Faktais grindžiama politika

Europos Komisija stiprina kalbų politikos srities faktų bazę, visų pirma vykdydama reguliarią stebėseną. Tai ypač svarbu norint padėti vyriausybėms suvokti, koks yra antrosios kalbos mokėjimo lygis, ir suteikti joms galimybę imtis priemonių, kad užsienių kalbų mokymosi rezultatai gerėtų.

Kuriama kalbų politikos faktų bazė

Siekdama užtikrinti, kad būtų rengiamos tinkamos politikos priemonės ir veiksmingos iniciatyvos, Komisija rengia patikimą faktų, susijusių su kalbų politika, pagrindą. Naudodamasi turimais duomenų šaltiniais, Komisija stebi kalbų mokymo ir mokymosi pažangą.

Bendradarbiaudama su Eurostatu, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), ji renka ir analizuoja kalbų mokymo visoje Europoje duomenis. Remiantis šiuo pagrindu, Europos lygmeniu rengiami patikimi užsienio kalbų kompetencijos rodikliai ir standartai.

Informacijos apie pokyčius šalyse taip pat pateikiama tinklo „Eurydice“ periodiškai skelbiamoje ataskaitoje „Pagrindiniai kalbų mokymo Europos mokyklose duomenys“.

Ką ES daro, kad paskatintų faktais grindžiamą politikos formavimą?

Komisija kalbų politikos srities faktų bazę stiprina visų pirma vykdydama reguliarią stebėseną. Stebėsena ypač svarbi renkant duomenis apie esamą antrosios kalbos mokėjimo lygį ir remiant priemones, kad politikos priemonės ir iniciatyvos, kuriomis skatinamas kalbų mokymasis, duotų geresnių rezultatų.

Reguliari stebėsena taip pat suteikia informacijos apie tai, kaip demografiniai, socialiniai, ekonominiai ir švietimo veiksniai veikia kalbų mokėjimą atskirose ES valstybėse narėse ir bendrai jose visose.

Europos kalbinės kompetencijos rodiklis buvo pirmas reikšmingas žingsnis kuriant patikimą faktų bazę, padedančią formuoti kalbų mokymosi srities politiką. Rengiant šį rodiklį surinkti duomenys apie kalbų programas ir politikos priemones, o tai valstybėms narėms gali padėti pagerinti nacionalinius standartus.

2011–2012 m. ES kalbų mokėjimo tyrimo (vykdyto14 ES šalių) duomenimis,

  • 42 proc. tirtų penkiolikmečių yra pasiekę pirmosios užsienio kalbos pažengusio vartotojo lygį (Bendroje Europos kalbų mokėjimo orientacinėje sistemoje – B1/B2 lygis);
  • 25 proc. yra pasiekę antrosios užsienio kalbos pažengusio vartotojo lygį;
  • 14 proc. moksleivių išvis nemoka jokios užsienio kalbos.

Komisija, remdamasi suderintų rodiklių ir lyginamųjų standartų rinkiniu, dabar skelbia Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį – metinę ataskaitą, kuria siekiama kalbų mokymosi srityje paskatinti faktais grindžiamą politikos formavimą. Šiame biuletenyje siekiama parodyti Europos švietimo ir mokymo sistemų raidą ir įvertinti įvairius lyginamuosius standartus, rodiklius, pastaruoju metu atliktus tyrimus ir politikos pokyčius. 

Ataskaitos tikslas – sukurti pagrindą, įgalinantį valstybių narių ir Europos institucijų diskusijas, kaip Europos politinio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos dalį.