Politinis dialogas su tam tikrais pasaulio regionais ir šalimis

Palaikydama politinį dialogą, ES keičiasi gerąja patirtimi, stiprina bendradarbiavimą ir kai kuriais atvejais padeda šaliai partnerei ar regionui vykdyti aukštojo mokslo reformas.

Kaip Komisija šioje srityje bendradarbiauja su kitomis šalimis? 

ES įsteigė kelis dialogo forumus aukštojo mokslo politikos klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis ir regionais. 

Diskusijose dalyvauja aukšto rango pareigūnai ir ekspertai iš ES ir konkrečių šalių ar regionų, jos dažnai vyksta konferencijų, seminarų ir tyrimų konkrečiomis temomis pavidalais. 

Politiniu dialogu turėtų būti sudaromos sąlygos glaudesniam bendradarbiavimui ir didesniam judumui tarp ES ir šalių ar regionų partnerių. Iš šalių ir regionų informacijos santraukų matyti, kaip pagal programą „Erasmus+“ finansuojamas judumas ir bendradarbiavimas tarp Europos ir kitų pasaulio šalių.

Politinės aplinkybės

Rytų partnerystė – bendra politikos iniciatyva, kuria siekiama plėtoti ir stiprinti ryšius tarp Europos Sąjungos (ES), jos valstybių narių ir šešių Rytų šalių partnerių: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos. 

Politikos klausimai aptariami keturiose teminėse platformose: 

  • institucijų ir gero valdymo stiprinimo,
  • ekonominės plėtros ir rinkos galimybių,
  • jungčių, energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos ir klimato kaitos,
  • judumo ir žmonių tarpusavio ryšių.

Politinis dialogas

Švietimas, jaunimas ir kultūra aptariami 4 platformoje, kurioje taip pat vykdomas politinis dialogas dėl migracijos, judumo, integruoto sienų valdymo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų. 

2017 m. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtinta Švietimo, kultūros ir jaunimo komisija. Komisija daugiausia dėmesio skiria Jaunimo ir švietimo rinkinio programos 18 ir 19 uždaviniams ir veda diskusijas apie švietimą, kultūrą bei kūrybos sektorius, jaunų žmonių įgūdžius, verslumą ir įsidarbinamumą. 

Komisija skatina švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, tarptautinimą ir skaitmeninimą (e. mokymąsi). Ji taip pat deda pastangas siekdama platesnio neformaliojo švietimo pripažinimo ir remia kultūros ir kūrybos sektorių plėtrą Rytų šalyse partnerėse. 

Pirmenybė ypač teikiama tam, kad 

  • būtų remiama ir įgalinama jaunoji karta, padedant kurti įtraukią ir įrodymais pagrįstą jaunimo politiką, 
  • būtų remiamas jaunimo švietimas, mokymas ir perėjimas į darbo rinką, plėtojant tarpusavio mokymosi dialogą apie politiką ir institucijas.

Politinės aplinkybės

Nuo 2011 m. įgyvendindama sustiprintą Europos kaimynystės politiką (EKP) ir atsižvelgdama į 2016 m. EKP peržiūrą, Europos Komisija yra įsipareigojusi: 

  • remti aukštojo mokslo sistemų modernizavimą;
  • daugiau remti studentų, pedagogų, universiteto darbuotojų ir jaunimo iš pietinių Viduržemio jūros regiono šalių judumą mokymo ir mokymosi tikslais.

ES bendradarbiavimo priemonės

Komisija su aukštuoju mokslu, profesiniu rengimu, mokymu ir jaunimu susijusius tikslus skatina įgyvendindama įvairias bendradarbiavimo programas ir iniciatyvas, įskaitant:

Politinės aplinkybės

ES bendradarbiavimo iniciatyva švietimo srityje, vykdoma kartu su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Kosovu, Juodkalnija ir Serbija, pradėta įgyvendinti 2012 m. 

Organizuojami metiniai ministrų susitikimai, kuriuose nustatomi bendri prioritetai, aptariamos naujausios politikos ir reformų priemonės, taip pat priimami sprendimai regionų bendradarbiavimo ir ES paramos klausimais. 

7-asis Vakarų Balkanų platformos posėdis surengtas 2018 m. birželio mėn. Briuselyje.

Nors regiono šalys yra įsipareigojusios užtikrinti atitiktį ES ir tarptautiniams standartams, įgyvendinti naują politiką ir reformas sudėtinga. Šalims šiuos standartus pasiekti sekėsi skirtingai, todėl kai kurioms šalims gali prireikti tolesnės paramos. 

Vakarų Balkanų švietimo ir mokymo forume skatinamas regionų bendradarbiavimas ir bendravimas, įskaitant išteklių telkimą ir keitimąsi gerąja patirtimi su kitomis Vakarų Balkanų šalimis, ES institucijomis, ES institucijomis ir valstybėmis narėmis. Taip pat stebima bendrų projektų, tyrimų ir renginių pažanga. 

Ilgalaikis šio dialogo tikslas – padėti Vakarų Balkanų šalims vykdyti reformas ir padėti joms pasiruošti prisiimti su būsima ES naryste susijusius įsipareigojimus, įskaitant visapusišką dalyvavimą ES švietimo programose.

Politinės aplinkybės

Investavimas į jaunimą siekiant didesnio integracinio augimo ir darnaus vystymosi buvo pagrindinė tema 2017 m. vykusiame Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime. Jo metu daugiausia diskutuota dėl demografinio augimo, migracijos, jaunimo, užimtumo bei įgūdžių. 

Abiejų žemynų valstybių vadovai patvirtino savo įsipareigojimą investuoti į jaunimą, švietimą ir įgūdžius. ES jau pradėjo įgyvendinti šį įsipareigojimą patvirtindama 400 mln. EUR vertės 2018–2020 m. Panafrikos programą. 

Afrikos ir ES strateginės partnerystės iniciatyvos, kuriose dalyvauja 107 universitetai iš 41 Afrikos šalies, regionų įstaigos ir studentai – puikios ES ir Afrikos Sąjungos partnerystės aukštojo mokslo srityje pavyzdys. Dialogo rezultatas – šios iniciatyvos:

  • „Tuning Africa“ – bendradarbiavimo procesas, kurio metu peržiūrimi tam tikroje mokslo srityje reikalingi gebėjimai bei įgūdžiai; Jį vykdant persvarstomos studijų programos, kad studentai įgytų gebėjimų, reikalingų norint sėkmingiau dalyvauti darbo rinkoje.
  • Įgyvendinant Afrikos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir akreditavimo suderinimo iniciatyvą (HAQAA) remiama Panafrikos kokybės užtikrinimo ir akreditacijos programa. Pagal HAQAA siekiama parengti Afrikos žemyno aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartus ir gaires, stiprinti už aukštąjį mokslą atsakingų nacionalinių ir regioninių įstaigų gebėjimus, tobulinti institucijų vertinimą.

Šios dvi iniciatyvos atnaujintos pagal dabartinę sistemą; 2019 m. bus pradėtos įgyvendinti dvi naujos pavyzdinės iniciatyvos. ES rems Afrikos studentų ir absolventų asociaciją, siekdama užtikrinti, kad švietimo procesuose, politikoje ir novatoriškoje praktikoje būtų atsižvelgiama į jaunimo nuomonę. ES lėšų taip pat skirta bandomajai judumo iniciatyvai, kurioje dalyvautų Afrikos ir Europos profesinio mokymo paslaugų teikėjai ir institutai. Šios iniciatyvos tikslas – skatinti profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir administratorių profesinį tobulėjimą ir taip plėtoti studentų įgūdžius.

Be to, Afrika aktyviai dalyvauja programoje „Erasmus+“, o pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ remiami Afrikos tyrėjai. Pagal Akademinio judumo Afrikoje programą finansuojama partnerystė ir judumas tarp Afrikos universitetų.

Politinis dialogas

ES ir Brazilija yra pasirašiusios Bendrą deklaraciją dėl bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje. Komisija ir už švietimą ir mokymą atsakingos Brazilijos institucijos surengė du politinius dialogus vyriausybės lygmeniu ir vieną simpoziumą.

Politinės aplinkybės

Pastarąjį dešimtmetį ES glaudžiai bendradarbiavo su Kinija švietimo ir mokymo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo srityse. Bendradarbiaujant buvo reguliariai rengiami politiniai dialogai vyriausybių lygmeniu, taip pat pasiekta konkrečių rezultatų vykdant bendrus projektus ir renginius. 

Nuo 2012 m. visa ši veikla buvo integruojama pagal ES ir Kinijos aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogą, trečiąjį ES ir Kinijos santykių ramstį, papildantį kitus du ramsčius, – aukšto lygio ekonominį ir prekybos dialogą ir aukšto lygio strateginį dialogą. 

Aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogas – bendras mechanizmas, apimantis visas ES ir Kinijos bendras iniciatyvas žmonių tarpusavio mainų srityje. Šios iniciatyvos atsiranda pasibaigus lyderių dialogams ir vyresniųjų pareigūnų susitikimams, kurių metu užsibrėžiami ilgalaikiai tikslai, keičiamasi gerąja patirtimi ir nustatomos tolesnio bendradarbiavimo sritys. 

Aukšto lygio žmonių tarpusavio dialogu siekiama padėti sustiprinti abipusį pasitikėjimą ir sutvirtinti ES ir Kinijos kultūrų supratimą.

Politinės aplinkybės

ES ir Indija bendradarbiauja įvairiais su švietimu susijusiais klausimais, įskaitant: 

  • aukštojo mokslo modernizavimą;
  • akademinę kompetenciją;
  • dėstytojų ir studentų judumą;
  • profesinį rengimą ir mokymą;
  • mokymąsi visą gyvenimą;
  • skaidrumą,
  • kokybę ir teisingumą švietime; 
  • kvalifikacijų pripažinimą.

2008 m. vykusiame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Indija paskelbė apie ketinimą skatinti dialogą ir bendradarbiavimą švietimo bei kultūros srityje. Šiuo tikslu nustatytos tokios sritys kaip profesinis mokymas, techninis išsilavinimas, kvalifikacijų pripažinimas, aukštojo mokslo modernizavimas (sutelkiant dėmesį į kokybę, skaidrumą bei partnerystę) ir kalbų skatinimas.

Politinės aplinkybės

Nuo 2010 m. Europos Komisija ir atitinkamos už švietimą ir mokymą atsakingos Meksikos institucijos surengė du politinius dialogus vyriausybių lygmeniu.

Šiais dialogais siekta aptarti bendro intereso temas vadovų lygmeniu ir taip keistis gerąja patirtimi bei nustatyti konkrečias tolesnio bendradarbiavimo sritis. Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, dialogu siekiama skatinti ES ir Meksiką bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje ir sudaryti daugiau judumo galimybių.

Politinės aplinkybės

2012 m. gegužės mėn. pasirašytoje Bendroje deklaracijoje ES ir Pietų Afrikos Respublika pripažino, kad švietimas ir mokymas yra svarbūs plėtojant žinių visuomenę bei ekonomiką ir kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Nuo to laiko keturiuose vykusiuose ES ir Pietų Afrikos aukšto rango pareigūnų susitikimuose daugiausia dėmesio skirta patirties dalijimuisi įvairiomis temomis – aukštojo mokslo tarptautinimo, inovacijų bei (aukštojo mokslo) dėstymo ir mokslinių tyrimų modernizavimo. 

Strateginio dialogo metu aptariamos bendro intereso temos, keičiamasi gerąja patirtimi, peržiūrimas bendradarbiavimas vykdant programas ir nustatomos konkrečios bendro intereso sritys kitam laikotarpiui.

Politinės aplinkybės

Europos Sąjunga (ES) ir Korėjos Respublika bendradarbiauja, pirmiausia aukštojo mokslo srityje, pripažindamos aukštojo mokslo lemiamą svarbą pasaulio mastu plėtojant konkurencingą žinių visuomenę, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. 

Iki šiol bendradarbiavimas ir studentų bei darbuotojų mainų programos buvo sėkmingi. Vis dėlto nustatyta, kad reikia didinti bendradarbiavimo galimybes. Taigi 2013 m. vykusiame ES ir Korėjos Respublikos aukščiausiojo lygio susitikime paskelbta apie ketinimą sustiprinti bendradarbiavimą skatinant politinį dialogą ir bendrus bendradarbiavimo projektus aukštojo mokslo srityje. 

Vykstant pirmajam politiniam dialogui buvo aptarti praktiniai būdai, kaip sustiprinti bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje keičiantis gerąja patirtimi, peržiūrint politiką ir kaupiant žinias. Antrasis dialogas buvo surengtas paskutinį 2018 m. ketvirtį Pietų Korėjoje.

Politinės aplinkybės

Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis remiamas pagal visame pasaulyje atviras ES akademinio bendradarbiavimo programas ir kitas papildomas iniciatyvas, įskaitant dvišalę Fulbraito bendradarbiavimo su ES programą. 

Fulbraito-Šumano programa

Fulbraito-Šumano programą, kurią administruoja Jungtinių Valstijų ir Belgijos mainų švietimo srityje komisija, bendrai finansuoja JAV valstybės departamentas ir Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas. Nuo 1991 m. pagal bendrą programą finansuojami pasiūlymai, susiję su antrosios ir trečiosios pakopos studijomis, moksliniais tyrimais ir paskaitomis JAV ir ES santykių, ES politikos arba ES institucijų srityse, skirti suinteresuotiesiems JAV ir ES piliečiams.

ES ir JAV jaunųjų lyderių seminaras

ES ir JAV jaunųjų lyderių seminaras – platforma, sukurta vykdant Komisijos ir JAV valstybės departamento bendradarbiavimą, kurioje siekiama skatinti ES ir Jungtinių Valstijų žmonių tarpusavio ryšius. Pirmame seminaro susitikime dalyvavo penkiasdešimt jaunųjų lyderių iš Jungtinių Valstijų ir Europos. Jo metu daugiausia dėmesio skirta sunkumams ir galimybėms, kurie atsiranda dėl migrantų ir pabėgėlių integracijos į ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Antrame seminare dalyvavo panašaus dydžio grupė, kuri aptarė darbo ateitį, daugiausia dėmesio skirdama technologijų vaidmeniui, ateities darbo jėgos įgūdžiams ir kintančios darbo aplinkos socialiniam poveikiui.

Aukštojo mokslo modernizavimas. Lyginamasis ES ir JAV švietimo struktūrų derinimo tyrimas

Vykdydami Bolonijos procesą aukštojo mokslo reformoms, Europos ministrai susitarė, kad aukštosios mokyklos turėtų iš naujo apibrėžti laipsnį suteikiančias programas labiau orientuojantis į rezultatus ir užtikrinti, kad šios programos būtų labiau nukreiptos į studentus, siekiant absolventus kuo geriau paruošti jų būsimam vaidmeniui visuomenėje. Pradėtas projektas „Europos švietimo struktūrų derinimas“, siekiant sukurti priemones, padedančias studentams geriau pasirengti įsiliejimui į darbo rinką, o panaši metodika vis dažniau taikoma visame pasaulyje.