Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Gibraltaras

Naujausia redakcija: 16-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Gibraltaras

 

TURINIO LENTELE

Įstatymai Įstatymai
Poįstatyminiai teisės aktai Poįstatyminiai teisės aktai
Teismai Teismai

 

Gibraltaro teisės sistemą reglamentuoja 1969 m. Gibraltaro konstitucinis dekretas, įstatymų (parlamento dekretų) rinkinys, papročių teisė, konvencijos ir normos.

Pagrindiniai Gibraltaro teisės šaltiniai yra parlamento dekretai, Jungtinės Karalystės įstatymai, kurie pagal vyriausybės potvarkį yra taikomi Gibraltare, Europos Bendrijos teisė, poįstatyminiai teisės aktai ir teismų sprendimais pagrįsta papročių teisė. Šių šaltinių hierarchija yra apibrėžta toliau. Jeigu tarp įvairių teisės šaltinių kyla prieštaravimų, jie pirmiausia sprendžiami teismuose.

Gibraltaro civilinė teisė neišdėstyta civilinės teisės kodekse. Dauguma civilinės teisės dalykų yra nustatyti papročių teisėje, nors yra ir tam tikrų sričių svarbių teisės aktų.

Įstatymai

Įstatymus priima Gibraltaro Susirinkimų Rūmai. Kad siūlomas teisės aktas, kuris vadinamas įstatymo projektu, būtų priimtas, už jį turi balsuoti Susirinkimų Rūmų narių dauguma. Jį taip pat tvirtina Jos didenybė karalienė arba Jos didenybės vardu – Gibraltaro gubernatorius. Daugumą priimamų Gibraltaro įstatymo projektų Susirinkimų Rūmams teikia Vyriausybės ministrai, bet prieš tai jie paprastai būna svarstomi.

Susirinkimų Rūmus sudaro 15 renkamų narių, iš kurių 8 nariai atstovauja Gibraltaro vyriausybei, o likusieji 7 nariai yra opozicijos atstovai.

Įstatymo projektą pateikus Susirinkimų Rūmams, yra svarstomi projekto principai (vyksta antrasis svarstymas), po to prasideda išsamus jo nuostatų svarstymas kuriame nors komitete (vyksta komitetų svarstymo etapas), vėliau Susirinkimų Rūmai tęsia įstatymo projekto nuostatų ir komiteto pasiūlytų pakeitimų svarstymą („Ataskaita“ ir „Trečiasis svarstymas“).

Kai įstatymo projektas parlamente pereina visus svarstymo etapus, jis yra siunčiamas Gibraltaro gubernatoriui, kuris duoda karališkąjį patvirtinimą. Tuomet įstatymo projektas tampa parlamento dekretu.

Parlamento dekretas įsigalioja jo paskelbimo Gibraltaro vyriausybės laikraštyje dieną, jeigu dekrete nenumatyta kitaip. Faktiškai daugumoje parlamento dekretų arba yra nurodoma jo įsigaliojimo data, arba nustatoma, kad būtina priimti dekretą dėl įsigaliojimo.

Ginčus dėl teisės aktų aiškinimo, įskaitant įstatymo nuostatų konstitucingumo klausimus, gali spręsti teismai.

back

viršųviršų

Poįstatyminiai teisės aktai

Daugelis parlamento dekretų suteikia teisę gubernatoriui arba kitoms valdžios institucijoms, pavyzdžiui, Vyriausybės ministrams, priimti poįstatyminius teisės aktus.

Vyriausybės ir kitų valdžios įstaigų patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai gali būti įvairūs: vyriausybės potvarkiai, reglamentai arba taisyklės.

Tikslus, kuriems tokie teisės aktai gali būti skirti, reglamentuoja atitinkamas parlamento dekretas. Juose taip pat yra nustatyta įstatymų įsigaliojimo data, išvardijamos išsamių įstatymo nuostatų vykdymo sąlygos ir kai kuriais atvejais – įstatymų pakeitimai.

Konkretiems poįstatyminiams teisės aktams taikomi procedūrų reikalavimai priklauso nuo pirminio parlamento dekreto nuostatų, tačiau yra taikomas ir bendrasis reikalavimas, kad visi poįstatyminiai teisės aktai turi būti skelbiami. Kai kurių poįstatyminių teisės aktų, pvz., daugumos dekretų dėl įsigaliojimo, paprastai nereglamentuoja jokios parlamento procedūros. Taigi pasirašytas toks teisės aktas įsigalioja jo paskelbimo Gibraltaro vyriausybės laikraštyje dieną, nebent būtų numatyta kitaip.

Visi poįstatyminiai teisės aktai turi atitikti parlamento įgyvendinimo dekreto nuostatas ir neturi galios, jeigu jie viršija dekreto apibrėžtus įgaliojimus arba jeigu juos rengiant buvo pažeista privaloma jų patvirtinimo procedūra. Poįstatyminiai teisės aktai taip pat gali būti ginčijami dėl kitų dalykų, tarkime, dėl prieštaravimo kitų įstatymų, tokių kaip 1969 m. Gibraltaro konstitucinis dekretas ar tiesiogiai taikoma EB teisė, nustatytoms teisėms. Tokius teisės aktus galima užginčyti kreipiantis į Gibraltaro aukščiausiąjį teismą su prašymu išnagrinėti poįstatyminį teisės aktą. Paprastai padėtis ištaisoma paskelbiant, kad teisės aktas negalioja arba prieštarauja konstitucijai.

back

viršųviršų

Teismai

Gibraltaro teismų sprendimai yra svarbūs rengiant įstatymus. Jie ne tiktai priima teisės aktus aiškinančius vykdytinus sprendimus, bet ir formuoja papročių teisę, kuri apima didelę civilinės ir komercinės teisės dalį. Gibraltaro papročių teisė taip pat remiasi Anglijos ir Velso papročių teise.

Papročių teisė yra suformuota remiantis teismų sprendimais ankstesnėse bylose (arba precedentų teise). Svarbi papročių teisės sistemos ypatybė – tai precedento doktrina, arba stare decisis. Tai iš esmės reiškia, kad nagrinėdamas konkrečią bylą teismas turi atsižvelgti į ankstesnėse bylose dėl to paties dalyko išdėstytus teisės principus ir, jeigu toks precedentas yra privalomas, teismas turi remtis ankstesnės bylos argumentais. Norint suprasti precedento doktrinos veikimą, būtina išsiaiškinti, kurie ankstesni teismų sprendimai yra privalomi kitiems teismams ir kurios tų sprendimų dalys yra privalomos konkrečioje byloje. Daugiau informacijos apie Gibraltaro teismų sistemą galite rasti tinklalapyje Teisingumo sistema – Jungtinė Karalystė.

Bendrasis principas, pagal kurį nustatoma, kuriems kitiems teismams yra privalomi ir kurių teismų sprendimai, yra toks: teismas privalo remtis ankstesniais aukštesniojo teismo sprendimais. Apeliaciniams teismams taip pat gali būti privalomi ankstesni to paties teismo sprendimai. Norint išsiaiškinti, kurie precedentai yra privalomi konkrečiam teismui, būtina laikytis Gibraltaro teisės sistemos teismų hierarchijos.

back

viršųviršų

Gibraltare civilinės, komercinės ir šeimos teisės bylas pirmiausia sprendžia šalies Aukščiausiasis teismas. Kadangi Pirmosios instancijos teismas šiuo metu svarsto tiktai civilines bylas, kuriose ieškinio suma neviršija 1000 svarų sterlingų, Aukščiausiasis teismas taip pat svarsto daugelį pirmosios instancijos civilinių bylų. Magistratų teismo, kuris pirmiausia svarsto baudžiamąsias bylas, civilinė jurisdikcija taip pat yra ribota šeimos ir kai kuriose kitose bylose. Šio teismo sprendimai yra neprivalomi tam pačiam teismui ir bet kuriam kitam teismui. Magistratų teismui ir Pirmosios instancijos teismui yra privalomi Aukščiausiojo teismo, Apeliacinio teismo ir Slaptosios tarybos sprendimai.

Aukščiausiasis teismas nagrinėja apeliacinius skundus, kuriuos pateikia Pirmosios instancijos teismas. Aukščiausiasis teismas taip pat nagrinėja pirmosios instancijos civilines bylas, kurių vertė viršija nustatytą viršutinę ribą, be to, kai kurie procesiniai veiksmai (pvz., dėl šmeižto ar bylos peržiūrėjimo) gali būti pradėti Aukščiausiajame teisme. Šio teismo nagrinėjamose bylose sprendimą paprastai priima vienas teisėjas, jis žemesniajam teismui yra privalomas, bet nebūtinai privalomas kitam Aukščiausiojo teismo teisėjui. Aukščiausiajam teismui yra privalomi Apeliacinio teismo ir Slaptosios tarybos sprendimai.

Sprendimus dėl Apeliaciniam teismui pateiktų apeliacinių skundų priima dviejų ar trijų teisėjų kolegijos (lordai teisėjai). Jų sprendimai yra privalomi žemesniesiems teismams ir specializuotiems teismams, taip pat pačiam Apeliaciniam teismui. Visgi yra taisyklės, kad Apeliaciniam teismui yra privalomi ankstesni šio teismo sprendimai (pvz., jeigu priimdamas ankstesnį sprendimą teismas neatsižvelgė į svarbų teisės aktą ar privalomą teisės šaltinį ir dėl to būtų priėmęs kitokį sprendimą, jeigu svarstomu klausimu yra vienas kitam prieštaraujančių Apeliacinio teismo sprendimų arba jeigu ankstesnis Apeliacinio teismo sprendimas prieštarauja vėlesniam Slaptosios tarybos sprendimui), išimčių. Slaptosios tarybos sprendimai Apeliaciniam teismui yra privalomi.

back

viršųviršų

Aukščiausia apeliacinė Gibraltaro instancija yra Londone posėdžiaujanti Slaptoji taryba. Apeliacinius skundus paprastai nagrinėja penkių narių Teisėjų komitetas.

Slaptosios tarybos sprendimai yra privalomi visiems pagal hierarchiją žemesnės instancijos teismams. Slaptajai tarybai paprastai yra privalomi jos pačios sprendimai, nors ji gali jų nesilaikyti, jeigu toks jos sprendimas yra pagrįstas (ji atsižvelgia į tai, kad yra pavojus pažeisti anksčiau priimtus sprendimus).

Pagaliau Europos Bendrijos teisės atžvilgiu aukščiausia institucija yra Europos Teisingumo Teismas.

Be to, būtina žinoti, kurios teismo sprendimo dalys yra privalomos. Kitam teismui privaloma sprendimo dalis yra ratio decidendi („sprendimo motyvai“) arba įstatymo punktai, kurie, teismo nuomone, buvo svarbūs jo išvadai atitinkamoje byloje. Kai kuriose teismo sprendimo dalyse gali būti nurodyti obiter dicta („atsitiktinės pastabos“) dalykai, kurie yra neesminiai teismo išvadai, todėl šios sprendimo dalys yra neprivalomos (nors dar gali turėti įtikinamąją galią).

Ankstesnės bylos ratio decidendi taip pat netaikomas, jeigu yra aiškiai atskirti ankstesnės bylos ir šiuo metu teismo nagrinėjamos bylos faktai. Vietoj to teismas atskiria ankstesnę bylą, t. y. laiko, kad jos ratio decidendi su nagrinėjama byla yra nesusiję.

Net jeigu teismo sprendimai yra neprivalomi, jie dažnai turi įtikinamąją galią. Teismai taip pat gali atsižvelgti į kitų papročių teisės jurisdikcijų, pvz., Australijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos, sprendimus bei akademinius raštus.

Svarbus papročių teisės sistemos aspektas – sprendimų skelbimas. Teismo sprendimai yra skelbiami viešai, nors gali būti išimčių (su vaikais ar nacionalinio saugumo klausimais susijusiose bylose). Be to, svarbūs sprendimai gali būti skelbiami Gibraltaro teismo sprendimų apžvalginiame rinkinyje.

Papildoma informacija

  • Gibraltaro vyriausybė English

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Jungtinė Karalystė - Bendro pobūdžio informacija »

back

viršųviršų

Naujausia redakcija: 16-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė