Aukštos kokybės ir aktualus aukštasis mokslas

Aukštos kokybės ir aktualus aukštasis mokslas gali suteikti studentams žinių, įgūdžių ir pagrindinių perkeliamųjų gebėjimų, kurių absolventai turi turėti, kad baigę mokslus sėkmingai rastų savo gyvenimo kelią. Šios žinios, įgūdžiai ir gebėjimai turi būti įgyjami kokybiškoje mokymosi aplinkoje, kurioje pripažįstamas ir remiamas kokybiškas mokymas.

Bendroji informacija

Aukštos kokybės ir aktualus aukštasis mokslas gali suteikti studentams žinių, įgūdžių ir pagrindinių perkeliamųjų gebėjimų, kurių absolventai turi turėti, kad baigę mokslus sėkmingai rastų savo gyvenimo kelią. Šios žinios, įgūdžiai ir gebėjimai turi būti įgyjami kokybiškoje mokymosi aplinkoje, kurioje pripažįstamas ir remiamas kokybiškas mokymas.

Neseniai Europos Komisijai atlikus aukštojo mokslo aktualumo tyrimą nustatyta, kad aukštasis mokslas yra aktualus, jei jis padeda siekti visų trijų tikslų:

  • tvaraus užimtumo,
  • asmeninio tobulėjimo,
  • aktyvus pilietiškumo.

Kodėl to reikia?

ES vadovai susitarė dėl tikslo – iki 2020 m. pasiekti, kad 40 % 30–34 metų žmonių turėtų aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę kvalifikaciją. Aukštųjų mokyklų absolventams įsidarbinti lengviau negu žemesnę kvalifikaciją turintiems asmenims. Tačiau aukštųjų mokyklų mokymo programas dažnai vėluojama pritaikyti prie besikeičiančių ekonomikos poreikių, būsimos darbo vietų tendencijos nėra numatomos ir nėra prisidedama prie jų formavimo.

Kad būtų patenkinti Europos aukšto lygio įgūdžių poreikiai, būtina imtis veiksmų. Pirma, reikia pritraukti daugiau žmonių į tas studijų sritis, kuriose studentai rengiami užimti darbo vietas, kurioms trūksta arba pradeda trūkti darbuotojų. Daugelyje ES valstybių narių trūksta mokslo, technologijų, inžinerijos, (menų) ir matematikos (angl. STE(A)M) sričių, medicinos profesijų ir pedagoginių studijų absolventų. Antra, visi pažangų mokymosi lygį pasiekę studentai, nepriklausomai nuo studijų dalyko, turi įgyti sudėtingų universaliųjų įgūdžių ir bendrųjų gebėjimų, kad juos lydėtų sėkmė. Vis svarbesni tampa aukšto lygio skaitmeniniai gebėjimai, mokėjimas skaičiuoti, savarankiškumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas.

Būtina sukurti lanksčius, inovatyvius mokymosi ir mokymo metodus, kad būtų gerinama kokybė ir aktualumas ir kartu didinamas studentų skaičius. Vienas iš pagrindinių būdų tai pasiekti, atitinkantis ES politikos dokumentą dėl švietimo persvarstymo, yra išnaudoti transformacinę IRT ir kitų naujųjų technologijų teikiamą naudą, kad būtų tobulinamas mokymo ir mokymosi procesas ir remiamas konkrečiam asmeniui pritaikytas mokymas.

Kas padaryta iki šiol?

Europos Komisija pradėjo Europos absolventų karjeros stebėsenos iniciatyvą, kad pagerintų nacionaliniu ir ES lygmenimis turimas žinias apie tolesnę jų karjeros eigą arba tolesnį išsilavinimą. Šios žinios gali padėti gerinti profesinį orientavimą, programų rengimą, įstaigų strategijų ir politikos kūrimą.

Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo (2017/C 423/01) pradėtas šalių bendradarbiavimas tobulinant nacionalinius absolventų karjeros stebėjimo mechanizmus. Kad šis darbas būtų tęsiamas, Komisija įsteigė neformalią ekspertų grupę.

Komisija pradėjo bandomąjį Europos absolventų karjeros tyrimą, kuriuo siekiama surinkti palyginamų ES duomenų apie studijų aktualumą darbo rinkoje, absolventų įgūdžius, judumo srautus, mokymosi kelius, požiūrius ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.

Komisija taip pat buria didesnio masto ES STE(A)M sričių koaliciją, vienijančią įvairius švietimo sektorius, verslo ir viešojo sektoriaus darbdavius, kad būtų skatinama rinktis aktualius STE(A)M studijų dalykus ir modernizuoti STE(A)M bei kitas studijų programas.