ES profesinio rengimo ir mokymo politika

Profesinis rengimas ir mokymas yra vienas iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą sistemų elementų. Jis suteikia galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia dirbant konkretų darbą ir darbo rinkoje.

Kas yra profesinis rengimas ir mokymas?

Profesinis rengimas ir mokymas (PRM) yra vienas iš svarbiausių mokymosi visą gyvenimą sistemų elementų. Jis suteikia galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia dirbant konkretų darbą ir darbo rinkoje.

Juo tenkinami ekonomikos poreikiai, bet kartu besimokantiems asmenims suteikiama ir įgūdžių, kurie svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir aktyviam pilietiškumui. Be to, dėl profesinio rengimo ir mokymo gali gerėti įmonių veiklos rezultatai, didėti konkurencingumas, būti aktyviau vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla. PRM yra svarbus veiksmingos užimtumo ir socialinės politikos elementas.

Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemos grindžiamos gerai išplėtotu PRM paslaugų teikėjų tinklu. Šie tinklai valdomi bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pavyzdžiui, darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis, ir naudojantis įvairiais organais, pavyzdžiui, pramonės, prekybos ir amatų rūmais, komitetais, tarybomis.

Profesinio rengimo ir mokymo sistemos yra pirminio ir tęstinio PRM sistemos.

  1. Pirminis profesinis rengimas ir mokymas paprastai vykdomas vidurinio ugdymo lygmeniu prieš besimokantiems asmenims pradedant profesinį gyvenimą. Jis vyksta mokyklos aplinkoje (daugiausia mokomasi klasėje) arba darbinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokymo centruose ir įmonėse. Įvairiose šalyse pirminis profesinis rengimas ir mokymas skiriasi. Tai priklauso nuo nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų ir ekonomikos struktūros.
  2. Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas vykdomas po pirminio švietimo ir mokymo arba asmeniui jau pradėjus dirbti. Jo tikslas – atnaujinti žinias, padėti įgyti naujų įgūdžių, persikvalifikuoti ir tęsti asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Tęstinis profesinis rengimas ir mokymas daugiausia vyksta darbo vietoje.

Pirminiame profesiniame rengime ir mokyme (vidurinės mokyklos lygmeniu) dalyvauja vidutiniškai 50 % 15–19 metų Europos jaunimo. Tai ES vidurkis, o padėtis įvairiose vietose labai skiriasi – kai kur dalyvavimo lygis 15 %, kitur viršija 70 %.

ES prioritetai profesinio rengimo ir mokymo srityje (2015–2020 m.)

Europos bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje sutvirtino Briugės komunikatas ir Rygos išvados. ES institucijos, valstybės narės, šalys kandidatės ir Europos ekonominės erdvės šalys, socialiniai partneriai ir Europos profesinio mokymo paslaugų teikėjai susitarė dėl 2015–2020 m. siekių:

  • skatinti įvairiomis formomis vykdomą mokymąsi darbo vietoje, itin daug dėmesio skiriant pameistrystei, įtraukiant socialinius partnerius, įmones, pramonės, prekybos ir amatų rūmus ir profesinio rengimo ir mokymo teikėjus bei skatinant inovacijas ir verslumą;
  • toliau plėtoti profesinio rengimo ir mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmus pagal Rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) sukūrimo ir įtvirtinti nuolatinį informavimą ir grįžtamąjį ryšį pirminio ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo sistemose, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus;
  • didinti profesinio rengimo ir mokymo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, sukuriant lankstesnes, pereinamumą tarp skirtingų švietimo grandžių garantuojančias sistemas, siūlant veiksmingų ir visuminių profesinio konsultavimo paslaugų ir užtikrinant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimą;
  • stiprinti bendruosius gebėjimus profesinio rengimo ir mokymo programose ir suteikti veiksmingesnių galimybių įgyti šių gebėjimų ar juos tobulinti pirminio ir tęstinio profesinio rengimo sistemose;
  • sukurti sisteminius metodus ir sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų galima įgyvendinti pirminį ir tęstinį bendrųjų dalykų ir profesijos mokytojų bei kuratorių (tiek profesinio mokymo įstaigose, tiek įmonėse) profesinį tobulėjimą.

Profesinio mokymo patariamasis komitetas patvirtino nuomonę dėl profesinio rengimo ir mokymo ateities, kuri padės formuoti Komisijos politiką po 2020 m.

Dirbti profesinio rengimo ir mokymo srities darbą Komisijai padeda dvi agentūros.

  • Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) padeda plėtoti Europos profesinio rengimo ir mokymo politiką. Jis padeda ją įgyvendinti savo moksliniais tyrimais, analize, informacija apie PRM sistemas, politiką ir praktiką, įgūdžių poreikius ir paklausą ES.
  • Europos mokymo fondas (ETF) prisideda prie profesinių įgūdžių ir kompetencijos ugdymo ES išorės santykių politikos kontekste.

Kaip ES skatina profesinį rengimą ir mokymą?

  • Dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) PRM įstaigose besimokantiems asmenims lengviau pasiekti, kad įvairiose sistemose ir šalyse įgyti jų darbo įgūdžiai ir žinios būtų patvirtinti ir pripažinti. Daugiau informacijos pateikiama ECVET svetainėje.
  • Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET) yra priemonė, kuria siekiama padėti ES valstybėms narėms skatinti nuolat tobulinti savo profesinio rengimo ir mokymo sistemas ir stebėti pažangą remiantis orientaciniais rodikliais, dėl kurių bendrai susitarta. Daugiau informacijos pateikiama EQAVET svetainėje.
  • Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos nustatyta 14 pagrindinių kriterijų, kuriais turėtų vadovautis ES šalys ir suinteresuotieji subjektai, kad išplėtotų kokybišką ir veiksmingą pameistrystę.
  • 2013 m. įsteigtas Europos pameistrystės aljansas veiksmingai sutelkė ES valstybes nares, Europos laisvosios prekybos asociaciją, ES šalis kandidates ir daugiau kaip 230 suinteresuotųjų subjektų didinti pameistrystės pasiūlą, kokybę ir įvaizdį. Neseniai į aljanso tikslus įtrauktas pameistrių judumas.
  • Europos pameistrių tinklas įsteigtas siekiant užtikrinti, kad su profesiniu mokymu ir pameistryste susijusiose diskusijose būtų girdimas ir jaunų pameistrių balsas.
  • Nuo 2016 m. kasmet rengiama Europos profesinių gebėjimų savaitė yra Europos masto kampanija, kuria siekiama didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą ir gerinti įvaizdį.
  • Programos „ET 2020“ profesinio rengimo ir mokymo darbo grupė siekia padėti politikos formuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams formuoti politiką ir praktiką. Dabartinė darbo grupė daugiausia dėmesio skiria inovacijoms ir skaitmeninimui profesinio rengimo ir mokymo srityje bei aukštajam PRM sistemos lygmeniu. UNESCO vadovaujama Techninio ir profesinio rengimo bei mokymo tarpžinybinė grupė (IAG-TVET) užtikrina pagrindinių tarptautinių organizacijų, vykdančių su techninio bei profesinio rengimo bei mokymo politika, programomis ir moksliniais tyrimais susijusią veiklą, (viena iš jų yra Europos Komisija) veiklos koordinavimą.

Finansinės profesinio rengimo ir mokymo politikos rėmimo priemonės

  • Programos „Erasmus+“ orientacinis finansinis paketas sudaro 14,774 mlrd. eurų. Iš jo 2014–2020 m. beveik 3 mlrd. eurų skirta profesiniam rengimui ir mokymui. Kasmet apie 130 000 PRM įstaigose besimokančių asmenų ir 20 000 PRM įstaigų darbuotojų pasinaudoja programos „Erasmus+“ teikiamomis judumo galimybėmis. Be to, beveik 500 PRM projektų per metus skiriama „Erasmus+“ strateginės partnerystės lėšų. Pagal programą skiriama lėšų ir kitai veiklai, pavyzdžiui, sektorių įgūdžių sąjungoms.
  • Europos socialinis fondas (ESF) yra svarbus PRM finansinis svertas. Nuo 2014 m. iki 2020 m. ESF turi teminį tikslą, kurio siekiant nemažai lėšų skiriama PRM rėmimo veiklai. Beveik 15 mlrd. skirta, be kita ko, lygioms galimybėms mokytis visą gyvenimą sudaryti ir lankstiems mokymosi būdams skatinti bei švietimo ir mokymo sistemų atitikčiai darbo rinkos poreikiams gerinti.