ES profesinio mokymo politika
Profesinis mokymas yra vienas iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą sistemų elementų. Jis suteikia galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia dirbant konkretų darbą ir darbo rinkoje.

Profesinis mokymas. Kas tai?

Profesiniu mokymu tenkinami ekonomikos poreikiai, bet kartu besimokantiems asmenims suteikiama ir įgūdžių, kurie svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir aktyviam pilietiškumui. Dėl profesinio mokymo gali gerėti įmonių veiklos rezultatai, didėti konkurencingumas, būti aktyviau vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla. Jis yra svarbus veiksmingos užimtumo ir socialinės politikos elementas.

Europos profesinio mokymo sistemos grindžiamos gerai išplėtotu profesinio mokymo paslaugų teikėjų tinklu. Šie tinklai valdomi bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, tokiais kaip darbdaviai ir profesinės sąjungos, ir naudojantis įvairiais organais, pavyzdžiui, pramonės, prekybos ir amatų rūmais, komitetais, tarybomis.

Profesinio mokymo sistemos yra pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemos.

Pirminis profesinis mokymas paprastai vykdomas vidurinio ugdymo lygmeniu prieš besimokantiems asmenims pradedant profesinį gyvenimą. Jis vyksta mokyklos aplinkoje (daugiausia mokomasi klasėje) arba darbinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokymo centruose ir įmonėse. Įvairiose šalyse pirminis profesinis mokymas skiriasi. Tai priklauso nuo nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų ir ekonomikos struktūros.

Tęstinis profesinis mokymas vykdomas po pirminio švietimo ir mokymo arba asmeniui jau pradėjus dirbti. Jo tikslas – atnaujinti žinias, padėti įgyti naujų įgūdžių, persikvalifikuoti ir tęsti asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Tęstinis profesinis mokymas daugiausia vyksta darbo vietoje.

Pirminiame profesiniame mokyme (vidurinės mokyklos lygmeniu) dalyvauja vidutiniškai 50 % 15–19 metų Europos jaunimo. Tai Europos Sąjungos vidurkis, o padėtis įvairiose vietose labai skiriasi – kai kur dalyvavimo lygis tesiekia 15 %, kitur viršija 70 %.

ES prioritetai profesinio mokymo srityje

Europos bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje sutvirtino Briugės komunikatas ir Rygos išvados.

ES institucijos, valstybės narės, šalys kandidatės ir Europos ekonominės erdvės šalys, socialiniai partneriai ir Europos profesinio mokymo paslaugų teikėjai susitarė dėl 2015–2020 m. siekių:

  • skatinti įvairiomis formomis vykdomą mokymąsi darbo vietoje, itin daug dėmesio skiriant pameistrystei, įtraukiant socialinius partnerius, įmones, pramonės, prekybos ir amatų rūmus ir profesinio mokymo paslaugų teikėjus bei skatinant inovacijas ir verslumą;
  • toliau plėtoti kokybės užtikrinimo mechanizmus pagal Rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) sukūrimo ir įtvirtinti nuolatinį informavimą ir grįžtamąjį ryšį pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemose, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus;
  • didinti profesinio mokymo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, sukuriant lankstesnes, pereinamumą tarp skirtingų švietimo grandžių garantuojančias sistemas, siūlant veiksmingų ir visuminių profesinio konsultavimo paslaugų ir užtikrinant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimą;
  • stiprinti bendruosius gebėjimus profesinio mokymo programose ir suteikti daugiau galimybių įgyti šių gebėjimų ar juos tobulinti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemose;
  • sukurti sisteminius metodus ir sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų galima įgyvendinti pirminį ir tęstinį bendrųjų dalykų ir profesijos mokytojų bei kuratorių (tiek profesinio mokymo įstaigose, tiek įmonėse) profesinį tobulėjimą.

Profesinio mokymo patariamasis komitetas patvirtino nuomonę dėl profesinio mokymo ateities, kuri padės formuoti Komisijos politiką po 2020 m.

Naujausi įvykiai

2020 m. liepos 1 d. Komisija pateikė plataus užmojo darbotvarkę, kuria turėtų būti vadovaujamasi vykdant COVID-19 pandemijos paveiktos ekonomikos gaivinimo veiksmus užimtumo ir socialinės politikos srityse. Dėmesys sutelkiamas į įgūdžius ir profesinį mokymą. 

Šie pasiūlymai yra svarbus indėlis į Komisijos Pirmininkės von der Leyen ES ekonomikos gaivinimo planą. Siūlomi dokumentai:

Dirbti profesinio mokymo srities darbą Komisijai padeda dvi agentūros.

  • Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) padeda plėtoti Europos profesinio mokymo politiką. Jis padeda ją įgyvendinti savo moksliniais tyrimais, analize, informacija apie profesinio mokymo sistemas, politiką ir praktiką, taip pat įgūdžių poreikius ir paklausą ES.
  • Europos mokymo fondas (ETF) prisideda prie profesinių įgūdžių ir kompetencijos ugdymo ES išorės santykių politikos kontekste.

Kaip ES skatina profesinį mokymą?

  • Dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) profesinio mokymo įstaigose besimokantiems asmenims lengviau pasiekti, kad įvairiose sistemose ir šalyse įgyti jų darbo įgūdžiai ir žinios būtų patvirtinti ir pripažinti. Daugiau informacijos pateikiama ECVET svetainėje.
  • Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) yra priemonė, kuria siekiama padėti ES valstybėms narėms skatinti nuolat tobulinti savo profesinio mokymo sistemas ir stebėti pažangą remiantis orientaciniais rodikliais, dėl kurių bendrai susitarta. Daugiau informacijos pateikiama EQAVET svetainėje.
  • Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos nustatyta 14 pagrindinių kriterijų, kuriais turėtų vadovautis ES šalys ir suinteresuotieji subjektai, kad išplėtotų kokybišką ir veiksmingą pameistrystę.
  • 2013 m. įsteigtas Europos pameistrystės aljansas veiksmingai sutelkė ES valstybes nares, Europos laisvosios prekybos asociaciją, ES šalis kandidates ir daugiau kaip 230 suinteresuotųjų subjektų didinti pameistrystės pasiūlą, kokybę ir įvaizdį. Neseniai į aljanso tikslus įtrauktas pameistrių judumas.
  • Europos pameistrių tinklas įsteigtas siekiant užtikrinti, kad su profesiniu mokymu ir pameistryste susijusiose diskusijose būtų girdimas ir jaunų pameistrių balsas.
  • Nuo 2016 m. kasmet rengiama Europos profesinių įgūdžių savaitė yra Europos masto kampanija, kuria siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą ir gerinti įvaizdį.
  • Programos „ET 2020“ profesinio mokymo darbo grupė siekia padėti politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams formuoti politiką ir praktiką. Dabartinė darbo grupė daugiausia dėmesio skiria inovacijoms ir skaitmeninimui profesinio mokymo srityje bei aukštajam profesiniam mokymui sistemos lygmeniu. UNESCO vadovaujama Techninio ir profesinio mokymo tarpžinybinė grupė (IAG-TVET) užtikrina pagrindinių tarptautinių organizacijų, vykdančių su techninio bei profesinio mokymo politika, programomis ir moksliniais tyrimais susijusią veiklą, (viena iš jų yra Europos Komisija) veiklos koordinavimą.

Finansinės profesinio mokymo politikos rėmimo priemonės

  • Programos „Erasmus+“ orientacinis finansinis paketas sudaro 14,774 mlrd. eurų. Iš jo 2014–2020 m. beveik 3 mlrd. eurų skirta profesiniam mokymui. Kasmet apie 130 000 profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų ir 20 000 profesinio mokymo įstaigų darbuotojų pasinaudoja programos „Erasmus+“ teikiamomis judumo galimybėmis. Be to, beveik 500 profesinio mokymo projektų per metus skiriama „Erasmus+“ strateginės partnerystės lėšų. Pagal programą skiriama lėšų ir kitai veiklai, pavyzdžiui, sektorių įgūdžių sąjungoms.
  • Europos socialinis fondas (ESF) yra svarbus profesinio mokymo finansinis svertas. Nuo 2014 m. iki 2020 m. ESF turi teminį tikslą, kurio siekiant nemažai lėšų skiriama profesinio mokymo rėmimo veiklai. Beveik 15 mlrd. skirta, be kita ko, lygioms galimybėms mokytis visą gyvenimą sudaryti ir lankstiems mokymosi būdams skatinti bei švietimo ir mokymo sistemų atitikčiai darbo rinkos poreikiams gerinti.