Bolonijos procesas ir Europos aukštojo mokslo erdvė

Bolonijos procesas yra 48 Europos šalių tarpvyriausybinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje.

Kas tai yra?

Bolonijos procesas yra 48 Europos šalių tarpvyriausybinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje. Jis suteikia kryptį bendroms valdžios institucijų, universitetų, dėstytojų, studentų, suinteresuotųjų subjektų asociacijų, darbdavių, kokybės užtikrinimo agentūrų, tarptautinių organizacijų ir institucijų, įskaitant Europos Komisiją, pastangoms gerinti aukštojo mokslo tarptautinimą.

Daugiausia dėmesio skiriama šiems dalykams:

Kodėl jo reikia?

Kadangi įvairių Europos šalių švietimo ir mokymo sistemos labai skirtingos, europiečiams paprastai būdavo sunku įgijus kvalifikaciją vienoje šalyje įsidarbinti arba tęsti studijas kitoje valstybėje. Labiau suderinus švietimo sistemas studentams ir darbo ieškantiems žmonėms studijuoti arba susirasti darbą kitoje Europos šalyje tapo lengviau.

Be to, Bolonijos reformos padeda didinti Europos universitetų ir kolegijų konkurencingumą ir patrauklumą žmonėms iš kitų pasaulio regionų.

Bolonijos procesu remiamas ir švietimo bei mokymo sistemų modernizavimas siekiant, kad šios sistemos atitiktų kintančios darbo rinkos poreikius. Tai svarbu, nes darbo vietų, kuriose dirbantys žmonės turi turėti aukštą kvalifikaciją, dalis didėja, o novatoriškumas ir verslumas vis labiau vertinami.

Kas padaryta iki šiol?

Iš reguliariai rengiamų ataskaitų matyti, kad vykdant reformas padaryta didelė pažanga.

2018 m. gegužę Paryžiuje susitikę švietimo ministrai priėmė komunikatą dėl ateinančių metų prioritetų.

Paryžiaus komunikate išdėstoma bendra 48 ministrų platesnio užmojo Europos aukštojo mokslo erdvės po 2020 m. vizija ir raginama:

  • laikytis įtraukaus ir novatoriško požiūrio į mokymąsi ir mokymą,
  • siekti integruoto tarpvalstybinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, 
  • užtikrinti tvarią mūsų planetos ateitį pasitelkus aukštąjį mokslą.

Komunikatu raginama užtikrinti tvirtesnę ir geresnę paramą nepakankamai atstovaujamoms ir pažeidžiamoms grupėms, kad joms priklausantys asmenys galėtų siekti aukštojo mokslo ir pasiekti puikių rezultatų.

Šie siekiai atitinka ES tikslus. ES, kurdama Europos švietimo erdvę, dės daugiau pastangų paremti tuos, kurie nori užsimoti plačiau, daryti spartesnę pažangą ir nuveikti daugiau, kad būtų pasiekti „pripažinimo visiems“ ir „judumo visiems“ tikslai.

Išsamesnės informacijos apie Bolonijos procesą ir pažangą kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę nuo 2015 m. pateikiama knygelėje „ES parama Bolonijos procesui“. Kita ministrų konferencija įvyks 2020 m. birželį Romoje.

Nariai

Šalių dalyvių sąrašas skelbiamas Europos aukštojo mokslo erdvės interneto svetainėje.