Back to WiFi4EU main page
„WiFi4EU“. Klausimai ir atsakymai

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

1.1. Koks yra bendras iniciatyvos „WiFi4EU“ tikslas?

Iniciatyva „WiFi4EU“ skirta piliečiams ir svečiams – jei galės visoje ES naudotis kokybiška interneto prieiga nemokamose viešosiose belaidžio interneto zonose, pavyzdžiui, parkuose, aikštėse, visuomeniniuose pastatuose, bibliotekose ir sveikatos centruose. Įgyvendinant iniciatyvą bus skiriami Europos Komisijos finansuojami čekiai: bus remiamos savivaldybės, kurios šiuose visuomeninio gyvenimo centruose įrengs belaidžio interneto zonas naudodamosi belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovių paslaugomis.

1.2. Kas gali dalyvauti iniciatyvoje „WiFi4EU“?

Iniciatyvoje „WiFi4EU“ gali dalyvauti ES valstybių narių ir dalyvaujančių EEE šalių (Norvegijos ir Islandijos) viešojo sektoriaus įstaigos. Dalyvauti gali tik savivaldybės (ar lygiavertės vietos administracijos įstaigos) arba savivaldybių asociacijos. Dėl subjektų, galinčių teikti paraiškas pagal ketvirtą kvietimą teikti paraiškas, sąrašo sutarta su valstybėmis narėmis ir su juo galima susipažinti https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/list-eligible-entities-wifi4eus-fourth-call.

Kiekviena savivaldybė per visą iniciatyvos „WiFi4EU“ įgyvendinimo laikotarpį gali pasinaudoti tik vienu čekiu. Todėl savivaldybės, kurios gavo čekį pagal ankstesnį „WiFi4EU“ kvietimą teikti paraiškas, negalėjo teikti paraiškų pagal vėlesnį kvietimą, o savivaldybės, kurioms tada nepasisekė, galėjo vėl bandyti teikti paraiškas pagal vėlesnius kvietimus.

1.3. Kokia yra bendra „WiFi4EU“ čekio suma?

Kiekvieno čekio, kuris bus skiriamas, suma yra 15 000 EUR.

2. REGISTRACIJA

Registracija soli pa solim

2.1. Kurioms savivaldybėms ir savivaldybių asociacijoms leidžiama registruotis? Kaip ir kada galime registruotis?

Norėdamos teikti paraiškas pagal iniciatyvą „WiFi4EU“ visos į minėtą sąrašą įtrauktos (1.2 klausimas) reikalavimus atitinkančios savivaldybės (arba savivaldybių asociacijos) visų pirma turi užpildyti savo registracijos informaciją „WiFi4EU“ portale (https://www.wifi4eu.eu/#/home).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad registruojantis turi būti naudojama su savivaldybe susieta „EU Login“ paskyra. (Daugiau informacijos apie „EU Login“ sukūrimą rasite http://europa.eu/!Uv63Cx).

Norėdami pradėti registraciją „WiFi4EU“ portale, eikite į pradžios tinklalapį. Tada iš išskleidžiamojo sąrašo pasirinkite savo savivaldybę. Pateikite reikiamą informaciją apie savivaldybę (įskaitant šalį, registruotinos organizacijos rūšį (savivaldybė arba asociacija), adresą).

[Prašom nurodyti mero / savivaldybės vadovo / teisinio atstovo, t. y. asmens, kuris yra kompetentingas sudaryti dotacijos susitarimą, kontaktinę informaciją. Dėmesio: rekomenduojame, kad dotacijos susitarimą pasirašytų TIK savivaldybės vadovas / meras, o ne kuris nors savivaldybės teisinis atstovas. Jeigu meras / savivaldybės vadovas norėtų paskirti kitą asmenį, kad šis pasirašytų dotacijos susitarimą (t. y. įgaliotąjį asmenį), registruojantis taip pat turėtų būti įtraukta šio įgaliotojo asmens kontaktinė informacija.

Atkreipkite dėmesį, kad prieiga prie portalo yra visada susieta su asmeniu (įskaitant jo e. pašto adresą), kuris registracijos metu „EU Login“ sukūrė paskyrą – jis portale nurodomas kaip kontaktinis asmuo. Todėl primygtinai rekomenduojame, kad jei į savo paraišką norite įtraukti įgaliotąjį asmenį, šis asmuo būtų tas pats kontaktinis asmuo (įskaitant nurodytą e. pašto adresą), kad būtų palengvintas dotacijos susitarimo pasirašymo procesas.

Siekdamos supaprastinti registracijų valdymą savivaldybių asociacijos gali registruoti kelias savivaldybes. Tačiau bus reikalaujama, kad kiekviena asociacija internetu pateiktų kiekvienoje savo paskyroje užregistruotos savivaldybės galutinę paraišką atskirai. Atkreipkite dėmesį į tai, kad savivaldybių asociacijoms čekis neskiriamas. Paramos gavėjomis laikomos pavienės savivaldybės – kiekvienas čekis joms skiriamas atskirai.

Visais atvejais viešai skelbiamas tik registruotos savivaldybės pavadinimas. (Žr. 8.1 klausimą apie duomenų apsaugą).

Savivaldybėms registruojantis (arba teikiant paraišką) nereikia pateikti jokių numatomo diegti belaidžio vietinio tinklo techninių aprašų ar su juo susijusių dokumentų. Taip pat nereikia pateikti jokių preliminarių projekto išlaidų sąmatų (pvz., belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės parengtų sąmatų).

2.2. Esame belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė. Kaip ir kada galime registruotis?

Iniciatyvoje „WiFi4EU“ raginamos dalyvauti belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės. Registruotų belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovių sąrašas pateikiamas „WiFi4EU“ portale. Savivaldybės gali atsižvelgti į šį sąrašą, jei jos gauna čekį ir savo vietovėje ieško belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovių, kurios galėtų suteikti atitinkamas paslaugas.

Norėdami pradėti registraciją „WiFi4EU“ portale, eikite į pradžios tinklalapį. Pateikite informaciją apie šalį (-is) ir regioną (-us), kuriuose vykdote veiklą, taip pat bendrovės kontaktinius ir banko duomenis.

Belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės gali registruotis „WiFi4EU“ portale bet kuriuo metu. Tačiau jeigu atrinkta savivaldybė su jomis yra sudariusi „WiFi4EU“ tinklo diegimo sutartį, jos turi būti užsiregistravusios portale, kad galėtų pateikti reikiamą informaciją apie tinklo diegimą po to, kai baigs projektą.

2.3. Kaip galiu redaguoti ar atnaujinti savo savivaldybės registracijos duomenis portale?

Beveik visus portale užregistruotus savo duomenis savivaldybės gali pakeisti bet kuriuo metu, išskyrus trumpą laikotarpį, kai galima teikti paraiškas, o konkursą laimėjusios savivaldybės – laiką, per kurį dotacijos susitarimą pasirašo savivaldybė ir INEA. Redagavimas gali apimti, pvz., mero / savivaldybės vadovo / teisinio atstovo vardo, pavardės ir (arba) e. pašto adreso atnaujinimą po savivaldybių rinkimų arba vidaus pokyčių organizacijoje, arba kontaktinio asmens vardo, pavardės ir (arba) adreso, patvirtinamųjų dokumentų ir t. t. pakeitimus.

Vieninteliai duomenys, kurių savivaldybė negali tiesiogiai redaguoti ar atnaujinti, yra asmens, kuris iš pradžių užregistravo savivaldybę portale, e. pašto adresas, nes jis susijęs su kontaktinio asmens „EU Login“ paskyra. Tačiau galima prašyti, kad INEA atnaujintų ar pakeistų kontaktinio asmens e. pašto adresą laikantis tokios tvarkos:

  1. išsiųsti e. laišką INEA-CEF-WIFI4EU(AT)ec.europa.eu temos eilutėje nurodant “CONTACT PERSON UPDATE”
  2. Nurodyti šią informaciją:
  • savivaldybės pavadinimą,
  • šalies pavadinimą,
  • dabartinio kontaktinio asmens e. pašto adresą, kuris yra matomas „WiFi4EU“ portale,
  •  naujo kontaktinio asmens e. pašto adresą. (+ vardą, pavardę). (Atkreipkite dėmesį į tai, kad pirmiausia jis turi būti užregistruotas „EU Login“ sistemoje. Daugiau informacijos apie „EU Login“ rasite https://webgate.ec.europa.eu/cas/manuals/EU_Login_Tutorial.pdf).

Siųsdamos pirmiau minėtą prašymą, savivaldybės patvirtina, kad e. laiške pateikta informacija yra teisinga ir prireikus ji bus naudojama susijusiai „WiFi4EU“ korespondencijai ir (arba) tolesniems veiksmams.

Jūsų prašymu INEA padarys reikiamus pakeitimus ir jus tiesiogiai informuos, kai tik jie bus užbaigti.

3. PARAIŠKOS TEIKIMAS

Paraiškos teikimas soli pa solim

3.1. Esame savivaldybė. Kaip ir kada galime teikti paraišką?

Norėdamos pateikti paraišką pagal „WiFi4EU“ kvietimą teikti paraiškas savivaldybės privalo visų pirma užsiregistruoti „WiFi4EU“ portale naudodamos galiojančią „EU Login“ paskyrą.

Kai bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, savivaldybės galės pateikti paraišką portalo puslapyje „Mano paraiška“ spustelėję mygtuką „Teikti paraišką skirti čekį“.

3.2. Kokius paraiškos dokumentus reikalaujama pateikti?

Kad galėtų pateikti paraišką, savivaldybės visų pirma turi užsiregistruoti, „WiFi4EU“ portale pateikdamos šiuos du reikalaujamus patvirtinamuosius dokumentus:

1. Užpildytą „Sutikimo įrodymo“ formą, įskaitant teisinio atstovo / mero / savivaldybės vadovo paso ar tapatybės kortelės kopiją.

2. Paskyrimo akto ar dokumento, kuriuo patvirtinama, kad teisinis atstovas (meras / savivaldybės vadovas) teisiškai atstovauja savivaldybei, kopiją.

Jeigu teisinis atstovas nori įgalioti asmenį pasirašyti dotacijos susitarimą jo vardu, ne vėliau kaip iki dotacijos susitarimo pasirašymo turi būti pateikti šie du papildomi dokumentai:

– „Įgaliotojo asmens“ forma, kurią pasirašė teisinis atstovas (t. y. meras / savivaldybės vadovas ir įgaliotasis asmuo, kuris pasirašys dotacijos susitarimą);

– įgaliotojos asmens paso ar tapatybės kortelės kopija.

„Sutikimo įrodymo“ ir „Įgaliotojo asmens“ formos pateikiamos „WiFi4EU“ portale puslapyje „Mano registracija“ visomis valstybių narių kalbomis.

„WiFi4EU“ portalo puslapyje „Mano registracija“ patvirtinamieji dokumentai turi būti įkelti kaip atskiri tinkamo formato (.pdf, .png arba .jpg) failai.

3.3. Ar įmanoma dabar pradėti diegti savo belaidį vietinį tinklą ir, jeigu gausime čekį, pasinaudoti jo lėšomis ateityje?

Pagal ES Finansinį reglamentą (žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX:32018R1046) dotacijų negalima skirti atgaline data jau užbaigtiems veiksmams. Kitais žodžiais tariant, jeigu diegimas bus visiškai užbaigtas prieš pasirašant dotacijos susitarimą, teisės už jį gauti čekio neturėsite.

4. ATRANKA IR SKYRIMAS

Atranka ir skyrimas soli pa solim

4.1. Kaip bus atrenkami čekių gavėjai?

Savivaldybės bus atrenkamos laikantis eiliškumo principo pagal paraiškos pateikimo datą ir laiką (t. y. pagal laiką, kada spustelėjo „Teikti paraišką“ mygtuką portale, o NE pagal registracijos pateikimo datą ir laiką). Daugiau informacijos apie atrankos procesą rasite kvietimo teikti paraiškas teksto 7 skirsnyje.

4.2. Negaliu pasirašyti dotacijos susitarimo. Ką turėčiau daryti?

Išimtiniais atvejais dotacijos susitarimo pasirašymas gali būti blokuojamas dėl registracijos portale būdo.

Pavyzdžiui, jeigu mero / savivaldybės vadovo / teisinio atstovo e. pašto adresas sutampa su kontaktinio asmens e. pašto adresu, bet mero ir kontaktinio asmens vardai ir pavardės skiriasi, dotacijos susitarimo gali būti neįmanoma pasirašyti. Siekiant ištaisyti šią padėtį, lengviausias sprendimas būtų savivaldybei pakeisti mero e. pašto adresą (žr. 2.3 klausimą). Kitas sprendimas būtų kontaktiniam asmeniui suteikti leidimą pasirašyti dotacijos susitarimą.

Jeigu susiduriate su ypatingais IT ir (arba) techniniais klausimas, prašom kreiptis į pagalbos tarnybą ir paaiškinti šią problemą bei prireikus pateikti momentinių ekrano kopijų.

4.3. Kaip veikia rezervo sąrašas?

Jeigu konkrečiam kvietimui teikti paraiškas būtų galima skirti papildomų lėšų, o savivaldybė yra įtraukta į to kvietimo teikti paraiškas rezervo sąrašą ir tas rezervo sąrašas vis dar galioja, savivaldybė vis dar gali būti pakviesta pasirašyti dotacijos susitarimą.

Praktiškai tai reiškia, kad, jei vienas iš pagrindinio sąrašo pareiškėjų iškrenta, kitas pareiškėjas iš rezervo sąrašo atrenkamas taikant ir eiliškumo principą, ir geografinės pusiausvyros principus, kaip nurodyta kvietimo teikti paraiškas tekste pateiktuose atrankos kriterijuose (7 skirsnyje).

Visi į rezervo sąrašą įtraukti pareiškėjai bus tinkamu laiku informuojami e. pašto pranešimu, jei vis dar bus turimas biudžetas ir bus galimybė pasirašyti dotacijos susitarimą.

4.4. Ar galima pasitraukti iš iniciatyvos „WiFi4EU“ net ir pasirašius dotacijos susitarimą?

Taip, net ir pasirašiusi dotacijos susitarimą „WiFi4EU“ portale, savivaldybė vis tiek gali nuspręsti pasitraukti iš iniciatyvos „WiFi4EU“. Apie šį sprendimą savivaldybė turi pranešti INEA (INEA-CEF-WiFi4EU@ec.europa.eu) ir pateikti oficialų mero pasirašytą raštą, kuriame būtų aiškiai nurodytos pasitraukimo priežastys. Tada INEA išnagrinės pasitraukimo prašymą ir apie sprendimą informuos savivaldybę.

5. DIEGIMAS IR VEIKIMAS

Diegimas ir veikimas soli pa solim

(pastabą dėl konkrečių techninių klausimų taip pat rasite 9 skirsnyje)

5.1. Mūsų savivaldybė gavo čekį ir mūsų dotacijos susitarimą pasirašė tiek mūsų savivaldybė, tiek Europos Komisija (INEA). Koks kitas žingsnis?

Savivaldybė privalo užtikrinti, kad įranga būtų sumontuota ir įdiegtas tinklas pradėtų veikti per 18 mėnesių nuo dotacijos susitarimo pasirašymo.

Visų pirma savivaldybė turi pasirinkti belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovę darbams atlikti. (Atkreipkite dėmesį į tai, kad pasirinkta belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė taip pat turi registruotis portale, žr. 2.2 klausimą).

Kiekviena savivaldybė su pasirinkta belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrove gali sudaryti belaidžio ryšio įrangos montavimo sutartį. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Komisija (INEA) nesikiš į savivaldybių ir jų belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės sutartinius santykius.

Savivaldybės paskirs visuomeninio gyvenimo centrus, kuriuose bus įrengtos „WiFi4EU“ belaidžio interneto zonos. Belaidžio interneto zonos turėtų būti įrengtos vietose, kuriose nėra panašių nemokamo belaidžio interneto galimybių.

Savivaldybės yra atsakingos už interneto ryšio abonemento finansavimą ir įrangos priežiūrą, kad piliečiams ir svečiams kokybiškas belaidis internetas būtų nemokamai teikiamas ne trumpiau kaip trejus metus po tinklo įdiegimo.

Savivaldybės viešose vietose, kuriose galimybė prisijungti prie interneto suteikiama pagal iniciatyvą „WiFi4EU“, turėtų taip pat aiškiai pateikti „WiFi4EU“ vaizdinės tapatybės ženklą. Daugiau informacijos apie vaizdinės tapatybės taisykles, be kita ko, apie „WiFi4EU“ emblemą / logotipą, pateikiama „WiFi4EU“ skirtame INEA interneto puslapyje .

Daugiau informacijos apie konkrečius iniciatyvos techninius reikalavimus rasite kvietimo teikti paraiškas teksto 6.2 skirsnyje.

5.2. Kokias išlaidas ketinama padengti čekio lėšomis?

„WiFi4EU“ čekio lėšos yra vienkartinė išmoka, skirta tik belaidžio interneto zonų įrangos pirkimo ir montavimo išlaidoms padengti. Tos zonos turės atitikti reikalavimus, kurie nustatyti kvietimo teikti paraiškas tekste ir su atrinktomis savivaldybėmis pasirašyto dotacijos susitarimo I priede.

Įranga apima tuos elementus, kurių reikia „WiFi4EU“ tinklui įdiegti, pvz., energijos tiekimo įtaisus (pvz., maitinimo eternetu („Power over Ethernet“, PoE) adapterį, energijos adapterį, maitinimo eternetu jungiklį) arba prisijungimo prie interneto įrangą (pvz., maršruto parinktuvus,  jungiklius, užkardas). Tačiau pagrindinis čekio tikslas – prieigos taškai ir reikalaujamas mažiausias įrengtinų prieigos taškų skaičius (taip pat žr. 9.2 klausimą).

Savivaldybės bus atsakingos už interneto ryšį (interneto abonemento) išlaidas, įrangos techninę priežiūrą ir eksploatavimą bent trejus metus.

Dėl konkrečios informacijos apie mokėjimus taip pat žr. 6 skirsnį.

5.3. Kokių išlaidų neketinama dengti čekio lėšomis??

Čekiu nepadengiamos įrangos, kuria tranzitinio tinklo ryšys nuo vienos vietos išplečiamas į „WiFi4EU“ vietą, išlaidos. Taip pat nepadengiamos maršruto parinktuvo, skirto jungtis prie interneto, išlaidos, nes jos paprastai sudaro dalį interneto ryšio išlaidų, o už tokio ryšio tiekimo ir išlaikymo sutartį trejus metus atsako savivaldybės. Todėl šios išlaidos čekio lėšomis nepadengiamos. Tranzitinio tinklo ryšys turėtų būti užtikrinamas „WiFi4EU“ tinklo diegimo vietoje arba jis turėtų būti įdiegtas kitomis priemonėmis.

5.4. Ar projektas gali apimti ne tik čekiu finansuojamus dalykus? T. y. ar galima sujungti kelis vietos visuomeninio gyvenimo centrus?

Savivaldybės gali panaudoti „WiFi4EU“ čekį didesnės vertės projektui iš dalies finansuoti. Taigi visoms įrangos pirkimo ir montavimo išlaidoms, viršijančioms čekio vertę, būtų taikoma tiekėjo ir savivaldybės sutartis.

Pavyzdžiui, būtų galima sujungti kelis vietos visuomeninio gyvenimo centrus viename tinkle (naudojant bendrą pradinį puslapį) arba keliuose tinkluose (naudojant skirtingus pradinius puslapius). Tačiau jei įrangos pirkimo ir montavimo išlaidos viršija čekio vertę, papildomas išlaidas turėtų padengti savivaldybė arba jos turėtų būti padengtos iš savivaldybių ar kitų nacionalinio ar regioninio finansavimo šaltinių.

5.5. Ar esami viešieji belaidžio vietinio tinklo tinklai galės dalyvauti iniciatyvoje „WiFi4EU“?

Veikiantys viešieji belaidžio vietinio tinklo tinklai galės dalyvauti iniciatyvoje „WiFi4EU“, jei laikysis dotacijos susitarimo I priede nustatytų sąlygų ir techninių specifikacijų, kad nebūtų pakeistos pagrindinės „WiFi4EU“ savybės, pvz., prieiga turėtų būti nemokama, nebūtų diskriminuojančių prieigos sąlygų ir turėtų būti laikomasi tam tikrų prekės ženklo reikalavimų.

Be to, esami tinklai galės prisijungti prie iniciatyvos „WiFi4EU“ ir nesinaudodami čekiais. Šiuo metu rengiame tinkamus sprendimus įvairioms galimoms situacijoms.

5.6. Ką reiškia reikalavimas „WiFi4EU“ tinkluose užtikrinti „ ne mažiau kaip 30 Mbps duomenų parsisiuntimo spartą“?

„WiFi4EU“ tinklai turėtų gebėti užtikrinti kokybišką ryšį visiems galutiniams naudotojams. Todėl visos konkursą laimėjusios savivaldybės turi laikytis dotacijos susitarimo I.3 straipsnyje nurodytų sąlygų: „paramos gavėjas turi sudaryti sutartį, pagal kurią būtų teikiamas didžiausios tos vietovės masinėje rinkoje siūlomos spartos interneto ryšys – bet kuriuo atveju jo duomenų parsisiuntimo sparta turėtų būti ne mažesnė kaip 30 Mbps. Paramos gavėjas taip pat turi užtikrinti, kad tokia tranzitinio tinklo sparta būtų bent jau tokia pati, kaip paramos gavėjo vidaus ryšių reikmėms naudojamo tinklo, jei toks naudojamas.“

Siekiant patikrinti, ar laikomasi pirmiau nurodytų sutartinių reikalavimų, per antrąjį „WiFi4EU“ diegimo etapą (žr. dažnai užduodamą klausimą 9.4), kuris planuojamas 2020 m., bus galima stebėti paslaugos kokybės reikalavimų laikymąsi „WiFi4EU“ prieigos taškuose pagal pavyzdinio dotacijos susitarimo I.3 straipsnį. Kiekviename tinkle bendra visų prieigos taškų (jų viename tinkle yra ne mažiau kaip 10) sparta turi būti ne mažesnė kaip 30 Mbps. Savivaldybės skatinamos pagal Europos Komisijos nustatytus junglumo tikslus galutiniams naudotojams užtikrinti didžiausią įmanomą spartą (Reglamento (ES) 2017/1953 2 konstatuojamoji dalis, žr. https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2017/1953/oj).

5.7. Kas nutiks, jeigu nebus galima užtikrinti ne mažiau kaip 30 Mbps duomenų parsisiuntimo spartos?

Pagal dotacijos susitarimo I priedo I.3 straipsnį savivaldybė sudaro sutartį, pagal kurią būtų teikiamas didžiausios tos vietovės masinėje rinkoje siūlomos spartos interneto ryšys, ir užtikrina, kad ši tranzitinio tinklo sparta būtų bent jau lygiavertė ryšio, kuriuo savivaldybės naudojasi savo vidaus reikmėms, spartai ir bet kuriuo atveju duomenų parsisiuntimo sparta turėtų būti ne mažiau kaip 30 Mbps. Todėl šis reikalavimas skirtas tranzitinio tinklo, o ne kiekvieno naudotojo ryšiui. Tranzitinio tinklo ryšio ne mažiau kaip 30 Mbps sparta turėtų būti pasiekta ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo dotacijos susitarimo pasirašymo. Laikinas spartos sumažėjimas dėl nenumatytų aplinkybių yra priimtinas, bet bus stebimas ir apie jį bus reguliariai pranešama. Spartos sumažėjimas neturėtų būti sumažėjusios tranzitinio tinklo spartos padarinys. Siekiama ne tik užtikrinti nemokamą belaidį vietinį tinklą, bet ir jo greitą bei veiksmingą veikimą

5.8. Kas yra nemokama prieiga?

Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1953 4 konstatuojamojoje dalyje (žr. https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2017/1953/oj), „WiFi4EU“ viešųjų belaidžio interneto zonų paslaugos pirmus trejus veikimo metus turi būti nemokamos, t. y. „teikiam[os] be atitinkamo užmokesčio, nesvarbu, mokamo tiesiogiai ar kitais būdais, kaip antai per reklamą ar teikiant asmens duomenis komerciniais tikslais“.

Reklama, rodoma pradiniame puslapyje (t. y. savivaldybės interneto puslapyje, kuris pateikiamas naujai prisijungusiems naudotojams), iš kurios savivaldybė gauna pajamų, arba galutinio naudotojo įpareigojimas pirkti kurį nors produktą ar paslaugą, kad galėtų naudotis tinklu, pagal šį reglamentą neatitinka nemokamos prieigos sąlygų.

5.9. Kiek laiko galioja „WiFi4EU“ čekis?

„WiFi4EU“ čekis galioja 18 mėnesių nuo dotacijos susitarimo pasirašymo. Tai reiškia, kad, pasirašius dotacijos susitarimą, atrinktos savivaldybės turi per 18 mėnesių įdiegti „WiFi4EU“ tinklą. Pasibaigus šiam laikotarpiui čekis nebegalios ir belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės nebegalės pasinaudoti čekio lėšomis.

5.10. Ar yra kokių nors „WiFi4EU“ tinklams taikytinų saugumo elementų?

Kai kurie saugumo elementai bus įtraukti į įrangos technines specifikacijas ir išsamiai aprašyti dotacijos susitarime, būtent jo I priede. Už „WiFi4EU“ tinklo valdymą vietoje galiausiai bus atsakingos savivaldybės, todėl jos nustatys saugumo nuostačius pagal ES ir nacionalinę teisę.

Per pradinį etapą prisijungimas prie daugumos „WiFi4EU“ viešųjų belaidžio interneto zonų nebus šifruotas. Tačiau numatyta, kad per antrąjį etapą (preliminariai nuo 2019 m.) bus sukurta bendra tapatumo nustatymo platforma, kuri prisijungiantiems galutiniams vartotojams suteiks papildomo saugumo ir kartu sudarys sąlygas sklandžiai naudotis tarptinkliniu ryšiu skirtingose vietose įrengtose „WiFi4EU“ viešosiose belaidžio interneto zonose.

6. MOKĖJIMAS

Mokėjimas soli pa solim

6.1. Kaip pasinaudoti čekio lėšomis, t. y. kokie bus mokėjimo belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovei etapai?

Kad belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė už čekį iš Europos Komisijos gautų 15 000 EUR sumą, ji turi atlikti visus toliau nurodomus veiksmus toliau nurodoma tvarka:

  1. diegimo bendrovė turi būti užsiregistravusi „WiFi4EU“ portale;
  2. portale turi būti nurodyta, kad diegimo bendrovė yra savivaldybės paskirta ryšio teikėja;
  3. „WiFi4EU“ portale (puslapio „Mano registracija“ skirsnyje „Banko sąskaita“) diegimo bendrovė turi nurodyti vieną ar kelias banko sąskaitas ir visą reikiamą informaciją, taip pat pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Kad banko sąskaita būtų patvirtinta, neužtenka vien tik užregistruoti bet kurią banko sąskaitą. Taip pat reikėtų užpildyti 4 punktą;
  4. diegimo bendrovė turi susieti savo užregistruotą banko sąskaitą (arba vieną iš jų) su savivaldybe, kad ši galėtų atlikti mokėjimą. Tai turi būti padaryta „WiFi4EU“ portalo puslapio „Mano atliktas diegimas“ skirsnyje „Banko sąskaita“, spustelėjus „Pasirinkti banko sąskaitą“. Tik tada Komisija imsis tvirtinti banko sąskaitą;
  5. banko sąskaitos duomenis turi patvirtinti Komisija „WiFi4EU“ portale (taip pat žr. 6.5 ir 6.6 klausimus);
  6. diegimo bendrovė turi pateikti diegimo ataskaitą (pagal dotacijos susitarimo 4 straipsnį), kurią po to turi patvirtinti ir savivaldybė, ir Komisija „WiFi4EU“ portale.

6.2. Ar čekiu galima padengti pridėtinės vertės mokestį (PVM)?

Čekio lėšos yra vienkartinė išmoka, skirta veiklos įgyvendinimo išlaidoms padengti. INEA neatsižvelgs į patirtų faktinių išlaidų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM), tinkamumą finansuoti. 6.3 klausime taip pat nurodyta, kad bet kokias išlaidas, viršijančias 15 000 EUR vertės čekį (neatsižvelgiant į tai, ar įtrauktas PVM), turi padengti pačios savivaldybės.

6.3. Kas nutiks, jeigu diegimo išlaidos viršys 15 000 EUR arba šios sumos nesieks?

Pagal „WiFi4EU“ kvietimo teikti paraiškas 4 straipsnį kiekvieno čekio, kuris bus skiriamas kaip vienkartinė išmoka, suma yra 15 000 EUR. Čekiu negalima padengti likučio. Nepanaudotų lėšų Europos Komisijai grąžinti nereikia.

6.4. Ar savivaldybė gali tinklo diegimą pavesti kelioms trečiosioms šalims ir prašyti padalyti čekį kelioms belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovėms?

„WiFi4EU“ čekio lėšomis padengiamos tik belaidžio vietinio tinklo prieigos taškų įrangos pirkimo ir montavimo išlaidos. Čekio suma gali būti išmokėta tik vienai belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovei, kurią savivaldybė šiuo tikslu nurodė portale. Atkreipkite dėmesį į tai, kad pasirinkta belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė gali dalį užduočių perduoti arba pavesti kitoms bendrovėms. Šiuo atveju atsakomybė už valdymą tenka savivaldybei, atsižvelgiant į tai, kad išmoka bus mokama tik pradinei jos pasirinktai diegimo bendrovei.

6.5. Koks yra belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės banko sąskaitos patvirtinimo procesas?

Kai savivaldybė pasirenka belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovę, bendrovė turi:

  1. įvesti („WiFi4EU“ portalo puslapio „Mano registracija“ skirsnyje „Banko sąskaita“, taip pat žr. 6.6 klausimą) banko informaciją apie sąskaitą, į kurią ji norėtų gauti išmoką, ir
  2. pridėti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus;
  3. „WiFi4EU“ portale nurodyti banko sąskaitą, į kurią ji norėtų gauti savivaldybės, kurioje atlieka arba atliko įrengimo darbus, išmoką (taip pat žr. 6.1 klausimo 4 punktą).

Kai diegimo bendrovė įveda duomenis ir tik po to, kai „WiFi4EU“ portale nurodo banko sąskaitą, į kurią ji norėtų gauti savivaldybės, kurioje atlieka arba atliko įrengimo darbus, išmoką, tiek banko informaciją, tiek patvirtinamuosius dokumentus patvirtina Komisijos tarnybos atlikdamos kelis patikrinimus. Patvirtinimo procesas prasidės tik tada, kai belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė mokėjimui atlikti skirs specialią banko sąskaitą bent vienai savivaldybei. Tada belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovei e. paštu pranešama apie sėkmingą patvirtinimą iškart po to, kai sėkmingai baigiami visi patikrinimai. Jei patvirtinimo procesui užbaigti reikia papildomos informacijos, su belaidžio ryšio diegimo bendrove bus atitinkamai susisiekta e. paštu. Belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė gali savo statusą stebėti ir portalo puslapyje „Mano registracija“.

6.6. Kaip reikėtų užpildyti banko sąskaitos duomenis „WiFi4EU“ portale ir kokius duomenis reikėtų įvesti?

„WiFi4EU“ portalo puslapio „Mano registracija“ skirsnyje „Banko sąskaita“ reikia įvesti šiuos duomenis:

  • sąskaitos pavadinimą – kieno vardu atidaryta sąskaita. Ji gali būti atidaryta tokiu pačiu kaip sąskaitos turėtojo vardu, bet nebūtinai (pvz., jei tai bendra sąskaita, specialiosios paskirties sąskaita). Sąskaitos pavadinimas, kuris paprastai nurodomas banko pažymoje arba kitame banko dokumente, yra pavadinimas, kurį reikėtų įrašyti portale;
  • IBAN – IBAN (tarptautinis banko sąskaitos numeris) yra sąskaitos numeris, sudarytas laikantis tarptautinių standartų. Pagal jį bankai gali vykdyti tarpvalstybinius sandorius tarp šalių;
  • banko pavadinimą – jis nurodo galutinį banką, t. y. banką, kuriame sąskaitos turėtojas turi banko sąskaitą;
  • BIC / SWIFT kodą – BIC (identifikacinis įmonės kodas) bankams paskiria SWIFT (Pasaulinė tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacija);
  • šalį – tai šalis, kurioje laikoma sąskaita.

„WiFi4EU“ portalo puslapio „Mano registracija“ skirsnyje „Sąskaitos turėtojo duomenys“ reikia įvesti šiuos duomenis:

  • gatvę, gatvės numerį, miestą, šalį. Šiuo atveju nurodomas sąskaitos turėtojo adresas, kuris nurodytas bankui.

6.7. Kaip belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė gaus išmoką?

Kad belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė gautų išmoką, pirmiausia jos banko informacija (kuri turi būti susieta su konkrečia savivaldybe) turi būti patvirtinta portale (žr. 6.1 ir 6.5 klausimus). Kai informacija patvirtinama:

  1. Belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė teikia diegimo ataskaitą savivaldybei patvirtinti per „WiFi4EU“ portalą.
  2. Savivaldybė patvirtina diegimo ataskaitą portale, taip pat patvirtindama, kad kiekvienas užkoduotas prieigos taškas iš tiesų egzistuoja ir yra toje vietoje, kuri nurodyta pagal GPS koordinates.
  3. Savivaldybei patvirtinus diegimo ataskaitą, INEA turi ne vėliau kaip per 60 dienų:

a) patikrinti, ar belaidžio vietinio tinklo diegimas atitinka dotacijos susitarimo 4.2 straipsnį (t. y. kad būtų veikiantis tinklas, nurodytas „WiFi4EU“ logotipas ir kt.);

b) patvirtinti portalo diegimo ataskaitoje pateiktos susijusios informacijos kokybę ir patikimumą ir

c) atlikti mokėjimą.

Jeigu nesilaikoma dotacijos susitarimo 2.4 straipsnio, tiek INEA atliekamas diegimo ataskaitos patvirtinimas, tiek po to sekantis mokėjimas sustabdomi tol, kol užtikrinamas reikalavimų laikymasis. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad svarbu užtikrinti, jog sekimo kodo fragmento įdiegimas būtų teisingas, nes priešingu atveju nebūtų galima atlikti jokio mokėjimo. Žr. Sekimo kodo fragmento įdiegimo gaires ir HTML šabloną, pateikiamus INEA „WFi4EU“ interneto puslapyje https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-telecom/wifi4eu.

6.8. Ar belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė išrašo sąskaitą faktūrą INEA (Europos Komisijai) ar savivaldybei?

Belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė išrašo sąskaitą faktūrą tiesiogiai savivaldybei. Pažymėtina, kad INEA (Komisija) nesikiš į jokius savivaldybės ir diegimo bendrovės sutartinius santykius, ir jai nereikia gauti jokių sąskaitų faktūrų kopijų. Turėkite omenyje, kad savivaldybės ir belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės turėtų laikytis nacionalinių finansinių taisyklių, susijusių su sąskaitų faktūrų išrašymu. Savivaldybės gali kreiptis į savo kompetentingą nacionalinę instituciją išsamesnės informacijos apie viešųjų pirkimų taisykles, sutarčių sudarymą ir (arba) apskaitą.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad savivaldybės turėtų saugoti visus patvirtinamųjų dokumentų originalus trejus metus nuo likučio išmokėjimo dienos, kad įrodytų tinkamą įgyvendinimą. Jeigu tebevyksta auditas, dokumentus reikėtų saugoti tol, kol toks auditas, apeliacinių skundų, ginčų arba ieškinių nagrinėjimas bus baigtas.

6.9. Ar diegimo ataskaitą savivaldybei pateikusi belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė gali ją pakeisti?

Belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė teikia diegimo ataskaitą savivaldybei, kai diegimas užbaigiamas. Pateikdama diegimo ataskaitą, belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė pareiškia, kad diegimas baigtas ir atitinka pavyzdinio dotacijos susitarimo I priede išdėstytus techninius reikalavimus. Jeigu diegimo ataskaita pateikiama per greitai, belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė turėtų paprašyti savivaldybės ją atmesti. Jei savivaldybė dar nepatvirtino diegimo ataskaitos, ji bus grąžinta belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovei, kad ji pateiktų ataskaitos naują redakciją.

Belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovei pateikus diegimo ataskaitą, iš „WiFi4EU“ portalo savivaldybė gaus automatinį e. pašto pranešimą, kuriame prašoma patikrinti belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės įrašytą informaciją ir patvirtinti, kad diegimas baigtas ir atitinka pavyzdinio dotacijos susitarimo I priede išdėstytus techninius reikalavimus.

Savivaldybė gali atmesti diegimo ataskaitą. Iš „WiFi4EU“ portalo belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė gaus automatinį e. pašto pranešimą, kuriame bus pateiktos savivaldybės nurodytos atmetimo priežastys. Jei savivaldybė atmeta diegimo ataskaitą, ją belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė gali redaguoti ir dar kartą pateikti.

Jei savivaldybė patvirtina diegimo ataskaitą, jos nebegalima redaguoti ir pakeisti.

Diegimo ataskaita, kurią pateikia belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovė, o savivaldybė patvirtina, kad ji yra teisinga, yra būtina, kad Komisija galėtų pati patikrinti, ar laikomasi visų pavyzdiniame dotacijos susitarime nustatytų taisyklių. Jeigu jų visų laikomasi, Komisija per 60 dienų išmoka čekio lėšas.

6.10. Ar per 18 mėnesių įgyvendinimo laikotarpį savivaldybė gali pakeisti iš pradžių pasirinktą belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovę?

Paramos gavėja (savivaldybė) gali pakeisti pasirinktą belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovę. Paramos gavėja turėtų užtikrinti, kad per 18 mėnesių įgyvendinimo laikotarpį (nuo tada, kai INEA pasirašo dotacijos susitarimą) būtų palikta pakankamai laiko naujai pasirinktai belaidžio ryšio diegimo bendrovei užbaigti diegti belaidį (-džius) vietinį ( -ius) tinklą (-us). Bet kuriuo atveju tai turėtų būti padaryta prieš paramos gavėjai patvirtinant diegimo ataskaitą portale (žr. dažnai užduodamą klausimą Nr. 6.7). Paramos gavėja gali peržiūrėti belaidžio ryšio diegimo bendrovės duomenis ir atnaujinti pradinį pasirinkimą kortelėje „Mano čekis“, spustelėjusi belaidžio ryšio diegimo bendrovės nuorodą „Žr. išsamią informaciją“.

7. WIFI4EU PORTALAS

7.1. Negaliu prisijungti prie „WiFi4EU“ portalo. Ką turėčiau daryti?

Jei nebeturite prieigos prie „WiFi4EU“ portalo (t. y. kyla problemų su „EU Login“ prisijungimo duomenimis, naudotais pradinės registracijos metu), savivaldybės turėtų užpildyti specialią internetinę formą, kad atnaujintų šią informaciją ir gautų prieigą prie portalo. Forma yra parengta visomis ES kalbomis https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/WiFi4EU_NEW_Change_Request_form. Laikykitės pateiktų nurodymų ir su savivaldybe susijusioje formoje nurodykite atitinkamus pakeitimus ir (arba) informaciją. Taip pat žr. 2.3 klausimą.

Jeigu susiduriate su ypatingais IT ir (arba) techniniais klausimas, prašom kreiptis į pagalbos tarnybą ir paaiškinti šią problemą.

8. DUOMENŲ APSAUGA

8.1. Kaip saugomi mano asmens duomenys?

Pagal taikytinus ES teisės aktus (visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 2018/1725) „WiFi4EU“ portale renkami tik tie asmens duomenys, kurių reikia iniciatyvoje „WiFi4EU“ dalyvauti, o Europos Komisijai (arba INEA) juos tvarkyti. Duomenys nebus saugomi, nebent tai būtina kontrolės ir audito tikslais.

Be to, kai kuriais iš šių duomenų Europos Komisija (arba INEA) gali, laikydamasi principo „būtina žinoti“, dalytis su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis bei valstybėmis narėmis (įskaitant jų regionines ar vietos valdžios institucijas) arba kitoms tarnybomis, atsakingomis už kontrolę ar patikrinimus pagal Europos Sąjungos teisę (Europos Audito Rūmais, OLAF, ombudsmenu ir kt.).

Daugiau informacijos rasite „Wifi4EU“ portalo pradžios tinklalapyje pateikiamame „WiFi4EU“ pareiškime apie privatumo apsaugą.

Atkreipkite dėmesį, kad „WiFi4EU“ tinkle per pirmąjį etapą už vartotojų registravimą ir tapatumo nustatymą ir atitinkamai už bet kokį galimą asmens duomenų rinkimą ir tvarkymą bus atsakinga kiekviena savivaldybė ir interneto paslaugų teikėjas (IPT), su kuriuo ji sudarė sutartį. Per šį etapą kiekviena „WiFi4EU“ belaidžio interneto zona turės laikytis pareiškimo apie privatumo apsaugą nuostatų ir galiojančių nacionalinės ir ES teisės aktų, visų pirma Reglamento (ES) 2018/1725. Per antrąjį etapą bus sukurta bendra tapatumo patvirtinimo sistema, kuri leis naudotojams užsiregistravus vienintelį kartą naudotis tarptinkliniu ryšiu visose „WiFi4EU“ belaidžio interneto zonose neprašant iš naujo pateikti savo prisijungimo duomenų.

9. TECHNINIAI KLAUSIMAI

Tehniskās prasības soli pa solim

9.1. Kaip domeno vardas apibrėžiamas pagal dotacijos susitarimo 4.1 straipsnį?

Domeno vardas yra „WiFi4EU“ tinklo pradinio puslapio interneto adresas (URL). Atkreipkite dėmesį į tai, kad tai nuoroda į svetainę, kurioje yra pradinis puslapis, o ne į svetainę, į kurią naudotojas bus nukreiptas, kai prisijungs. Tai priklauso nuo savivaldybės pasirinkimo.

9.2. Prieigos taškai

9.2.1. Kokie yra „WiFi4EU“ prieigos taškų techniniai reikalavimai?

Įrangos techninės specifikacijos išsamiai aprašytos kvietimo teikti paraiškas teksto 6.2.2 skirsnyje, taip pat dotacijos susitarimo, kurį pasirašė savivaldybės ir Komisija, I priedo I.2 straipsnyje.

Savivaldybė turi užtikrinti, kad kiekvienas prieigos taškas:

  • vienu metu veiktų dviejose dažnių juostose (2,4 GHz ir 5 GHz),
  • jo palaikymo ciklas būtų ilgesnis nei 5 metai,
  • vidutinė trukmė tarp gedimų (MTBF) būtų bent 5 metai,
  • visi kiekvieno „WiFi4EU“ tinklo prieigos taškai būtų valdomi iš vieno specialaus centralizuoto valdymo punkto,
  • palaikytų IEEE 802.1x standartą,
  • atitiktų IEEE 802.11ac Wave I standartą,
  • palaikytų IEEE 802.11r standartą,
  • palaikytų IEEE 802.11k standartą,
  • palaikytų IEEE 802.11v standartą,
  •  gebėtų vienu metu aptarnauti bent 50 naudotojų be veikimo pablogėjimo,
  • jame veiktų bent 2x2 daugelio įėjimų ir išėjimų (MIMO) technologija,
  • atitiktų „Hotspot 2.0“ (belaidžio vietinio tinklo aljanso sertifikavimo programos „Passpoint“) standartą.

9.2.2. Koks yra reikalaujamas mažiausias patalpose ar lauke įrengtinų prieigos taškų skaičius?

Reikalaujamas mažiausias prieigos taškų skaičius, taip pat nurodytas kvietimo teikti paraiškas teksto 6.2.2 skirsnyje ir dotacijos susitarimo I priedo I.2 straipsnyje, yra:

Mažiausias lauke įrengiamų prieigos taškų skaičius

Mažiausias patalpose įrengiamų prieigos taškų skaičius

10

0

9

2

8

3

7

5

6

6

5

8

4

9

3

11

2

12

1

14

0

15

9.2.3. Ar galime sumažinti mažiausią prieigos taškų skaičių (ir sumažinti čekio sumą)?

Ne, taip daryti negalima. Prieigos taškų skaičius nustatytas dotacijos susitarimo I priedo I.2 straipsnyje. Nukrypti nuo šios nuostatos negalima, nes schema nėra skirta tam, kad ją būtų galima iš dalies finansuoti arba kad būtų galima įvykdyti tik dalį sąlygų. Tačiau prieigos taškai gali apimti keletą zonų, net jei jos nėra fiziškai arti arba tarpusavyje sujungtos. Be to, tam tikroje vietoje galima įrengti daugiau kaip vieną prieigos tašką (pvz., siekiant pagerinti belaidžio vietinio tinklo signalų priėmimą).

9.2.4. Kiek tinklų turėčiau sukurti savo projektui? Ar toje pačioje savivaldybėje naudinga sukurti kelis tinklus?

Vienas tinklas gali suteikti visų prieigos taškų prieglobą, nepriklausomai nuo interneto paslaugų teikėjo ar prieigos taško IP. Nors iš esmės leidžiama kurti kelis tinklus, tai turėtų būti motyvuojama poreikiu sukurti ir prižiūrėti kelis pradinius puslapius (po vieną kiekvienam tinklui): pvz., vienas tinklas skirtas vietos muziejui, kitas tinklas – visiems kitiems prieigos taškams (rotušei, pėsčiųjų zonai, parkui ir kt.).

Kaip nurodyta pirmiau, nors niekas netrukdo belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovei diegti kelis tinklus ir paskirstyti minimalų prieigos taškų skaičių skirtingiems tinklams, labai rekomenduojama diegti kuo mažiau tinklų dėl šių priežasčių:

  1. Tinklai, kuriuose yra nedidelis prieigos taškų skaičius, per savaitę pajėgūs užtikrinti tik labai nedidelį skaičių jungčių, todėl per „WiFi4EU“ nuotolinio stebėjimo sistemą siunčiami automatiniai įspėjamieji pranešimai.
  2. Kiekvienas diegiamas „WiFi4EU“ tinklas turi būti susietas su skirtingu pradiniu puslapiu.
  3. Dėl kelių tinklų, taigi ir kelių pradinių puslapių, padidėja bendros veiklos ir priežiūros išlaidos.
  4. Galiausiai, jei veikia keli tinklai, atitikties patikros, kurias atlieka „WiFi4EU“ nuotolinio stebėjimo sistema iki išmokos išmokėjimo, bus vykdomos atskirai kiekviename deklaruotame tinkle. Kitaip tariant, INEA negalės išmokėti čekio sumos, nebent kiekvienas deklaruotas tinklas atitiks dotacijos susitarimo 2.4 straipsnyje nurodytus minimalius (pvz., vaizdinės tapatybės, minimalaus galutinių paslaugų gavėjų junglumo) techninius reikalavimus.

Nepaisant to, savivaldybei gali būti naudinga įdiegti kelis tinklus (t. y. paskirstyti minimalų prieigos taškų skaičių keliems tinklams), jei, jos nuomone, būtina jos skaitmenines paslaugas reklamuoti atskiruose įėjimo tinklalapiuose (pradiniame puslapyje). Pavyzdžiui, savivaldybė gali turėti vieną tinklą (įskaitant prieigos taškus) savo rotušėje ir (arba) kituose viešuosiuose pastatuose, kuriuose teikiamos e. valdžios paslaugos vietos piliečiams, taip pat turėti kitą išorės lankytojams skirtą tinklą, kurio prieigos taškai yra turizmo biure ir (arba) kituose kultūros objektuose.

9.2.5. Ar kiekvienoje vietovėje galima įrengti daugiau negu vieną prieigos tašką?

Taip. Dotacijos susitarime nenustatoma jokių prieigos taškų paskirstymo apribojimų. Nuspręsti turi pačios savivaldybės, atsižvelgdamos į tai, kaip, jų nuomone, prieigos taškai geriausiai pasitarnautų naudotojams.

9.2.6. Ar esamų prieigos taškų atnaujinimas padengiamas „WiFi4EU“ čekio lėšomis?

Taip, „WiFi4EU“ čekį galima panaudoti esamo viešojo belaidžio vietinio tinklo atnaujinimui finansuoti su sąlyga, kad dėl atnaujinimo tinklas atitiks kvietimo teikti paraiškas tekste nurodytas sąlygas.

9.3. SSID (Paslaugų rinkinio identifikatorius)

9.3.1. Kaip turėtų būti diegiamas tinklas (SSID)?

WiFi4EU tinklas SSID turėtų būti pavadintas pagal dotacijos susitarimo I priedą. „WiFi4EU“ tinklo pavadinimas reiškia pavadinimą, kurį savivaldybė gali suteikti „WiFi4EU“ tinklui (pvz., rotušė), kad galėtų nurodyti jo tapatybę bendraudama su INEA ir atskirti jį nuo kitų tinklų.

9.3.2. Ar galima naudoti kitą nei „WiFi4EU“ SSID?

Be standartinio „WiFi4EU“ SSID (pagrįsto atviru tinklu ir pradiniu puslapiu), taip pat galima transliuoti:

– vieną SSID savivaldybės vidaus naudojimui, pvz., teikiant paslaugas administravimo tarnybų darbuotojams miesto rotušėje arba viešojoje bibliotekoje, arba pažangiojo miesto projektui

ir (arba)

– vieną SSID siekiant užtikrinti saugią „WiFi4EU“ naudotojų tapatumo nustatymo sistemą per pirmąjį „WiFi4EU“ diegimo etapą (pvz., „WiFi4EU – Secure“).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad per antrąjį „WiFi4EU“ diegimo etapą bus sukurta saugi bendra tapatumo patvirtinimo sistema, skirta visiems „WiFi4EU“ tinklams Europoje (taip pat žr. 9.4 klausimą). Todėl, jei per pirmąjį etapą (kaip ir pirmiau minėtu atveju) sukuriamas vietinis SSID, kuriuo užtikrinama saugi tapatumo nustatymo sistema, jis gali būti pašalintas per antrąjį etapą arba jį toliau galima transliuoti vienu metu.

Bet kokiu atveju, nė viena papildoma SSID transliacija neturėtų pabloginti visuomenei teikiamos paslaugos kokybės. Savivaldybė taip pat turėtų tinkamai atskirti tokius SSID pavadinimus nuo „WiFi4EU“ atvirojo SSID.

Išsamesnė informacija pateikiama dotacijos susitarimo I priede / I.5 straipsnyje.

9.3.3. Ar savivaldybė privalo transliuoti SSID su atviru pradiniu puslapiu, be naudotojo tapatybės nustatymo?

Iniciatyva „WiFi4EU“ siekiama sudaryti sąlygas kuo lengviau viešosiose erdvėse naudotis nemokamais belaidžiais vietiniais tinklais. Todėl manome, kad tinkamiausia būtų pati paprasčiausia prisijungimo procedūra, iš esmės grindžiama vienu prisijungimo mygtuko paspaudimu. Tačiau jei pagal nacionalinės teisės aktus būtų reikalaujama, kad savivaldybė nustatytų kitas registravimo ir tapatumo nustatymo procedūras, jos gali būti įgyvendintos, pavyzdžiui, reikalaujant papildomų naudotojo duomenų. Jei tokių juridinių prievolių nėra, turėtų būti įgyvendinama vienu prisijungimo mygtuko paspaudimu grindžiama procedūra.

9.4. Kas atsakingas už naudotojo tapatumo nustatymą?

Per pirmąjį iniciatyvos įgyvendinimo etapą už naudotojų tapatumo nustatymą, leidimų jiems suteikimą ir apskaitą atsakingos savivaldybės. Per antrąjį etapą bus sukurta bendra ES lygmens tapatumo nustatymo sistema, pagal kurią savivaldybės turės pakeisti savo tinklų konfigūraciją, kad galėtų prie jos prisijungti. Už naudotojų tapatumo nustatymą ir apskaitą ir toliau bus atsakingos savivaldybės. Išsamesnė informacija apie šiuos du etapus pateikiama dotacijos susitarimo I priede.

9.5. Ar reikalaujama sertifikavimo programos „Passpoint“?

Kaip nurodyta dotacijos susitarimo I priede, „hotspot 2.0“ yra sumontuotinos „WiFi4EU“ įrangos reikalavimas, kad būtų galima pasinaudoti „WiFi4EU“ čekio lėšomis. Reikalaujama sertifikavimo programos „Passpoint“, kad būtų užtikrintas įrangos sąveikumas ne tik su kitų gamintojų įranga, bet ir su bendra tapatumo patvirtinimo sistema, kurią Komisija teiks vėliau per antrąjį iniciatyvos „WiFi4EU“ įgyvendinimo etapą.

9.6. Ar galite pateikti įrangos, atitinkančios „Wifi4UE“ reikalavimus, sąrašą?

Čia galite rasti paskelbtų belaidžio vietinio tinklo SERTIFIKUOTŲ „Passpoint®“ prietaisų sąrašą.

9.7. Ar iniciatyva „WiFi4EU“ veikia pradinio puslapio serveryje?

Dotacijos susitarimo I priedo I.5.1 straipsnyje išvardijami reikalavimai, kuriuos turi atitikti pradinis puslapis per pirmąjį diegimo etapą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad nėra jokio centralizuoto pradinio puslapio serverio. Per antrąjį etapą Komisija suteiks saugią bendrą tapatumo patvirtinimo sistemą ir savivaldybės turės pakeisti savo tinklų konfigūraciją, kad galėtų prie jos prisijungti. Vis dėlto savivaldybės ir toliau turės teikti pradinį puslapį. Taip pat žr. 9.4 klausimą.

9.8. Koks yra diegimo paslaugų teikėjo atrankos terminas?

Pagal dotacijos susitarimą savivaldybės turi įgyvendinti projektą per 18 mėnesių. Atkreipkite dėmesį į tai, kad per šį 18-os mėnesių įgyvendinimo laikotarpį diegimo bendrovės pasirinkimo terminas nėra nustatytas. Tačiau savivaldybėms rekomenduojama atranką surengti kuo greičiau, kad galėtų laikytis galutinio projekto įgyvendinimo termino.

9.9. Ar antruoju belaidžio vietinio tinklo diegimo etapu saugiu tapatumo nustatymo ir stebėsenos sprendimu bus reikalaujama, kad naudotojai kaip nors nurodytų savo tapatybę (pvz., naudodami telefono numerį)?

Antruoju etapu veiks ES lygmens bendra registravimo ir tapatumo nustatymo sistema, kuria bus suderintas naudotojų prisijungimo metodas ir sudarytos sąlygos jiems lengvai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Šiuo metu neturime daugiau informacijos, kaip tai bus įgyvendinta techniškai, nes sistema bus nupirkta vėliau šiais metais.

9.10. Ar „WiFi4EU“ tinkle srautas gali būti ribojamas, pavyzdžiui, nustatant duomenų arba laiko apribojimus vienam vartotojui, kad būtų išvengta tinklo perkrovos, arba visiškai uždraudžiant naudotis tam tikromis paslaugomis, turiniu ir svetainėmis, kad būtų užtikrintas tinklo saugumas?

ietos valdžios institucijos, pagal iniciatyvą „WiFi4EU“ teikiančios galimybę nemokamai jungtis prie interneto per vietos belaidžio ryšio tinklą, privalo laikytis įpareigojimų užtikrinti atvirą interneto prieigą, numatytą Reglamente (ES) 2015/2120, nepriklausomai nuo to, ar paslaugą teikia komercinis tarpininkas, ar tiesiogiai vietos valdžios institucija.

Apskritai, kaip numatyta Reglamento (ES) 2015/2120 3 straipsnio 1 dalyje, interneto prieigos paslaugų teikėjai, teikdami interneto prieigos paslaugas, visam srautui turėtų taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, nepriklausomai nuo to, kas yra siuntėjas ir gavėjas, koks turinys prieinamas ar platinamas ir kokie galiniai įrenginiai ir taikomosios programos ar paslaugos naudojami.

Riboti duomenų kiekį ir (arba) laiką vienam naudotojui leidžiama tik laikantis šių principų, kai reikia užtikrinti sklandų tinklo veikimą ir ypač sąžiningą pajėgumų paskirstymą naudotojams piko laiku, laikantis dotacijos susitarimo, kurį turi pasirašyti savivaldybės, I priedo I.4 punkto.

Taip pat leidžiama taikyti pagrįsto* srauto valdymo priemones. Be to, 3 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė įgyvendinti papildomas srauto valdymo priemones, kai jos pateisinamos būtinybe, be kita ko:

  • išlaikyti tinklo, per tą tinklą teikiamų paslaugų ir galutinių paslaugų gavėjų galinių įrenginių vientisumą ir saugumą;
  • išvengti gresiančios tinklo perkrovos ir sušvelninti neįprastos arba laikinos tinklo perkrovos poveikį, su sąlyga, kad lygiaverčiams srautams taikomos vienodos sąlygos. Išsamesnė informacija apie tai, kaip įgyvendinti reglamentą, skelbiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) parengtose įgyvendinimo gairėse.

Be to, pagal iniciatyvą „WiFi4EU“ remiamuose vietos tinkluose, per kuriuos belaidžiu ryšiu galima jungtis prie interneto, reikia laikytis taikomų paslaugos tinkamumo ir kokybės reikalavimų, t. y. tinklas neturi būti perkrautas dėl tranzitinio tinklo reikalavimų, kuriais naudotojams užtikrinamas kokybiškas interneto ryšys, nepaisymo (žr. l.3 skirsnį).

* Priemonės gali būti laikomos pagrįstomis, kai jos skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir pagrįstos objektyviai skirtingais paslaugų kokybės reikalavimais, keliamais konkrečių kategorijų srautui, o ne komerciniais argumentais. Tokiomis priemonėmis neturi būti stebimas konkretus turinys, ir jos neturi būti taikomos ilgiau, nei būtina.

9.11. Ar galima naktį kelioms valandoms nutraukti paslaugų teikimą „WiFi4EU“ tinkle?

„WiFi4EU“ tinklai turi suteikti iš esmės neribotą prieigą prie interneto ir turi veikti bent trejus metus po to, kai jų įdiegimą patvirtina INEA. Veikimui patikrinti įdiegta nuotolinio stebėjimo sistema. Paslaugų teikimas „WiFi4EU“ tinkluose gali būti laikinai nutraukiamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Toks nutraukimas neturėtų trukti ilgiau nei išskirtinės aplinkybės, dėl kurių paslaugų teikimas buvo nutrauktas. INEA gali prašyti pagrįsti išimtines aplinkybes, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas.

10. KITA

10.1. Kas yra „WiFi4EU“ bendruomenė? Kaip galime joje dalyvauti?

„WiFi4EU“ bendruomenė yra sąveikusis forumas, kuris yra suinteresuotųjų šalių (t. y. savivaldybių ir belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovių) tiesioginis ryšio punktas, skirtas informacijos apie iniciatyvą „WiFi4EU“ mainams.

Tinklaraščiais, moderuojamomis diskusijomis ir žinių bei informacijos mainais bendruomenė siekia puoselėti dialogą ir leisti dalyviams tarpusavyje dalytis geriausia praktika ir patirtimi, taip pat išplėsti bendrą su „WiFi4EU“ susijusio bendravimo sritį.

Nuoširdžiai raginame prisijungti prie bendruomenės ir joje dalyvauti https://futurium.ec.europa.eu/en/wifi4eu-community?language=lt.

10.2. Koks bus „Brexit“ poveikis JK paraiškų teikėjams?

Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojus Susitarimui dėl JK išstojimo iš ES (Susitarimui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos), ypač jo 127 straipsnio 6 daliai, 137 ir 138 straipsniams, nuorodos į fizinius arba juridinius asmenis, gyvenančius arba įsisteigusius Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat turi būti suprantamos kaip nuorodos į fizinius arba juridinius asmenis, gyvenančius arba įsisteigusius Jungtinėje Karalystėje. Todėl JK rezidentai ir subjektai galėjo dalyvauti visuose keturiuose „WiFi4EU“ kvietimuose teikti paraiškas.

Be to, JK pareiškėjai ir gavėjai ir toliau turi teisę gauti ES lėšas per visą dotacijų, kuriomis įgyvendinama 2014–2020 m. ES daugiametė finansinė programa (DFP), laikotarpį, taip pat ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, jei, kaip visada, laikomasi taikytinų taisyklių, pvz., dėl tinkamų finansuoti išlaidų. Tai taikytina dabartinėms dotacijoms ir vykdomoms procedūroms, net jei biudžetiniai ir (arba) teisiniai įsipareigojimai dėl įsipareigojimų asignavimų pagal 2014–2020 m. DFP prisiimti po 2020 m. gruodžio 31 d.

10.3. Ar yra kokia nors oficialiai pripažinta „WiFi4EU“ konsultavimo įmonė ir (arba) diegimo bendrovė, kurių pagalbos turėtume prašyti rengdami paraišką ir (arba) diegdami tinklą?

Ne. Nei Europos Komisija, nei INEA nėra oficialiai paskyrusios ar rekomendavusios jokių konkrečių su iniciatyva „WiFi4EU“ susijusių belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovių ir (arba) konsultavimo įmonių. Todėl būkite atsargūs, jei į jus tiesiogiai kreiptųsi organizacijos, tvirtinančios, kad yra oficialiai pripažintos arba oficialiai paskirtos šių paslaugų teikėjos, ir (arba) pamatytumėte tokio pobūdžio reklamos skelbimų ar naujienų straipsnių, įskaitant atvejus, kuriais naudojamas „WiFi4EU“ logotipas ir (arba) ES vėliava. Taip pat maloniai prašome apie tai pranešti pagalbos tarnybai ir pateikti jai išsamesnės informacijos, kad Europos Komisija galėtų imtis priemonių šios dezinformacijos sklaidai sustabdyti. Visų pirma Europos Komisija ir INEA pasilieka teisę panaikinti belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovių, taikančių tokius nekonkurencinius metodus, registraciją. Atkreipkite dėmesį į tai, kad belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės registruotis „WiFi4EU“ portale gali bet kuriuo metu. Tačiau šių bendrovių portale pateikiama informacija yra tik orientacinė. Ji nereiškia, kad bendrovė ar jos teikiamos paslaugos yra oficialiai pripažintos. Kiekviena savivaldybė turi pati pasirinkti jos „WiFi4EU“ viešąją belaidžio interneto zoną įrengsiančią belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovę, laikydamasi vietos standartinių procedūrų (viešųjų pirkimų taisyklių).

10.4. Ar yra kokių nors viešųjų pirkimų klausimams dėl COVID-19 taikomų gairių?

Savivaldybės ir belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrovės turėtų laikytis sąskaitų faktūrų išrašymą reglamentuojančių nacionalinių finansinių taisyklių. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su COVID-19 virusu, įprasti nacionaliniai viešųjų pirkimų terminai gali būti pernelyg griežti, todėl gali laikinai trukdyti perkančiosioms organizacijoms, pvz., savivaldybėms, norinčioms greičiau sudaryti sutartį su belaidžio vietinio tinklo diegimo bendrove, laiku reaguoti į artėjančius terminus.

Yra precedentų, kai nepaprastosios padėties atveju buvo galima taikyti išimtines supaprastinimo priemones.

Pavyzdžiui, atsižvelgdama į prieglobsčio krizę, 2015 m. Europos Komisija priėmė toliau nurodomas dėl skubos taikomas viešųjų pirkimų gaires, kuriose paaiškinama, kada būtų leidžiama tiesiogiai sudaryti sutartį su rangovu. Žr. Gaires.

Nacionalinės viešųjų pirkimų institucijos gali patarti, kaip taikyti šias gaires atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Kaip susisiekti su savo nacionaliniu atstovu.

10.5. Ar bus pratęstas tinklo diegimo laikas „WiFi4EU“ lėšų gavėjams pagal pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį kvietimus teikti paraiškas?

Koronaviruso protrūkis daro didelį poveikį tūkstančiams Europos savivaldybių. Žinome, kad kai kuriose Europos šalyse taikomos griežtos izoliavimo priemonės lėtina ar net stabdo „WiFi4EU“ tinklų diegimą. Atsižvelgdama į šias nenumatytas aplinkybes, Europos Komisija nusprendė pratęsti tinklo diegimo laiką „WIFi4EU“ lėšų gavėjams pagal pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį kvietimus teikti paraiškas, kad kiekviena tinklą diegianti savivaldybė galėtų užbaigti savo projektus. Pradinis 18 mėnesių įgyvendinimo laikotarpis, skirtas „WiFi4EU“ tinklo diegimui užbaigti, eksploatavimui pradėti ir apie tai paskelbti, pratęsiamas papildomiems aštuoniems mėnesiams.

10.6. Kodėl diegimo bendrovės praneštas prisijungusių naudotojų ir (arba) prijungtų prietaisų skaičius skiriasi nuo „WiFi4EU“ stebėjimo sistema nustatytų naudotojų ir (arba) prietaisų skaičiaus?

„WiFi4EU“ stebėjimo priemone galima suskaičiuoti tik tuos naudotojus ir (arba) prietaisus, kurie vietos portale atliko visą ryšio ciklą, be kita ko, parsisiuntė sekimo kodą, prietaise tinkamai atvaizdavo atitinkamą „WiFi4EU“ reklamjuostę ir perdavė sekimo kodo duomenis atgal į „WiFi4EU“ stebėjimo serverius (tai maždaug yra 70 kilobaitų perduotų duomenų). Jeigu ciklas nutraukiamas, „WiFi4EU“ sistemoje naudotojo ir (arba) prietaiso negalima įtraukti į statistiką. Todėl visos jungtys su prieigos taškais, kurių dydis yra mažesnis kaip 70 kilobaitų, turėtų būti automatiškai pašalinamos iš skaičiavimo.

10.7. Kodėl vis dar gaunu įspėjimus apie pradinio puslapio neatitiktį, jeigu savitikros testo „SelfTestModus“ rezultatai yra teigiami?

Net jei savitikros testas atliktas sėkmingai, tai nereiškia, kad visi naudotojai, prisijungę prie pradinio puslapio, išvys „WiFi4EU“ logotipą ir (arba) reklamjuostę, kaip numatyta. Tai tik reiškia, kad prietaisas, kuriuo buvo atliktas testas, atitinka reikalavimus. Kiekvieno naudoto prietaiso ekrano dydis gali skirtis, jis gali palaikyti skirtingas ekrano skiriamąsias gebas ar konfigūracijas turiniui pateikti. Sekimo kodas tikrina, ar laikomasi visų įgyvendinimo gairėse nustatytų kriterijų, remdamasis to konkretaus prietaiso skiriamąja geba ir (arba) konfigūracija. Būtent dėl šios priežasties savitikros testas negali 100 % garantuoti, kad pradinis puslapis veikia, kaip numatyta, visuose prijungtuose prietaisuose. Raginame diegimo bendroves ir savivaldybes išbandyti sekimo kodo veikimą įvairiuose prietaisuose (kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose, portretiniu ar kraštovaizdžio režimu).

10.8. Kaip turėčiau atlikti savitikros testą „SelfTestModus“, aprašytą diegimo gairėse?

Savitikros režimą „SelfTestModus“ galima aktyvuoti kuriant vietos portalą. Jį reikėtų išbandyti skirtinguose prietaisuose naudojant skirtingas ekrano konfigūracijas (mažas, didelis ekranas, portretinis, kraštovaizdžio režimas), kad būtų galima patvirtinti tinkamą vaizdinės tapatybės rodymą. Be to, išbandyti reikėtų tiesiogiai prisijungus prie „WiFi4EU“ tinklo.

Atkreipkite dėmesį į konfigūracijos skirtumus, išanalizuokite vadinamąjį patvirtinimo žurnalą ir atitinkamai pataisykite pradinio puslapio dizainą, kaip nurodyta sekimo kodo fragmento įdiegimo gairėse (galima rasti adresu https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-telecom/wifi4eu). Ypatingą dėmesį skirkite 5.6 skirsniui dėl „WiFi4EU“ vaizdinės tapatybės dydžio ir vietos.

Taip pat užtikrinkite, kad užbaigę „SelfTestModus“, jį išjungtumėte ir taip užtikrintumėte tolesnį duomenų srautą per sekimo kodo fragmentą į Europos Komisijos/INEA nuotolinio stebėjimo sistemą (Sekimo kodo fragmento įdiegimo gairės, 6.4 skirsnis).

#Wifi4EU on Twitter