Bolonijos procesas ir Europos aukštojo mokslo erdvė

Bolonijos procesas yra mechanizmas, kuriuo skatinamas 48 Europos šalių tarpvyriausybinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje.

Kas yra Bolonijos procesas?

Bolonijos procesu siekiama užtikrinti didesnį visos Europos aukštojo mokslo sistemų nuoseklumą. 

Įgyvendinant šį procesą įsteigta Europos aukštojo mokslo erdvė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas studentų ir darbuotojų judumui, aukštąjį mokslą padaryti įtraukesnį ir prieinamesnį ir pasiekti, kad Europos aukštasis mokslas pasauliniu mastu taptų patrauklesnis ir konkurencingesnis.  

Visos dalyvaujančios šalys susitarė kaip Europos aukštojo mokslo erdvės dalį:

Kokia yra Bolonijos proceso svarba?

Pagal Bolonijos procesą Europos vyriausybės dalyvauja diskusijose dėl aukštojo mokslo politikos reformų ir stengiasi pašalinti kliūtis Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimui. 

Bolonijos reforma yra ypač svarbi kuriant būtiną pasitikėjimą, reikalingą sėkmingam judumui mokymosi tikslais, tarpvalstybiniam akademiniam bendradarbiavimui ir užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokymosi laikotarpių abipusiam pripažinimui. Mokymosi ir mokymo kokybės ir aktualumo didinimas taip pat yra vienas pagrindinių Bolonijos proceso misijos tikslų. Vis dėlto šios reformos 48 dalyvaujančiose šalyse įgyvendinamos nevienodai. 

Bolonijos procesas taip pat sudaro sąlygas forumui su kaimyninėmis šalimis dėl aukštojo mokslo reformų ir klausimų, susijusių su tokiais bendrais akademiniais principais kaip universitetų nepriklausomumas ir studentų dalyvavimas pilietinės visuomenės veikloje. Jis taip pat tapo svarbia švelniosios diplomatijos su kaimyninėmis Vakarų Balkanų (išskyrus Kosovą) ir Rytų partnerystės šalimis, su Turkija ir Rusija, taip pat su daugybe kitų šalių, erdve.

Kokiais veiksmais ES remia aukštojo mokslo reformą?

Nuo pat to laiko, kai prieš 30 metų pradėta įgyvendinti programa „Erasmus“, Komisija drauge su nacionalinėmis valdžios institucijomis, studentais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais davė postūmį intensyvesniam ir labiau struktūruotam Europos aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimui. 

Sparčiai augant studentų judumo paklausai tapo akivaizdu, kad atskiroms institucijoms yra sudėtinga pripažinti pagal skirtingas nacionalines aukštojo mokslo sistemas su skirtinga pakopų sistema ir akademinėmis tradicijomis vykdytų studijų laikotarpius.

Bolonijos procesas, prasidėjęs nuo Sorbonos ir Bolonijos deklaracijų, buvo nacionalinių vyriausybių atsakas į iššūkius, kilusius dėl Europos studentų ir absolventų judumo.

Komisija yra Tolesnės veiklos, susijusios su Bolonijos procesu, darbo grupės ir jos valdybos visateisė narė; ši grupė remia sprendimų, priimtų Bolonijos ministrų konferencijose, įgyvendinimą.

Kaip rodo reguliariai skelbiamos įgyvendinimo ataskaitos, padaryta didelė pažanga reformuojant ES valstybių narių ir kitų šalių aukštojo mokslo sistemas.

Švietimo ministrai taip pat priėmė Paryžiaus komunikatą, kuriame akcentuojami šios srities veiklos ateinančių metų prioritetai. Komunikate išdėstoma 48 Europos šalių švietimo ministrų vizija dėl platesnių užmojų Europos aukštojo mokslo erdvės iki 2020 m.

Jame raginama: 

  • laikytis įtraukaus ir novatoriško požiūrio į mokymąsi ir mokymą;
  • siekti integruoto tarpvalstybinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;
  • užtikrinti tvarią ateitį pasitelkus aukštąjį mokslą.

Be to, šiame komunikate išdėstyta, kad norint pažeidžiamoms ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms priklausantiems asmenims suteikti galimybę mokytis (ir pasiekti puikių rezultatų) aukštojo mokslo institucijose, reikalinga didesnė parama. Šie užmojai atitinka ES tikslą iki 2025 m. sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę, siekiant skatinti visų ES piliečių judumą ir jų kvalifikacijų akademinio pripažinimą. 

Kita Bolonijos proceso ministrų konferencija įvyks 2020 m. birželį Romoje. 

Daugiau informacijos apie ES vaidmenį Bolonijos proceso raidai ir pažangą kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę pateikiama knygelėje „ES parama Bolonijos procesui“