Apie aukštojo mokslo politiką

ES veikla siekiama studijoms, dėstymui, moksliniams tyrimams arba aukštojo mokslo politikos formavimui suteikti tarptautinių aspektų.

Apžvalga

Švietimas ir kultūra yra itin svarbūs kuriant įtraukesnę, solidaresnę ir konkurencingesnę Europą. 2017 m. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Komisija išdėstė savo 2025 m. Europos švietimo erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas besimokančiųjų judėjimas, viziją: „Žemynas, kuriame jau įprasta leisti laiką kitoje valstybėje narėje studijų, mokymosi ar darbo tikslais ir kuriame norma, be gimtosios kalbos, kalbėti dviem kitomis kalbomis. Žemynas, kuriame žmonės labai aiškiai jaučia savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvokia Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę.“

Siekdama tai įgyvendinti aukštojo mokslo srityje Europos Komisija šiuo metu dirba trimis prioritetinėmis kryptimis, kad būtų didinamos judumo ir studentų mainų galimybės visiems. Tos kryptys – tai:

  1. Europos universitetų tinklas;
  2. automatinis abipusis diplomų pripažinimas;
  3. Europos studento pažymėjimas.

Kodėl aukštasis mokslas svarbus?

Aukštasis mokslas ir jo sąsajos su moksliniais tyrimais bei inovacijomis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant pavienių asmenų tobulėjimą ir visos visuomenės vystymąsi, formuojant kvalifikuotą žmogiškąjį kapitalą ir ugdant aktyvius piliečius, kurių Europai reikia, kad būtų kuriamos darbo vietos, užtikrinamas ekonomikos augimas ir gerovė.

Aukštojo mokslo institucijos yra labai svarbios partnerės įgyvendinant Europos Sąjungos strategiją, kuria siekiama skatinti ir išlaikyti tvarų augimą. Strategijoje „Europa 2020“ iškeltas tikslas, kad 2020 m. 40 % Europos jaunimo turėtų aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Kaip Europos Sąjunga remia aukštąjį mokslą Europoje?

Kad švietimas taptų vystymosi varikliu, reikia ilgalaikių esminių investicijų. Valstybių narių valdžios institucijos išlieka atsakingos už aukštojo mokslo sistemos organizavimą ir veikimą savo šalyse. ES veikla siekiama studijoms, dėstymui, moksliniams tyrimams arba aukštojo mokslo politikos formavimui suteikti tarptautinių aspektų.

Vykdydama programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“, Europos Sąjunga remia tarptautinius studentų, dėstytojų, mokslininkų mainus ir įvairių šalių aukštojo mokslo įstaigų bei valdžios institucijų struktūrinį bendradarbiavimą.

Taip siekiama skirtingų šalių aukštojo mokslo srities atstovams sudaryti naujų galimybių mokytis vieniems iš kitų ir drauge vykdyti bendrus projektus, rengiant gerus mokymosi ir mokymo metodus, atliekant kokybiškus mokslinius tyrimus ir skatinant naujoves.

Ką daro Europos Komisija?

Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su politikos formuotojais siekdama remti ES šalių aukštojo mokslo politikos plėtojimą pagal 2020 m. švietimo ir mokymo strategiją („ET 2020“). Atnaujintoje ES aukštojo mokslo darbotvarkėje, kurią Komisija priėmė 2017 m. gegužės mėn., nustatyti keturi pagrindiniai Europos bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje tikslai.

Kad padėtų siekti šių tikslų, Komisija siūlo imtis konkrečių veiksmų ES lygmeniu, kurie visų pirma būtų remiami pagal įvairias programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ kryptis. Visų pirma Europos Komisija remia:

  1. būsimų įgūdžių neatitikimų mažinimą ir kompetentingo įgūdžių lavinimo skatinimą;
  2. įtraukių ir susietų aukštojo mokslo sistemų kūrimą;
  3. užtikrinimą, kad aukštosios mokyklos prisidėtų prie inovacijų;
  4. veiksmingų ir efektyvių aukštojo mokslo sistemų rėmimą.

Kad padėtų siekti šių tikslų, Komisija siūlo imtis konkrečių veiksmų ES lygmeniu, kurie visų pirma būtų remiami pagal įvairias programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ kryptis. Visų pirma Europos Komisija remia:

  • įvairių šalių dalijimąsi gerąja politikos patirtimi „ET 2020“ aukštojo mokslo darbo grupėje;
  • Bolonijos procesą, skirtą skatinti aukštojo mokslo tarptautinimą Europoje tokiais būdais kaip didesnis judumas, lengvesnis kvalifikacijų pripažinimas ir supaprastinti kokybės užtikrinimo mechanizmai;
  • judumo ir pripažinimo priemonių, tokių kaip ECTS sistema ir diplomo priedėlis, plėtotę ir naudojimą, siekiant padidinti skaidrumą ir palengvinti mainus Europoje.

Visai neseniai Europos Komisija ėmėsi kelių tolesnių su Europos švietimo erdvės kūrimu susijusių iniciatyvų:

  • Europos universitetų tinklų koncepcija iš esmės keičiama aukštojo mokslo praktika tokiais būdais kaip integruotos programos ir judumas, taip skatinant kokybę, kompetenciją ir inovacijas;
  • pasiūlyta Tarybos rekomendacija dėl aukštojo mokslo diplomų ir mokyklos baigimo pažymėjimų automatinio tarpusavio pripažinimo padedama šalinti kliūtis studentų judumui Europoje;
  • būsimas Europos studento pažymėjimas padės sudaryti palankesnes sąlygas saugiam keitimuisi informacija apie studentus ir sumažinti administracinę aukštojo mokslo institucijoms tenkančią naštą, tapdamas konkrečiu naujos Europos švietimo erdvės pavyzdžiu.