Europos švietimo erdvė

Europos švietimo erdvės tikslas – padėti Europos Sąjungos valstybėms narėms kurti atsparias ir perspektyvias švietimo ir mokymo sistemas. 

Students of all ages studying

Iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę

Kuriant Europos švietimo erdvę siekiama skatinti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų toliau gerinama nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų kokybė ir įtraukumas.

Visų pirma atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, labai svarbu užkirsti kelią tam, kad struktūrinės kliūtys mokytis ir ugdyti įgūdžius blogintų piliečių užimtumo perspektyvas ir kliudytų dalyvauti visuomenės gyvenime.

Todėl Europos švietimo erdvė yra susijusi su „Next Generation EU“ – ES ekonomikos gaivinimo po COVID-19 planu, kuriuo siekiama padėti Sąjungai įveikti krizę ir sukurti šiuolaikišką ir tvaresnę Europą, pasirengusią skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai.

Siekiama suformuoti holistinį požiūrį į ES veiksmus švietimo ir mokymo srityje, kad būtų sukurta tikra Europos mokymosi erdvė, kuri būtų naudinga visiems besimokantiems asmenims, mokytojams ir institucijoms.

Idėją sukurti Europos švietimo erdvę pirmą kartą patvirtino Europos vadovai 2017 m. Geteborge (Švedija) įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime. Pirmieji priemonių rinkiniai buvo priimti 2018 ir 2019 m.

2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen įsipareigojo iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę.

Aiškiau apibrėžtas požiūris, kaip kurti Europos švietimo erdvę

2020 m. rugsėjo 30 d. paskelbtas naujas Komisijos komunikatas dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 

Komunikate pristatomas platus užmojis sukurti Europos švietimo erdvę iki 2025 m. Jame išsamiai išdėstomos priemonės ir orientyrai, kaip kartu su ES valstybėmis narėmis ir švietimo bei mokymo srities suinteresuotaisiais subjektais pasiekti Europos švietimo erdvės tikslus.

Komisijos Europos švietimo erdvės vizija grindžiama šešiais toliau nurodytais aspektais.

  • Gerinti pagrindinius įgūdžius, įskaitant skaitmeninius gebėjimus, ir universaliuosius įgūdžius, pavyzdžiui, verslumo, kūrybiškumo ir pilietinio dalyvavimo įgūdžius
  • Sudaryti palankesnes sąlygas besimokančių asmenų ir pedagogų judumui ir tarptautiniam švietimo įstaigų bendradarbiavimui
  • Skatinti kalbų mokymąsi, daugiakalbystę ir padėti atskleisti ir valdyti kultūrų įvairovę
  • Praturtinti švietimą europine perspektyva, skatinant suprasti, ką Europa reiškia piliečių kasdieniame gyvenime, ir ugdyti kritinį mąstymą
  • Užtikrinti, kad švietimo ir mokymo įstaigos būtų saugios, įtraukios ir kad jose nebūtų dezinformacijos
  • Siekiant skatinti socialinį judumą, atsieti išsilavinimo lygį ir rezultatus nuo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso
  • Skatinti įtraukų švietimą ir lyčių lygybę visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visuose sektoriuose
  • Didinti atžvalgumą lyčiai, pavyzdžiui, kovojant su seksistiniu elgesiu ir seksualiniu priekabiavimu švietimo ir mokymo srityje
  • Užtikrinti, kad profesinis mokymas būtų pritaikytas prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir kad būtų parengtos perspektyvios mokymosi visą gyvenimą strategijos
  • Stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą darbo su jaunimu, sporto ir kultūros srityse, skatinant neformalųjį mokymąsi
  • Siekti lyčių pusiausvyros vadovaujamose pareigose, taip pat aukštojo mokslo įstaigose, ir atverti profesijas, kuriose vyrams ir moterims atstovaujama netolygiai
  • Kovoti su lyčių stereotipais, susijusiais su studijų pasirinkimu ir švietimo praktika bei medžiaga
  • Sutelkti ekspertines žinias ir išteklius siekiant pakeisti elgesį, susijusį su aplinkos tvarumu, įsteigiant koalicija „Švietimas klimato labui“
  • Investuoti į ekologišką švietimo ir mokymo infrastruktūrą 
  • Integruoti tvarumą aplinkos atžvilgiu į gamtos ir humanitarinius mokslus ir skatinti su jais susijusių įgūdžių, metodų, procesų ir kultūrų mainus
  • Užtikrinti, kad asmenys turėtų reikiamų įgūdžių, kad galėtų gerai gyventi ateities žaliosios ekonomikos sąlygomis, pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių ir verslumo įgūdžių
  • Padėti valstybėms narėms spręsti mokytojų trūkumo problemą, didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir įvairinti karjeros galimybes
  • Užtikrinti, kad mokytojai ir instruktoriai turėtų tęstinio profesinio tobulėjimo galimybių 
  • Gerinti mokytojų judumo laikotarpių pirminio mokytojų rengimo metu ir vėliau kokybę ir kiekybę
  • Užtikrinti, kad tarptautinis judumas taptų neatsiejama mokytojų rengimo dalimi
  • Remti glaudesnį ir nuodugnesnį aukštojo mokslo institucijų, visų pirma tarptautinių aukštojo mokslo sąjungų, bendradarbiavimą
  • Visapusiškai įgyvendinti Europos universitetų ir Europos studento pažymėjimo iniciatyvas
  • Kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais parengti aukštojo mokslo institucijų pertvarkos darbotvarkę
  • Plėtoti europinį požiūrį į mikrokredencialus, kuris padės plėsti mokymosi galimybes ir stiprinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo institucijų vaidmenį mokymosi visą gyvenimą kontekste
  • Skatinti skirti dėmesio specializuotoms švietimo programoms, skirtoms aukšto lygio skaitmeniniams įgūdžiams, susijusiems su pažangiausiomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu ir našiąja kompiuterija
  • Stiprinti ES pastangas spręsti pasaulinius uždavinius ir propaguoti Europos interesus bei vertybes tarptautiniu mastu, be kita ko, siekiant 2020 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų
  • Toliau tarptautinti Europos švietimą pradinio, vidurinio ir tretinio (aukštojo) lavinimo lygmenimis, taip pat profesinio mokymo ir darbo su jaunimu srityse
  • Skatinti tarptautinį švietimo įstaigų bendradarbiavimą siekiant padėti pritraukti į Europą gabiausius asmenis, skatinti savitarpio mokymąsi bei bendrus tarptautinius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus
  • Skatinti Vakarų Balkanų ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų sistemų reformas

2021 m. vasario 18 d. Taryba patvirtino Rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.). 

Ką Komisija daro, kad būtų sukurta Europos švietimo erdvė? 

Komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. nustatytos priemonės ir etapai, susiję su šešiais aspektais. 

Daugiau informacijos apie šias atskiras politikos sritis ir iniciatyvas, kurios padės įgyvendinti ir toliau plėtoti Europos švietimo erdvę, rasite šios svetainės puslapiuose, skirtuose Europos švietimo erdvei ir politikos sritims.

Europos švietimo erdvė bus suderinta su Europos įgūdžių darbotvarke, atnaujinta profesinio mokymo politika ir Europos mokslinių tyrimų erdve, siekiant panaudoti žinias ir taip ją padaryti Europos atsigavimo ir klestėjimo pagrindu.

Kad Europos švietimo erdvė taptų tikrove iki 2025 m. ir būtų galima stebėti padarytą pažangą, Komisija siūlo sukurti galimybių atveriančią bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir dalyvavimo sistemą.

Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdama sukurti visavertę Europos švietimo erdvės valdymo sistemą.

Be to, ji įsteigs nuolatinę Europos švietimo erdvės platformą, kurioje visi galės susipažinti su jos veiksmais ir paslaugomis, kuri užtikrins skaidrumą ir galimybę gauti informacijos apie Europos švietimo erdvę ir politinio bendradarbiavimo rezultatus.