Aktualus ir kokybiškas aukštasis mokslas

Aktualus ir kokybiškas aukštasis mokslas suteikia studentams žinių ir universaliųjų įgūdžių, kurių reikia norint baigus studijas įsitvirtinti darbo rinkoje.

Kodėl svarbu užtikrinti aukštojo mokslo aktualumą ir kokybę?

Europos Sąjunga (ES) susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, ypač gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) bei IRT studijų srityse. Šiose studijų srityse ypač mažai moterų. 

Be to, atsiranda naujų įgūdžių poreikių, susijusių su ES visuomenės perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. ES turi imtis veiksmų, kad užtikrintų nuolatinį tobulinimą įgūdžių, kurių reikia, norint išlikti ekonomiškai konkurencingiems pasaulyje. 

Reikėtų skatinti daugiau asmenų studijuoti sričių, kuriose trūksta įgūdžių ir darbo jėgos, dalykus. Visi studentai turi įgyti tokių sudėtingų universaliųjų įgūdžių kaip kritinis mąstymas ir problemų sprendimas bei tokių svarbiausių gebėjimų kaip skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžiai, kurie baigus studijas jiems padėtų sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Kokių veiksmų ES imasi, kad padidintų aukštojo mokslo aktualumą?

STEAM disciplinų skatinimas

Europos Komisija skatina kurti paskirtį atitinkančias STEM ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) aukštųjų studijų programas, paremtas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) švietimo metodu.

STEAM yra daugiadalykis švietimo srities metodas, leidžiantis panaikinti tradicinius dalykų ir disciplinų barjerus ir susiejantis STEM ir IRT sričių švietimą su menais, humanitariniais bei socialiniais mokslais. 

Toks metodas padeda lengviau derinti STEM ir kitų studijų sričių teikiamas žinias ir įtvirtinti patirtinį mokymąsi. STEAM metodas skatina STEM dalykus geriau įvertinti atsižvelgiant į politinį, aplinkos, socialinį ir ekonominį bei kultūrinį kontekstus. 

STEAM metodas padeda spręsti ypač svarbių įgūdžių trūkumo problemą ir paskatinti plėtoti universaliuosius įgūdžius, skatinančius verslumą, inovacijas ir kūrybingumą. Šią veiklą remia ES STEM koalicija, finansuojama pagal programą „Erasmus+“ ir Europos įgūdžių darbotvarkėje išdėstytus veiksmus.

Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyva

ES skatina valstybes nares didinti savo aukštojo mokslo ir profesinio rengimo kokybę ir aktualumą, reguliariai stebint absolventų karjerą. Tai Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvos dalis. 

Tuo siekiama įvertinti, ar absolventų įgytų žinių, įgūdžių ir gebėjimų kokybė ir aktualumas yra pakankamas, kad jie galėtų sėkmingai dalyvauti dabartinėje ir ateities darbo rinkoje.

Šios pastangos pagerinti absolventų rezultatų duomenų palyginamumą Europos lygmeniu prisidės iki 2025 m. siekiant įgyvendinti tikrą Europos švietimo erdvę. Pažymėtina, kad pagal Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvą bus remiamos bendros pastangos 2021 m. sukurti aukštojo mokslo transformacijos darbotvarkę.

Ši iniciatyva suteiks esminių įžvalgų politikos formuotojams, o tai, naudojant įrodymais pagrįstą metodą, padės jiems spręsti įvairias problemas, susijusias su tarpvalstybiniu švietimu ir įgūdžiais.

Be to, absolventų karjeros stebėjimas padeda:

  • pagerinti studentų patirtį ir nustatyti galimybes, leidžiančias padidinti mokymo ir mokymosi veiksmingumą; 
  • nustatyti nelygybės švietimo srityje atvejus ir rasti būdų jiems pašalinti;
  • gerinti neseniai baigusių studijas absolventų įsidarbinimo galimybes tobulinant gebėjimų planavimą ir derinant gebėjimus su darbdavių poreikiais, studijų programų rengimu ir profesiniu orientavimu;
  • įgyti įžvalgų apie tarpvalstybinio judumo modelius, įskaitant besiformuojantį regioninį įgūdžių perteklių ir trūkumą (vadinamuosius protų nutekėjimą ir įtekėjimą);
  • veiksmingai ir tikslingai investuoti į kokybišką, visuomenės poreikius atitinkantį švietimą;
  • nustatyti, kokio pobūdžio praktika padeda parengti absolventus aktyviam pilietiškumui. 

Ką ES jau nuveikė?

Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su Atnaujinta aukštojo mokslo darbotvarke ir Nauja Europos įgūdžių darbotvarke, 2017 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė Rekomendaciją dėl absolventų karjeros stebėjimo

Šioje rekomendacijoje ES valstybės (su Komisijos parama) įsipareigojo rinkti palyginamą aukštojo mokslo ir profesinių mokyklų absolventų karjeros stebėjimo informaciją. 2020 m. Komisija paskelbė lyginamosios analizės tyrimą, kuriame įvertinta absolventų karjeros stebėjimo politikos ir praktikos padėtis ES valstybėse narėse ir EEE šalyse pagal penkis pagrindinius aspektus, nurodytus Tarybos rekomendacijoje.

Nuo 2018 m. iki savo įgaliojimų pabaigos 2020 m. Absolventų karjeros stebėjimo ekspertų grupės veikla pasitarnavo kaip bendradarbiavimo ir informacijos mainų forumas. Jos veiklą vainikavo paskelbta galutinė ataskaita, kurioje pateiktos rekomendacijos Komisijai dėl Europos absolventų karjeros stebėjimo iniciatyvos ateities.

2020 m. Komisija pradėjo bandomąjį projektą „Eurograduate“ , vykdomą analizuojant aštuonių bandomajame projekte dalyvaujančių šalių (Austrijos, Kroatijos, Čekijos, Vokietijos, Graikijos, Lietuvos Maltos ir Norvegijos) absolventų karjerą. Jo metu įvertinami nacionalinio lygmens duomenys ir jie ginami su kitų valstybių narių duomenimis. Šie duomenys suteiks naudingų įrodymų politikos formuotojams ir auštojo mokslo srityje dirbantiems specialistams, rengiantiems studijų programas.

2020–2021 m. Komisija visose ES valstybėse narėse taip pat iniciavo pritaikytą gebėjimų stiprinimo veiklą, kad nacionalinės administracijos ir mokslinių tyrimų grupės valstybėse narėse pasirengtų koordinuotam Europos absolventų karjeros stebėjimo mechanizmui. Ši veikla apima suinteresuotųjų subjektų atsakomybės už absolventų karjeros stebėjimo projektą stiprinimą, IT ir statistinės analizės pajėgumų didinimą ir pan.

Kokie bus tolesni veiksmai?

Remdamasi ekspertų grupės informacijos mainais ir rekomendacijomis Komisija daro pažangą absolventų karjeros stebėjimo srityje:

  • užtikrindama nuolatinius valstybių narių informacijos mainus ir toliau derindama absolventų karjeros stebėsenos pastangas, įsteigdama visų valstybių narių nacionalinių ekspertų tinklą, kad būtų valdomos nacionalinės pastangos stebėti absolventų karjerą ir būtų lengviau palaikyti ryšius su kolegomis iš kitų Europos šalių;
  • nagrinėdama, kokiais būdais daryti pažangą, susijusią su absolventų duomenų rinkimu, išgaunant informaciją iš esamų nacionalinės administracijos duomenų bazių, bendradarbiaujant su nacionalinių ekspertų tinklu;
  • toliau išplėsdama Europos absolventų tyrimą ir keldama jo kokybę;
  • organizuodama tolesnius tyrimus ir savitarpio mokymosi veiklą, kad pagerėtų įrodymų apie absolventų karjeros stebėjimo praktiką bazė ir būtų geriau naudojamasi duomenimis.

2022 m. Komisija įvertins pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją, tikėdamasi, kad iki 2024 m. pabaigos valstybių narių įsitraukimas pasieks 80 proc. 

Komisija tikisi, kad iki 2025 m. absolventų karjeros stebėjimo sistema veiks visoje Europoje.