Įtraukus ir susietas aukštasis mokslas

Aukštasis mokslas turi atlikti savo vaidmenį sprendžiant Europos socialines ir demografines problemas, todėl reikia užtikrinti, kad jis būtų įtraukus, atviras įvairios kilmės talentams ir kad aukštosios mokyklos būtų pilietiški mokymosi tinklai, neatitrūkę nuo savo bendruomenių.

Kas tai yra?

Siekiant aukštojo mokslo sistemų įtraukumo ir artumo visuomenei reikia sudaryti tinkamas sąlygas sėkmingai mokytis įvairios kilmės studentams. Tai ne vien finansinės paramos palankių sąlygų neturinčioms grupėms klausimas, nors ši parama kilusiems iš mažas pajamas gaunančių šeimų yra būtina.

Siekdami skatinti sėkmingai baigti studijas, aukštojo mokslo paslaugų teikėjai turėtų:

  • laikytis holistinio požiūrio į priėmimo, mokymo ir vertinimo organizavimą,
  • įgyvendinti studentų kuravimo priemones,
  • teikti akademinę ir neakademinę paramą.

Perspektyvus būdas siekti šių tikslų yra strategijos, kuriomis palankių sąlygų neturintiems studentams padedama siekti aukštojo mokslo ir jį sėkmingai baigti. Taip pat būtina suteikti lanksčių studijų (ištęstinės formos studijų arba studijų internetu) galimybių ir plačiau pripažinti ankstesnį mokymąsi, kad aukštasis mokslas taptų prieinamesnis, ypač besimokantiems suaugusiesiems.

Kodėl to reikia?

Aukštasis mokslas turi atlikti savo vaidmenį sprendžiant Europos socialines ir demografines problemas, todėl reikia užtikrinti, kad jis būtų įtraukus, atviras įvairios kilmės talentams ir kad aukštosios mokyklos būtų pilietiški mokymosi tinklai, neatitrūkę nuo savo bendruomenių. Aukštąjį mokslą pradedančių ir baigiančių studentų bendruomenės struktūra turėtų būti tokia pat kaip plačiosios visuomenės.

Aukštajame moksle mažiausiai atstovaujamoms socialinėms grupėms dažniau trūksta pagrindinių įgūdžių (raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir skaitmeninių gebėjimų), savarankiško mokymosi patirties ir aiškaus supratimo, ką reiškia aukštasis mokslas. Tikimybė, kad asmenys iš mažiau palankios socialinės ir ekonominės aplinkos, migrantų kilmės asmenys pradės ir baigs aukštąjį mokslą, išlieka mažesnė. Mokslininkai ir aukštųjų mokyklų absolventai pernelyg dažnai laikomi atitrūkusiais nuo likusios visuomenės. Išlieka paplitusi lyčių segregacija pagal studijų kryptis.

Kas padaryta iki šiol?

Europos Komisija stebi, kokių sunkumų patiria aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičiaus didinimo tikslo siekiančios ES šalys ir kokią pažangą jos daro. Aukštojo mokslo socialinio aspekto stiprinimas taip pat yra svarbus Bolonijos proceso ramstis, kaip dar kartą patvirtinta 2018 m. Paryžiaus komunikate.

Atnaujintoje ES aukštojo mokslo darbotvarkėje Europos Komisija įsipareigojo:

  • tikslingai nukreipti „Erasmus+“ paramą, kad aukštosioms mokykloms būtų padedama rengti ir įgyvendinti integruotas įstaigos įtraukties, lyčių lygybės ir studijų sėkmės užtikrinimo strategijas nuo priėmimo studijuoti iki studijų baigimo, be kita ko, bendradarbiaudama su mokyklomis ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjais,
  • skatinti rengti ir išbandyti lanksčius ir modulinius kursų planus, siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą pagal konkrečius „Erasmus+“ strateginės partnerystės prioritetus,
  • remti aukštąsias mokyklas, ketinančias suteikti ECTS kreditų studentams už savanorišką ir bendruomeninę veiklą; tai bus daroma remiantis esamais gerais pavyzdžiais.
  • remti pabėgėlių turimų kvalifikacijų pripažinimą, kad jiems būtų lengviau siekti aukštojo mokslo.

Siekdama surinkti faktinės informacijos apie aukštojo mokslo socialinį aspektą, Europos Komisija bendrai finansavo projektą Eurostudent. Jį vykdant dokumentuojamos socialinės ir ekonominės studentų gyvenimo sąlygos Europoje. Pagal projektą „Eurostudent“ 28-se dalyvaujančiosiose Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse vykdomos reguliarios apklausos, kuriose dalyvauja per 320 000 studentų.

Pagal projektą „Eurostudent“ renkami duomenys apie visus studentų gyvenimo aspektus: galimybę mokytis aukštojo mokslo įstaigose, mokslo, gyvenimo ir darbo sąlygas studijų metu, judumo patirtį (įskaitant informaciją apie kliūtis judumui), taip pat tai, kaip patys studentai vertina savo padėtį. Rezultatai skelbiami viešai svetainėje eurostudent.eu.

Per kitą tyrimą nagrinėtas priėmimo sistemų poveikis aukštojo mokslo rezultatams, visų pirma tai, kaip mokyklos, aukštojo mokslo įstaigos ir patys studentai renkasi studijų programas. Atsižvelgiant į šalių vidurinių mokyklų moksleivių nukreipimo ir aukštojo mokslo įstaigų autonomijos politiką ir strategijas buvo sužymėtos atrankinio, atvirojo arba mišraus priėmimo sistemos.

Atlikus nuodugnius tyrimus 8-se šalyse, parengta10 politikos rekomendacijų, skirtų padėti mokykloms pasirinkti potencialius studentus, padėti studentams pasirinkti aukštojo mokslo įstaigas ir studijų programas, taip pat padėti aukštojo mokslo institucijoms pasirinkti tinkamus studentus. Pusė šių rekomendacijų gali būti priimta daugumoje šalių, o pagal kitas galima imtis bandomųjų iniciatyvų, atliekant papildomus tyrimus.

Kaip studentai pasirenka aukštojo mokslo įstaigas ir studijų programas?

  • Gerinti su aukštuoju mokslu susijusią informaciją, patarimus ir gaires
  • Gerinti studentams teikiamų pasirinkimo galimybių struktūrą

Kaip mokyklos renkasi kandidatus į studentus?

  • Eksperimentuoti, kaip organizuoti moksleivių nukreipimą paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse ir po mokyklos baigimo
  • Eksperimentuoti, kaip turėtų būti organizuoti paskutiniai viduriniojo ugdymo metai
  • Teikti pirmenybę bendram mokyklinio švietimo ir aukštojo mokslo sektorių darbui

Kaip aukštojo mokslo įstaigos atrenka priimamus studentus?

  • Susieti priėmimo politiką su studentų ir darbo rinkos paklausa
  • Finansavimo sistemomis skatinti aukštojo mokslo įstaigų socialinės įtraukties įsipareigojimus
  • Naudotis Bolonijos proceso priemonėmis siekiant palengvinti perėjimą per aukštojo mokslo sistemą
  • Išbandyti įvairesnius studentų potencialo nustatymo metodus, kad aukštojo mokslo įstaigos būtų savarankiškesnės