Konsulinė apsauga
Europos Sąjungos piliečių konsulinė apsauga užsienyje

Konsulinė apsauga

Kiekvienas ES pilietis ES nepriklausančioje šalyje, kurioje jo šalis neturi atstovybės, turi teisę į bet kurios kitos ES šalies diplomatinių arba konsulinių įstaigų apsaugą.

Tokiu atveju ES piliečiai turi teisę į apsaugą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos ES šalies piliečiai.

Kokia pagalba teikiama?

Kai ES pilietis tokiu atveju prašo kitos ES šalies ambasados arba konsulato pagalbos, kaip pilietybės įrodymą jis turi pateikti pasą arba tapatybės kortelę. Jei šie dokumentai buvo pavogti arba pamesti, ambasada gali priimti bet kokį kitą įrodymą.

Apsaugą suteikiančios diplomatinės ir konsulinės atstovybės pagalbos prašantį asmenį turi traktuoti taip, tarsi jis būtų ES šalies, kuriai jos atstovauja, pilietis.

Paprastai ES šalių ambasadų ir konsulatų siūloma apsauga yra tokia:

  • pagalba mirties atveju;
  • pagalba sunkaus nelaimingo atsitikimo arba ligos atveju;
  • pagalba arešto arba įkalinimo atveju;
  • pagalba smurtinių nusikaltimų aukoms;
  • pagalba nelaimę patyrusiems Sąjungos piliečiams ir jų repatriacija.

Kokių veiksmų šioje srityje ėmėsi Europos Komisija? (Atgaline chronologine tvarka.)

2015 m. balandžio 20 d. ES valstybės narės priėmė direktyvą dėl už ES ribų gyvenančių arba keliaujančių Europos piliečių konsulinės apsaugos. Direktyvoje paaiškinama, kada ir kaip ES nepriklausančioje šalyje nelaimės ištikti ES piliečiai turi teisę gauti pagalbos iš kitų ES šalių ambasadų arba konsulatų. Taip siekiama supaprastinti konsulinių įstaigų bendradarbiavimą ir sustiprinti Europos piliečių teisę į konsulinę apsaugą.

2011 m. kovo 23 d. Komisija paskelbė Komunikatą dėl konsulinės apsaugos, kuriame įvertinamas 2007–2009 m. veiksmų planas ir nurodoma, kokių priemonių bus imamasi ateinančiais metais.

Komisija taip pat sukūrė šią piliečiams skirtą konsulinės apsaugos interneto svetainę. Joje, be kitos naudingos informacijos, pateikiami ES šalių konsulatų ir ambasadų ES nepriklausančiose šalyse kontaktiniai duomenys.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ši apsauga užtikrinama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 23 straipsniais. Ši teisė įtvirtinta ir ES pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje.

2011 m. kovo mėn. komunikate apžvelgiami veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant Komisijos 2007 m. gruodžio mėn. veiksmų planą. Jame išdėstytos priemonės, kurių pasiūlyta imtis 2007–2009 metais. Plane daugiausia dėmesio buvo skiriama konsulinės apsaugos didinimui ir aktyvesniam piliečių informavimui apie šią teisę.

2006 m. lapkričio mėn. Europos Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl ES piliečių diplomatinės ir konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse, kurioje pateikė idėjų, kurias reikėtų svarstyti siekiant sustiprinti šią ES piliečių teisę.

 

Last update: 06/18/2018 Puslapio pradžia
Turite pasirinkti ES valstybę narę arba ES nepriklausančią šalį