Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Konsultacijos dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) modernizavimo ir supaprastinimo

Konsultacijos dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) modernizavimo ir supaprastinimo

Konsultacijos
Konsultacijos dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) modernizavimo ir supaprastinimo

ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) suformuota septintojo dešimtmečio pradžioje siekiant tikslų, iškeltų Romos sutartyje (1957 m.), o vėliau įtrauktų į Europos Sąjungos sutartį. Kaip ir visai kitai ES politikai arba programoms, BŽŪP taikomos ir kitos Sutarties nuostatos siekiant užtikrinti jos suderinamumą su bendrais Sąjungos tikslais.

Sutarties 39 straipsnyje (EB sutarties ankstesniame 33 straipsnyje) nurodomi bendros žemės ūkio politikos tikslai:

a) didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą,

b) tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas,

c) stabilizuoti rinkas,

d) garantuoti pakankamą tiekimą,

e) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.
 

BŽŪP keletą kartų reformuota. Naujausia reforma, dėl kurios apsispręsta 2013 m., įvyko 2015 m. Nuo to laiko aplinkybės, kuriomis ši reforma parengta, gerokai pasikeitė. Visų pirma:

  • žemės ūkio produktų kainos gerokai sumažėjo, o netikrumas rinkoje padidėjo. Tai įvyko, be kita ko, dėl makroekonominių veiksnių, geopolitinės įtampos, ir dėl to sunku tiksliai planuoti sektoriaus veiklą ilguoju laikotarpiu;
  • prekybos derybų srityje akivaizdu, kad daugiašaliai susitarimai užleidžia vietą dvišaliams susitarimams. Dėl tokios raidos būtina rasti aktyvių ir pasyvių interesų pusiausvyrą ir skirti pakankamai dėmesio kai kuriems pažeidžiamiems sektoriams;
  • ES prisiėmė naujų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma įsipareigojimų dėl klimato kaitos (per 21-ąją Klimato kaitos konferenciją COP 21) ir įvairių darnaus vystymosi aspektų (JT darnaus vystymosi tikslų), be to, ją veikia kiti geopolitiniai pokyčiai, pavyzdžiui, nauja masinės migracijos banga.
     

Tai paskatino gyvas viešas diskusijas apie tai, ar 2013 m. reformos pakanka, kad būtų sprendžiami platesni klausimai, susiję su paramos paskirstymu, žemės ūkio ir kaimo vietovių ekonominėmis perspektyvomis, aplinkos apsauga (pavyzdžiui, žalinimu), veikla klimato kaitos srityje, tvaria ir saugia maisto produktų gamyba. Reikia išsamiau apsvarstyti ir naujas galimybes sveikatos, prekybos, bioekonomikos, žiedinės ekonomikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse.
 

Šiomis aplinkybėmis Komisija ketina tęsti savo veiklą pagal 2017 m. darbo programą ir pradėti plataus masto viešas konsultacijas dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo siekiant, kad šia politika būtų kuo labiau padedama įgyvendinti dešimt Komisijos prioritetų ir siekti darnaus vystymosi tikslų. Daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems politikos ateities prioritetams, bus atsižvelgiama į platformos REFIT nuomonę, nebus daromas poveikis kitai daugiametei finansinei programai. Visų pirma bus atliktas svariais argumentais pagrįstas dabartinės politikos rezultatų vertinimas.
 

Nors dėl BŽŪP ateities jau diskutuojama įvairiais lygmenimis, bus surengtos plataus masto viešos konsultacijos ir atliktas poveikio vertinimas. Siekiama apibendrinti turimus duomenis dėl įgyvendinant BŽŪP iki šiol pasiektų rezultatų, padaryti išvadas remiantis tuo, kaip buvo vykdoma naujausia reforma, užmegzti struktūrinį dialogą, nustatyti dabartines problemas, numatyti BŽŪP modernizavimo ir supaprastinimo poreikius.
 

Šis klausimynas – plataus masto konsultacijų dalis. Atsakymai į jo klausimus padės parengti poveikio vertinimą. Apklausos rezultatai paskelbti šioje svetainėje ir 2017 m. liepą vykusioje viešoje konferencijoje.