Politinis dialogas su tam tikrais pasaulio regionais ir šalimis

Palaikydama politinį dialogą, ES keičiasi gerąja patirtimi, stiprina bendradarbiavimą ir kai kuriais atvejais padeda šaliai partnerei ar regionui vykdyti aukštojo mokslo reformas.

Kas tai?

ES įsteigė kelis dialogo forumus dėl aukštojo mokslo politikos su už ES ribų esančiomis šalimis ir regionais.

Į diskusijas susirenka vyresnieji pareigūnai iš ES ir iš tam tikrų šalių ir (arba) regionų, taip pat atitinkamos srities ekspertai. Kartu su diskusijomis dažnai organizuojamos konferencijos, seminarai ir atliekami tyrimai konkrečiomis temomis.

Kodėl to reikia?

Palaikydama politinį dialogą, ES keičiasi gerąja patirtimi, stiprina bendradarbiavimą ir kai kuriais atvejais padeda šaliai partnerei ar regionui vykdyti aukštojo mokslo reformas.

Plačiau kalbant, politiniu dialogu turėtų būti sudaromos sąlygos glaudesniam bendradarbiavimui ir didesniam judumui tarp ES ir šalių ir (arba) regionų partnerių.

Regionai partneriai

Sužinokite daugiau apie programą „Erasmus+“ ir tarptautinį bendradarbiavimą. šalių ir regionų informacijos santraukų matyti, kaip pagal programą „Erasmus+“ finansuojamas judumas ir bendradarbiavimas tarp Europos ir kitų pasaulio šalių.

Politinės aplinkybės

Rytų partnerystė – bendra politikos iniciatyva, kuria siekiama plėtoti ir stiprinti ryšius tarp Europos Sąjungos (ES), jos valstybių narių ir šešių Rytų šalių partnerių: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos.

Politikos klausimai aptariami keturiose teminėse platformose:

  • institucijų ir gero valdymo stiprinimas;
  • ekonominė plėtra ir rinkos galimybės;
  • jungtys, energijos vartojimo efektyvumas, aplinka ir klimato kaita;
  • judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai.

Politinis dialogas

Švietimas, jaunimas ir kultūra aptariami 4 platformoje, kurioje taip pat vykdomas politinis dialogas dėl migracijos, judumo, integruoto sienų valdymo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų.

2017 m. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtinta Švietimo, kultūros ir jaunimo komisija. Komisija daugiausia dėmesio skiria Jaunimo ir švietimo rinkinio programos 18 ir 19 uždaviniams ir veda diskusijas apie švietimą, kultūrą bei kūrybos sektorius, jaunų žmonių įgūdžius, verslumą ir įsidarbinamumą.

Komisija skatina švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, tarptautinimą ir skaitmeninimą (e. mokymąsi). Ji taip pat deda pastangas siekdama platesnio neformaliojo švietimo pripažinimo ir remia kultūros ir kūrybos sektorių plėtrą Rytų šalyse partnerėse.

Pirmenybė ypač teikiama tam, kad

  • būtų remiama ir įgalinama jaunoji karta, padedant kurti įtraukią ir įrodymais pagrįstą jaunimo politiką, ir
  • būtų remiamas jaunimo švietimas, mokymas ir perėjimas į darbo rinką, plėtojant tarpusavio mokymosi dialogą apie politiką ir institucijas.

Politinės aplinkybės

Nuo 2011 m. įgyvendindama sustiprintą Europos kaimynystės politiką (EKP) ir atsižvelgdama į 2016 m. EKP peržiūrą, Europos Komisija yra įsipareigojusi:

  • remti aukštojo mokslo sistemų modernizavimą;
  • daugiau remti studentų, pedagogų, universiteto darbuotojų ir jaunimo iš pietinių Viduržemio jūros regiono šalių judumą mokymo ir mokymosi tikslais.

ES bendradarbiavimo priemonės

Aukštojo mokslo, profesinio rengimo, mokymo ir jaunimo srityje Komisija padeda siekti šių tikslų įgyvendindama įvairias bendradarbiavimo programas ir iniciatyvas, įskaitant:

Politinės aplinkybės

Tai 2012 m. pradėta įgyvendinti ES bendradarbiavimo iniciatyva švietimo srityje, vykdoma kartu su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Kosovu, Juodkalnija ir Serbija.

Organizuojami metiniai ministrų susitikimai, kuriuose nustatomi bendri prioritetai, aptariamos naujausios politikos ir reformų priemonės, taip pat sprendžiama dėl regionų bendradarbiavimo gaunant ES paramą temų.

Nors regiono šalys yra įsipareigojusios savanoriškai užtikrinti atitiktį ES ir tarptautiniams standartams, įgyvendinti naują politiką ir reformas sudėtinga. Kiekviena šalis skirtingai užtikrina atitiktį ES standartams, todėl joms reikia paramos.

Vakarų Balkanų švietimo ir mokymo forume skatinamas regionų bendradarbiavimas ir bendravimas, keitimasis gerąja patirtimi regione bei ES ir dalijimasis ištekliais. Taip pat stebima bendrų projektų, tyrimų ir renginių pažanga.

Vertinant iš ilgalaikės politinio dialogo perspektyvos, siekiama padėti Vakarų Balkanų šalims vykdyti reformas ir padėti joms pasiruošti prisiimti su ES naryste susijusius įsipareigojimus, įskaitant visapusišką dalyvavimą ES švietimo programose.

Politinės aplinkybės

Investavimas į jaunimą siekiant didesnio integracinio augimo ir darnaus vystymosi buvo pagrindinė tema 2017 m. lapkričio 29–30 d. Abidžane vykusiame Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime, kurio metu diskusijų centre buvo demografinis augimas, migracija, jaunimas, užimtumas bei įgūdžiai.

Abiejų žemynų valstybių vadovai patvirtino savo įsipareigojimą ateinančiu laikotarpiu investuoti į jaunimą, švietimą ir įgūdžius. Europos Sąjunga jau pradėjo įgyvendinti šį įsipareigojimą patvirtindama 400 mln. EUR vertės 2018–2020 m. Panafrikos programą.

Dvi susijusios Afrikos ir ES strateginės partnerystės iniciatyvos, kuriose dalyvauja 107 universitetai iš 41 Afrikos šalies, regionų įstaigos ir studentai – puikios ES ir Afrikos Sąjungos partnerystės aukštojo mokslo srityje pavyzdys:

  • Tuning Africa“ – bendradarbiavimo procesas, kurio metu peržiūrimi tam tikroje mokslo srityje reikalingi gebėjimai bei įgūdžiai ir persvarstomos studijų programos, kad studentai įgytų darbo rinkai aktualesnių gebėjimų.
  • Iniciatyva „HAQAA“ remiama Panafrikos kokybės užtikrinimo ir akreditacijos programa, ypač žemyno aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartų ir gairių parengimas, už aukštąjį mokslą atsakingų regionų ir nacionalinių įstaigų gebėjimų stiprinimas ir žinių kaupimas institucijų vertinimo ir kokybės srityje.

Abi šios iniciatyvos bus vykdomos ir toliau, o 2019 m. taip pat bus pradėtos dvi naujos pavyzdinės iniciatyvos. ES rems Afrikos studentų ir absolventų asociaciją, užtikrindama, kad švietimo procesuose, politikoje ir novatoriškoje praktikoje būtų atsižvelgiama į jaunimo nuomonę. ES finansavimas taip pat padės pagerinti profesinio rengimo ir mokymo (PRM) pedagogų ir vadovų profesinį tobulėjimą, besimokančiųjų įgūdžius ir mokymo bei mokymosi kokybę pasitelkus bandomąją judumo iniciatyvą, skirtą PRM darbuotojams ir studentams iš Afrikos ir Europos PRM teikėjų bei institutų.

Be to, Afrika aktyviai dalyvauja programoje „Erasmus+“, o pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ remia Afrikos tyrėjus. Pagal Akademinio judumo Afrikoje programą finansuojama partnerystė ir judumas tarp Afrikos universitetų.

Politinis dialogas

2009 m. ES ir Brazilija pasirašė Bendrą deklaraciją dėl bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje. Nuo 2011 m. Europos Komisija (EK) ir už švietimą ir mokymą atsakingos Brazilijos institucijos surengė du politinius dialogus vyriausybės lygmeniu ir vieną simpoziumą.

Politinės aplinkybės

Pastarąjį dešimtmetį ES glaudžiai bendradarbiavo su Kinija švietimo ir mokymo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo srityse. Bendradarbiaujant buvo reguliariai rengiami politiniai dialogai vyriausybių lygmeniu, taip pat pasiekta konkrečių rezultatų vykdant bendrus projektus ir renginius.

Nuo 2012 m. visa ši veikla buvo integruojama pagal ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogą, trečiąjį ES ir Kinijos santykių ramstį, papildantį kitus du ramsčius, – aukšto lygio ekonominį ir prekybos dialogą ir aukšto lygio strateginį dialogą.

Aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas – bendras mechanizmas, apimantis visas ES ir Kinijos bendras iniciatyvas žmonių tarpusavio mainų srityje. Šios iniciatyvos atsiranda pasibaigus lyderių dialogams ir vyresniųjų pareigūnų susitikimams, kurių metu užsibrėžiami ilgalaikiai tikslai, keičiamasi gerąja patirtimi ir nustatomos tolesnio bendradarbiavimo sritys.

Aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas turėtų padėti sustiprinti abipusį pasitikėjimą ir sutvirtinti ES ir Kinijos kultūrų supratimą.

Politinės aplinkybės

ES ir Indija bendradarbiauja įvairiais su švietimu susijusiais klausimais, įskaitant:

  • aukštojo mokslo modernizavimą;
  • akademinę kompetenciją;
  • dėstytojų ir studentų judumą;
  • profesinį rengimą ir mokymą;
  • mokymąsi visą gyvenimą;
  • skaidrumą;
  • kokybę ir teisingumą švietime ir
  • kvalifikacijos pripažinimą.

2008 m. vykusiame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Indija paskelbė apie ketinimą skatinti dialogą ir bendradarbiavimą švietimo bei kultūros srityje. Kalbant apie švietimą, šiuo tikslu nustatytos tokios sritys kaip profesinis mokymas, techninis išsilavinimas, kvalifikacijos pripažinimas, aukštojo mokslo modernizavimas sutelkiant dėmesį į kokybę, skaidrumą bei partnerystę ir kalbų skatinimas.

Politinės aplinkybės

Nuo 2010 m. Europos Komisija ir už švietimą ir mokymą atsakingos Meksikos institucijos surengė du politinius dialogus vyriausybių lygmeniu.

Šių dialogų tikslas – aptarti bendro intereso temas vadovų lygmeniu, siekiant keistis gerąja patirtimi ir nustatyti konkrečias tolesnio bendradarbiavimo sritis. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, dialogu siekiama skatinti ES ir Meksiką glaudžiau bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje ir sudaryti daugiau judumo galimybių.

Politinės aplinkybės

2012 m. gegužės mėn. pasirašytoje Bendroje deklaracijoje Europos Sąjunga ir Pietų Afrikos Respublika pripažįsta, kad švietimas ir mokymas yra svarbūs plėtojant žinių visuomenę bei ekonomiką ir kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Nuo to laiko keturiuose vykusiuose ES ir Pietų Afrikos vyresniųjų pareigūnų susitikimuose daugiausia dėmesio skirta patirties dalijimuisi įvairiomis temomis – aukštojo mokslo tarptautinimo, modernizavimo ir mokytojų bei dėstytojų profesinės veiklos inovacijų.

Strateginio dialogo metu aptariamos bendro intereso temos, keičiamasi gerąja patirtimi, peržiūrimas bendradarbiavimas vykdant programas ir nustatomos konkrečios bendro intereso sritys kitam laikotarpiui.

Politinės aplinkybės

Europos Sąjunga (ES) ir Korėjos Respublika bendradarbiauja, pirmiausia aukštojo mokslo srityje, nes abi pripažįsta, jog aukštasis mokslas yra labai svarbus plėtojant pasaulio mastu konkurencingą žinių visuomenę, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Iki šiol bendradarbiavimas ir studentų bei darbuotojų mainų programos buvo sėkmingi, tačiau nustatyta, kad reikia didinti bendradarbiavimo galimybes. Taigi 2013 m. vykusiame ES ir Korėjos Respublikos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbta apie ketinimą sustiprinti bendradarbiavimą skatinant politinį dialogą ir bendrus bendradarbiavimo projektus aukštojo mokslo srityje.

2016 m. kovo 15 d. Briuselyje buvo surengtas pirmasis politinis dialogas, siekiant aptarti praktinius būdus, kaip sustiprinti bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir keistis gerąja patirtimi, peržiūrėti politiką, kaupti žinias ir jomis keistis. Antrasis dialogas bus surengtas paskutinį 2018 m. ketvirtį Pietų Korėjoje.

Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis remiamas pagal visame pasaulyje atviras ES akademinio bendradarbiavimo programas ir kitas papildomas iniciatyvas, įskaitant dvišalę Fulbraito bendradarbiavimo su ES programą.

 

Fulbraito-Šumano programa

Fulbraito-Šumano programą, kurią administruoja Jungtinių Valstijų ir Belgijos mainų švietimo srityje komisija, bendrai finansuoja JAV valstybės departamentas ir Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas. Nuo 1991 m. pagal bendrą programą finansuojami pasiūlymai, susiję su antrosios ir trečiosios pakopos studijomis, moksliniais tyrimais ir paskaitomis JAV ir ES santykių, ES politikos arba ES institucijų srityse, skirti suinteresuotiesiems JAV ir ES piliečiams.

ES ir JAV jaunųjų lyderių seminaras

ES ir JAV jaunųjų lyderių seminaras – platforma, sukurta vykdant Europos Komisijos ir JAV valstybės departamento bendradarbiavimą, kurioje siekiama skatinti ES ir Jungtinių Valstijų žmonių tarpusavio ryšius. 2017 m. balandžio 2–5 d. Briuselyje vykusiame pirmame seminaro susitikime dalyvavo penkiasdešimt jaunųjų lyderių iš Junginių Valstijų ir Europos. Jo metu daugiausia dėmesio skirta sunkumams ir galimybėms, kurie atsiranda dėl migrantų ir pabėgėlių integracijos į ekonomiką, švietimą ir kultūrą. 2018 m. balandžio 15–17 d. Briuselyje vykusiame antrame seminare dalyvavo panašaus dydžio grupė, kuri aptarė darbo ateitį, daugiausia dėmesio skirdama technologijų vaidmeniui ateities darbui, ateities darbo jėgos įgūdžiams ir kintančios darbo aplinkos socialiniam poveikiui.

Aukštojo mokslo modernizavimas. Lyginamasis ES ir JAV švietimo struktūrų derinimo tyrimas

Vykdydami Bolonijos procesą aukštojo mokslo reformoms, 2003 m. Europos ministrai susitarė, kad aukštosios mokyklos turėtų iš naujo apibrėžti laipsnį suteikiančias programas labiau orientuojantis į rezultatus ir užtikrinti, kad šios programos būtų labiau nukreiptos į studentus, siekiant absolventus kuo geriau paruošti jų būsimam vaidmeniui visuomenėje. Projektas „Europos švietimo struktūrų derinimas“ buvo pradėtas siekiant sukurti priemones, padedančias tai įgyvendinti praktiškai. Tokie patys metodai vis dažniau naudojami visame pasaulyje. JAV atliktas tyrimas, apimantis 2013 m. liepos mėn. – 2016 m. sausio mėn. laikotarpį. Taip pat pateikiama šio tyrimo santrauka.