Naršymo kelias

Papildomos priemonės

Lietuvių terminologijos forumas

Apie mus

 

Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijų ir įstaigų terminologijos forumas (LTF) yra nepolitinis, savanoriškas, pelno nesiekiantis tinklas, grindžiamas vienodomis sąlygomis veikiančių dalyvių atviru bendradarbiavimu sprendžiant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų terminijos klausimus, užtikrinant jos nuoseklumą, tikslumą ir aiškumą, derinant Europos Sąjungos teisės aktų projektų terminus vieno langelio principu.  Daugiau

 

Naujienos

 

Seminaras „Energetikos srities tiesės aktų vertimo ir terminijos problemos“

2015 m. lapkričio 13 d. Vilniuje vyko Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato (EK VRGD) Lietuvių kalbos departamento organizuotas seminaras „Energetikos srities tiesės aktų vertimo ir terminijos problemos“ (žr. seminaro programąpdf(366 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  ). Seminare dalyvavo atstovai iš įvairių Lietuvos institucijų ir bendrovių, kurioms šios srities teisės aktai svarbūs, kaip antai: Energetikos ministerijos, AB „Litgrid“, Valstybinės energetikos ir kainų komisijos, VĮ „Energetikos agentūra“, Kauno regioninės energetikos agentūros, AB „Lesto“, Lietuvos energetikos instituto, Kauno technologijos universiteto ir kt. Per vaizdo tiltą seminarą Briuselyje stebėjo Europos Sąjungos Tarybos atstovai.

Po Vertimo ir kalbos reikalų koordinatorės Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje Agnės Kazlauskaitės įžanginio žodžio naujausius bei planuojamus ES ir Lietuvos Respublikos energetikos srities teisės aktus vaizdo tiltu iš Briuselio apžvelgė energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Žygimantas Vaičiūnas.

Teisininkas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos tarybos narys Justinas Poderis papasakojo, kaip skatinama atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra Lietuvoje, kaip vykdomas teisinis šios srities reguliavimas ir apžvelgė atsinaujinančių išteklių energetikos ateities perspektyvas Lietuvoje. (pranešimo skaidrėspdf(509 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  )

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Dalius Kontrimavičius papasakojo, kaip rengiami ir priimami energetikos tinklų kodeksai, kas šiame procese dalyvauja ir kiek tai trunka, kokie kodeksai jau parengti ir kokius dar numatyta parengti ir priimti. (pranešimo skaidrėspdf(1.12 Mb) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  )

EK VRGD Lietuvių kalbos departamento 1 skyriaus vadovė Rita Dedonienė papasakojo apie VRGD struktūrą, apie Lietuvių kalbos departamento darbą, kaip verčiami ES teisės aktai ir kaip užtikrinama vertimo kokybė, kaip reaguojama į Lietuvos ekspertų pastabas teisės aktų vertimams, kokios ekspertų pastabos naudingos. (pranešimo skaidrėspdf(1.09 Mb) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  )

Popietinėje seminaro dalyje VRGD Lietuvių kalbos departamento vyr. terminologas Egidijus Zaikauskas apžvelgė energetikos srities lietuvių kalbos terminografinius išteklius bei energetikos srities terminijos projektus, nagrinėjo konkrečias elektros tinklo kodeksų terminijos problemas. (pranešimo skaidrėspdf(3.76 Mb) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  )

Uždavinius, kuriuos teko spręsti vykdant Elektros tinklo kodeksų terminijos projektą, toliau nagrinėjo Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Elektros energetikos sistemų katedros docentas dr. Mindaugas Ažubalis. (pranešimo skaidrėspdf(567 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  )

Apie konkrečias problemas, kurias teko spręsti verčiant elektros tinklo kodeksus, kalbėjo EK VRGD 1 skyriaus vertėja Sigita Stankevičienė. Tai  ir originalo teksto aiškumo stoka, ir daugybiniai jau verčiamo teksto pakeitimai, ir nauji, nenusistovėję ar neaiškūs terminai, ir kt. (pranešimo skaidrėspdf(303 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  )

Seminaro diskusijose aptarti konkrečių energetikos srities teisės aktų terminų ir pastabų vertimui klausimai. Karštos diskusijos dėl terminijos ir vertimo problemų vyko ir prie pietų stalo bei per pertraukas, bendraujant mažomis grupelėmis mezgėsi ekspertų, vertėjų, redaktorių ir terminologų ryšiai, buvo dalijamasi gerąja patirtimi ir kuriami bendri ateities planai. Ne vienas seminaro dalyvis išreiškė norą ir toliau palaikyti artimus ryšius tvarkant energetikos srities teisės aktų tekstus ir terminiją. Buvo išreikšta viltis, kad tai ne paskutinis toks energetikos terminijos seminaras.

Įvyko penktoji Lietuvių terminologijos forumo konferencija

Lietuvių terminologijos forumui vasara visada prasideda ypatingai – pirmą birželio penktadienį tradiciškai rengiama metinė LTF konferencija. Vis dėlto šiemet tradicija buvo šiek tiek pakeista – tarptautinė jungtinė Lietuvių terminologijos forumo (LTF) ir Lietuvių kalbos instituto konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ prasidėjo ketvirtadienį, birželio  4-ąją, ir vyko dvi dienas (žr. konferencijos programą). Pagrindinė šiemetinės konferencijos idėja – suteikti galimybę terminus tiriantiems mokslininkams bei dėstytojams, terminologijos tvarkytojams ir praktinį terminologijos darbą dirbantiems įvairių sričių ekspertams bei vertėjams ir redaktoriams susitikti viename renginyje, pasidalyti mintimis apie terminologijos mokslo ir praktikos sąlyčio taškus, pasipasakoti apie savo darbo ypatumus, išsakyti savo lūkesčius, pasidalyti gerąja terminologinio darbo patirtimi, padiskutuoti apie opiausias savo darbo problemas ir pamėginti drauge paieškoti jų sprendimo būdų.

Abi konferencijos dienas veikė vaizdo tiltas su Briuseliu, per jį net buvo skaitomas ES institucijų teisininkių lingvisčių pranešimas, ES Tarybos pastate LEX susirinkę Tarybos ir Europos Parlamento kolegos taip pat dalyvavo vienos iš artelių diskusijose. Visa konferencija buvo transliuojama internetu, o pranešimus į anglų kalbą arba iš jos labai profesionaliai vertė LRS vertėjos Jolanta Olechnovič ir Aušra Vėlavičienė.

Toliau pateikiama sutrumpinta Vitalijos Špokienės (Europos Komisija) parengta pirmosios dienos pranešimų apžvalga.

„Pirmąją konferencijos dieną buvo perskaityta 15 pranešimų. Pranešimų autoriai – įvairių šalių mokslininkai: be šeimininkų lietuvių, kalbėjo svečiai iš Austrijos, Latvijos, Vengrijos, Ispanijos, Rusijos ir Vokietijos. Pranešimų tematika labai plati – nuo teorinių terminologijos ir kalbotyros problemų analizės iki praktinių klausimų nagrinėjimo.

Konferenciją pradėjo ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ji pažymėjo, kad kasmetinės lietuvių kalbos terminologijai skirtos konferencijos yra labai svarbios lietuvių kalbos raidai ir kasdienei vartojimo praktikai.

Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universiteto profesorius Georgas Lökingeris perskaitė pranešimą „Terminologijos darbas – geroji patirtis ir tai, kas slypi už jos“. Pranešėjas atstovauja Austrijos terminologijos mokyklai, kurios tyrėjai (Vienos mokyklos) laikomi terminologijos mokslo pradininkais. Profesorius pabrėžė glaudesnio ryšio tarp terminologijos ir kitų artimų sričių svarbą. Šiandien terminologinį darbą dirba profesionalai, nustatyti darbo standartai, vyksta teorinės diskusijos, tačiau ateityje bus labai svarbu toliau skatinti bendradarbiavimą su susijusių sričių atstovais, tarkime, su programinės įrangos kūrėjais. Profesorius nustatė, kad vertėjai dažniausiai naudojasi vertimo atmintimis ir terminų bazėmis, tačiau pasigenda į vertimo programas integruotų tekstynų. Didelės organizacijos su tokiu trūkumu susiduria rečiau, tačiau savarankiškai dirbantys vertėjai tokį poreikį jaučia. Būtų labai naudinga, kad apie tokį poreikį žinotų vertimo programų kūrėjai. Todėl glaudus tarpdisciplinis bendradarbiavimas yra svarbus ir ateityje jo poreikis tik didės.

Ventspilio aukštosios mokyklos profesorius Juris Baldunčiks aptarė latviškų terminų originaliąją ir antrinę nominaciją. Pranešėjas pateikė įdomių pavyzdžių iš latviškų terminų kūrimo istorijos, parodė, kad didelę įtaką terminų formavimo procesams darė vokiečių ir rusų kalbos. Klausytojams tikriausiai įsiminė pavyzdys – žodžio hotdog atitikmenys lietuvių ir latvių kalbomis: lietuvių kalbos atitikmuo dešrainis yra gilesnės sąvokos analizės rezultatas, o latviai, pasirodo, tokio taiklaus termino neturi.

Labai svarbiai ir įdomiai problemai skirtą analizę apie kai kuriuos teorinius terminų sinonimijos aspektus pristatė dr. Asta Mitkevičienė iš Lietuvių kalbos instituto. Pranešime buvo aptariami sisteminių (nekontekstinių) sinonimų tipai, skiriami pagal terminų struktūrą, kalbos lygmenis ir terminų šaknį. Pranešėja pabrėžė, kad tiriant terminų sinonimiją susiduriama su jų atpažinimo ir atrankos sunkumais.

Terminų sinonimijos klausimai pasirodė esantys labai aktualūs – apie tai taip pat kalbėjo dr. Rasuolė Vladarskienė iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Ji pateikė įdomių ir aktualių svarstymų apie skolintų ir lietuviškų ekonomikos terminų konkurenciją. Anot pranešėjos, terminų konkurencija – nuolatinė terminijos būsena. Lietuvių ekonomikos terminijoje terminų variantų yra nemažai, pasigendama didesnio originalaus aiškinamojo ekonomikos terminų žodyno.

Latvišką konferencijos temą pratęsė viešnia iš Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto Anita Butane, kuri pranešimą „Terminologijos vaidmuo ugdymo procesuose: kalbotyros terminų kūrimas ir derinimas Latvijoje XX a. pradžioje“  perskaitė lietuviškai. Buvo įdomu susipažinti su platesne latvių kalbotyros terminų istorija, sužinoti apie labai išradingus latviškus skyrybos ženklų pavadinimus, pvz., taškas – grūdelis, kablelis – rakštis.

Viešnios iš Latvijos pranešimą pratęsė dr. Reginos Kvašytės iš Šiaulių universiteto pranešimas apie tos pačios srities, t. y. lietuvių ir latvių kalbų kalbotyros terminų gretinamąjį tyrimą. Pranešėja palygino abiejų kalbų kalbotyros terminus, pabandė išsiaiškinti terminų vartojimo tendencijas, būdingus bruožus ir modelius.

Dr. Robertas Stundžinas iš Lietuvių kalbos instituto perskaitė pranešimą apie lietuviškus anglų kb. termino sustainability atitikmenis. Iš tiesų, ši tema vertėjams praktikams yra nepaprastai aktuali. Anglišką terminą atitinka beveik dvi dešimtys lietuviškų atitikmenų. Tokią gausą, autoriaus nuomone, galėjo lemti sąvokų neskaidrumas, tikslesnių atitikmenų paieška ir angliško termino ir jo pamatinio žodžio daugiareikšmiškumas.

Popietinį mokslinės konferencijos posėdį pradėjo kviestinis pranešėjas iš Kelno taikomųjų mokslų universiteto prof. Klausas-Dirkas Schmitzas. Jis papasakojo apie terminus tekstuose, kokius iššūkius jie kelia terminologijos tvarkybai. Pasitelkdamas įdomius pavyzdžius profesorius labai gyvai ir aiškiai kalbėjo apie sąvokų analize paremtą terminų tvarkybą, terminų autonomijos svarbą ir terminų atranką iš tekstų. Autoriaus papildytos pranešimo skaidrės pateikiamos čia.

Pranešėjas Loïcas Boizou iš Vytauto Didžiojo universiteto pristatė drauge su kolegėmis E. Rimkute ir J. Kovalevskaite vykdyto automatizuotos terminografijos projekto rezultatus ir tyrime naudotus automatinės terminų atrankos iš tekstų įrankius.

Agota Foris iš Karolio Gasparo universiteto (Vengrija) perskaitė pranešimą apie lazerių fizikos anglų ir vengrų kalbų duomenų bazės ir žodyno kūrimą (apie 5000 terminų). Pranešėja papasakojo apie problemas, kurias teko spręsti rengiant žodyną, apie kalbininkų ir dalyko žinovų bendradarbiavimą ir ateities planus. 

Ricardo Eito-Brunas iš Madrido Karlo III universiteto pristatė labai įdomų tyrimą, paremtą bibliometrine analize. Buvo nagrinėjami Kosmoso agentūros moksliniai tekstai ir juose vartojamų terminų dažnumas. Autorius išsamiai paaiškino, kaip buvo renkami terminai, kuriais remiantis buvo sudaryti vizualūs mokslinių tyrimų žemėlapiai.

Elena Logunova iš Kaliningrado valstybinio technikos universiteto kalbėjo apie ekonominio kompiuterinio diskurso terminiją ir jos tyrimą pasitelkiant interneto svetainių, kuriose diskutuojama ekonomikos klausimais, tekstų analizę.

Pranešime „Apie terminų (ir ne tik jų) trumpinius teisės aktuose"  D. Nenartavičiūtė iš Finansų ministerijos apibendrino praktines trumpinių vartojimo LR teisės aktuose problemas: trumpinių įsivedimą, galiojimą konkrečiame teisės akte, aptarė atvejus, kai vietoj trumpinių teikiami terminai ar apibendrinamieji žodžiai, pateikė rekomendacijų, kaip kylančių problemų išvengti. Pranešimo skaidrės pateikiamos čia.

Apie du didžiuosius politechnikos žodynus ir jų rengimo sunkumus kalbėjo Valerijonas Žalkauskas iš Vilniaus universiteto. Tai didžiulės apimties darbas, kai tenka spręsti daugybę sudėtingų terminografijos klausimų, pavyzdžiui, terminų homonimijos, daugiareikšmiškumo ir sinonimijos problemas. Viešasis anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų politechnikos žodynas tiesiogiai prieinamas internetu (žodyno nuoroda), o autoriaus asmeninę lietuvių–anglų politechnikos žodyno bazę galima nemokamai parsisiųsti čia.

Be šių praktinių pranešimų, popietiniame posėdyje E. Zaikauskas (Europos Komisija) ir A. Ivanauskienė (Valstybinė lietuvių kalbos komisija) pasakojo apie vieno langelio sistemą (VLS), skirtą sudėtingiausioms Europos Sąjungos teisės aktų projektų terminų problemoms spręsti. Pirmoji VLS užklausa pateikta 2011 m. pradžioje, iki 2015 m. birželio mėn. pateiktos 143 užklausos. Pranešėjai aptarė kylančias problemas bei sunkumus ir kartu pasidžiaugė pasiektais rezultatais. Pranešimo skaidrės pateikiamos čia.

Pirmoji jungtinės konferencijos dalis tapo puikia įžanga antrosios konferencijos dienos susitikimui. Buvo išklausyta daug įdomių ir įvairių pranešimų, kurie visiems susirinkusiems sudarė galimybę pajusti platesnį kontekstą, susipažinti su mokslininkų tyrimais ir dar kartą įsitikinti, kad abipusės naudos galima siekti tik nuolatos glaudžiai bendradarbiaujant.“ Pirmosios dienos pranešimų tezės skelbiamos Lietuvių kalbos instituto svetainėjepdf. Pagal kai kuriuos iš konferencijoje perskaitytų pranešimų bus rengiami moksliniai straipsniai, kurie bus skelbiami mokslinio žurnalo „Terminologija“ 22 numeryje (turėtų pasirodyti 2015 m. rudenį).

Antrą dieną konferencija grįžo į įprastesnes vėžes: prieš pietus buvo skaitomi apžvalginiai pranešimai, po pietų vyko diskusijų artelė. Taip pat buvo aptarti administraciniai LTF reikalai.

Lietuvių terminologijos forumo pirmininkas Arūnas Butkevičius (Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento vadovas) apžvelgė ketverių metų LTF kelią. Forumo dalyvių per ketverius metus padaugėjo nuo 70 iki 120. Per šį laiką surengtos penkios LTF konferencijos, kuriose pranešimų klausėsi ir diskusijų artelėse aktualiais terminologijos klausimais diskutavo iš viso per 700 dalyvių. Įvyko keturi terminologijos seminarai Lietuvos ekspertams, kuriuose nagrinėta daugybė praktinių terminologijos problemų, aptarta ne viena dešimtis tiek ES vertėjams, tiek LR ekspertams opių terminų. Nepalikta nuošaly ir Lietuvos studentija – Lietuvos universitetuose, kurių mokymosi programose numatyta terminologijos ir (arba) vertimo kursų, skaityta terminologijos teorijos paskaitų ir vesta praktinių seminarų. Pirmininkas ypač pasidžiaugė, kad LTF dalyvių bendradarbiavimas neapsiriboja vien konferencijomis ir seminarais: nemažai ekspertų konsultuoja ES vertėjus dėl konkrečių terminų, kai kurie tampa sritinių terminologijos projektų vykdytojais. Kiti prisideda prie vieno langelio sistemos (VLS) veikimo – teikia pasiūlymus dėl klausiamų terminų, dalyvauja svarstant VLS užklausas VLKK Terminologijos pakomisėje. Savo ruožtu ir ES vertėjai bei terminologai pagal išgales talkina Lietuvos ekspertams ir mokslininkams: padeda rengti terminijos bazes, recenzuoja terminologijos leidinius, teikia pastabų dėl LR teisės terminijos. Tikėtina, kad LTF veikla pastebima ir plačiosios visuomenės: apie LTF ir jo konferencijas skelbta Seimo, VLKK interneto svetainėse, svetainėje EUROPA, rašyta „Gimtojoje kalboje“ ir „Lietuvos žiniose“, pasakota per radiją ir televiziją, parengtas ir nuolat atnaujinamas straipsnis „Vikipedijoje“. Svarbi LTF informacijos skleidimo priemonė – LTF tinklalapis. Čia nuolat skelbiama apie LTF įvykius, pateikiama daug kitos terminologinės medžiagos. Deja, svetainėje veikiantis terminologinių diskusijų kampelis merdi dėl labai mažo naudotojų aktyvumo. Todėl ketinama jį uždaryti ir ieškoti kitos interaktyvių diskusijų terminologijos klausimais priemonės. Taip pat A. Butkevičius padėkojo konferencijos rengėjams, ypač LR Seimo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvių kalbos instituto kolegoms.

Išsamų pranešimą apie terminologijos padėtį Lietuvoje, apie mokslinius terminologijos tyrimus, terminų tvarkybos procesus ir terminologijos dėstymą aukštosiose mokyklose perskaitė Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė dr. Albina Auksoriūtė. Pranešėja pabrėžė terminologijos kaip metamokslų statusą, jos reikalingumą visiems mokslams, kalbėjo apie terminų tvarkybą Lietuvoje, papasakojo apie LKI Terminologijos centro veiklą, apie terminų žodynų rengimą, pristatė svarbiausias lietuvių kalbos terminų bazes, taip pat panagrinėjo dabartinę terminologijos švietimo padėtį Lietuvoje. Pranešimo tezes žr. LKI svetainėjepdf.

Kitame pranešime ES Tarybos teisininkės lingvistės Ieva Panavaitė ir Indrė Mockaitytė papasakojo, koks svarbus Tarybos teisininkų lingvistų vaidmuo ES teisės aktų projektų peržiūros procese. ES institucijų teisininkai lingvistai yra paskutinė ES teisės aktų kokybės užtikrinimo grandis, taip pat atsakinga už tai, kad būtų išvengta teisinių padarinių dėl neteisingo vertimo. Pranešėjos papasakojo apie savo darbo ypatumus, kokias problemas dažniausiai tenka spręsti. Pranešimo skaidrės pateikiamos čia. ES Tarybos teisininkių lingvisčių pranešimą papildė Europos Parlamento teisininkė lingvistė Laima Mašalaitė-Chouteau, kuri trumpai papasakojo apie EP teisininkų lingvistų darbo specifiką.

Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro (KLC) vadovas dr. Andrius Utka pateikė išsamią terminologinių duomenų paieškai, atrankai ir analizei tinkamų, taip pat specialiai tam sukurtų kompiuterinių priemonių apžvalgą. Anot pranešėjo, reikalingos terminologinės informacijos galima rasti ne tik terminų žodynuose ir bazėse, ne tik moksliniuose straipsniuose, teisės aktuose ir techniniuose aprašuose, bet ir socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose. Tačiau specializuotiems terminologijos darbams labiau tinka tam pritaikytos priemonės, pavyzdžiui, tokios terminų tvarkybos sistemos kaip AnyLexic, MemoQ, Multiterm TRADOS ir kt. Specialios programos taip pat naudojamos terminams iš tekstų atrinkti. Pranešėjas pristatė savo vadovaujamo centro atlikto švietimo ir mokslo terminijos automatizuotos atrankos tyrimą. Jis išsamiai aprašytas KLC darbuotojų parengtoje monografijoje „Lietuvių kalbos terminų automatinis atpažinimas ir apibrėžimas“, kurią su autorių sutikimu pateikiame čia. Taip pat žr. pranešimo skaidres.

Po pietų vyko tradicinės diskusijų artelės.

Pirmojoje artelėje diskutuota apie terminologijos mokslo ir švietimo padėtį Lietuvoje: mokslinius terminologijos tyrimus, terminologijos dėstymą aukštosiose Lietuvos mokyklose, specialiosios srities, bendrųjų lingvistikos, gimtosios kalbos ir specialiųjų terminologijos žinių santykį rengiant specialistus. Trumpą pranešimą apie akademinės lietuvių kalbos padėtį perskaitė dr. Daiva Vaišnienė ir dr. Vilija Ragaišienė. Čia pateikiama diskusijų artelės anotacija ir pranešimo apie akademinę kalbą santrauka.

Antroji artelė buvo skirta teisiniams terminologijos panašumams ir skirtumams Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijose aptarti. Per vaizdo tiltą diskusijoje dalyvavo ir ES Tarybos bei Europos Parlamento kolegos. Pirmiausia diskusijos dalyvių buvo klausiama, ar galimas terminas teisės terminologija. Vis dėlto buvo sutarta, kad lietuvių kalboje dera skirti terminus terminija ir terminologija, todėl tinka kalbėti apie teisės terminus, teisės terminiją, o terminas teisės terminologija nežymi jokios sąvokos. Toliau buvo diskutuojama apie įvairius teisinius ir lingvoteisinius terminologijos aspektus, apie nuoseklios terminijos būtinumą ne tik viename teisės akte, bet ir ES ir LR institucijų terminų derinimą. Čia pateikiama diskusijų artelės anotacija.

Trečiojoje artelėje buvo aptariami kompiuterinės terminų tvarkybos būdai. Diskusijos vedėjai pristatė kelias tekstams ir terminijai tvarkyti bei analizuoti skirtas priemones: labai paprastą makrokomandų programėlę „Šluota“ (ją galite parsisiųsti iš čiazip(27 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  ) ir sudėtingą bei brangų „SLD Trados“ modulį „Multiterm“. Buvo kalbėta apie tai, kokių įvairių terminų rinkimo, kaupimo, tvarkymo ir analizės galimybių teikia paprastos kompiuterinės programos bei sistemos, kaip antai „Google“, „MS Excel“, „MS Access“ ir kt. Šioje artelėje diskusijos virto veikiau klausimų ir atsakymų sesija, nes, kaip pasirodė, labai nedaug kolegų naudoja specializuotas kompiuterines terminologijos priemones. Čia pateikiama diskusijų artelės anotacija.

Ketvirtoji artelė buvo skirta praktinėms terminijos problemoms – dalyviai diskutavo aktualiais žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės terminijos klausimais. Buvo aptartos tokios sąvokos kaip žalinimas (angl. greening), darnus miškų ūkis, sužvejotas žuvų kiekis, aiškintasi, kuo skiriasi valstybės parama nuo valstybės pagalbos ir sandėliavimas nuo saugojimo, svarstyta, kada tas pats anglų kalbos terminas scheme verstinas schema, kada programa ir kada sistema, tartasi dėl lietuviškais terminų dėmenimis  vietovė, teritorija, zona ir rajonas žymimų sąvokų hierarchijos. Čia pateikiama diskusijų artelės anotacija.

Konferenciją tradiciškai apibendrino VLKK pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė. Kalbėtoja pažymėjo, kad Lietuvių terminologijos forumas yra reikšmingas reiškinys ne tik lietuvių terminologijai, bet ir visai lietuvių kalbai, kad jis prisideda prie kalbinių nuostatų formavimo ne tik ES institucijose ir Lietuvos valdžios įstaigose, bet ir Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigose. Deja, tarptautinimas ir globalizavimas palaipsniui, bet labai nuosekliai mažina lietuvių kaip valstybinės kalbos vartojimo sritį. Tai, kad lietuvių mokslininkai vis dažniau renkasi skelbti savo tyrimų rezultatus ne lietuvių kalba, pavyzdžiui, straipsnius ir net disertacijas rašo angliškai, daro įtaką ir lietuviškos terminijos formavimui. Lietuvių kalba pamažėl stumiama ir iš mokymo proceso ir taip didinamas specialiųjų sričių ekspertų atotrūkis nuo visuomenės. Lietuvių terminija neturi būti vien kalbininkų ir Kalbos komisijos reikalas. LTF yra svarbus bendraminčių, kuriems rūpi lietuvių terminijos reikalai ir lietuvių kalbos likimas, tinklas, skleidžiantis darnios lietuvių kalbos terminijos bei stiprios valstybinės kalbos idėjas specialistams ir plačiajai visuomenei.

5-oji LTF konferencija

Birželio 4 ir 5 dienomis vyks jau penktoji LTF konferencija. Šiais metais ji ne tik jubiliejinė, bet ir šiek tiek pasikeitusi – į vieną renginį sujungti du: Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferencija ir Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro tarptautinė mokslinė terminologijos konferencija. Tikimės, kad ši jungtinė konferencija padės dar labiau suartinti terminologus mokslininkus ir praktine terminologijos veikla užsiimančius Lietuvos ir ES institucijų darbuotojus, suteiks galimybę drauge aptarti visiems rūpimas problemas, pasidalyti tiek teorinėmis įžvalgomis, tiek gerąja praktinio terminologinio darbo patirtimi. Per dvi dienas konferencijoje bus perskaityti daugiau kaip 20 pranešimų, antrą dieną kaip ir ankstesniais metais vyks diskusijų artelės. Ir žinoma, konferencija – puiki galimybė susipažinti su toje pačioje srityje dirbančiais kolegomis, užmegzti dalykinius ryšius. Juo labiau, kad joje laukiame rekordinio dalyvių skaičiaus – per 180!

Ketvirtadienį, birželio 4 d., mokslinius pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio pranešėjai. Temos labai įvairios: nuo svečių šalių terminologijos darbo patirties ir kitų kalbų terminijos problemų iki lietuvių kalbos terminų žodynų ir konkrečių sričių terminų klausimų.

 Penktadienį, birželio 5 d., pranešimus apie lietuvių terminologijos padėtį, teisinius terminologijos aspektus ir kompiuterines terminologijos priemones skaitys Lietuvos mokslininkai ir ES institucijų teisininkai lingvistai, LTF pirmininkas apžvelgs forumo ketverių metų veiklą. Po pietų pranešimų temomis ir apie žemės ūkio terminijos problemas diskutuosime diskusijų artelėse.

 Abi dienas konferencija vyks Lietuvos Respublikos Seime. Pranešimai sinchroniškai bus verčiami iš anglų į lietuvių arba iš lietuvių į anglų kalbą. Numatoma, kad abi dienas konferencija bus transliuojama per interneto televiziją (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime). Antrąją dieną taip pat veiks televizijos tiltas su Europos Sąjungos Taryba Briuselyje.

Daugiau žr. konferencijos programojepdf(148 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  .

Diskusijų artelių anotacijos

Terminologijos mokslo ir švietimo padėtis Lietuvojepdf(119 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Akademinė kalba ir terminijapdf(118 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Modernūs kompiuteriniai terminų tvarkybos būdaipdf(172 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Teisiniai ES ir LR terminologijos panašumai ir skirtumaipdf(187 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Aktualios žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės terminijos problemos (pagal naujausius šios srities ES ir LR teisės aktus bei jų projektus)pdf(176 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

 2014 m. lapkričio 28 d. surengtas seminaras „Vertimo kokybė: lūkesčiai ir galimybės“

Seminarą surengė Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas. Jis buvo skirtas Lietuvos Respublikos institucijų ir vertimo biurų, su kuriais bendradarbiauja Europos Komisija, vertėjams. Seminare taip pat dalyvavo kitų Europos Sąjungos institucijų – ES Tarybos, ES Teisingumo Teismo, Europos Audito Rūmų ir Europos Centrinio Banko – atstovai.

Seminare Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento atstovai pristatė vertimo kokybės užtikrinimo praktiką Europos Komisijoje, Europos Komisijos atliktą vertimo kokybės ir jos kainos tyrimą, pasidalijo terminų kūrimo bei paieškos ir mašininio vertimo naudojimo Europos Komisijoje patirtimi, panagrinėjo ES dokumentų vertimo į lietuvių kalbą klaidas. Be to, ES Teisingumo Teismo atstovė pristatė ES Teisingumo Teismo vertimo į lietuvių kalbą užtikrinimo ypatumus. Seminaro dalyviai taip pat aptarė vertimo kokybės užtikrinimo būdus ir sunkumus savo atstovaujamose institucijose.

Seminaro programą ir skaidres rasite čia.

Spalio 3 d. vyks konferencija „Kalbos profesijų ateitis“

Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas ir Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedra organizuoja konferenciją „Kalbos profesijų ateitis“, kuri vyks spalio 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Konferencija rengiama Europos kalbų dienai ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui pažymėti. Pranešimus skaitys iškilūs vertimo studijų teoretikai, tokie kaip Yves Gambier (Turku universitetas, Suomija), Nike K. Pokorn (Liublianos universitetas, Slovėnija) ir Dorothy Kenny (Dublino universitetas, Airija), taip pat Lietuvos dėstytojai ir praktikai.
Konferencijoje bus gvildenamos trys pagrindinės temos: kintantis vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje ir su tuo susiję vertėjų rengimo uždaviniai, vertimo technologijų pažangos poveikis vertimo rinkai globaliame pasaulyje, kalbos profesijų įvairovė ir pasirengimas kalbų studijoms. Šios temos bus aptariamos ne tik kviestiniuose pranešimuose, bet ir darbo grupėse, kuriose dalyvaus tikslinė dėstytojų, mokytojų, studentų ir vertimo rinkos atstovų auditorija.

Konferencija „Kalbos profesijų ateitis“ (2014 m. spalio 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete)
 

Human Language Technologies – the Baltic Perspective (Baltic HLT 2014)

Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras rugsėjo 26–27 d. rengia 6-ąją konferenciją Human Language Technologies – the Baltic Perspective (Baltic HLT 2014).

Kompiuterinė lingvistika ir kalbos technologijos yra sparčiai besivystanti mokslo sritis. Ypač daug tyrimų skiriama anglų kalbai. Šiuos tyrimus vykdo ir tokios stambios kompanijos, kaip Google, IBM, Yahoo, Nuance ir kt. Deja, mažos kalbos, pvz., lietuvių, latvių ar estų, lieka nuošalyje. Be to, šios kalbos gerokai skiriasi nuo anglų tiek savo žodynu, tiek žodžių darybos sistema, tiek santykinai laisva sakinio struktūra, todėl anglų kalbai kurti metodai negali būti tiesiogiai pritaikomi. Dėl šių priežasčių ypač svarbu burti mažiau paplitusių kalbų mokslininkus: kalbėti apie sprendžiamas problemas, dalytis patirtimi, aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Konferencijoje pristatomi pranešimai apie lietuvių, latvių, estų kalbos tyrimus kompiuterinės lingvistikos, tekstynų lingvistikos ir kalbos technologijų srityse. Konferencijos dalyviai gilinsis į šias kalbos ir šnekos išteklių kūrimo bei technologijų temas:

sintaksė, semantika, gramatika, leksika; tekstynai, jų rengimas, anotavimas; leksikonai, terminologija ir ontologijos; diskursas; dialogas; informacijos ištraukimas ir išgavimas; įvardytųjų esybių atpažinimas; klasifikavimas ir klasterizavimas; sintaksinė analizė; stilometrija; sentimentų analizė; teksto apibendrinimai ir perfrazavimai; klausimų atsakymai; vienareikšminimas; nauji taisyklėmis pagrįsti, statistiniai ir mašininio mokymo metodai; mašininis vertimas; kalbos technologijų taikymai; nauji kalbos apdorojimo įrankiai; šnekos sintezė, apdorojimas, atpažinimas; garsynai ir jų anotavimas.

Konferencijos programa

Informacija konferencijos svečiams (klausytojams)

ES terminuoklis

Terminuoklis Apdf(148 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Terminuoklis Bpdf(109 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Terminuoklio atsakymaipdf(76 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Birželio 6 d. vyks 4-oji Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferencija

Gegužės 1 d. sukanka Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dešimt metų. Kartu tai ir simbolinis naujo lietuvių kalbos – oficialiosios Europos Sąjungos kalbos – statuso jubiliejus. Per šią, jau ketvirtą LTF konferenciją, paminėsime ši mažą, bet gražų mūsų kalbos jubiliejų, aptarsime, kokį poveikį lietuvių kalbai padarė šie 10 narystės ES metų.
Priešpietiniame plenariniame posėdyje pranešėjai aptars, kaip per 10 metų kito administracinė kalba (dr. R. Vladarskienė), kaip lietuvių kalboje kuriami terminai ir kodėl kai kurie neprigyja (dr. J. Zabarskaitė), ar verslui rūpi terminai ir kiek jie atsieina (verslo atstovas M. Kazlauskas).
Po pietų keturiose terminologijos artelėse pamėginsime kartu pagvildenti pranešėjų pristatytas problemas: ES dokumentų poveikis lietuvių kalbai, ekonominiai terminologijos aspektai, terminų kūrimo ir diegimo sėkmės ir nesėkmės. Taip pat diskutuosime dėl konkrečių ryšių bei kompiuterijos terminų ir kodėl šioje srityje taip traukia vartoti žargoninius terminus. Daugiau informacijos apie konferenciją: darbotvarkės projektaspdf(273 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , visų pranešimų anotacijospdf(195 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , išsamesnė prof. dr. J. Zabarskaitės pranešimo anotacijapdf(301 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , terminologijos artelių anotacijospdf(105 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  . Apie registracijos konferencijoje patvirtinimą dalyviams artimiausiu metu pranešime el. paštu. Organizaciniais klausimais prašome kreiptis į LTF sekretoriatą el. paštu DGT-LT-LTF@ec.europa.eu.

 Iki susitikimo birželio 6 d. Vilniuje!

2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos banke surengtas seminaras „Finansų ir bankų srities terminologijos ir vertimo problemos“

Seminarą, kuris dėl pranešėjų ir dalyvių gausos buvo panašesnis į konferenciją, organizavo Lietuvos bankas ir Europos Komisijos Lietuvių kalbos departamentas. Tai jau trečias toks kasmetinis renginys pagal Lietuvių terminologijos forumo (LTF) veiklos programą.
Seminare-konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos banko atstovai R. Vaskelaitė ir R. Pilibaitis, Europos Centrinio Banko teisininkė lingvistė R. Šmaižienė, Europos Parlamento terminologė I. Klein ir Europos Komisijos atstovai E. Jakulis, R. Taylor bei E. Zaikauskas. Klausytojai, kurių susirinko gerokai per 60, – daugiausia Lietuvos banko darbuotojai, tvarkantys, verčiantys, redaguojantys finansų ir bankų srities dokumentus, sprendžiantys šios srities terminologijos problemas. Taip pat dalyvavo LR Seimo, Finansų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, SEB banko, Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovai, ECB vertėjos. Aptartas pluoštas plataus spektro temų – nuo tokių konkrečių terminų kaip makroprudencija, pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, nebiržinė rinka, exposure ir kt., jų sinonimijos, anglų kalbos poveikio terminijai problemų iki terminų kaupimo ir apdorojimo terminų bazėse, nuo ES teisės aktų leidimo ir vertimo procedūrų subtilybių iki terminų vartojimo plačiajai visuomenei skirtuose spaudos tekstuose.
Renginį vedė LB terminologė Žemyna Trinkūnaitė, kuri pristatė ir ką tik LB svetainėje paskelbtą Lietuvos banko terminų bazę.
Seminaro programą ir kai kurių pranešimų skaidres arba tekstus rasite čia.
Probleminiai seminare aptarti terminai skelbiami LTF diskusijų kampelyje. Jame sukurtas atskiras finansų terminijos forumas. Prašome skaityti ir diskutuoti! Skaityti ir savo nuomonę pareikšti galima ir neprisiregistravus. Tačiau neregistruoti vartotojai negali užsisakyti pranešimo apie naujas forumo žinutes el. paštu funkcijos.
Prisijungimo prie forumo instrukcijospdf(357 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Nugrumėjo III Lietuvių terminologijos konferencija

Kaip savo straipsnyje apie konferencijąpdf(78 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  anglų kalba rašo forumo dalyvė Agnė Kazlauskaitė, trys – tai jau tradicija. Kas gi tradiciška, ir kas nauja buvo šioje konferencijoje?
Prie pirmųjų dviejų konferencijų organizatorių – Europos Komisijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bei LR Seimo kanceliarijos – prisidėjus ES Tarybos kolegoms, pavyko suręsti vaizdo tiltą su Briuseliu: vieno iš Tarybos pastatų vaizdo konferencijų salėje susirinkę kolegos galėjo ne tik stebėti ir klausyti plenarinio posėdžio transliaciją, bet ir patys dalyvauti vienoje iš popiečio diskusijų. Be to, šaunieji Seimo vertėjai žodžiu vertė rytinius pranešimus ir popiečio diskusijas apie kalbos ir terminologijos technologijas į anglų / lietuvių kalbą.


Tradiciškai rytinę konferencijos sesiją sveikinimo žodžiu pradėjo LR Seimo kancleris Jonas Milerius, pasižadėjęs ir toliau globoti LTF konferenciją. Daugmaž tradiciniai buvo ir kitų ryto kalbėtojų pranešimai. Arūnas Butkevičius (Europos Komisija) apžvelgė praeitų metų darbus ir pasidalijo mintimis apie būsimus metus: rudenį galbūt rengsimus seminarą ekspertams ir vaizdo konferenciją mašininio vertimo klausimais, galimą LTF svetainės pertvarką, terminologų stažuotę Europos Komisijoje ir kt. Miroslavas Adamišas (Europos Komisija)  konferencijos dalyviams papasakojo apie vertimo raštu organizavimą, iššūkius ir problemas Europos Komisijojeppt(3.68 Mb) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  . ES Tarybos terminologė Ingrid Swinnen vaizdo tiltu iš Briuselio dalijosi terminologinio darbo Taryboje gerąja patirtimippt(326 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  . Valda Selga Liepiņa (Europos Komisija) kalbėjo apie ES institucijose priimamų (ir verčiamų) dokumentų kelią ir kaip terminologijos problemos sprendžiamos Latvių kalbos departamenteppt(2.04 Mb) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  . Matyt, netradiciškiausias buvo dr. Antano Smetonos pranešimaspdf(488 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , kuriame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas gvildeno kad ir nelabai senų lietuvių terminologijos tradicijų tęstinumo, tradicijos ir naujoviškumo (ne)derėjimo, lietuvių terminologijos (tarp)tautiškumo, bendrinės kalbos norminimo ir terminologijos tvarkymo santykio klausimus.


Turbūt tik iš dalies tradicinėmis galima būtų laikyti ir popiečio diskusijaspdf(119 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , rengiamas antrus metus – juk, palyginti su pernai, pasikeitė ir diskusijų forma, ir, žinoma, turinys. Pernykštėje konferencijoje buvo trys diskusijų grupės, šiemet dalyviai galėjo rinktis iš keturių, prie vienos iš kurių vaizdo tiltu prisijungė Briuselio kolegos. Keturios grupės savotiškai užtikrino geresnę pusiausvyrą: dvi diskusijos buvo skirtos terminams aptarti, dvi – pasidalyti bendresnėmis mintimis apie terminologijos procesus, į dvi grupes daugiausia rinkosi konkrečių sričių ekspertai, kitose galėjo diskutuoti ir platesnio profilio specialistai, terminologai, redaktoriai bei vertėjai.


Mariaus Daškaus (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas) ir Alvydo Umbraso (Valstybinė lietuvių kalbos komisija) vadovautoje grupėje diskutuota apie aplinkos, transporto, energetikosppt(108 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  ir susijusiose srityse labai paplitusias sąvokas, kurios anglų kalba reiškiamos pažyminiais green, clean, efficient, friendlypdf(142 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , o lietuvių tekstai mirga tokia įvairove, kad velnias koją nusilaužtų. Vienas iš pagrindinių diskusijų motyvų (žr. diskusijų apžvalgąpdf(133 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  ) – jau pakanka gilintis į tokių terminų semantiką, laikas sutarti dėl vienodesnių atitikmenų, galbūt naudojantis vieno langelio sistema (ES institucijos – VLKK – LR institucijos). Kita vertus, lietuvių kalboje negalima prisirišti prie vieno anglų kalbos pažyminio atitikmens, o reikia sutarti dėl konkrečių terminų.


Daivos Nenartavičiūtės (Finansų ministerija), Linos Semėnaitės (Europos Centrinis bankas) ir Ramunės Vaskelaitės (Lietuvos bankas) vadovauta grupė susitelkė į dar siauresnę, bet gerokai labiau įsisenėjusią kaštų problemąpdf(96 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus   (žr. skaidrespdf(167 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  ). Kaštininkų požiūrį išdėstė Lietuvos banko valdybos narys prof. Raimondas Kuodis, antikaštininkų – Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriaus vadovė dr. Rita Miliūnaitė (žr. nuorodąpdf(232 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  ). Būta įvairiausių minčių ir argumentų „teisti negalima pasigailėti“, vis dėlto galutinio sprendimo nepriimta. Sutarta teikti problemą svarstyti aukščiausiai Lietuvos terminologijos instancijai – VLKK terminijos pakomisei.


Valstybinė lietuvių kalbos komisijos pirmininkės dr. Daivos Vaišnienės ir Lietuvių kalbos instituto direktorės dr. Jolantos Zabarskaitės vadovauta grupė kalbėjosi, kokios kalbõs ir terminologijos technologijos šiuo metu rūpi Lietuvai, kokių technologijų turime ir kokių reikia. Daug dėmesio skirta mašininiam vertimui. „Tilde LT“ atstovas Giedrius Karauskas papasakojo apie terminologinių priemonių integravimą į mašininio vertimo programaspdf(73 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , ES Tarybos kolegos pasidalijo mintimis apie savo institucijoje naudojamas mašininio vertimo priemonespdf(589 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  . Visuotinai sutarta, kad lietuvių kalba nėra tokia išskirtinė, kad naujosios kalbos technologijos jai netiktų, tiesiog dėl suprantamų priežasčių lietuvių kalbos technologijoms stinga išteklių, nors apie valdžios vyrų paramą šiai sričiai byloja Europos parlamentaro Algirdo Saudargo išsakytos mintys.


Ketvirtosios grupės, kuriai vadovavo dr. Antanas Smetona, Jonas Smilga (Europos Parlamentas) ir Egidijus Zaikauskas (Europos Komisija), temos – terminų derinimo ir sprendimų dėl terminų priėmimo būdai, sutarimo ir pagrindimo svarba terminologijojepdf(101 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  – pamasino bene daugiausia konferencijos dalyvių – per 30. Čia kalbėtasi ne tik apie pačius terminologijos derinimo būdus, grindžiamus autoritetu arba demokratija, bet ir dalytasi savo patirtimi bei rūpesčiais, kylančiais tvarkant terminus, derinant srities žinovų, lituanistų, vertėjų ir teisininkų (kartais priešingas) nuomones. Pasirodo, kad atkaklumas gali duoti vaisių ir norminant terminus: kaip papasakojo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistas Robertas Mikalauskas, VLLK terminijos pakomisė tris kartus atmetė ekspertų siūlymą, bet galiausiai su juo sutiko svarstydama ketvirtą kartą.


Po gyvų diskusijų konferencijos dalyviai vėl susirinko posėdžių salėje pasiklausyti trumpų ataskaitų apie diskusijas kitose grupėse. Taip pat buvo patvirtinta LTF koordinavimo grupėpdf(86 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  , kurioje, palyginti su pernai, pasikeitė tik vienas asmuo – vietoje Europos Parlamento atstovo Jono Smilgos LTF veiklą toliau koordinuos kita Europos Parlamento atstovė Ieva Mainardi. Visą konferencijos darbą apibendrino Valstybinė lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė.


Tradiciškai po konferencijos dalyviai buvo pakviesti vyno taurės, kur toliau, dabar jau mažesnėmis grupėmis buvo diskutuojama ir apie terminologijos technologijas, ir apie terminijos darnos siekius, ir apie konkrečius terminus. Diskusijas pratęsė atūžusi audra ir grumantis perkūnas, matyt, nusprendęs leisti kolegoms išsakyti dar vieną mintį, aptarti dar vieną rūpimą terminą... Belieka tikėtis, kad per konferenciją sužadintas noras drauge ir moderniais būdais dirbti terminologijos darbą neišblės visus metus, bent iki kitos LTF konferencijos 2014-aisiais.

Egidijus Zaikauskas

2013 m. balandžio 10 d. Liuksemburge įvyko Europos Sąjungos institucijų terminologų pasitarimas

2013 m. balandžio 10 d. Liuksemburge, Europos Komisijos Jeano Monnet pastate vyko ES institucijų terminologų ir ES lietuvių kalbos vertimo padalinių vadovų pasitarimas, kuriame taip pat dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai. Pasitarime kalbėta apie institucijų bendradarbiavimą terminologijos ir vertimo srityse, dalytasi institucijų pasiekimais ir gerąją patirtimi, aptarti būsimi darbai, diskutuota dėl tam tikrų aplinkos srities terminų. Valstybinės lietuvių kalbos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė pasakojo apie Lietuvoje plėtojamas kalbų technologijas, Europos Komisijos terminologas Andrew Sammutas papasakojo apie termininologijos vadybos Komisijoje naujoves ir naujas ES institucijų terminų bazės IATE priemones, buvo aptarta nemažai kitų klausimų.
Plačiau skaitykite pasitarimo protokolepdf(209 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  .

2013 m. birželio 7 d. rengiama 3-oji Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferencija

Priešpietinėje konferencijoje sesijoje Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos ir Vilniaus universiteto atstovai kalbės apie Europos institucijų terminologinio darbą, terminų derinimą su ekspertai, tautinį ir tarptautinį terminologijos aspektus, pasidalys kitų kalbų terminologinio darbo patirtimi. Taip pat aptarsime administracinius LTF reikalus.

Po pietų keturiose darbo grupėse pasvarstysime probleminius aplinkos, transporto, energetikos, finansų ir bankų terminijos terminus, diskutuosime apie kalbos ir terminologijos technologijas bei terminijos darninimo būdus ir procesus. Daugiau žr. konferencijos darbotvarkės projektąpdf(97 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  .

Kvietimai į konferenciją LTF dalyviams bus išsiųsti gegužės mėn. pradžioje.
Pasiūlymus dėl konferencijos darbotvarkės projekto galima teikti čia LTF diskusijų kampelyje, tema 3-ioji Lietuvių terminologijos forumo konferencija. arba LTF sekretoriatui el. paštu DGT-LT-LTF@ec.europa.eu.
Iki susitikimo birželio 7 d. Vilniuje!

Lapkričio 13 d. Vilniuje įvyko antras terminologijos seminaras ekspertams „Vertimas bei terminologija ES institucijose ir bendradarbiavimas su LR ekspertais"

Seminare buvo tęsiamos bei plėtojamos pernai lapkritį vykusio pirmojo seminaro „Terminologinis darbas ES institucijų vertimo raštu lietuvių kalbos padaliniuose" temos, kaip antai terminologinio darbo ES institucijose ypatumai, ES teisės aktų projektų lietuvių kalba pataisos, bet bus pasiūlyta ir naujų: Lietuvos ekspertų pastabos Europos Komisijos vertėjo akimis, ES institucijų vertimo ir kalbos standartizavimo priemonės, naujoji LINESIS sistemos versija, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai žodynas. Daugiau informacijos Terminologijos teorija.

Vilniuje įvyko antroji Lietuvių terminologijos forumo konferencija

Birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko antroji Lietuvių terminologijos forumo konferencija. Joje dalyvavo beveik šimtas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų terminologų, vertėjų, ekspertų.

Po Seimo kanclerio J. Mileriaus ir naujosios Lietuvių kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės sveikinimo žodžių LTF pirmininkas A. Butkevičius konferencijos dalyviams pateikė praėjusių metų LTF veiklos ataskaitą, E. Zaikauskas pristatė LTF interneto svetainę ir diskusijų forumą. Įdomius pranešimus apie Lietuvos muitinės patirtį derinant ES ir LR terminijąpdf(499 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  ir apie lietuvių terminologijos būklępdf(169 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus  perskaitė Š. Avižienis ir A. Auksoriūtė. Vėliau konferencijos dalyviai diskutavo apie būsimą LTF veiklą.

Po pietų konferencijos dalyviai dirbo trimis diskusijų grupėmis:

  • Teisės terminijos grupėjepdf(121 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus   apie teisės terminų tvarkybos pradžią ir tradicijas pasakojo A. Umbrasas. Jis pateikė pluoštą XX a. pradžioje siūlytų teisės terminų variantų: pereigyba (pareigybė), pareigonis (pareigūnas), baudžiamoji (kriminalinė, kriminalė) byla, civilinė (civilė) byla, ieškinys (ieškas, skundas). Buvo tariamasi dėl ir vertėjams, ir teisininkams problemiškų terminų teisės aktų derinimas, teisės aktų suderinimas, teisės aktų vienodinimas (angl. approximation of laws, harmonization of laws ir unifications of laws) ir kt. Aptartus terminus nuspręsta teikti aprobuoti per vieno langelio užklausą, kad visų institucijų vertėjai ir ekspertai juos vartotų vienodai.
  • Sveikatos terminijos grupėjepdf(90 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus   diskutuota apie probleminius visuomenės sveikatos ir sveikatos saugos terminus, kurie turi ne vien lingvistinę, bet ir politinę potekstę, pavyzdžiui: sveikatos sauga ir sveikatos saugumas, sveikatos ugdymas/švietimas ir sveikatos stiprinimas, rizika ir pavojus sveikatai, visuomenės sveikata, sveikatos sistema ir sveikatos priežiūra ir pan. Aptarta apie 15 terminų: dėl dešimties daugmaž sutarta, dėl dar kelių nuspręsta teikti vieno langelio užklausas.
  • Vertimo terminologijos grupėjepdf(90 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus   diskutuota apie vertimo terminologijos kaip terminų kūrimo ir tvarkybos būdo privalumus ir trūkumus. Aptartos tarptautinių žodžių reikšmių plėtimo, metaforiškų terminų (pavyzdžiui, umbrella organisation), spalvas reiškiančių dėmenų (pavyzdžiui, green economy), „politinių pažyminių“ (pavyzdžiui, sustainable), gramatinių darinių (pavyzdžiui, risk > risks) vertimo problemos. Kalbėta apie skirtingas kalbų atvirumo svetimiems elementams tradicijas, apie svetimų elementų poveikį lietuvių kalbai – ar ją turtina, ar skurdina, apie verstinės terminijos neišvengiamumą, apie atsakomybę už į kalbą įsileidžiamus svetimus elementus ir kt.

Diskusijos parodė, kad skirtingas nuomones dėl atskirų terminų gali turėti ne tik ES ir LR institucijos, ne tik skirtingų LR institucijų atstovai, bet net toje pačioje institucijoje dirbantys ekspertai. Ir kaip tik tokios diskusijų grupės padeda ne tik suderinti nuomones, bet ir apskritai praplėsti požiūrį į terminologinį darbą.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad reikėtų tęsti diskusijas ir bendradarbiavimą naudojantis įvairiomis priemonėmis – tiek formaliomis, pvz., LINESIS ar vieno langelio sistema, tiek neformaliomis, pvz., diskusijų kampeliu LTF interneto svetainėje ar LTF konferencijų diskusijų grupėmis. Buvo patvirtinta naujos sudėties LTF koordinavimo grupėpdf(85 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus 

Daugiau informacijos apie LTF ir vieno langelio sistemą galima rasti LTF interneto svetainėje.

2012 m. birželio 8 d. rengiama 2-oji Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferencija

Konferencijoje numatoma svarstyti LR ir ES institucijų bendradarbiavimo klausimus, aptarti einamuosius LTF reikalus, diskutuoti dėl tam tikrų sričių terminijos problemų. Kvietimai į konferenciją LTF dalyviams bus išsiųsti gegužės mėn. pradžioje. Pasiūlymus dėl konferencijos darbotvarkės projekto galima teikti LTF diskusijų kampelyje, tema „2-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija“, arba LTF sekretoriatui el. paštu DGT-LT-LTF@ec.europa.eu.

2011 m. lapkričio 30 d. įvyko terminologijos seminaras „Terminologinis darbas ES institucijų vertimo raštu lietuvių kalbos padaliniuose“

Seminarą pagal Lietuvių terminologijos forumo (LTF) veiklos programą organizavo Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas ir šio direktorato padalinys Vilniuje. Renginį vedė departamento kalbos koordinatoriai Erdvilas Jakulis ir Egidijus Zaikauskas, jame dalyvavo per pusę šimto Lietuvos Respublikos ministerijų ir kitų institucijų darbuotojų: ekspertų, terminologų, vertėjų, redaktorių.

Seminare aptartos tokios temos: terminologinio darbo ES institucijose ypatumai, svarbiausi lietuvių kalbos terminijos šaltiniai, verstinės terminijos specifika ir problemos, ES teisės aktų projektų lietuvių kalba terminų derinimo su Lietuvos specialistais būdai, teisės aktų projektų taisymo specifika. Seminaro dalyviams taip pat papasakota apie Lietuvių terminologijos forumą (LTF), pristatyta LTF interneto svetainė. Jos skyriuje „Terminologijos teorija“ skelbiama ir seminaro medžiaga.

Prisijungimo prie forumo instrukcijospdf(357 kB) Pasirinkti šios nuorodos vertimus