Aktualus ir kokybiškas aukštasis mokslas

Aktualus ir kokybiškas aukštasis mokslas suteikia studentams žinių ir pagrindinių universaliųjų įgūdžių, kurių reikia norint baigus studijas įsitvirtinti darbo rinkoje.

Kodėl svarbu užtikrinti aukštojo mokslo aktualumą?

ES trūksta įgūdžių, visų pirma gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (vadinamųjų STEM disciplinų) srityse, taip pat kai kuriose medicinos profesijų ir edukologijos srityse. 

Sąjunga turi imtis veiksmų, kad užtikrintų nuolatinį įgūdžių tobulinimą ir ekonomikos konkurencingumą . Reikia skatinti daugiau asmenų studijuoti dalykus tų sričių, kuriose trūksta įgūdžių ir darbo jėgos. Be to, visi studentai turi įgyti sudėtingų universaliųjų įgūdžių ir svarbiausių gebėjimų, kad baigę studijas galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje. 

Tai, be kita ko, aukšto lygio skaitmeninai įgūdžiai, taip pat gebėjimai skaičiuoti, kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. Be to, labai reikia lanksčių, novatoriškų mokymo ir mokymosi metodų, kurie padėtų didinti švietimo veiksmingumą ir drauge suteikti daugiau galimybių aukštojo mokslo institucijų studentams. 

Tai būtų galima pasiekti, be kita ko, taikant informacines ir ryšių technologijas (IRT) bei besiformuojančias technologijas mokymui tobulinti ir personalizuotam mokymui remti, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Švietimo persvarstymas“

Kokių veiksmų ES imasi, kad užtikrintų aukštojo mokslo aktualumą?

Pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo politikos srityje programą „ET 2020“ ES vadovai susitarė siekti, kad iki 2020 m. aukštąjį (arba lygiavertį) išsilavinimą įgytų 40 proc. 30–34 m. amžiaus asmenų. 

Vis dėlto, nors aukštasis mokslas didina absolventų galimybes įsidarbinti, mokymo programomis kintantys darbo rinkos poreikiai dažnai numatomi per lėtai ir per lėtai prie jų prisitaikoma. Komisijos aukštojo mokslo aktualumo didinimo tyrime nustatyta, kad aukštasis mokslas išlieka aktualus, jei juo skatinamas:

  • tvarus užimtumas,
  • asmeninis tobulėjimas
  • ir aktyvus pilietiškumas.

Siekdama daugiau sužinoti apie absolventų karjeros raidą nacionaliniu ir ES lygmenimis Komisija pradėjo įgyvendinti tikslinę europinę iniciatyvą. Surinkti duomenys gali padėti teikti profesinio orientavimo paslaugas, rengti aktualesnes aukštojo mokslo programas ir tikslingesnes institucines strategijas bei kryptingiau formuoti politiką. 

Tarybos rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėjimo pradėtas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant pagerinti absolventų karjeros stebėjimą. Šioje srityje naudinga Komisijos įsteigta neformali ekspertų grupė.

Be to, Komisija parengė bandomąjį Europos absolventų tyrimą, kurio tikslas – surinkti aštuonių bandomųjų šalių lyginamuosius duomenis apie aukštojo mokslo įstaigose įgytų įgūdžių ir kvalifikacijos aktualumą besikeičiančioje darbo rinkoje. Atsižvelgiant į šį bandomąjį tyrimą bus parengtas visas ES valstybes nares apimsiantis tyrimas.

Komisija taip pat skatina į STEM disciplinų mokymo ir mokymosi sritį įtraukti tarpdisciplininius ir tarpsektorinius aspektus. Tai vadinamasis STEAM metodas, pagal kurį skatinama į švietimą įtraukti universaliuosius, skaitmeninius, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, valdymo ir verslumo įgūdžius. 

Pagal STEAM metodą taip pat skatinama į mokymo programas įtraukti kūrybiškumo ir dizaino aspektus, siekiant skatinti inovacijas, o į aukštojo mokslo studijas įtraukti šiuolaikinius socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos klausimus, siekiant pažangos šiose srityse. 

Siekdama šio tikslo, Komisija pradėjo įgyvendinti STEAM iniciatyvą, kuria suburiami įvairūs aukštojo mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, siekiant remti STEM studijų ir kitų programų, įskaitant studijas, susijusias su IRT ir dirbtiniu intelektu, įgyvendinimą ir modernizavimą.