Kalbos siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo

Siekdama padėti ugdyti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, Europos Komisija bendradarbiauja ir su švietimo srities, ir su darbo rinkos suinteresuotaisiais subjektais.

Bendroji informacija

Gerai mokėti užsienio kalbą ir sugebėti bendrauti svarbu tiek pačiam žmogui, tiek įmonėms.

Pernelyg daug ES įmonių praranda galimybes sudaryti verslo sutartis, nes nemoka užsienio kalbos ar nepakankamai pažįsta kitą kultūrą. Akivaizdu, kad į daugiakalbę komunikaciją reikėtų žvelgti strategiškiau.

Užsienio kalbų besimokantis jaunimas gali vykti studijuoti ar stažuotis į užsienį. Taip jis ne tik įgyja specialybės žinių, bet ir geriau išmoksta užsienio kalbą ir susipažįsta su kitomis kultūromis, o tai – aiškūs privalumai ieškant darbo.

ES studentų mainų programos „Erasmus“ poveikio tyrimo duomenimis, tarptautinės patirties turintiems absolventams darbo rinkoje sekasi kur kas geriau.

Ką daro Europos Komisija?

Siekdama padėti ugdyti darbo rinkoje reikalingus įgūdžius, Europos Komisija bendradarbiauja ir su švietimo srities, ir su darbo rinkos suinteresuotaisiais subjektais. Naudodamosi Komisijos parengta Įgūdžių panorama (ES platforma, kurioje pateikiami aiškūs, patikimi ir naujausi darbo rinkos duomenys) ES šalių valdžios institucijos, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos gali prognozuoti gebėjimų, įskaitant užsienio kalbų, reikmes įvairiuose sektoriuose.

Dar vienas svarbus projektas – Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (angl. ESCO). Šis klasifikatorius – strategijos „Europa 2020“ dalis. Jame 24 kalbomis pateikiama aiški informacija apie ES įvairių profesijų atstovams keliamus įgūdžių, gebėjimų ir kvalifikacijos reikalavimus. 2010 m. pradėjusį veikti klasifikatorių remia Europos profesinio mokymo plėtros centras.

Be to, Komisija renka ES atliktų tyrimų, kuriuose nagrinėjamos užsienio kalbų žinių, konkurencingumo ir užimtumo sąsajos, duomenis. Su kalba susijusiuose sektoriuose auga kalbininkų paklausa. Komisija siekia stiprinti universitetų ir kalbinių paslaugų teikėjų ryšius, pavyzdžiui, per forumą „Translating Europe“.

Kas jau padaryta?

Nuo 2011–2013 m. Komisija koordinuoja verslo platformą, paskatinusią plėtoti kalbų strategijų, skirtų konkurencingumui ir darbo galimybėms didinti, skatinimo tinklą (CELAN). Jos tikslas – nustatyti ES įmonių ir darbuotojų kalbų reikmes ir suteikti priemonių jas patenkinti.

2011 m. liepos mėn. darbo grupė „Kalbos ir užimtumas“ paskelbė daugiakalbės komunikacijos įgūdžių darbo rinkoje ataskaitą.

Dviejų naujausių išsamių ataskaitų apie kalbas ir įsidarbinamumą – „Užsienio kalbų mokėjimo lygis ir įsidarbinamumas“ ir „Kalbos ir įsidarbinamumas“ (abi paskelbtos 2015 m.) – rezultatai rodo, kad esama tiesioginio ryšio tarp kalbos įgūdžių ir tikimybės turėti darbą. Pripažinta, kad geras užsienio kalbų mokėjimas yra svarbus ES piliečių profesinį tobulėjimą formuojantis veiksnys. Ataskaitose taip pat analizuojama užsienio kalbų įgūdžių paklausa darbo rinkoje, taip pat rekomendacijos, kaip padėti darbdaviams ir darbuotojams.

Programa „Erasmus+“ – dar viena Komisijos priemonė užsienio kalbų – vieno iš ekonomikos augimo variklių – mokymuisi remti.