ES profesinio rengimo ir mokymo politika

Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) yra vienas iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą sistemų elementų. Jis suteikia žmonėms galimybę įgyti žinių, praktinės patirties, įgūdžių ir (arba) gebėjimų, kurių reikia dirbant konkretų darbą arba apskritai darbo rinkoje.

Profesinis rengimas ir mokymas

Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) yra vienas iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą sistemų elementų. Jis suteikia žmonėms galimybę įgyti žinių, praktinės patirties, įgūdžių ir (arba) gebėjimų, kurių reikia dirbant konkretų darbą arba apskritai darbo rinkoje. Juo tenkinami ekonomikos poreikiai, bet kartu besimokantiems asmenims suteikiama ir įgūdžių, kurių reikia asmeniniam tobulėjimui ir aktyviam pilietiškumui. Profesinis rengimas ir mokymas padeda įmonėms pasiekti gerų rezultatų, būti konkurencingoms, vykdyti mokslinius tyrimus, diegti inovacijas, jis yra be galo svarbus užimtumo ir socialinei politikai.

Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemos grindžiamos gerai išplėtotu PRM paslaugų teikėjų tinklu. Jų pagrindas – valdymo struktūros, kuriose dalyvauja socialiniai partneriai (darbdaviai, profesinės sąjungos), veikiantys įvairiuose organuose (pramonės, prekybos ir amatų rūmuose, komitetuose, tarybose ir t. t.). PRM sistemos yra pirminio ir tęstinio PRM sistemos.

  1. Pirminis profesinis rengimas ir mokymas paprastai vykdomas vidurinio ugdymo lygmeniu prieš asmeniui pradedant profesinį gyvenimą. Jis vyksta mokyklos (daugiausia mokomasi klasėje) arba darbinėje aplinkoje, kurią stengiamasi padaryti kuo gyvenimiškesnę (mokymas organizuojamas mokyklose, mokymo centruose arba įmonėse, dažniausias pavyzdys – pameistrystės programos). Viskas priklauso nuo kiekvienos šalies švietimo ir mokymo sistemos ir ekonomikos struktūros.
  2. Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas vykdomas po pirminio švietimo ir mokymo arba asmeniui jau pradėjus dirbti. Jo tikslas – tobulinti arba atnaujinti žinias ir (arba) gebėjimus, padėti įgyti naujų įgūdžių, persikvalifikuoti siekiant keisti darbą arba tęsti asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas daugiausia vyksta darbo vietoje.

Pirminiame profesiniame rengime ir mokyme (vidurinės mokyklos lygmeniu) dalyvauja vidutiniškai 50 % 15–19 metų Europos jaunimo. Tai vidurkis, o padėtis įvairiose vietose labai skiriasi – kai kur dalyvavimo lygis nesiekia 15 %, kitur yra didesnis kaip 70 % (žr. toliau).

ES profesinio rengimo ir mokymo prioritetai (2015–2020 m.)

Europos bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje (pradėtą Kopenhagoje 2002 m.) sutvirtino 2010 m. Briugės komunikatas ir 2015 m. Rygos išvados, kuriose ES, šalys kandidatės, Europos ekonominės erdvės šalys, ES socialiniai partneriai, Europos Komisija ir Europos PRM paslaugų teikėjai susitarė dėl 2015–2020 m. siekių.

  1. Skatinti įvairiomis formomis vykdomą mokymąsi darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant pameistrystei, įtraukiant socialinius partnerius, įmones, pramonės, prekybos ir amatų rūmus ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjus bei skatinant inovacijas ir verslumą.
  2. Toliau plėtoti profesinio rengimo ir mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmus pagal Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) rekomendaciją (žr. kitą skyrių); kaip kokybės užtikrinimo sistemų dalį, įtvirtinti nuolatinį informavimą ir grįžtamąjį ryšį pirminio ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sistemose, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus.
  3. Didinti profesinio rengimo ir mokymo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, sukuriant lankstesnes, pereinamumą tarp skirtingų švietimo grandžių garantuojančias sistemas, siūlant veiksmingų ir visuminių profesinio konsultavimo paslaugų ir užtikrinant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo galimybę.
  4. Toliau gerinti bendruosius gebėjimus profesinio rengimo ir mokymo programose ir suteikti veiksmingesnių galimybių įgyti šių gebėjimų ar juos tobulinti pirminio ir tęstinio profesinio rengimo sistemose.
  5. Sukurti sisteminius metodus ir sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų galima įgyvendinti pirminį ir tęstinį bendrojo lavinimo ir specialybės dalykų mokytojų ir meistrų (tiek profesinio mokymo įstaigose, tiek įmonėse) rengimą.

Dirbti profesinio rengimo ir mokymo srities darbą Komisijai padeda dvi agentūros.

  • Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) padeda plėtoti Europos profesinio rengimo ir mokymo politiką. Jis padeda ją įgyvendinti savo moksliniais tyrimais, analize, informacija apie PRM sistemas, politiką ir praktiką, įgūdžių poreikius ir paklausą ES.
  • Europos mokymo fondas (ETF) prisideda prie žmogiškojo kapitalo vystymo ES išorės santykių politikos kontekste. Jo veikla prisidedama prie PRM sistemų tobulinimo ir asmenų įgūdžių ir gebėjimų ugdymo visą gyvenimą.

Kas PRM srityje nuveikta ES lygmeniu?

  • 2013 m. įsteigtas Europos pameistrystės aljansas veiksmingai sutelkė ES valstybes nares, Europos laisvosios prekybos asociaciją, ES šalis kandidates ir daugiau kaip 230 suinteresuotųjų subjektų didinti pameistrystės pasiūlą, kokybę ir įvaizdį. Neseniai į aljanso tikslus įtrauktas pameistrių judumas.
  • Europos pameistrių tinklas įsteigtas 2017 m. siekiant užtikrinti, kad su profesiniu mokymu ir pameistryste susijusiose diskusijose būtų girdimas ir jaunų pameistrių balsas.
  • Programos „ET 2020“ profesinio rengimo ir mokymo darbo grupė siekia padėti politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams formuoti politiką ir praktiką, sudarysiančias mokytojams ir instruktoriams sąlygas kuo geriau išnaudoti savo galimybes ir padėti tobulinti pameistrystę bei mokymąsi darbo vietoje.

Finansinės profesinio rengimo ir mokymo politikos rėmimo priemonės

  • Programos „Erasmus+“ (pradinis) bendras orientacinis finansinis paketas sudaro 14,774 mlrd. eurų. Iš jo 2014–2020 m. beveik 3 mlrd. eurų skirta profesiniam rengimui ir mokymui. Kasmet apie 130 000 PRM įstaigose besimokančių asmenų ir 20 000 PRM įstaigų darbuotojų pasinaudoja programos „Erasmus+“ teikiamomis judumo galimybėmis. Be to, beveik 500 PRM projektų per metus skiriama „Erasmus+“ strateginės partnerystės lėšų. Pagal programą skiriama lėšų ir kitai veiklai, pavyzdžiui, sektorių įgūdžių sąjungoms (taip pat sektorių projektui).
  • Europos socialinis fondas (ESF) yra svarbus PRM finansinis svertas. Nuo 2014 m. iki 2020 m. ESF turi teminį tikslą, kurio siekiant nemažai lėšų skiriama PRM rėmimo veiklai. Beveik 15 mlrd. skirta, be kita ko, lygioms galimybėms mokytis visą gyvenimą sudaryti ir lankstiems mokymosi būdams skatinti bei švietimo ir mokymo sistemų atitikčiai darbo rinkos poreikiams gerinti.