priemonė užsienio kalbų – vieno iš ekonomikos augimo variklių – mokymuisi remti.